Per plauką nuo tragedijos

Vis dėlto gerai, kad šiandien penktadienis.

Žiū pro langą – žvirblis tupi.
Ant balkono krašto.
Kraipo galvą.
Aš žiūriu į jį.
Širdy taip ramu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Seniai tavęs laukiu”, – pusbalsiu tariu.
Staiga mūsų žvilgsniai susitinka.
O po akimirkos jis jau neria žemyn.
Lyg būtų išvydęs kažką baisaus.
Net širdį suspaudžia.
Išpila šaltas prakaitas.
Trečias aukštas – ne juokas.
„Delsti negalima!“ – tariu sau ir atplėšiu duris.
Išpuolęs persisveriu per balkono kraštą.
Akimis ieškau kūno.
Bet ant žemės, žolėje, nieko nėra.
„Gal vis dėlto nuskrido?“ – raminu save.
Dėl visa ko dar kartą pažvelgiu per balkono kraštą.
Paskui grįžtu į kambarį.
„Vis dėlto gerai, kad šiandien penktadienis, – galvoju sau, – prieš akis dvi dienos veidui atgauti“.
Su tuo visus ir sveikinu.

Žinoma, be pykčio,
Orestas