„Šiandien aukštas dangus.
Ir kregždės aukštai.
Ir man taip norisi skristi…“
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Tik ne per Minską! – netikėtai nutraukia mano mintis pati.
-Pats žinau, – atkertu mažumėlę sutrikęs.
-Neduokdie nutupdytų…
„Viena jau nutupdė.“
-Ir ką tuomet darytum?
-Nežinau… Laiko gaila.
-O sode žolė nepjauta…
„Pakirpo sparnus.“
-Tai gal jau ir lekiam?
-Atsakymas „ne“, jaučiu, netinka?
-Aišku, ne…
„Bet vis tiek taip norisi skristi.“
O jūs nesirkite.
Dėl visa ko, tskant.
Orestas