www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 16 d. Nemuno deltos regioniniame parke vyko Aukštumalos pažintinio tako atnaujinimo darbai. Buvo atnaujinta 880 m pėsčiųjų tako medinės dangos.

Visi Aukštumalos pėsčiųjų tako atnaujinimo projekto darbai bus baigti iki šių metų lapkričio pabaigos, kuomet bus iš naujo nužvyruota iki medinio tako vedanti trasos dalis. Tačiau šiuo metu takas jau yra atviras lankytojams.

Aukštumalos pažintinis takas – tai unikali pėsčiųjų trasa Šilutės rajone, vingiuojanti per Aukštumalos pelkę Nemuno deltos regioniniame parke. Ši vieta yra ypatinga visame pasaulyje, nes Aukštumala laikoma pasaulio pelkėtyros mokslo lopšiu. 1902 m. vokiečių botanikas Carl Albert Weber apie ją išleido pirmąją pasaulyje mokslinę monografiją, skirtą būtent šiai aukštapelkei.

Aukštumalos pažintinio tako ilgis į vieną pusę siekia 1,2 km (į abi puses – 2,4 km). Šis takas suteikia unikalias galimybės mėgautis aukštapelkės gamtos grožiu bei daugiau sužinoti apie jos biologinę įvairovė įvairaus amžiaus lankytojams. Tako pabaigoje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios dar plačiau atsiveria įstabus aukštapelkės kraštovaizdis.

Tad kol šis ruduo mus vis dar lepina ganėtinai švelniais orais, labai kviečiame visus į Nemuno deltos regioninį parką išmėginti atnaujintą Aukštumalos taką bei pasigrožėti unikalia šios vietovės gamta.

Aukštumalos pažintinio tako atnaujinimo darbus vykdė UAB „Enila“. Tako atnaujinimo darbų užsakovas – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija. Projekto vertė – 85 316 Eur.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Brangsta ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams lapkričio mėnesį kainuos 10,21 ct (su 21 proc. PVM) – 0,17 ct brangiau nei spalį.

Karšto vandens kubinis metras gyventojams lapkričio mėnesį kainuos 10,74 Eur (su 21 proc. PVM) – 8 ct brangiau nei spalį.

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuoja 10,21 ct (su 21 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 10,47 Eur (su 21 proc. PVM).

Palyginimui: 2025 m. lapkritį šilumos kilovatvalandė gyventojams kainavo 7,74 ct (su 9 proc. PVM), o karšto vandens kubinis metras – 8,68 Eur (su 9 proc. PVM)

nzt.lrv.lt nuotr.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) – apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu.

Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų: 12,1 tūkst. gyventojų turės sumokėti beveik 705 tūkst. eurų, o 204 įmonės – 180,2 tūkst. eurų žemės mokesčio.

„Šiemet beveik trims tūkstančiams Šilutės rajone žemės turinčių gyventojų, nesinaudojančių elektroninėmis paslaugomis, paštu išsiųsime popierines deklaracijas, kurios juos turėtų pasiekti iki lapkričio 3 dienos. Deklaracijos paštu siunčiamos teisingais struktūriniais adresais, kai nurodyta vietovė, gatvė, namo numeris, pašto kodas. Adresą gyventojai gali pasitikrinti savo seniūnijoje arba prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų. Žemės mokestis apskaičiuojamas visiems žemės savininkams ir visos deklaracijos yra pateikiamos EDS“, – pasakoja Klaipėdos AVMI vadovas Audrius Morkūnas.

Klaipėdos AVMI pažymi, kad šiemet VĮ Registrų centras visuose žemės sklypuose perregistravo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas pagal faktiškai nustatytus jų plotus. Todėl sklypams, kuriems nuo 2020 metų buvo įregistruoti vienodi pakrantės apsaugos juostų ir zonų plotai, apmokestinamas plotas 2026 m. pasikeitė, o apskaičiuotas žemės mokestis gali būti didesnis.

Kitų esminių pakeitimų dėl žemės mokesčio nėra ir galioja tos pačios mokestinės vertės, nustatytos 2023–2027 m. mokestiniams laikotarpiams. Savivaldybių sprendimus apie patvirtintus žemės mokesčio tarifus bei lengvatas galima peržiūrėti VMI svetainėje čia.

