Aš irgi imčiau

Iš gyvenimo paraščių.

-Aš irgi taip daryčiau, - sakau pačiai.
-Ką darytum? – klausimu atsiliepia ši.
-Taigi imčiau, – sakau, – jei tik būčiau narys…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

-Kodėl dabar taip staiga pragydai?
-Nes supratau, kad imti, kiek galima daugiau, yra baisiai žmogiška.
-Tai ir tu galėtum juo būti.
-Kad nesu pratęs.
-Bet visi kažkaip pradeda, - moko pati, – o paskui, žiūrėk, taip pripranta, kad kitaip nebegali.
-Žinau, suprantu, bet vis tiek negaliu, - nusibraukiu ašarą. – O jei nepavyktų – kas tada?
-Tikrai niekas nepasmerktų, – ramina pati. – O jeigu iš pirmo karto nepavyktų, galėtum bandyti dar ir dar kartą.
Nusibraukiu snarglį ir suimu save į rankas.
Paskui dėkingumo kupinu žvilgsniu paglostau pačiai pečius ir sukuosi durų link.
-Kur išsiruošei, – klausia pati.
-Pas Petrą – kur daugiau? – atsakau. – Paimsim ta proga kaip žmonės.
-O paskui ką – veidu į purvą?
-Kad pakiltum, - išskleidžiu sparnus, – kartais reikia atsispirti nuo dugno…

Šviesaus savaitgalio.