Iš gyvenimo paraščių.
Buvo vasario 24-osios rytas.
Tupėjau pakelės griovyje.
Laukiau, kol patekės Saulė…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kai ji pagaliau patekėjo, stryktelėjau, suplazdėjau sparneliais, sučirenau visu balsu.
Tai kartojau begalę kartų, o žmonės, kurie ėjo, važiavo pro šalį, labai stebėjosi ir plačiai šypsojosi.
Pavakarę pasirodė pati ir pabėrė man saują grūdų.
Gera žinoti, kad esi reikalingas…
Su Vieversio diena.
Orestas
