Lyrinis nukrypimas.
Kai maišos žemė su dangum,
Ir tampa baltai balta,
Imi svarstyti nejučia:
Ar vis dar čia aš,
O gal jau vaikštau danguje?
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
O jei nukrisiu – kas tada?
Į pusnį veidu – kokia gėda!
Baisu net pagalvot.
Greičiau namo.
O pusnyse tegul nykštukai miega.
Nesirkite ir jūs.
Kaip visada…
Orestas
