VSAT nuotr.

Tauragėje pasieniečiai sulaikė Šilutės gyventoją, kurio automobilyje aptiko 2 000 pakelių suklastotų, įtariama, cigarečių „Marlboro Gold“.

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Tauragėje, degalinės teritorijoje, pastebėjo automobilį „Mitsubishi Outlander“ su švediškais valstybinio numerio ženklais. Šalia stovėjo jo vairuotojas 39-erių šilutiškis. Atidarytoje automobilio bagažinėje buvo matyti krovinys, išoriškai panašus į standartines cigarečių dėžes.

Patikrinus automobilį, VSAT pareigūnų įtarimai pasitvirtino: jo bagažinėje buvo rasta 2 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“ be jokių akcizo ženklų.

Neteisėtai rūkalus gabenusį vyrą pasieniečiai pristatė į Vileikių pasienio užkardą.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos šilutiškis paleistas, skyrus jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Yra nustatyta, kad pasaulyje gerai žinomų prekės ženklų ir net baltarusiškos cigaretės padirbinėjamos, be kita ko, ir Latvijoje veikiančiuose pogrindiniuose fabrikuose, kurių jau ne vieną pareigūnai likvidavo. Pasieniečiai neatmeta, kad ir šios cigaretės „Marlboro Gold“ taip pat galėjo atkeliauti iš kaimyninės šalies.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Penktadienį pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Penktadienį orus lems žemo atmosferos slėgio sūkurys. Naktį stiprės pietvakarių vėjas, vakariniame pakraštyje numatomi gūsiai iki 15–20 m/s. Dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis stiprės iki 21–23 m/s. Pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, vidurdienį (11–15 val.) vietomis pasieks iki 28 m/s.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį vėjas rims.

Rekomendacijos: sandariai uždarykite langus ir duris. Surinkite lengvai pakeliamus daiktus kiemuose, balkonuose ir kitose atvirose vietose. Sutvirtinkite laikinus statinius, konstrukcijas ir įrenginius. Nepalikite automobilio prie aukštų medžių. Būdami lauke nestovėkite po medžiais, prie reklamos stendų ir elektros linijų. Būkite atidesni vairuodami automobilį.

lrv.lt nuotr.

2027 m. pensijos bus toliau indeksuojamos dviženkliu procentu: vidutinės senatvės pensijos didėjimas sieks apie 10,4 proc., o vidutinės senatvės pensijos su būtinuoju stažu – apie 10,9 proc. Vidutinė senatvės pensija 2027 m. ūgtels apie 78 eurus ir pasieks 825 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 88 eurus ir pasieks 895 eurus. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui padidėjimas bus individualus.

Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,2 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,3 proc.

Vyriausybė yra numačiusi siekį, kad 2028 m. vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2027 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 48,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 52,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.

„Pensijų augimas dviženkliu procentu rodo aiškų mūsų siekį – senatvėje žmogus turi jaustis finansiškai saugiai ir būti tikras, kad jo pajamos auga kartu su šalies ekonomika. 2027 metais pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija, o tai reiškia, kad didės ir reali senjorų perkamoji galia. Kartu nuosekliai artėjame prie užsibrėžto tikslo – kad vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Tai svarbus žingsnis stiprinant žmonių socialinį saugumą ir užtikrinant oresnę senatvę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

2026 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis Lietuvoje buvo apie 641 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,9 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija siekia beveik 747 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siekia 807 eurus.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 50,68 euro (šiemet – 46,46 euro).

Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Praėjusią savaitę užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis, vienas žmogus mirė ir nuo COVID-19 ligos, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Rugsėjo 28 d. – spalio 4 d. (40-ąją metų savaitę)bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 592,5atvejo 100 tūkst. gyventojų. 39-ąją metų savaitę (rugsėjo 21–27 d.) jis buvo didesnis – 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (40-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, tiek pat – dėl gripo, iš jų 1 buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nepasiskiepijęs, ir 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (pirmas šį sezoną), asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs.

Organizatorių.

Savanoriai pasitiks pirkėjus 374 parduotuvėse visoje Lietuvoje.

Spalio 9–10 dienomis visoje Lietuvoje vyks 41-oji „Maisto banko“ akcija. 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių savanoriai kvies pirkėjus prie savo pirkinių pridėti bent vieną ilgiau galiojantį maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Organizacija ypač prašo atkreipti dėmesį į mėsos ir žuvies konservus bei aliejų, nes šių produktų paramos krepšeliuose ypač reikia.

Rudeninėje akcijoje maistą savo globojamiems žmonėms rinks 199 nevyriausybinės organizacijos, taip pat 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių. Prie akcijos jungiasi 9 prekybos tinklai, o parduotuvėse paaukotas maistas vėliau taps realia pagalba toje pačioje ar netolimoje vietovėje gyvenantiems žmonėms.

Akcijai susivienys beveik 7 tūkstančiai savanorių

„Maisto banko“ akcija yra ne tik viena didžiausių paramos maistu iniciatyvų šalyje, bet ir didžiulė savanorystės iniciatyva. Šį savaitgalį prie akcijos prisidės beveik 7 tūkst. savanorių. „Nebus nė vienos Lietuvos savivaldybės, iš kurios į pagalbą sunkiau gyvenantiems žmonėms neįsitrauktų savanoriai. Vienu metu visoje šalyje savo laiką kitiems skirs moksleiviai ir studentai, įmonių kolektyvai, įvairių organizacijų nariai, bendruomenės ir pavieniai žmonės“, – dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Septyni tūkstančiai žmonių, kurie savo penktadienio vakarą ar šeštadienį nusprendžia skirti ne sau, o visiškai nepažįstamam žmogui, mums yra labai stiprus bendrystės ženklas. Kiekvienas jų galėtų tą laiką praleisti su šeima, draugais ar tiesiog ilsėdamasis, bet pasirenka kelias valandas stovėti parduotuvėje ir kviesti kitus padėti. Labai tai vertiname – be savanorių tokio masto akcija tiesiog negalėtų įvykti“, – priduria organizacijos vadovas.

