Protingi klausimai kyla protingiems

Iš savivaldybės tarybos posėdžio sugrįžus.

Šilutės medžių sergėtojų tikslas – trukdyti daryti Šilutę gražesnę.
Maždaug taip (ar panašiai) sako Vytautas.
Kitaip sakant, jie yra blogis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Juk medžius galima atsodinti.
Maždaug taip (ar panašiai) sako Steponas.
Steponui pritaria Edgaras.
Steponui pritariu ir aš: medžius galima atsodinti.
Galima, bet nebūtina.
Priežasčių tam galima sugalvoti į valias.
Tam ir duota žmogui galva.
Žinoma, galva dar tinka kepurei nešioti.
Be to, be jos ir „čerką“ būtų sudėtinga išlenkti.
Jau nekalbant apie žodį, kuris iš jos – tos galvos – žvirbliu išskrenda…
Bet dažnai jis per vieną ausį įlekia, per kitą išlekia.
Tačiau pasitaiko, kad ir užsilieka.
O tai pirmasis požymis, kad galva ne visai tuščia.
Tokiems kyla visokių klausimų.
Protingi klausimai kyla protingiems.
O štai man kyla klausimų dėl pastaruoju metu taip dažnai girdimų žodžių „galima atsodinti”.
Kai kalbama apie medžius, tai tarsi ir aišku, ką norima pasakyti.
O kaip dėl žmonių?
Štai kaip aš galvoju: jeigu jau galima žmogų pasodinti, tai išeitų, kad turėtų būti galima jį ir atsodinti.
Tačiau, manau, reikėtų tiksliau apibrėžti.
Aš įžvelgiu du galimus variantus: a) atsodinti – tai išleisti į laisvę prieš tai pasodintąjį; b) atsodinti – tai iš naujo pasodinti tą, kuris prieš tai buvo pasodintas, o vėliau išleistas į laisvę.
Kurį variantą renkatės jūs?

Šviesios visiems likusios savaitės.

P.S. O išleistus į laisvę po laikino sulaikymo, kaip Vytautas praeitų metų rudenį, ar galima vadinti atsodintais?

P.P.S. Juk sakiau, kad protingi klausimai kyla protingiems.