Iš gyvenimo paraščių.
Po palatą išdidžiai vaikšto Petras.
Ne, tai ne mano kaimynas.
Tai Petras Didysis.
Arba Pirmasis.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kuris Petrų eilėje yra mano kaimynas, nė jis pats nežino.
Faktas kaip blynas – jis tikrai ne paskutinis.
Be to, jis yra paprastas žmogus.
Jis niekam nereiškia nei teritorinių, nei kitokių pretenzijų.
Žodžiu, jis yra taikus žmogus – geras kaimynas.
Visai kitoks yra Pirmasis.
Jį nesunku atpažinti iš milžiniškos Z kaktoje.
Jei jį sutiksite, tikrai neapsiriksite.
Juolab kad jo sekėjų Z gerokai mažesnės.
Užtat jų jau tiek, kad net palatos sienos braška…
Beje, vaikystėje aš norėjau būti indėnas.
Labai norėčiau tikėti, kad jau išaugau.
Bet kartais vis dar pagaunu save galvojantį, kad galbūt esu kilęs iš jų.
Tik šiukštu nepasakokite apie tai mano kaimynui Petrui.
Ačiū.
Saugokite savo sveikatą.
Orestas