Pasak jo, kaip savanoriai, lygiai taip pat svarbus kiekvienas maisto paaukoti nusprendęs žmogus. „Mes labai prašome prie savo pirkinių krepšelio pridėti bent vieną papildomą maisto produktą sunkiau gyvenančiam žmogui. Kai taip padaro dešimtys tūkstančių žmonių, kad ir viena konservų dėžutė ar aliejaus butelis kartu tampa šimtais tūkstančių vienetų labai reikalingos paramos. Todėl tiek savanoriaudami, tiek aukodami šį penktadienį ir šeštadienį paverskime gerumo savaitgaliu“, – kviečia S. Gurevičius.

Ilgus metus kartotas prašymas davė rezultatų

„Maisto banko“ duomenys rodo, kad gyventojų aukojimo įpročiai pamažu keičiasi. Ne vienus metus prieš kiekvieną akciją organizacija prašė, esant galimybei, aukoti aliejaus, mėsos ar žuvies konservų. Šiandien aliejus jau yra tarp dažniausiai pasirenkamų produktų – per praėjusią akciją jo paaukota daugiau kaip 8 tūkst. butelių. Tačiau mėsos ir žuvies konservų vis dar surenkama gerokai mažiau: atitinkamai apie 3,8 tūkst. ir 2,7 tūkst. pakuočių. Palyginimui, makaronų paaukota daugiau kaip 16 tūkst. vienetų.

„Metų metus kartojome, kad jeigu galite rinktis, paaukokite aliejaus, ir šiandien matome rezultatą – žmonės mus išgirdo. Labai tikimės, kad ilgainiui tokį patį pokytį pamatysime ir su mėsos bei žuvies konservais. Jų gauname gerokai rečiau, o tai ilgai galiojantys ir baltymų turintys produktai, kurių labai reikia formuojant visavertį maisto krepšelį žmogui“, – sako S. Gurevičius.

Organizacija pabrėžia, kad reikalingas kiekvienas maisto produktas, o žmonių galimybės prisidėti skiriasi. Todėl tai nėra raginimas nebeaukoti makaronų, kruopų ar kito maisto. Tačiau galintiems rinktis, „Maisto bankas“ šįkart ypač rekomenduoja mėsos ir žuvies konservus bei aliejų.

Prisidėti galima jau šį penktadienį ir šeštadienį

Praėjusios „Maisto banko“ akcijos metu Lietuvos gyventojai paaukojo 316 426 vienetus ilgiau galiojančių maisto produktų, kurie buvo išskirstyti 231 nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių ir „Maisto bankas“, globojamiems žmonėms.

Šį savaitgalį savanoriai pirkėjų vėl lauks visoje Lietuvoje. Spalio 9 d., penktadienį, „Maisto banko“ akcija vyks nuo 15 iki 20 val., spalio 10 d., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val.

Gyventojai kviečiami aukoti įvairių ilgiau galiojančių maisto produktų: mėsos ir žuvies konservų, aliejaus, makaronų, kruopų, miltų, cukraus ir kito kasdieniam valgiui gaminti reikalingo ilgai galiojančio maisto. Akcija vyks prekybos tinkluose „LIDL“, „IKI“, Maxima“, „Rimi“, „Utenos prekyba“, dalyje „Gulbelė“, „Norfa“, „Danalta“, „PROMO Cash&Carry“ parduotuvių.

Negalintys atvykti į parduotuves, kviečiami aukoti trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų).

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šiuolaikinio jauno žmogaus kasdienybėje netrūksta mokslų, veiklų, bendravimo ir informacijos. Tarp viso to ne visada lieka laiko sustoti ir atkreipti dėmesį į savo savijautą. Šiomis temomis rugsėjo 25 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kalbėjosi Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos moksleiviai, dalyvavę emocinės sveikatos stiprinimo užsiėmime „Gyvenk harmoningai“.

Susitikime daugiausia dėmesio skirta paprastiems, tačiau svarbiems kasdieniams dalykams. Kalbėta apie miegą, mitybą, poilsį, dienos ritmą, judėjimą ir gebėjimą laiku padaryti pertrauką. Moksleiviai diskutavo, kaip kasdieniai įpročiai, mokymosi krūvis ir gyvenimo tempas gali veikti nuotaiką, energiją ir gebėjimą susikaupti.

Svarbi susitikimo dalis buvo praktiniai užsiėmimai. Moksleiviai išbandė kvėpavimo, dėmesingo įsisąmoninimo, judesio ir atsipalaidavimo pratimus. Jie turėjo galimybę ne tik sužinoti apie skirtingus būdus, padedančius geriau pasirūpinti savo savijauta, bet ir patys juos išbandyti. Praktinės veiklos leido pajusti, kaip sąmoningas kvėpavimas, dėmesio sutelkimas ar paprastas judesys gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir geriau pajusti savo kūną.

Užsiėmimą vedė sertifikuota Šri Šri jogos ir „Art of Living“ programų mokytoja Jūratė Gricevičienė. Ji moksleivius kvietė daugiau dėmesio skirti tam, ką kasdienėje skuboje kartais pamirštame pastebėti – savo kvėpavimui, kūnui, emocijoms ir gebėjimui trumpam sustoti.
Tokie susitikimai bibliotekoje suteikia jaunimui galimybę apie svarbius kasdienio gyvenimo dalykus kalbėtis neformalioje aplinkoje ir išbandyti praktinius būdus, kuriuos galima pritaikyti ir užsiėmimo metu, ir kasdienybėje.

Renginys organizuotas įgyvendinant projektą „Be filtrų…“ (vad. Ovidijus Normantas), finansuotą Šilutės rajono savivaldybės.

