Iš gyvenimo paraščių.
Vaikštau gatve ir sutinku Bajoraitį.
-Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį, - kviečia jis mane.
-Kad jau bandžiau, - atsakau jam ir pagarbiai nusilenkiu…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Ar pavyko? – pralinksmėja Bajoraitis.
-Viskas bergždžiai, – nubraukiu ašarą. – Kai jau atrodė, kad tuoj tuoj prisijaukinsiu žodį, šis paukščiu pakilo ir į debesį paniro.
-O toliau?
-O toliau – kaip jau kartą rašiau:
„Žiūriu į dangų ir nesuprantu:
Ar čia debesys plaukia,
Ar aš pats skrendu.“
-Ir taip kaskart, – priduriu.
Matau, kad ir Bajoraitis susigraudina.
Gal tars man kokį užuojautos žodį, pagalvoju.
Bet jis tik pakelia skrybėlę, pasisuka ir pasislepia už bibliotekos durų.
Dar kartą pagarbiai nusilenkiu ir einu savuoju keliu…
„Skelbiamas literatūrinio rudens „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ konkursas“
Šviesios savaitės.
Orestas
