Ša, tik niekam nesakykit, kad aš jums tai sakiau…
Anądien – regis, tai nutiko dar gerokai prieš Naujuosius – gyvasis klasikas Juozapas E. paskelbė, kad parduoda sniegą.
Kiek ir po kiek, aš, žinoma, neatskleisiu – tai jo reikalas.
Tačiau turiu prisipažinti, kad šis Juozapo versliukas tuokart man pasirodė keistokas.
Juolab kad po Kalėdų mūsų platumose staiga atšilo ir visas sniegas, kaip rašė poetas, visur į nieką pavirto.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Tačiau šįryt, kai Pamario žemę vėl storai nuklojo sniegas, o kišenėse, kaip būdinga daugeliui tautiečių po užsitęsusių švenčių, ėmė švilpauti vėjai, nejučia prisiminiau gyvojo klasiko verslo planą.
Savo mintimis, kaip greitai prasimanyti pinigų, pasidalijau su pačia.
Dideliam mano nustebimui, toji nė kiek neprieštaravo.
Anaiptol, dar padrąsino, sakydama, kad geriausia mokytis iš geriausiųjų.
Tačiau gamta ir vėl iškrėtė piktą pokštą: kol prisiruošiau, kol išsiruošiau, vėl atšilo ir sniegas patižo- ar beįsiūlysi kam tokį šlapią?
Bet raminu save: žiema dar nesibaigia, todėl yra vilties, kad dar sulauksime ir šviežio sniego.
O tada jau…
Jei kam reikės – kreipkitės.
Pažadu, bus ir nuolaidų.
Kitaip gi (net ir) su gyvuoju klasiku nepakonkuruosi.
Tad, jeigu ką… na, žinote, kur mane rasti.
Šviesaus visiems savaitgalio.
Kaip visada…
Orestas
P.S. Tik niekam nesakykit, kad aš jums tai sakiau, o tai, patys suprantate, gali atsirasti daugiau tokių apsukruolių.
P.P.S. Tikrai tikrai niekam nesakykit. Juolab Juozapui. O tai dar ims ir užpyks. O to man tikrai nesinori.