Projektą remia Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius.
Informaciniai rėmėjai: internetinis laikraštis „Pamarys“, laikraštis „Šilokarčema“, naujienų tinklapiai „Pamario Žinios“, „Mano kraštas“, „Šilutės ETA Žinios“.

www.silute.lt nuotr.

Tarptautinės mokytojų dienos proga Šilutės rajono savivaldybė pagerbia pedagogus, savo profesionalumu, atsakingu darbu ir atsidavimu prisidedančius prie jaunosios kartos ugdymo. Šiemet ypatingas įvertinimas skirtas Šilutės Pamario progimnazijos pradinio ugdymo mokytojai ekspertei Irmai Kelpšienei – jai suteiktas 2026 metų Šilutės rajono savivaldybės Metų mokytojos vardas.

Daugiau – https://www.silute.lt/naujienos…

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Reaguojant į išaugusias kuro kainas, Vyriausybė imasi priemonių suteikti gyventojams pigesnes kelionių alternatyvas. Priimtas sprendimas nuo spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. taikyti 50 proc. nuolaidą vietinio susisiekimo traukinių bilietams, o nuo lapkričio 1 d. iki šių metų pabaigos numatoma tokio pat dydžio nuolaidą taikyti tolimojo susisiekimo autobusų bilietams.

„Išaugusias kuro kainas ypatingai jaučia keliaujantys didesnius atstumus gyventojai, į tai reaguodama Vyriausybė inicijuoja reikšmingą lengvatą kelionėms traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais. Šį pavasarį taikyta 50 proc. nuolaida kelionėms traukiniu pasinaudojo daugiau kaip milijonas keleivių, tad pasiteisinusią priemonę grąžiname ir papildome nauja alternatyva – perpus mažesne kaina ne tik kelionėms traukiniu, bet ir tolimojo susisiekimo autobusais“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

50 proc. nuolaida traukinių bilietams Susisiekimo ministerijos iniciatyva taikyta šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Turimais duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiau nei milijonas keleivių pasirinko keliones traukiniais, per minėtą laikotarpį buvo pritraukta 5 817 klientų daugiau nei per analogišką 2025 m. laikotarpį.

„Matome, kad anksčiau taikytas sprendimas atpiginti keliones traukiniu buvo palankiai priimtas gyventojų ir padėjo sumažinti išaugusių kuro kainų poveikį. Reaguodami į vėl išaugusias kuro kainas, grįžtame prie patikrintų priemonių ir plečiame pasirinkimą. Ženklia 50% nuolaida galės naudotis kiekvienas – nuo senjoro iki dirbančiojo, studento ar moksleivio“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Dėl 50 proc. lengvatos tolimojo viešojo transporto bilietams Susisiekimo ministerija parengė LR Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo pakeitimą, jis šiuo metu skubos tvarka derinamas su institucijomis, pakeitimams turės pritarti Seimas.

Jai įsigaliojus nuo lapkričio 1 d., lengvata būtų taikoma komerciniams reguliaraus susisiekimo maršrutams, vežėjams valstybė kompensuotų dėl nuolaidos negautas pajamas.

Preliminarus papildomo finansavimo poreikis kelionių traukiniu lengvatai – 2,8 mln. Eur. Kelionių tolimojo susisiekimo autobusų lengvatai papildomas lėšų poreikis, preliminariais duomenimis, siekia apie 3,15 mln. Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus paskutiniam metų ketvirčiui, keičiasi dalies „Sodros“ išmokų ribos. Nors pati išmokų apskaičiavimo tvarka išlieka tokia pati, mažiausi ir didžiausi galimi išmokų dydžiai yra susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, todėl yra perskaičiuojami kas ketvirtį. Paaiškiname, kokios ribos taikomos nuo spalio ir kam šie pokyčiai aktualūs.

Išmokų ribos perskaičiuojamos kas ketvirtį, atsižvelgiant į šalies vidutinį darbo užmokestį. Ketvirtąjį metų ketvirtį taikomoms riboms apskaičiuoti naudojamas antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 2 616 eurų.

Kiekvieno žmogaus išmokos dydis priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų, todėl daugelio gavėjų išmokos liks tokio pat dydžio. Pasikeitusios ribos aktualios tiems, kurių apskaičiuota išmoka būtų mažesnė už nustatytą minimumą arba viršytų didžiausią galimą išmoką.

Jei sergate arba slaugote sergantį vaiką

Nuo spalio minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 304,50 euro – tai 8,52 euro daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį, kai ji buvo 295,98 euro. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14,16 euro iki 14,57 euro, arba 41 centu.

Minimali ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Ši riba aktuali mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems apskaičiuota išmoka nesiekia nustatyto minimumo.

Maksimali viso mėnesio ligos išmoka padidėjo nuo 3 156,12 euro iki 3 246,98 euro – tai 90,86 euro daugiau nei praėjusį ketvirtį. Maksimali dienos išmoka siekia 155,36 euro, arba 4,35 euro daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos. Todėl maksimalios išmokos ribos padidėjimas aktualus didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Slaugant sergantį šeimos narį arba prižiūrint vaiką, maksimali mėnesio ligos išmoka nuo spalio siekia 3 449,98 euro. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, ji padidėjo 96,54 euro – nuo 3 353,44 euro. Maksimali dienos išmoka išaugo nuo 160,45 euro iki 165,07 euro, arba 4,62 euro.

Jei auginate vaiką iki 2 metų

Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba lygi 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams. Kadangi BSI dydis nesikeitė ir yra 74 eurai, žmonėms, įgyjantiems teisę į šias išmokas 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį, minimali mėnesio išmoka ir toliau siekia 592 eurus.