Mokestį sumokėti galima per Mano VMI, EDS ar bankiniu pavedimu, nurodant žemės mokesčio įmokos kodą 3011. Taip pat galima sumokėti apsilankius pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose ir kitose mokėjimų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Jei mokestį už savininką moka kitas asmuo, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens kodą ir įmokos kodą 3011.

Sužinoti žemės mokesčio mokėtiną sumą galima paskambinus telefonu +370 5 260 5060 ir pasirinkus žemės mokesčio temą. Identifikavęsi „Mano VMI“ naudotojai gali nelaukdami eilėje automatiniu pranešimu sužinoti mokėtiną sumą, terminus ir įmokos kodą. Mokėtojai, norintys atvykti į Klaipėdos AVMI aptarnavimo padalinius, turi registruotis iš anksto VMI svetainėje arba tuo pačiu numeriu +370 5 260 5060, kuriuo teikiamos ir individualios konsultacijos dėl žemės mokesčio apskaičiavimo.

Daugiau informacijos – www.vmi.lt, skiltyje „Domiuosi žemės mokesčiu“.

meteo.lt.

Meteo LT pristato naują klimato prognozių portalą.

Septintosios Klimato savaitės Lietuvoje, vykstančios spalio 19–25 d., proga Meteo LT pristato naują interaktyvų portalą „Meteo LT klimato prognozės“, kuriame kiekvienas gali peržiūrėti ir atsisiųsti duomenis apie ankstesnes klimato sąlygas ir prognozuojamus pokyčius iki 2100 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje.

Portale pateikiama daugiau nei 30 klimato rodiklių: nuo vidutinės oro temperatūros ir kritulių kiekio iki karštų bei šaltų dienų, sausrų ir smarkaus vėjo pasikartojimo dažnumo. Naudotojai gali pasirinkti, kaip šie rodikliai gali keistis iki 2100 metų, priklausomai nuo to, kokiu keliu toliau vystysis pasaulio ekonomika ir kiek bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. O pokyčius matyti interaktyviame žemėlapyje ir grafike.

Prognozės parengtos remiantis tarptautinio klimato modelių projekto CMIP6 duomenimis ir dviem pasauliniu mastu pripažintais ateities scenarijais – SSP2-4.5 (vidutinės emisijos) ir SSP3-7.0 (aukštos emisijos). Kiekvienam rodikliui pateikiamas kelių dešimčių klimato modelių ansamblio vidurkis. Prognozuojamos reikšmės lyginamos su 1991–2020 metų vidutinėmis reikšmėmis, kad būtų galima matyti, kiek ateityje gali pasikeisti temperatūra, kritulių kiekis ir kiti klimato rodikliai.

Portalas skirtas plačiam naudotojų ratui – savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms, planuojančioms prisitaikymą prie klimato kaitos, verslui, vertinančiam ilgalaikes rizikas, tyrėjams ir gyventojams, norintiems sužinoti, kokių klimato pokyčių galima tikėtis jų gyvenamojoje vietovėje.

Svarbu pažymėti, kad pateikiami duomenys – tai klimato kaitos prognozės, o ne orų prognozės: jos rodo ilgalaikes tendencijas, o ne konkrečių dienų ar metų orus. Portale paaiškinama, kaip suprasti klimato kaitos prognozių rezultatus, kodėl skirtingų modelių rezultatai gali skirtis ir kaip palyginti prognozuojamus pokyčius pagal skirtingus scenarijus bei laikotarpius.

Portalas pasiekiamas adresu https://klimatokaita.lt/klimato-kaita/meteo-lt-klimato-prognozes/.

Atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. (VMU nuotr.)

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą.

Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje

Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas – 1902 m. vokiečių botanikas ir pelkėtyrininkas Carlas Albertas Weberis paskelbė Aukštumalai skirtą monografiją, tapusią reikšmingu atspirties tašku tolesnei pelkėtyros raidai.

Išsamiai tyrinėdamas Aukštumalą, mokslininkas aprašė aukštapelkės augaliją, sandarą ir jos formavimosi procesus. Šis veikalas laikomas pirmąja pasaulyje moksline monografija, skirta vienai aukštapelkei.

