Iš gyvenimo paraščių.
-Labas rytas, - išgirstu pačios balsą.
-Ar jau pavasaris? – klausiu jos.
-Sekmadienis, – atsiliepia ši.
-O tai kur pavasaris? – stebiuosi.
-Už lango, – ramina pati.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-Tai praverk, – prašau, - tegul užeina.
-Dar ko, – nustemba ji. – Tau reikia, tai kelkis ir pats įsileisk jį.
Ką darysi, keliuosi, praveriu langą.
Miestas tarsi kur išėjęs: vien tik mūrai pilki ir paukščių čiulbėjimas.
-Kur visi? – klausiu sunerimęs.
-Kam tau jie, – atsiliepia pati – kai šalia aš, o už lango – pavasaris?
-Tu teisi, – nusišypsau, - šimtą kartų, – ir plačiau praveriu langą…
Nesirkite ir jūs.
Dėl visa ko, tskant.
Kaip visada…
Orestas