Maksimali vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamus mėnesius padidėjo nuo 3 966,77 euro iki 4 080,96 euro per mėnesį. Tai 114,19 euro daugiau nei trečiąjį metų ketvirtį.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali mėnesio išmoka nuo spalio siekia 3 139,20 euro. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidėjo 87,84 euro.

Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais padidėjo nuo 2 288,52 euro iki 2 354,40 euro, o antraisiais – nuo 1 525,68 euro iki 1 569,60 euro. Tai atitinkamai 65,88 euro ir 43,92 euro daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka padidėjo 113,58 euro ir siekia 4 058,99 euro. Trečiąjį ketvirtį jos riba buvo 3 945,41 euro.

Nedarbo išmokų ribos nesikeičia

Minimalus nedarbo išmokos dydis negali būti mažesnis nei 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiai, todėl minimali mėnesio nedarbo išmoka siekia 370 eurų. Ši riba taikoma visiems, kurių pagal apskaičiavimą priklausanti nedarbo išmoka būtų mažesnė.

Žmonėms, bedarbio statusą įgijusiems nuo šių metų liepos 1 d., maksimali mėnesio nedarbo išmoka negali viršyti 70 proc. atitinkamų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti.

Todėl žmonėms, įgijusiems bedarbio statusą 2026 m. liepos 1 d. ir vėliau, maksimali nedarbo išmoka siekia 1 618,51 euro per mėnesį. Šis dydis apskaičiuojamas bedarbio statuso įgijimo dieną ir nesikeičia visą paskirtos nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 25 dieną Šilutės jaunimas turėjo galimybę kitokioje aplinkoje iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomene, kario tarnyba ir šalies saugumo bei gynybos sistema. Jaunuoliai išvyko į Klaipėdoje įsikūrusį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną, kuriame jų laukė ne tik pasakojimai apie kariuomenę, bet ir galimybė savo akimis pamatyti bataliono kasdienybę, karinę techniką, ginkluotę bei muziejaus ekspoziciją.

Išvykoje dalyvavo moksleiviai iš keturių Šilutės rajono mokyklų: Šilutės pirmosios gimnazijos Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokinių grupė, lydima mokytojų Laimos Toliušienės ir Tito Jocio, Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai kartu su karjeros specialiste Audrone Stasiuliene, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytoja Edita Juciute bei Šilutės Pamario progimnazijos moksleiviai.

Kariuomenę pažinti ne tik iš vadovėlių

Jaunam žmogui klausimai apie šalies saugumą, gynybą ar karinę tarnybą kartais gali atrodyti gana tolimi ir abstraktūs, todėl galimybė apsilankyti kariuomenės dalinyje leidžia į šias temas pažvelgti gerokai konkrečiau. Dragūnų batalione moksleiviai daugiau sužinojo apie Lietuvos kariuomenės struktūrą ir veiklą, jos vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą, taip pat apie privalomąją karo tarnybą. Buvo kalbama ir apie tai, kaip atrodo kasdienis kario gyvenimas, su kokiais iššūkiais susiduriama tarnybos metu, kokių žinių, gebėjimų bei asmeninių savybių reikia kariui. Svarbi išvykos dalis buvo ir pažintis su pačiu batalionu. Moksleiviai daugiau sužinojo apie jo istoriją, aplankė bataliono muziejų, apžiūrėjo ginkluotę ir karinę techniką. Tokia tiesioginė patirtis padeda geriau suprasti, kad kariuomenė nėra vien uniforma ar karinė technika – tai žmonės, jų atsakomybė, pasirengimas ir kasdienis darbas.

Tarnyba gali tapti ir profesiniu pasirinkimu

Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir karjeros galimybėms Lietuvos kariuomenėje. Jaunuoliai sužinojo apie skirtingas tarnybos kryptis ir galimus profesinius kelius, kurie gali būti pasirenkami tiek atliekant karinę tarnybą, tiek ateityje siejant savo profesinę veiklą su krašto apsaugos sistema. Kariuomenėje reikalingi įvairių sričių žmonės, todėl mokiniams buvo svarbu išgirsti apie platesnes galimybes ir suprasti, kad karinis pasaulis nėra skirtas tik tiems, kurie nuo mažens svajoja tapti kariais. Tarnyboje ir su ja susijusiose veiklose pritaikomos skirtingos žinios bei gebėjimai, o karjeros pasirinkimų gali būti daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Jauniems žmonėms tokie susitikimai suteikia progą užduoti klausimus, į kuriuos ne visada galima atsakyti klasėje ar perskaičius informacinį straipsnį. Gyvas pokalbis su kariuomenės atstovais, apsilankymas realioje tarnybos aplinkoje ir galimybė pamatyti, kaip atrodo bataliono kasdienybė leidžia geriau įsivaizduoti, ką iš tiesų reiškia pasirinkti karinę tarnybą.

Išvyka organizuota įgyvendinant projektą „Savęs atradimų žemėlapis“ (vad. Ovidijus Normantas).
Projektą remia Lietuvos bibliotekininkų draugijos Šilutės skyrius ir baras „Spoko Bar and Grill“.
Informaciniai rėmėjai: laikraštis „Šilokarčema“, internetinis laikraštis „Pamarys“, naujienų tinklapiai „Šilutės ETA Žinios“, „Mano kraštas“, „Pamario Žinios“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

.

.

.

taurages.teismai.lt nuotr.

Rugsėjo 30 d. teisėjas Vaclovas Jurjonas baigė eiti Tauragės apylinkės teismo teisėjo pareigas, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose (iki 2017-12-31 Šilutės rajono apylinkės teisme) dirbo nuo 1996 m., praneša Tauragės apylinkės teismas.

