Iš gyvenimo paraščių.
Anądien viena ponia paprašė manęs nusišypsoti.
Ji taip ir pasakė: „Nusišypsok, Orestai“.
O aš ėmiau ir nusišypsojau.
Tada ji man davė…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kai nusišypsojau, ji man davė saldainį.
Kaip kokiam cirko meškučiui.
Suprantat?
Saldainį!..
Už šypseną!..
Man!..
Nea!..
Daugiau niekada!..
Niekada neprašykit!..
Už saldainį – tikrai ne!
…
„O ko tu tikėjaisi, senas kvaily?“ – galiausiai tariau sau ir nubraukiau ašarą.
Žodžiu, su tarptautine šypsenos diena.
Šviesaus savaitgalio.
Orestas
