Iš gyvenimo paraščių.
-Mama, aš irgi noriu į Ameriką.
-Ir ką tu ten veiktum, vaikeli?
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Tiksliai nežinau, bet Petras ten jau buvo ir gavo kepurę. Ir aš tokios noriu, mama. Užsidėčiau ją ir mano galva taptų mažiau perpučiama vėjų. O kaimynai, pamatę mane tokį, stebėtųsi ir sakytų vienas kitam: „Tik pažiūrėkit, kaip kepurė pakeičia žmogų“. O aš nusišypsočiau jiems, jų pusėn iškelčiau rankas ir tarčiau: „Ir jūs būkite palaiminti“. O kaimynai dėkotų man ir nuoširdžiai atsiprašytų už kiekvieną man skirtą negražų žodį, šnairą žvilgsnį ir nederamą mintį. O aš jiems už viską atleisčiau, ir mūsų laiptinėje vėl įsivyrautų darna ir ramybė. Štai kokią galią turi kepurė, mama“.
-Labai gražu, vaikeli. Bet ar tu žinai, kad dabar Ameriką kamuoja kiaušinių problema?
-Mama, ką tu… uuu!..
Labai atsiprašau, bet daugiau negaliu.
Šviesios likusios savaitės.
Kaip visada…Orestas
