Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

G. Pupšytė: šiais metais didžioji dalis paramos atriekta smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Publikuota: 2020 spalio 28 Kategorija: Be rubrikos

G. Pupšytė, žemės ūkio ministro patarėja.G. Pupšytė, žemės ūkio ministro patarėja.

Baigiantis kadencijai, norisi trumpai apžvelgti Žemės ūkio ministerijos nuveiktus darbus. Vos tik tapęs žemės ūkio ministru Andrius Palionis žadėjo peržiūrėti žemės ūkio finansavimo prioritetus. Manau, kad tą ir įgyvendinome.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Gvildename tokią idėją, kad reikėtų išskirti smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kad būtų trys vokai pasiūlymų, o ne kad būtų bendras, siekiant kad ta konkurencija būtų tarp ūkininkų, kurie yra smulkūs, daugiau teisingesnė, o visos paramos nepasiimtų tik stambūs ūkiai“, – taip dar 2019 m. rugpjūtį Seime kalbėjo A. Palionis.

Turėjusi galimybę su šiuo žmogumi dirbti, galiu tvirtai teigti, kad šis ministras ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais sprendimais ir darbais prisidėjo prie kaimo gyvybingumo palaikymo, smulkių ir vidutinių ūkių konkurencijos didinimo. Džiaugiuosi, kad galiu prie to prisidėti ir viliuosi, kad ir ateityje Žemės ūkio ministeriją kuruojantys politikai žiūrės ta pačia kryptimi ir tęs pradėtus darbus.

Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia (apie 85% visų šalies ūkių valdo iki 30 ha), tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Bendras šių ūkių skaičius nuolat mažėja, nes negalėdami išgyventi smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams. Dėl šios priežasties žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra virš 40 metų, tad būtina imtis veiksmų, užtikrinant kartų kaitą.

Šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo. Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis.

Atsižvelgiant į tai, šiais metais Žemės ūkio ministerija skyrė ypatingą dėmesį smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo, COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujo finansinio laikotarpio.

Veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų. Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eurų. Net 63 proc. visų pagal veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8000 Eur iki 50 000 Eur) kategoriją.

Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimo sumą ir Kaimo plėtros priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Buvo skirta papildomai 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto ir 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių. Šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9 bei karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio. Bendras smulkių ūkių finansavimas, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui pagal šią priemonę, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus (!).

Parama jauniesiems ūkininkams lyginant su 2019 m. išaugo net 5,7 mln. eurų. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. eurų. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta 16,9 mln. eurų, tačiau paraiškų buvo gauta už 18,7 mln. eurų. Siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. eurų. ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti per ateinančius 3 metus) ir pateikia verslo planą.

Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. eurų, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. eurų, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. eurų. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. eurų, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. eurų, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. eurų.

Rengiant 2021-2027 m. BŽŪP strateginį planą, smulkiems ir vidutiniams ūkiams taip pat teikiamas prioritetas. ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Su Europos Komisija taip pat yra pradėtos diskusijos dėl galimybės susietąja parama remti ne tik krakmolui skirtų, bet ir visų bulvių auginimą.

Tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Vadinasi, už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą, išmokos numatomos mokėti laiptuotai, už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų.

Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinių kaupimui, keitimuisi jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nemažai pastangų bus dedama kuriant trumpas tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiamas savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą, eliminuojant tarpininkus arba perdirbti savo žemės ūkio produkciją į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

Pavyzdžiui, ekspertų skaičiavimu ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali daugiausiai gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur. Kainos skirtumas už parduotą skerdyklai gyvūną ir parduotą tiesiogiai vartotojui yra 1 253 Eur (112 proc. daugiau). Už skerdimui parduodamą viščiuką ūkininkas vidutiniškai gali gauti 0,85 Eur/kg, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui apie 2,59 Eur/kg (205 proc. daugiau). Taigi, neabejotinai turime ir ateityje padėti ūkininkams kuo daugiau savo produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams, o ne per tarpininkus, taip užtikrinant didesnes jų pajamas.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ūkių patikrų optimizavimui ir sankcijų mažinimui bei prevencijai. Šių metų balandžio 4 d. žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą „Dėl Patikrų kiekio mažinimo ir optimizavimo veiksmų plano ir sankcijų mažinimo ir prevencijos veiksmų plano patvirtinimo“ projekto. Tikimės, kad jį įgyvendinus, bus išvengta daug nereikalingų, besidubliuojančių patikrų, ūkininkai nebebus baudžiami už mažareikšmius pažeidimus.

