Iš gyvenimo paraščių.
Buvo šeštadienis, pirmoji antrojo karantino diena.
Viename prekybcentryje Klaipėdoje tądien buvo masiškai perkamos durys.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
„Kas čia šiandien darosi?“ – traukė pečiais parduotuvės darbuotojai, baikščiai nužvelgdami kiekvieną tarpduryje pasirodžiusį pirkėją.
Ir nežinia, kiek dar tai būtų trukę, bet čia priėjo…
Tfu! – juk tai aš priėjau ir, nutaisęs protingą veidą, paaiškinau: „Lietuvoje prasideda karantinas, todėl žmonės užsidaro. O tam, kad galėtų tinkamai užsidaryti, jiems reikalingos naujos durys“.
Parduotuvės darbuotojai labai stebėjosi mano išmintimi ir dėkojo.
O vienas iš jų – jis, matyt, irgi neblogai nusimano apie virusus ir jų keliamą grėsmę – netgi pasidalijo savo netikėtai užgimusia įžvalga, kad užsidarius dar ir raktą reikėtų įkišti, kad neliktų nė menkiausio plyšio virusui prasmukti į vidų.
„Ir pasukti, – pridūriau aš. – Dėl visa ko, tskant“.
Kaip sakoma, kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo.
Nepraraskite vilties ir jūs.
Ir saugokite savo (ir mano) sveikatą.
Orestas
