Iš gyvenimo paraščių.
-Duok eurą, – kreipiuosi į narį.
-Eik tu na (pypt)! – atkerta šis.
-O degalams? – neatstoju. – Toli gi man eiti.
-O į snukį už dyką nenori?..
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
O buvo laikai, kai ir tarybos nariai buvo panašūs į žmones.
Tokie mieli, geri ir dosnūs labai – jei ne grynųjų, tai bent gražių žodžių.
O dabar, – kad jį kur velniai, tą Tapiną, – nedrąsu prie jų net prieiti…
Vis dėlto turi tas viešumas stiprumo.
Neperkaiskite.
Kaip visada…Orestas