NMA, siekdama palengvinti administracinę naštą ūkininkams, net 40 proc. sumažino metinių ataskaitų skaičių. Tai reiškia, kad paramos gavėjams nebereikės pateikti net 4 tūkst. ataskaitų, o NMA tai leis pagreitinti kitus administravimo procesus, pavyzdžiui, paraiškų vertinimus. Šiuo metu NMA analizuoja iš įvairių registrų gaunamus duomenis, kuriuos galėtų panaudoti ir taip sumažinti iš pareiškėjų reikalaujamų dokumentų skaičių.

Ir tai tik maža dalis to, kas buvo nuveikta vos per vienerius metus.

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė

.

.

Užsakymo Nr. 201028

5 skaitytojų komentarai
Anal- itikas 2020 spalio 29d., 07:4078.62.27.35
Apmaudu kad Šilutės krašto mergina kabina makaronus savo gimtojo krašto gyventojams. Paramą investicijoms visoje Lietuvoje gaus tik 4865 pareiškėjai, kas sudaro vos 3 pocentus nuo visų ūkių. Šilutėje tikėtina dar mažiau. Stambūs ūkiai netikėtai patapo “nuostolingais”, nors visada jie buvo pelningi, ir pelningumo vardan buvo išgrobstytos ES paramos ivesticijoms. Jiems dabar skirta ir didžiausia suma už pirmus hektarus, 99 eurai už hą, kai smulkiesiems ūkiams vos 65 eurai už ha. Realiai kiekvienas stambus ūkis gaus4950 eur, o smulkus ūkis beveik 10kartų mažiau, tik 650eur. Žodžiu melas ir tolimesnis kaimo skurdinimas liejasi per kraštus