Aukštumalos takais: nuo kūlgrindos iki ežerokšnių

Norint pajusti Aukštumalos išskirtinumą, nebūtina būti mokslininku – vienas geriausių būdų ją patirti yra leistis pažintiniu taku, kuris visai neseniai buvo atnaujintas. Taką prižiūri Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Medinis takas lankytojus veda į aukštapelkės gilumą ir leidžia iš arti pamatyti vietas, kurios kitu atveju būtų sunkiai pasiekiamos. Čia verta neskubėti ir atidžiau apsidairyti. Kiminų kilimai, žemos pušelės, atviros pelkės platybės ir tarp jų tyvuliuojantys ežerokšniai kuria Aukštumalai būdingą kraštovaizdį. Keičiantis metų laikams kinta pelkės spalvos ir augalija, todėl kiekvienas apsilankymas gali atskleisti vis kitokį jos veidą.

Dalis pažintinio tako driekiasi senąja kūlgrindos trasa, menančia laikus, kai pelkė buvo ne lankytinas gamtos objektas, o vietos žmonių kasdienės aplinkos dalis.

Savitas gyvybės pasaulis

Iš pirmo žvilgsnio Aukštumala gali atrodyti tyli ir skurdi, tačiau jos gyvybės pasaulis kur kas turtingesnis, nei išduoda santūrus pelkės kraštovaizdis. Sąlygos organizmams čia neįprastos: nors vandens gausu, aplinka rūgšti, o maisto medžiagų – nedaug. Todėl aukštapelkėje įsitvirtino augalai ir gyvūnai, gebantys prisitaikyti prie tokių sąlygų.

Vieni būdingiausių aukštapelkės augalų – kiminai, kurių čia aptinkama virš 20 rūšių. Šios samanos geba sukaupti daug vandens ir padeda palaikyti pelkei būdingą drėgmę. Pelkėje galima išvysti saulašarių, spanguolių, viržių ir retų bei saugomų augalų rūšių – tyrulinių erikų bei šukelinių kiminų.

Aukštumala svarbi ir paukščiams. Čia pastebimos tokios paukščių rūšys, kaip jūriniai ereliai, balinės pelėdos, dirviniai sėjikai, tetervinai, plėšriosios medšarkės, tikučiai ar didžiosios kuolingos.

Ką slepia Aukštumalos gelmės?

Po Aukštumalos paviršiumi slypi tūkstančius metų besiformavę durpių klodai. Pelkėje augančių augalų liekanos dėl vandens pertekliaus ir deguonies stokos yra labai lėtai ir nevisiškai – ilgainiui iš jų formuojasi durpės.

Dėl šios priežasties pelkės yra savotiški gamtos archyvai. Durpių sluoksniuose išlieka žiedadulkių ir kitų organinių liekanų, padedančių mokslininkams atkurti, kokia augalija čia vyravo ir kaip aplinka keitėsi prieš šimtus ar net tūkstančius metų.

Durpynai yra ir svarbios anglies saugyklos. Kol pelkė išlieka šlapia, didelė dalis organinės anglies lieka sukaupta durpėse. Dėl to geros būklės, vandens prisotintos pelkės svarbios ir klimato kaitos kontekste.

Žmogaus pėdsakai Aukštumaloje

Aukštumala nėra visiškai žmogaus nepaliesta teritorija. Pelkė buvo sausinama, dalyje jos vyko ir tebevyksta durpių gavyba. Sausinimo kanalai pakeitė natūralų vandens režimą – vandens lygiui nukritus, aukštapelkė ima sausėti, keičiasi jai būdinga augalija, sparčiau auga medžiai ir krūmai, intensyviau skaidosi durpės.

Šiandien Aukštumala yra ne tik lankoma, bet ir saugoma gamtinė teritorija. Jos vakarinė dalis priklauso Aukštumalės telmologiniam draustiniui. Aukštumalos pelkė taip pat patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ saugomas teritorijas, o Nemuno delta pripažinta tarptautinės svarbos šlapžeme pagal Ramsaro konvenciją.

VMU miškininkai prisideda prie Aukštumalos išsaugojimo

Aukštumalos pelkė plyti VMU Šilutės regioninio padalinio Kintų girininkijos teritorijoje, tad šio padalinio miškininkai rūpinasi ir vertingų pelkės buveinių išsaugojimu.

Vienas svarbiausių uždavinių – padėti išlaikyti pelkei būtiną vandens režimą. Siekiant mažinti ankstesnio sausinimo poveikį, vykdomi gamtotvarkinai darbai – šalinama dalis sumedėjusios augalijos. Šie gamtotvarkos darbai padeda sudaryti palankesnes sąlygas aukštapelkei būdingoms buveinėms išlikti ir atsikurti.

Kaip elgtis lankantis?