Daugiau – https://taurages.teismai.lt/…

D. Putino nuotr.

Šeiko šokio teatras kviečia į šokio spektaklį „Aš esu“. Žiūrovams nuo 14 metų skirto spektaklio centre – du broliai, akistatoje su Lietuvos okupacija pasirinkę skirtingus kelius: vienas tapo partizanu, kitas – stribu. Tarp jų liko mylinti sesuo. Ši istorija paremta choreografo Dariaus Berulio senelio liudijimais apie pokario Lietuvą. Spektaklis rodomas spalio 6 d., 13 val. Šilutėje, H. Šojaus konferencijų centre (Lietuvninkų g. 4).

(Ne)tikėtas spektaklio aktualumas

„Aš esu“ kalba apie vidinius prieštaravimus, vienatvę, išdavystę ir kovą už savo vertybes. Spektaklis jautriai, bet drąsiai klausia: kas turėtų nutikti, kad mano artimas taptų mirtinu priešu? Kaip susitaikyti su artimųjų pasirinkimais? Ar galiu juos apsaugoti?

„Tema buvo, yra ir tikrai dar bus ilgai aktuali, kalbant apie mūsų kaip laisvos Lietuvos istoriją. Man visada buvo įdomu koks buvo kelias į laisvę. Kuriant šį šokio spektaklį nusprendžiau remtis gyva istorija – savo senelio pasakojimais“, – dalinasi spektaklio idėjos autorius, choreografas Darius Berulis.

Kūrėjas prisimena, kad senelio istorijos buvo šokiruojančios: „Gimusiems ir augusiems laisvoje Lietuvoje jos gali skambėti kaip siaubo filmas, bet tikri žmonės tai pragyveno. Klausydamas jutau, kaip seneliui jas pasakojant virpa balsas, kaupiasi ašaros. Tai buvo visapusiškai labai stiprios istorijos“. Vis dėlto ši spektaklis nėra tik šeimos istorija. „Kuriant šį darbą fokusas buvo laikmečio analizė ir prisiminimai. Būtent jais galime išlaikyti istoriją gyvą ir suprasti, už ką turime būti dėkingi“, – pabrėžia choreografas.

Spektaklis akims, ausims, nosiai ir net lytėjimui

Kad patrauktų jaunąją žiūrovų kartą, autoriai spektaklio atmosferą kūrė įtraukdami visas jusles. „Aš esu“ vyksta juodžemiu dengtoje, žibintų apšviestoje, nakties mišką primenančioje erdvėje. Žiūrovai ne tik mato, bet ir užuodžia žemę ir tarsi jaučia fizinį diskomfortą. „Norėjosi sukurti atmosferą, lyg būtum po žeme, partizaniniame bunkeryje, kad žiūrovas bent trupinėliu prisiliestų prie to nepatogumo, nes ši istorija turi būti ne tik matoma, bet ir jaučiama“, – pasakoja D. Berulis.

Spektaklyje nevartojama verbalinė kalba – jautrią istoriją pasakoja šokėjų kūnai. „Žmogaus kūnas yra stipriausias įrankis. Jis gali aprėpti daugiau nei žodžiai. Norėjosi, kad emocija ateitų per vaizdinius, garsus, kvapus“, – dalinasi choreografas.

Spektaklis apie gyvą istoriją – jauniems ir ne tik

Suaugusiųjų pamėgtas spektaklis, anot autoriaus, pirmiausia kreipiasi į jaunąją kartą. „Jaunimas auga laisvoje šalyje. Ir viena yra Lietuvos istorijas skaityti knygose, visai kas kita – būti spektaklyje, kur vyksta gyvas veiksmas, kur yra gyva žemė, gyvi kvapai, gyvi žmonės“.

Vyresnės kartos žiūrovai spektaklį dažnai priima itin jautriai. „Po spektaklio jie prieina, nori pasakoti savo šeimos istorijas, tai rodo, kad šios temos yra nemarios“, – dalinasi choreografas.
Šokėjų Mariaus Pinigio, Manto Ūso ir Oksanos Griaznovos atliekamas šokio spektaklis „Aš esu“ kviečia žiūrovus sustoti ir paklausti savęs – kas aš esu šiandien, skaudžios istorijos, neramios šiandienos ir viltingos ateities akivaizdoje.

Renginys švietimo įstaigoms nemokamas, dėl vietų rezervacijos kreiptis el. p. projektai@seikodancecompany.com.

Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį Šilutės rajono savivaldybės byloje dėl daugiau kaip 55 mln. eurų žalos aplinkai, praneša prokuratūra.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų kaltais pripažinti buvęs Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris, buvęs savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus bei vienos savivaldybės kontroliuojamos įmonės direktorius Artūras Stonkus.

Visiems keturiems asmenims, nuteistiems pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės liko nepakeistos. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu Algiui Bekeriui skirta beveik 26 tūkst. eurų, Sigitui Šepučiui – beveik 30 tūkst. eurų, o Remigijui Rimkui ir Artūrui Stonkui – po daugiau kaip 18 tūkst. eurų piniginės baudos. Be to, jiems trejiems metams atimta teisė būti išrinktiems arba paskirtiems į valstybės, savivaldybių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas pripažino įrodyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami užimamomis pareigomis, pažeidė teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos priežiūros taisykles. Siekdami išvengti išlaidų, susijusių su vienos užterštos teritorijos tyrimais ir tvarkymu, jie 2017 m. spalio–lapkričio mėnesiais neteisėtai organizavo daugiau kaip 5,3 tūkst. tonų naftos produktais užteršto grunto išvežimą į buvusią garažų teritoriją Šilutėje, kuri nebuvo skirta tokioms atliekoms laikyti.

Dėl šių nusikalstamų veiksmų pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m teritorija, o žemės paviršiui padaryta daugiau kaip 55 mln. eurų turtinė žala. Aplinkai kilo sunkių padarinių – dėl užteršimo dalis teritorijos tapo nebetinkama naudoti žemės ūkiui, rekreacijai, miško paskirčiai ar gyvenamajai veiklai.

