Iš gyvenimo paraščių.
Penktadienį popiet, maždaug, 15 val. 16 min., baisiai užsigeidžiau nendrės.
Neslėpsiu, jaučiausi labai nusipelnęs.
Tiesą pasakius, šis jausmas iki šiol neapleidžia.
Šeštadienį, maždaug 17 val. 26 min., taip geidžiamą apdovanojimą gavau.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Savi savam, tskant.
Už nuopelnus saviems, škia.
Ta proga išrėžiau ugningą sveikinimo kalbą.
Ir padėkos žodį tariau.
O iškilmes turėjo vainikuoti pernykščių lapų konfeti.
Tačiau…
Kūma lapė pabaidė pilkuosius garnius.
Šie suplasnojo sparnais ir išsklaidė lapus.
Tiesą sakau, Saulė ir vėjas visa tai matė.
Paupio medžiams, girdėjau, pasakė.
Tie kad linguoti staiga pasigavo.
Nebylės gulbės danguj uždainavo…
Tai buvo linksma.
Tai buvo šventė.
Tokia puiki šventė.
Kokios daugiau niekad nebus.
Ir aš ten buvau.
Bet nieko negėriau.
Burnoj, aišku, irgi nieko neturėjau.
Užtat ir per barzdą nevarvėjo.
Nesirkite ir jūs.
Kaip visada…Orestas
