-Lieku namie, – vieną vakarą paskelbė pati.
-Gerai, – nusišypsojau sau. – Tu lik, o aš eisiu.
-Gerai, – neprieštaravo pati. – Tik nepamiršk: jokių artimų kontaktų.
-Gerai jau, – numojau ranka, – gerai.
-Ir pas Petrą nė negalvok eiti.
-Kodėl dabar? – nustebau.
-Esate pernelyg artimi, – paaiškino, – o artimi kontaktai dabar draudžiami.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Ką gi, – nuleidau rankas. – Tai gal jau eisiu?
-Eik. Žinoma, eik, – padrąsino pati. – Juk tu laisvas žmogus.
-Būtent, – akimirksniu pralinksmėjau. – Ir turiu teises.
-Aišku, turi, – neprieštaravo pati. – Bet nepamiršk ir savo pareigų.
-Kokių dar?…
-Tu jau geriau eik, nes netrukus prasidės komendanto valanda.
-Kokia dar komendanto valanda? – nes prisėdau. – Šimonytė tokios dar nepaskelbė.
-Sakai, Šimonytė? – nužvelgė mane pati. – Tai žinok: tau aš esu ir Šimonytė, ir Skaistė. Ir visa Vyriausybė.
-O Lietuva brangi! – net prisėdau. – Už ką man tokia bausmė?
-Kokią išsirinkai, tokią ir turi.
-Tai jau, – visai pasidaviau. – Žinoma, pats. Dėl visko pats…
-Gerai, – teištarė pati.
-Gerai, – nebedrįsau prieštarauti.
-Tai ir gerai, kad taip sutariame.
-Aišku, gerai, – nuleidau galvą ir atsitraukiau saugiu atstumu.
„Kaži, – akimirką susimąsčiau, – ar būtų buvę geriau, jeigu kas nors kitas man ją būtų išrinkęs?“
-Tai jau eini?
-O gal galiu likti?
-Gerai jau.
-Gerai.
Su valdžia reikia geruoju, o tai dar ims ir pašauks į kariuomenę.
O aš tokiems iššūkiams jau per senas.
Nepraraskite vilties ir jūs.
Ir saugokite savo (ir mano) sveikatą.
Orestas
Svarstytinas. O kaip tu manai? 4 5
ėgi, atsigręžk į zarkolą dūšios pagaliau, tamsoje, kai nieks nemato, padaryk prieinama f x b
formato asmenukę “bebatų”, visi kas Amsterdame dar nebuvens, be jokių išlaidų galės lakendami čiapsėt liežuviais…
Įvertink komentarą: 1 3