Su nuoširdžiausiais linkėjimais iš anapus vaizduoklio

Skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.

Tris dienas, tris naktis svarsčiau, ar eiti man šiandien į savivaldybę išklausyti rajono valdžios sveikinimų artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.
Kruopščiai svėriau visus „už“ ir „pieš“, bet kuo daugiau svarsčiau, tuo labiau tolau nuo kelio, vedančio apsisprendimo link.
Dievai žino, kuo visa tai būtų pasibaigę, bet tarpduryje pasirodė pati…

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Nebūk ožys, – pareiškė ji man, – eik, kad kviečia.
- Kad man nelabai tokie renginiai, – bandžiau teisintis. – Aš geriau kaip pratęs…
- Būk žmogus, – išgirdau dukros balsą iš kito kambario. – nueik!
Tokios tat jos – visada žino, kaip atvesti mane į protą.
Už tai jas ir myliu.
Tai daug negalvodamas ir nuėjau.
Tortas buvo gardus.
Arbata su citrina – taip pat.
Mero liežuvis – saldus..
Ar galėjo būti geriau?
Visada gali būti geriau.
Galėjo, pavyzdžiui, išrašyti kokią premiją.
Bet ne, davė puodelį ir arbatos, – kad gerdamas ją prisiminčiau juos.
Tačiau arbata jau nieko nepakeis – jie ir taip nuolat ant liežuvio galo.
Ech, o buvo laikai, kai mes, jauni, susėsdavome prie stalo ir valandų valandas kalbėdavome apie merginas ir… merginas.
Bet laikai jau ne tie.
Ir papročiai dabar kitokie.
Dabar ką: „Sveikas… Tik pažiūrėk, koks šiandien oras… Žinoma, kalta valdžia…“, – ir taip toliau, ir panašiai – nors stauk!
Protingas pasakytų: „Džiaukis, kvaily, tai akivaizdus ženklas, kad tavęs nekamuoja vidurio amžiaus krizė“.
„Ačiū, nuraminai“, – tariu sau mintyse ir bandau prisiminti, kas dar gero šiandien buvo pasakyta.
Gal „myli – nemyli“? – vargu bau.
Be mūsų (žiniasklaidos) – niekaip? – jau panašiau.
Bet į dūšią neįlysi – ką iš tikrųjų galvoja, nepamatysi.
Vis tiek ačiū už gerą žodį
Ir jums visiems – AČIŪ.
Ačiū, kad skaitote, vertinate…

Šviesaus ir šilto visiems savaitgalio.

Ir nepamirškite, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – visų mūsų, lietuvių, šventė.

Kaip visada…
Orestas