Iš gyvenimo paraščių.
Kartais skaitau, kartais rašau, aišku, pasitaiko, kad ir ką nors daugiau nuveikiu, bet, patikėkite, valgyti niekada neprašau…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Sėdžiu, klausausi, kaip pati virtuvėje sukasi, laukiu, kada pakvies prie stalo.
Kartais pati užtrunka, bet tai jokia bėda, nes iš prigimties esu kantrus.
O kantrybė, kaip sakoma, yra dorybė.
Dorybė gi yra didelė vertybė, o vertybes dera branginti.
Tai ir stengiuosi kaip įmanydamas: sėdžiu, klausausi, kaip pati virtuvėje sukasi, kantriai laukiu, kada pakvies prie stalo.
Ir už tą mano begalinę kantrybę visada būna atlyginama.
Šviesaus savaitgalio.
Orestas
Loading ...