Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Seimo narys Zigmantas Balčytis: išsaugokime Kuršių marių žuvį, nežlugdydami verslinės žvejybos

Publikuota: 2021 vasario 25 Kategorija: Verslas

Z. Balčytis.Z. Balčytis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje yra numačiusi verslinės žvejybos draudimus, neva tokiu būdu siekiant išsaugoti žuvis vidaus vandenyse. Galimus draudimus svarsto Aplinkos ministerijos darbo grupė.

Seimo narys Zigmantas Balčytis, vasario 25 d. Seime surengęs spaudos konferenciją „Kaip išsaugoti Kuršių marių žuvis, nežlugdant verslinės žvejybos“, teigė, kad sprendimams priimti būtina atsižvelgti į mokslininkų nuomonę. Mokslininkai turi būti oficialiai įtraukti į darbo grupę, jie pateikia įžvalgas apie Kuršių marių būklę.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gamtos tyrimų centro žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys sako, kad ne vienerius metus Kuršių marių būklė vertinama kaip stabiliai vidutiniška. Tokią būklę, anot Seimo nario Z. Balčyčio, reikia gerinti, tačiau nepriešinant žvejų mėgėjų ir verslios žvejybos, neatiduodant žvejybos limitų Rusijos federacijai, su kuria dalijamės vandens telkiniu.

Pasak mokslininko L. Ložio, Rusijos pusė jau yra išsakiusi nuomonę, kad Lietuvai uždraudus verslią žvejybą savo teritorijoje, o tai sudaro ketvirtadalį visų Kuršių marių, Rusija galimai padidintų žvejybos pajėgumus, atsižvelgdama į marių būklę.

„Tokiu atveju nukentėtų mūsų žvejai verslininkai: lietuviai valgytų tą pačią Kuršių mariose sugautą žuvį tik jau nupirktą iš Rusijos žvejų rankų su antkainiu. Kitas labai svarbus aspektas, kad Kuršių marių žuvį naudoja ne tik žvejai – verslininkai, kurie kasmet sugauna 1000 – 1200 t; 653,3 t. žuvies suvartoja kormoranai, kurių populiacija vis didėja. Skaičiuojama, kad 2020 m. Kuršių mariose žvejojo 178 755 žvejai mėgėjai, kurie per metus sugauna apie 1305 t žuvies. Kaliningrado srities žvejai verslininkai 2020 m. sugavo 3 243 t žuvies (Rusijos Federacijos pateikti duomenys). Kuršių marių žuvų išteklius taip pat veikia kintančios klimato sąlygos (temperatūrų skirtumai, upių nuotėkio svyravimai ir kt.); užseklėjusios upių žiotys (apsunkintas žuvų patekimas į nerštavietes); druskingo vandens įtekėjimas, kuris atsirado gilinant Klaipėdos uostą, dėl dujotiekio statybos. Didelė tarša, kaip AB „Grigeo Klaipėda“ atveju“, – sako parlamentaras Z. Balčytis.

Anot Seimo nario, svarbus ir finansinis aspektas: žvejai mėgėjai už žvejybos leidimus Kuršių mariose sumoka 0,268 mln. eurų. Žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ teigimu, pernai iš žuvies jie gavo 1 mln. 384 tūkst. eurų pajamų, sukurdami darbo vietas 139 darbuotojams savo 44–iose žvejybos įmonėse ir 6 įmonėse, kurios užsiima žuvies perdirbimu.

„Pridėtinė vertė sukuriama ir netiesiogiai, juk žvejai pateikia į rinką apie 70 proc. žuvies žaliavos. Šią žuvį naudoja perdirbimo įmonės, individualia veikla užsiimantys žuvies rūkytojai, kurorto kavinės, restoranai, šventės. Sunaikinus verslią žvejybą, krašte išaugintume nedarbą. Žvejai verslininkai vykdo įvairius Europos Sąjungos lėšas iš Žuvininkystės fondo pritraukiančius projektus. Biudžetinės įstaigos Neringos muziejai, muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė priminė, jog žvejyba nuo seno yra neatsiejama nuo turizmo, būtent žvejyba yra tas unikalus faktorius, kuris traukia turistus į šį karštą. Argi mes norime, kad šis kraštas: Neringa, Nida, Šilutė, Ventės Ragas ir kiti Pamario miesteliai taptų butaforiniai? Neseniai vienas iš verslinės žvejybos būdų – poledinė bumbinamoji stintų žvejyba – buvo įtraukta į šalies Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, negi norime, kad nauju įstatymu tas įtraukimas netektų prasmės, ir šį paveldą kartu su visa versline žvejyba sunaikintume?“, – nelogiškus veiksmus įžvelgia parlamentaras Z. Balčytis.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė teigia, kad verslios žvejybos įmonės yra nuolat tikrinamos, atliekama per 150 neplaninių ir planinių patikrinimų per metus. „Vykdoma griežta žvejybos kontrolė. Visiems svarbūs žuvų ištekliai, bet esame ne vieni naudotojai, kodėl visa atsakomybė už žuvų išteklius metama žvejams verslininkams?“, – klausė S. Jakubauskienė.

Seimo narys siūlo atsižvelgti į Europos Sąjungos patirtį ir šią problemą spręsti įsiklausant į mokslininkų nuomonę, nustatant sumažintus žvejybos pajėgumus ir verslinei žvejybai, ir mėgėjams.

„Kiek procentų galėtų mažėti žvejybos pajėgumai, turėtų nuspręsti darbo grupė, bet akivaizdu, kad turime išsaugoti verslią žvejybą, išlaikant darbo vietas, kultūros paveldą, gerinant Kuršių marių būklę. Įmonėms, atsisakančioms verslinės žvejybos turėtų būti pasiūlytos valstybės kompensacijos. Taip pat siūlau stabdyti žvejybą gegužės mėn. versliniais (gaudyklėmis) ir mėgėjiškais žvejybos įrankiais Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Tokiu metu žvejoti per parą išplaukia vidutiniškai 200 laivelių. Turėtume tai riboti ar stabdyti, leistume visoms žuvims išneršti ir pagerintume bendrą telkinių būklę“, – sako Seimo narys Z. Balčytis.

.

.

Užsakymo Nr. 210225

1 skaitytojų komentaras
aha 2021 vasario 25d., 19:475.20.119.71
Pajamu gavo be mokesciu sau i kisenes uz nelegaliai ir nelegalia zuvi kuria megejai priversti paleist.Jei jau taip stipriai kontroliuojami ir jau tokie saziningi kad nei vieno nenubaude.Lobizmas veikia o pinigus myli visi.

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 15 Thumb down 3

Atsakyti

Rašyti komentarą