Pažintinis takas suteikia galimybę Aukštumalą pažinti iš arti, kartu apsaugant jautriausias pelkės vietas. Lankytojams svarbu nenukrypti nuo įrengto tako, neskinti augalų, netrikdyti gyvūnų ir nepalikti atliekų. Pelkės augalija atsikuria lėtai, todėl net ir nedidelis nukrypimas nuo tako gali palikti ilgai išliekančių pėdsakų.

Aukštumala – vieta, kurioje verta sulėtinti žingsnį ir atidžiau apsidairyti. Kelionė pažintiniu taku leidžia ne tik pasigrožėti išskirtiniu pamario kraštovaizdžiu, bet ir geriau suprasti, kiek daug gyvybės ir sudėtingų gamtos procesų slypi iš pirmo žvilgsnio ramioje pelkėje.

kariuomene.lt nuotr.

Spalio 22–25 d. Klaipėdoje, Gargžduose, Šilutėje ir jų apylinkėse vyks didžiausios Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos ir Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamos komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“.

Pratybose kariai, šauliai, pareigūnai ir civilinių institucijų atstovai treniruosis saugoti svarbius objektus, vykdyti komendantines užduotis ir koordinuotai reaguoti į imituotus incidentus. Didelis dėmesys bus skiriamas ir gyventojų informavimui – siekiama, kad žmonės žinotų, kas vyksta jų aplinkoje, kokių veiksmų gali tikėtis ir kur rasti aktualią informaciją.

Kur vyks pratybos ir ką matys gyventojai?

Pratybų metu miestuose ir jų apylinkėse bus galima pamatyti patruliuojančius karius ir šaulius, karinį bei specialiųjų tarnybų transportą. Kai kuriose vietose vyks imituotų incidentų valdymo ir reagavimo veiksmai.

Klaipėdoje pratybų dalyviai veiks prie miesto savivaldybės, vandenviečių, centrinės katilinės, geležinkelio mazge „Draugystė“ ir Jūrininkų prospekto atkarpoje.

Gargžduose veiksmai vyks Klaipėdos, Tilto ir Gamyklos gatvėse, prie rajono savivaldybės ir apylinkėse.

Šilutėje pratybų dalyviai veiks prie rajono savivaldybės, miesto prieigose ir kitose rajono vietose.

Spalio 23 d. – sužeistųjų evakuacijos pratybos ir galimi eismo magistralėje A1 ribojimai

Spalio 23 d. Klaipėdoje bus treniruojamasi suteikti pagalbą sužeistiesiems ir juos evakuoti. Sužeistuosius vaidinantys pratybų dalyviai iš 3-iosios vandenvietės bus gabenami sausumos transportu ir Karinių oro pajėgų sraigtasparniu į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.

Tą pačią dieną magistralėje A1, ties Dirvupiais, įvažiuojant į Klaipėdą, veiks jungtinis kontrolės postas „RECO17“. Pratybų metu šioje kelio atkarpoje galimi laikini eismo ribojimai, transporto srauto sulėtėjimas ir spūstys. Suprantame, kad tai gali sukelti nepatogumų, todėl iš anksto informuojame gyventojus ir visus, planuojančius keliones į Klaipėdą ar per šią miesto prieigą.

Vairuotojams rekomenduojama įvertinti galimus laikinus eismo ribojimus, transporto srauto sulėtėjimą ir nukreipimą apylankomis. Esant galimybei, verta rinktis alternatyvų maršrutą ir kelionei numatyti daugiau laiko.

Spalio 24 d. – imituoti incidentai Klaipėdoje

Klaipėdoje bus treniruojamasi reaguoti į imituotas riaušes prie miesto savivaldybės, diversiją geležinkelio mazge „Draugystė“ ir gaisrą centrinėje katilinėje. Šiose veiklose dalyvaus įvairių institucijų atstovai, medikai ir gelbėtojai.

Gyventojai gali matyti gausesnes tarnybų pajėgas, specialųjį transportą ir imituojamų incidentų valdymo veiksmus. Tai planuotos mokomosios situacijos, skirtos institucijų bendradarbiavimui ir pasirengimui stiprinti.

Naktį – komendanto valandos imitavimas

Dalis pratybų vyks naktį. Jų metu bus imituojama komendanto valanda:

Klaipėdos pietinėje dalyje, Gargžduose ir jų prieigose – naktimis iš spalio 23 į 24 d. ir iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Šilutėje ir jos apylinkėse – naktį iš spalio 24 į 25 d., nuo 22 iki 6 val.

