Iš gyvenimo paraščių.
Išeinu į parką.
Žvaigždės mirksi, tamsu.
-Jonai – au! - atsistojęs šaukiu.
-U-uuu-u! – atsišaukia Petras pelėdos basu.
Čia Jono nėra – iškart suprantu.
Krentu ant kelių ir slepiuosi po paparčio lapu…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Saulei tekant mačiau, kaip krito Rasa.
Pakėliau ant rankų, prisispaudžiau – gyva!
-Ką dirbi, kvaily! – kad suriko staiga.
Rankos pačios nusviro, ir vėl krito Rasa…
Šviesios savaitės.
Kaip visada…Orestas
