Tatyana Soares, Shutterstock.Meilė – vienas gražiausių jausmų, tačiau net ir artimiausi santykiai kartais pareikalauja daugiau nei galime duoti. Ypač kai nepastebimai tampame partnerio emociniu ramsčiu, pamiršdami pasirūpinti savimi. Emocinis išsekimas, vidinė įtampa ir santykių rutina tampa ženklu, kad metas stabtelėti ir atsigręžti į savo poreikius. Kaip tai padaryti, kai atrodo, jog visas dėmesys tenka kitam?
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Atpažinti ribą tarp partnerystės ir savęs apleidimo
Partnerystė reikalauja pastangų, tačiau jos neturėtų reikšti nuolatinio savęs slopinimo. Jei pradedate jausti, kad esate nuolat pavargęs, susierzinęs ar atitolęs nuo savo norų, tai signalas, kad stengiatės daugiau dėl kito žmogaus, o ne dėl savęs. Kartais net maži sprendimai padeda sugrąžinti pusiausvyrą – sąmoningas laikas sau, terapija ar kokybiškesni pasirinkimai intymiuose santykiuose, pavyzdžiui, „Durex Invisible“ prezervatyvai, kurie leidžia išsaugoti artumą be diskomforto ar papildomo streso.
Skirti laiko vienatvei – ne atsitraukimas, o emocinė higiena
Pabūti su savimi – tai ne savanaudiškumas, o sąmoningas būdas išsaugoti vidinį balansą. Net trumpi pasivaikščiojimai vienumoje, sąmoningas kvėpavimas ar rašymas padeda susigrąžinti ryšį su savimi. Tik taip galima grįžti į santykius kaip visavertis, o ne emociškai perdegęs partneris.
Mokytis sakyti „ne“ be kaltės jausmo
Rūpintis savimi reiškia ne tik poilsį ar savęs palepinimą, bet ir gebėjimą aiškiai nubrėžti emocines ribas. Ne kiekviena emocija turi tapti jūsų atsakomybe, net jei esate empatiškas ar trokštate harmonijos santykiuose. Sveikas ryšys grindžiamas abipuse atsakomybe – tai partnerystė, o ne vieno žmogaus nuolatinė pastanga išlaikyti pusiausvyrą. Kai vienas iš partnerių pradeda nešti visą emocinį krūvį, santykiai praranda pusiausvyrą ir tampa našta, o ne saugia erdve. Todėl vidinis aiškumas ir gebėjimas pasakyti ne – tai ne atstūmimas, o savivertės ženklas.
Santykiai neturi išsekinti – jie turėtų įkvėpti, stiprinti ir padėti augti. Tam, kad tai būtų įmanoma, pirmiausia reikia pasirūpinti savo emociniu rezervuaru – skirti laiko poilsiui, asmeniniams poreikiams ir vidinei pusiausvyrai. Juk negalima duoti iš tuščios taurės – nei meilės, nei supratimo, nei švelnumo, kurių taip dažnai reikia kasdieniuose santykių momentuose. Tik būdami emociškai pilni galime sąmoningai ir nuoširdžiai būti su kitu.
.
.
Užsakymo Nr. 250730