Bylos duomenimis, nuteistieji, suorganizavę pavojingų atliekų pervežimą į tam neskirtą vietą, taip pat neteisėtai sudarė pagrindą įtraukti šią teritoriją į cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų sąrašą ir gauti beveik 188 tūkst. eurų lėšų jai tvarkyti. Iš šios sumos 95 proc. turėjo būti finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o likę 5 proc. – Šilutės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Teismas taip pat pripažino, kad tokiais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, Šilutės rajono savivaldybei ir jos kontroliuojamai įmonei.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.

enmin.lrv.lt nuotr.

Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasideda šildymo sezonas. Iki šios dienos šilumos tiekėjai turi būti pasiruošę pradėti tiekti šilumą, jei orai staiga atvėstų. Nauja tvarka leis šilumą pradėti tiekti tada, kai jos reikia, nelaukiant atskiro savivaldybės sprendimo.

Kada bus įjungtas šildymas?

Kada konkrečiai šildymas bus pradėtas, priklauso nuo daugiabučio šilumos punkto ir oro sąlygų.

Jei jūsų daugiabutyje yra modernus ir automatizuotas šilumos punktas, šildymas gali įsijungti automatiškai, kai atvės orai. Tokiu atveju nereikia laukti atskiro savivaldybės sprendimo. Šiuo metu daugiau kaip 85 proc. Lietuvos šilumos punktų yra modernūs ir automatizuoti.

Jei šilumos punktas nėra modernizuotas, dėl šildymo pradžios ir pabaigos toliau spręs savivaldybė. Savivaldybės taip pat spręs dėl šildymo pradžios ir pabaigos jų nustatytose įstaigose.

Kodėl keičiasi tvarka?

Nauja tvarka leidžia šilumą pradėti tiekti tada, kai jos iš tikrųjų reikia. Tai reiškia, kad gyventojams pastatuose su automatizuotais šilumos punktais nereikės laukti savivaldybės sprendimo, jei orai atvės ir atsiras poreikis šildyti.

Šildymo sezono pradžios ir pabaigos savalaikiškumas yra viena dažniausiai gyventojų įvardijamų centralizuoto šilumos tiekimo problemų. Energetikos ministerijos atliktos gyventojų apklausos duomenimis, šią problemą kaip spręstiną nurodo beveik ketvirtadalis respondentų, o kai kuriose savivaldybėse – daugiau kaip 40 proc. respondentų.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša apie spalio mėnesį planuojamas vykdyti prevencines priemones.

Visą mėnesį pareigūnai vykdys tikslines eismo saugumo priemones: stebės vairuotojų elgesį prie pėsčiųjų perėjų, tikrins blaivumą, saugos priemonių naudojimą ir kitus svarbius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Spalio 1–3 d.; 19 – 22 d. – vairuotojų pareigų pėstiesiems kontrolė ties pėsčiųjų perėjomis, taip pat pėsčiųjų kontrolė, dėmesį skiriant atvejams, kai važiuojamoji kelio dalis pereinama ar ja einama ten, kur draudžiama.

Spalio 5 -11 d. vyks vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Spalio 14 -16 d. – važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, važiavimo per geležinkelių pervažas kontrolę.

Spalio24–26 d. – vairuotojų blaivumo kontrolė. Bus tikrinama, ar transporto priemonių vairuotojai nėra vartoję alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spalio 29–31 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, pavojingo manevravimo bei lenkimo ten, kur tai daryti draudžiama, kontrolė.

Kelyje svarbus kiekvieno mūsų atsakingas elgesys. Laikykimės Kelių eismo taisyklių, būkime atidūs ir saugokime vieni kitus.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Per metus penki darbuotojai pasirinko tarnybą Šilutės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT) ir pasinaudojo Šilutės rajono savivaldybės taikoma finansine skatinimo priemone, skirta naujiems pareigūnams pritraukti. Tarp jų – ir pareigūnas, į Šilutės PGT persikėlęs iš Vilniaus.

Šilutės PGT tarnybą pradėjo vyresnysis specialistas Marius Macikas, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Žilvinas Venckus ir ugniagesiai gelbėtojai Rapolas Paulauskas, Dovydas Lengvinas bei Simonas Michailiukas, kuris į Šilutės PGT persikėlė iš Vilniaus PGV 6-osios komandos vyriausiojo ugniagesio pareigų.

Šilutės rajono savivaldybės finansinė paskata naujiems pareigūnams pritraukti pradėta taikyti praėjusių metų rugsėjį, kai savivaldybės taryba priėmė atitinkamą sprendimą. 2025 m. lapkričio 21 d. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, įvertindami priešgaisrinės, civilinės saugos ir gelbėjimo funkcijas atliekančių specialistų trūkumą Šilutės rajono savivaldybėje bei siekdami pritraukti daugiau pareigūnų į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

„Gal kiek sunkiau buvo užpildyti priežiūros pareigūnų pareigybes, o budinčių pamainų pareigūnų pareigybės natūraliai yra daugiau ar mažiau „migruojančios“. Į savivaldybės siūlomą paskatą pretenduos dar vienas naujas pareigūnas – ugniagesys gelbėtojas Henrikas Pakalniškis“, – apie tai, kaip sekėsi formuoti tarnybos komandą pasakoja Šilutės PGT viršininkas Tomas Nausėdas.

Asmeniui, siekiančiam užimti laisvą pareigybę Šilutės PGT, pagal Šilutės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Trūkstamų statutinių pareigūnų pritraukimo į Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančias statutines įstaigas tvarkos aprašą, skiriama 6000 eurų vienkartinė finansinė skatinamoji išmoka arba 20 000 eurų išlaidoms, susijusioms su būsto įsigijimu Šilutės rajono savivaldybėje, kompensuoti. Pasinaudoję šia priemone darbuotojai įsipareigoja Šilutės PGT dirbti trejus arba, atitinkamai, penkerius metus.

„Nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų žmogaus pasirinkimą. Tai labai gražus savivaldybės žingsnis ir, manau, kad tokia paskata jaunam žmogui leidžia lengviau apsispręsti rinktis mūsų tarnybą, o tarnybai – greičiau užpildyti trūkstamas pareigybes ir taip stabiliau užtikrinti tarnybos parengtį ne trumpesniam kaip trejų ar penkerių metų laikotarpiui. Šiuo metu Šilutės PGT yra daugiau norinčių pasilikti ar persikelti į šią tarnybą, nei turime pareigybių“, – pažymi T. Nausėdas.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Spalio 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Daugelis šių upių svarbios margųjų upėtakių migracijai ir nerštui, o į kai kurias iš jų atplaukia ir lašišos bei šlakiai. Draudimas galios iki gruodžio 31 d., jis taikomas ir Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto, todėl minėtu laikotarpiu nebus išduodamos žvejo mėgėjo kortelės margųjų upėtakių žvejybai.

Vykstant lašišų migracijai, šiuo metu galioja specialus žvejybos reguliavimas jų apsaugai svarbiuose upių ruožuose: nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose neturint žvejo mėgėjo kortelės lašišų žvejybai. Be to, draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).

Tarp šių upių patenka ir populiariausia tarp lašišų žvejų Neris, kurios didžiojoje dalyje nurodytu laikotarpiu taip pat leidžiama žvejoti tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Siekiant apsaugoti Vilnios upe aukštyn migruojančias žuvis, Neryje šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Žirmūnų tilto. Neries žemupyje, nuo jos žiočių iki Jonavos J. Ralio g. tilto leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą. Žvejo mėgėjo bilieto taip pat užtenka žvejojant Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste, tačiau šiame ruože nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama naudoti dirbtinius masalus ar žuvelę.

Reikalavimas įsigyti žvejo mėgėjo kortelę netaikomas nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims – asmenims iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkams ir asmenims su negalia. Tačiau neįsigijus žvejo mėgėjo kortelės taikomas apribojimas – draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus arba žuvelę.

Šiuo metu aktyviai žvejojantiems upėse reikėtų nepamiršti draudimo žvejoti upių ruožuose ties intakais, šie ruožai išvardinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.

Nemune limituota lašišų žvejyba neorganizuojama, žvejojant užtenka turėti žvejo mėgėjo bilietą, o sugavus lašišą arba šlakį – privaloma paleisti, kaip ir kitose upėse rudens sezono metu. Keturi nedideli Nemuno ruožai, kuriuose draudžiama žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. nustatyti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.

Primename, kad nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejoti sykus.

Sugeneruota dirbtinio intelekto.

Burnos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, todėl tinkamos odontologijos klinikos pasirinkimas gali turėti didelę reikšmę ilgalaikei dantų būklei. Reguliarūs apsilankymai pas specialistus padeda ne tik spręsti jau atsiradusias problemas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje. Vis dėlto, kai pasirinkimų yra daug, pacientams dažnai kyla klausimas, į kokius kriterijus reikėtų atkreipti dėmesį renkantis gydymo įstaigą.

Svarbu vertinti ne tik klinikos vietą ar teikiamų paslaugų sąrašą, bet ir specialistų patirtį, naudojamas technologijas, gydymo metodus bei požiūrį į pacientą. Profesionalus odontologinis gydymas prasideda nuo išsamios konsultacijos, kurios metu įvertinama individuali burnos būklė ir sudaromas tinkamiausias gydymo planas.

Specialistų patirtis ir teikiamų paslaugų spektras

Vienas pagrindinių aspektų renkantis odontologijos kliniką yra joje dirbančių specialistų kompetencija. Patyrę gydytojai gali tiksliau įvertinti paciento situaciją, pastebėti galimas problemas ir pasiūlyti sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius.

Taip pat svarbu atsižvelgti į klinikoje teikiamų paslaugų įvairovę. Patogu, kai vienoje vietoje galima atlikti profilaktinę dantų apžiūrą, profesionalią burnos higieną, gydyti pažeistus dantis, pasirūpinti estetika ar pasirinkti sudėtingesnes procedūras, tokias kaip implantacija ar protezavimas. Platus paslaugų spektras leidžia užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir išvengti būtinybės ieškoti skirtingų specialistų skirtingose vietose.

Šiuolaikinės technologijos ir gydymo kokybė

Odontologijos srityje technologijos nuolat tobulėja, todėl moderni įranga tampa svarbia kokybiško gydymo dalimi. Pažangūs diagnostikos metodai padeda tiksliau įvertinti dantų bei dantenų būklę, o gydytojams suteikia daugiau galimybių planuoti efektyvų, saugų ir individualiai pritaikytą gydymą.

Pacientui taip pat svarbus komfortas gydymo metu. Aiškus procedūrų paaiškinimas, dėmesingas bendravimas ir rami aplinka padeda sumažinti įtampą bei leidžia jaustis užtikrinčiau. Geras specialisto ir paciento ryšys yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant sėkmingo gydymo rezultato ir ilgalaikio pasitikėjimo odontologine priežiūra.

Individualus požiūris į paciento poreikius

Kiekvieno žmogaus burnos būklė yra skirtinga, todėl nėra vieno sprendimo, kuris tiktų visiems. Profesionalioje odontologijoje svarbu ne tik pašalinti problemą, bet ir suprasti jos priežastis bei suplanuoti ilgalaikę priežiūrą.

Konsultacijos metu gydytojas įvertina esamą situaciją, aptaria galimus gydymo variantus ir padeda pacientui priimti informuotą sprendimą. Toks individualus požiūris leidžia geriau suprasti gydymo eigą, numatomus rezultatus ir pasiruošti būsimoms procedūroms.

Ieškantiems patikimos gydymo įstaigos verta atkreipti dėmesį į odontologijos klinika Klaipėdoje – banguklinika.lt, kur pacientams siūlomos profesionalios odontologinės paslaugos ir individualiai pritaikyti sprendimai.