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 9 Thumb down 1

Atsakyti

Autorė 2020 spalio 29d., 18:4678.158.16.73

Ačiū už pastebėjimus. Malonu, kai kyla diskusijos svarbiais klausimais. Pabandysiu trumpai atsakyti. Pirmiausia, būtina suprasti skaičiavimo metodiką. Tarkim, jei mano ūkis yra 9 ha, gausiu 9*65 EUR = 585 EUR, jei mano ūkis 15 ha, gaunu už pirmus 10 pagal 10 ha skalę – 10*65 ir 5 pagal kitą skalę – 5*74, t.y. 650+370 = 1020 EUR.
Kodėl yra laiptuojama ir mažiausiems ūkiams išmoka duodama mažesnė, nei tiems, kurie turi 30-50ha? Įvertinkite ekonominę naudą – patys mažiausi ūkiai, kad ir mokant papildomai po 100 EUR už ha, 5-7 ha ūkis per metus gautų viso labo tik apie 500-700 EUR, ar tai padidintų ūkio gyvybingumą? Vargu, o lėšų suvalgytų tikrai daug. Juolab, kai tie mažieji ūkiai dažnai būna tik papildomas pajamų šaltinis šalia nuolatinio darbo. Taip pat dažnai tokie maži ūkiai yra pievos, ten nekuriama pridėtinė vertė. Žinoma, gamtai tai naudinga, bet prasmės tokius stipriau remti, turbūt nėra.
Didinant išmoką už didesnį ha plotą (link 50 ha), pasiekiamas efektas, kad nuo tokios sistemos laimi visi ūkiai net iki 108 ha, t. y 96,5 proc. visų Lietuvos ūkių. Jei būtų perskirstymo išmoka vienoda visiems, tada laimėtų tik iki 90 ha ūkiai, o jei būtų atvirkščiai ir skirtume mažiausiems didžiausią išmoką, nebūtų pasiektas ne tik gyvybingumo didinimo efektas bet ir bendrai laimėtų ūkiai tik iki 70 ha. Taigi, tokiu principu yra siekiama labiausiai padėti šeimos ūkiams (20-50ha), kurie jau gamina produkciją ir tai gali tapti pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Šie ūkiai yra gan sudėtingoje padėtyje – jie jau per stambūs, kad būtų dalinio užimtumo, bet per smulkūs kad dėl kiekių turėtų derybinių galių dėl kainos – iš jų žaliava yra superkama pigiai. Atsižvelgiant į šią eilę argumentų ir buvo pasiūlytas toks laiptavimas. Be to, vokiečiai iki 5 ha taiko tik apie 30 EUR/ha, o paskui gerokai didesnę išmoką, o virš 30 didžiausią, nes įvertinta, kad tie mažiukai didžiąja dalimi yra natūriniai arba pusiau natūriniai ūkiai.
Žinoma, nepamirškime, kad tame mažame kelių ha ūkelyje gali būti sukuriama labai didelė pridėtinė vertė, pavyzdžiui, auginant daržoves, uogas. Jiems bus padedama per susietąją paramą. Pavyzdžiui, jei jaunasis ūkininkas imsis auginti braškes, deklaruos ekologinį ūkį ir gaus išmoką už vadinamuosius pirmuosius hektarus, jis už hektarą galės gauti net iki tūkstančio eurų.
Esate teisus (teisi), kad stambūs ūkiai nėra nuostolingi. Ūkiai virš 150 ha dažniausiai jau yra pakankamai pelningi, bet šiuo atveju apie tokio dydžio ūkius mes ir nekalbame. Kalbame apie ūkius iki 50 ha – šeimos ūkius.
Tad linkiu visiems, norintiems ūkininkauti, plėtoti nedidelius šeimos ūkius, auginti aukštos pridėtinės vertės kultūras, gyvuliukus, o finansinė parama tikrai bus skatinanti, jei kita valdžia šių sprendimų nepakeis :) Jei kils dar papildomų klausimų, mielai atsakysiu ir padiskutuosiu!

Įvertink komentarą: Thumb up 4 Thumb down 3

Atsakyti

Anal- itikas 2020 spalio 30d., 09:1278.62.27.35
Nereikia toliau meluoti ir išsisukinėti. Jeigu jūs apie labiausiai pelningiausius virš ūkius, nekalbate, dar nereiškia, kad kiekvienas negaus kad ir laiptuotą bet didžiausią pirmų hektarų (4240 Eur) išmoką, nors jie daugiau kaip dešimtmetį turėjo išimtines sąlygas gauti negrąžinamas paramas, kurios turėtų kada nors duoti grąžą o ne pretenduoti apvogti faktiškai, dėl sukurtų neįmanomai įvykdyti perteklinių sąlygų, negaunančius jokios paramos investicijoms, sunkiai dirbančius smulkių ūkelių sąvininkus.
Visame pasaulyje ūkiai skirstomi pagal socialinę padėtį tam, kad jiems padėti, Lietuvoje kad juos dar labiau apvogti.

Kaimo rėminmo programa, vien jos pavadinimas sako kad reikia remti kaimą o ne stambius žemvaldžius, grūdus, rapsus ir panašiai, kurie apčiuopiamos naudos neduoda, nes realizuojami tik žaliavos pavidalu. Rašote apie kažkokią sunkiai apčiuopiamą “pridėtinę vertę” kurią stambieji ūkiai iš esmės atiduoda užsienio bankams, tai kokia Lietuvai iš to nauda, kad užteršia Lietuvos dirvožemį trąšomis, pesticidais, kartu nualindami dirvožemius humuso kiekiu, nuodydami gamtą, kartu ir visą aplinką? Tie stambūs ūkiai tikrai nesumoka Lietuvai tiek mokesčių ( sveikatos draudimo, sodros, pajamų, vartojimo mokesčio komunalinių mokesčių ) kiek sumoka vietoj 130 ha įsikūrę sakykim penki ūkiai po 25 ha.

