Rudenėjančios gamtos ritmu.
Pažvelgiu pro langą – rūkas vaikštinėja.
Išpuolu pro duris į kiemą, į parką, į pievą…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Lakstau po pievą, kviečiu rūką klonin.
Tik staiga prieš akis išdygsta žmogysta.
-Gal tu durnas? – klausia.
-O tu turbūt daktaras?
-Deja, aš nei daktaras, anei deputatas.
-Vis tiek duok man kelią, prašau.
Ir davė man kelią.
Ir nubėgau per pievą.
Ir vėl kviečiau rūką į klonį.
Man labai reikia laivės.
Pats ją pasidirbčiau.
Ir išplaukčiau.
Kaip toj dainoj…
(antras posmas, ketvirta eilutė)
Šviesios savaitės.
Orestas