Profilaktika padeda išsaugoti sveiką šypseną

Dažna klaida – į odontologą kreiptis tik tada, kai atsiranda skausmas ar kiti ryškūs simptomai. Reguliarūs profilaktiniai apsilankymai leidžia pastebėti problemas ankstyvoje stadijoje ir pasirūpinti jomis dar prieš prireikiant sudėtingesnio gydymo.

Profesionali burnos higiena, periodinės apžiūros ir tinkama kasdienė priežiūra yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sveikus dantis bei dantenas. Net paprasti kasdieniai įpročiai, tokie kaip taisyklingas dantų valymas ir tarpdančių priežiūra, turi didelę reikšmę ilgalaikei burnos sveikatai.

Atsakingas pasirinkimas užtikrina ilgalaikę dantų priežiūrą

Tinkamos odontologijos klinikos pasirinkimas yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti sveiką šypseną. Vertinant specialistų patirtį, klinikos galimybes, naudojamas technologijas ir požiūrį į pacientą, galima pasirinkti vietą, kurioje bus suteikta kokybiška bei profesionali pagalba.

Rūpinimasis dantimis neturėtų būti atidėliojamas iki tol, kol atsiranda problemų. Nuosekli priežiūra, prevencija ir bendradarbiavimas su patikimais specialistais padeda ilgiau išlaikyti sveikus dantis bei užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Be to, reguliarus dėmesys burnos būklei leidžia išvengti netikėtų gydymo išlaidų ir išsaugoti natūralią šypseną kuo ilgesniam laikui.

.

.

Užsakymo Nr. 260929

nvsc.lrv.lt nuotr.

Lietuvoje daugėja COVID-19 ligos atvejų.

Šią savaitę, 40-ąją metų savaitę, Lietuvoje prasideda 2026–2027 m. gripo, COVID-19 ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir sustiprintos stebėsenos sezonas, kuris tęsis iki kitų metų gegužės, 20-osios metų savaitės. Tai laikotarpis, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai intensyviau stebi sergamumą gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI, hospitalizacijos atvejus ir sergamumo pokyčius.

Visą šį sustiprintos gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI priežiūros laikotarpį NVSC skelbs sergamumo rodiklius, teiks rekomendacijas ir primins svarbiausias prevencijos priemones. Sergamumo duomenis pagal konkrečią Lietuvos vietą – apskritį ar savivaldybę – galima rasti NVSC interneto svetainėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną pirmadienį ir atspindi praėjusios savaitės sergamumo situaciją.

Daugėja COVID-19 ligos atvejų

NVSC duomenimis, 2026 m. 39-ąją savaitę bendras suminis sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje siekė 646,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Bendras sergamumas ŪVKTI šiuo metu panašus į ankstesnių sezonų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau stebimas nuoseklus COVID-19 ligos atvejų skaičiaus didėjimas, todėl rizikos grupių asmenys raginami pasirūpinti vakcinacija nuo COVID-19 ligos. Prasidėjus gripo sezonui, taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą, o pneumonija yra viena dažniausių gripo komplikacijų.

Gripo sergamumo kilimas Lietuvoje dažniausiai registruojamas rudenį, o didžiausias sergamumas – sausio–vasario mėnesiais. Šiemet gripo vakcinos gydymo įstaigas pasieks vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. NVSC atkreipia dėmesį, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo. Skiepytis rekomenduojama viso gripo sezono metu. Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų, todėl pasiskiepyti lapkričio–gruodžio mėnesiais taip pat yra prasminga, atsižvelgiant į įprastą gripo sergamumo piką.

Situacija Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) 38-osios savaitės duomenimis, kai kuriose Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse daugėja žmonių, besikreipiančių į pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigas dėl kvėpavimo takų ligų, tačiau bendras šio rodiklio lygis visose ES ir EEE šalyse išlieka įprastas. Išimtis – Danija, kurioje stebimas nedidelis gripo aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Gripo viruso aktyvumas Europoje šiuo metu išlieka žemas. Apie nustatytus gripo atvejus praneša kelios šalys, daugumą jų sukelia A tipo gripo virusai. Į ligonines dėl gripo dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės.

Palyginti su ankstesne savaite, COVID-19 ligos aktyvumas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose šiek tiek didėja, o ligoninėse – šiek tiek mažėja. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose COVID-19 ligos atvejai daugiausia nustatomi 15 metų ir vyresniems žmonėms, o ligoninėse – vyresniems nei 65 metų asmenims.

Respiracinio sincitinio viruso (RSV) aktyvumas išlieka žemas ir atitinka įprastą tarpsezoninį lygį.

Svarbios kitos prevencijos priemonės

Nuo gripo, COVID-19 ligos ir kitų ŪVKTI patariama saugotis ir kitomis nemedicininėmis, gana paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis. Svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos taisyklių bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną, naudoti vienkartines nosinaites, panaudotas jas reikia nedelsiant išmesti. Patariama kuo dažniau plauti rankas, taip pat labai svarbu neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, nešvariomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Rekomenduojama dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas. Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose (pagal galimybes dirbkite iš namų), nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.

Organizatorių.

Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia senjorus į nemokamą edukaciją „Knygos istorija“.

Knyga – įprasta mūsų kasdienybės palydovė, tačiau ar dažnai susimąstome, kokį ilgą ir įdomų kelią ji nuėjo, kol tapo tokia, kokią ją pažįstame šiandien?

Edukacijos metu dalyviai susipažins su knygos istorija ir turės progą jaukiai praleisti laiką muziejuje.

Edukacija vyks spalio 2 d., penktadienį, Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4, Šilutė. Pradžia 12.00 val.
Edukacija nemokama.
Būtina išankstinė registracija tel. 0 657 51909.