IŠ jūsų pasisakymo suprantu, jūs pioritetus skiriate kad paremti 1o8 ha, 90 ha, Pagal jus, jūs palaikote anksčiau buvusią nuostatą, ir nepaisant to, kad tie 25 ha ūkiai išsilaiko patys, išlaiko šeimas, augina vaikus, sukuria darbo vietas, nereikalauja visokių bedarbio pašalpų, vartoja vietines žaliavas ir produktus, negi sumoka daugiau mokesčių nei didieji, metų metais labai sunkiai dirba be jokių išeiginių ir atostogų faktiškai negauna jokių paramų modernizavimui yra niekis, parazitavimas, nes nekuria “pridėtinės vertės” (Klausimas kam, užsienio bankams?) yra mažiau remtini, gal utilizuotini, verčiant pigia darbo jėga kur nors airijuosna. ( Kiek žinau kitose šalyse maži ūkiai labiau vertinami). Aš asmeniškai dar nežinau dar tokio smulkaus ųkininko, kuris užsiimtų žemės ūkio ūkine veikla dėl per gero gyvenimo, t. y. taip kaip jūs teigiate, neva uždirba kitur, (o kur kaime konkurencingos darbo vietos?) jiems skirtina mažesnė išmoka, jiems mokėti mažiau už tokios pat kokybės pieną, nes dėl to neva kenčia stambūs ūkiai.

Patinkantis. Įvertink komentarą: Thumb up 5 Thumb down 0

Atsakyti

Apsispręsk 2020 spalio 30d., 22:2078.60.244.136

Tai ko ponas piktinatės. Balsavot už valstiečių remiamą kandidatą, tą kandidatą protegavo Pupšys, o dukra skandalingai patapusi ž.ūkio ministro patarėja, kaip daug patirties turinti jaunoji ūkininkė. Tai kas ponui nepatinka, ar ir savi nebeįtinka.

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 1

Atsakyti

Anal- itikas 2020 spalio 31d., 14:1978.62.27.35

Diskutuojamu klausimu tiek valstiečiai tiek konservatoriai yra vienodai lygiaverčiai sukčiai ir vagys. Atėmė ( apvogė) ir taip skurstančių 85 procentų žemiausios socialinės padėties ūkininkų ir padalijo tiems 15 procentų ūkininkų kurie išvogė kolūkius, ES paramas investicijoms ir taip privedė didžiausią dalį kaimo gyventojų prie skurdo ir socialinės atskirties, ir tokiu būdu iš esmės sunaikino kaimą. Be to, abi partijos vienodai melagingai tvirtina, neva jie kuria pridėtinę vertę, bet realiai pridėtinės vertės niekaip nesukuria. Vos daugiau pašvietus saulei ar palijus jie vieningu choru reikalauja papildomos valstybės paramos, o tai neabejotinai įrodo, kad gavę milijonines paramas investicijoms jokios pridėtinės vertės nesukuria, tik gautas paramas pavertė prabangos dalykais, prabangiais džipais. Mokesčių tokie žulikai sumoka ne ką daugiau nei vienas eilinis 25 ha ūkininkas ( pažiūrėkite seimo “ūkininkų”deklaracijas) iš kurio nori sumažinti tiesiogines išmokas. Pamario žmonės tai jaučia ir mato , todėl nei konservatorių kandidatas, nei valstiečių kandidatas nebuvo ir tikėtina niekada į seimą nebus išrinkti, nors ir dalijo bene didžiausius kyšius valstybės skolos sąskaita. Socialdemokratai savarankiškai ūkininkų taip neskriaudė, todėl laikytina kad jų kandidatas yra kur kas padoresnis nei konservatorių ar valstiečių.

Įvertink komentarą: Thumb up 1 Thumb down 2

Atsakyti

Rašyti komentarą