N-16

Iš gyvenimo paraščių.

Silpnų nervų žmonėms geriau neskaityti.

-Tai ką!? – net pritūpiau išgirdęs už nugaros pačios balsą. Paskui, sutelkęs visas jėgas, apsigręžiau. – Ir vėl nedavė!? – kūną ėmė krėsti šaltis, pajutau, kaip mano veidu žliaugia prakaitas: „Apie ką ji čia dabar?“ – visai sutrikau. – Kitiems tai visada duoda, o tų!? – kojos vėl ėmė linkti, o prieš akis iškilo prisiminimai: kur tądien buvau, su kuo susitikau, ką veikiau: „Ir iš kur ji viską žino?“ – dar spėjau pagalvoti. – Koks tu vyyyras, kad šitaip!? – trečią kartą pajutau silpnumą kojose, aptemo akys: „Nejau kas išdavė?“ – griebiausi už galvos ir apsisukau bėgti, bet nespėjau nė žingsnio žengti, kai atsitrenkiau į kažką kieta…

Kai atsipeikėjau, prieš save išvydau savo pačią. Jos akys užjaučiamai šypsojosi. „Ir vėl tie košmarai? – tarė, meiliai glostydama man galvą. – Nusiramink… Viskas greitai baigsis…“

Smagaus visiems savaitgalio.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

P.S. Nepamirškite, kad šį sekmadienį vyks mero rinkimai.