Gyventojams nerimauti nereikėtų – tai planinės pratybos, vyksiančios nakties metu, todėl kasdienės veiklos jos neturėtų sutrikdyti.

Kaip gyventojai bus informuojami apie pratybas?

Siekiant, kad informacija apie pratybų eigą gyventojus pasiektų laiku ir būtų lengvai suprantama, bus naudojami keli informavimo būdai – pranešimai gatvėse ir radijo transliacijos.

Spalio 23 d. Klaipėdos ir Gargždų gatvėmis judės Lietuvos kariuomenės automobilis su garsiakalbiais. Iš jo bus transliuojami pranešimai apie pratybų metu treniruojamas procedūras, numatomus ribojimus ir kitą gyventojams aktualią informaciją.

Klaipėdos gyventojai kviečiami irgi tapti pratybų dalyviais – spalio 23 d. nuo 12 iki 22 val. informacija bus transliuojama viešuoju FM radijo 99,0 MHz dažniu, kiekvienos valandos pradžioje. Gyventojai gali pasinaudodami namuose turimais radijo imtuvais, juos įsijungti ir pasitikrinti ir taip kartu su šimtais šaulių ir karių tapti dalimi šių didžiausių komendantinių pratybų.

Svarbu žinoti: radijo pranešimų transliavimas yra pratybų dalis. Jų tikslas – treniruotis operatyviai ir aiškiai perduoti gyventojams aktualią informaciją. Išklausius pranešimus, papildomų veiksmų imtis nereikia.

Ką svarbu žinoti gyventojams?

Pratybų metu matomi kariai, šauliai, specialiųjų tarnybų transportas ir imituojamų incidentų veiksmai yra planuotų mokymų dalis. Gyventojų prašoma išlikti ramiems, atkreipti dėmesį į pateikiamą informaciją.

Pratybų tikslas – stiprinti institucijų pasirengimą veikti kartu ir užtikrinti, kad krizinėse situacijose gyventojus pasiektų aiški, laiku pateikta ir patikima informacija.

Spalio 25 d. – pratybų uždarymas

Spalio 25 d. Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje vyks pratybų uždarymo ceremonijos. Jų metu kariai ir šauliai padėkos gyventojams už supratingumą, kantrybę ir bendradarbiavimą.

Pratybų uždarymo ceremonijos:

11 val. Gargžduose – Gargždų savivaldybės aikštėje.
11 val. Šilutėje – Senojoje turgaus aikštėje.
13 val. Klaipėdoje – Klaipėdos universiteto aikštėje, H. Manto g. 84.

Dėkojame gyventojams už supratingumą pratybų metu. Jūsų informuotumas ir bendradarbiavimas yra svarbi bendro pasirengimo dalis.

kariuomene.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pasitaiko naujų sukčių būdų išvilioti gyventojų asmens duomenis ne tik „Sodros“, bet ir kurjerių tarnybų vardu. Klientų jie prašo pateikti savo asmens kodą ir kitus duomenis, neva reikalingus pristatyti laiškui iš „Sodros“.

Apie tokius skambučius „Sodrai“ pranešė klientai. Gyventojai informavo, kad jiems skambino rusiškai kalbantis asmuo ir teigė, jog neva turi pristatyti laišką iš „Sodros“. Sukčius prisistatė „Omniva“ kurjeriu ir prašė padiktuoti asmens kodą bei kitus asmens duomenis.

Gyventojai išliko budrūs – neatskleidė savo duomenų ir patys kreipėsi į „Sodrą“ pasitikrinti informacijos.

Sukčiai gali prisistatyti ir kitų kurjerių tarnybų atstovais, todėl gyventojai raginami atsargiai vertinti panašius skambučius.

„Sodra“ dokumentus ir kitą korespondenciją gyventojams siunčia tik per Lietuvos paštą arba jo subrangovą – įmonę „Samus“. Tai būna registruotieji laiškai, kuriuos pristato laiškininkai. Įprastai, laiškininkas prašo gyventojo pasirašyti ir taip patvirtinti, jog laiškas jam buvo pristatytas.

Jeigu laiškininkas prašo pateikti asmens kodą, prisijungimus prie banko ar asmeninių paskyrų, kitus asmens duomenis – informacija nereikėtų dalintis, o apie tokius atvejus informuoti „Sodrą“ ir tą įstaigą, kurios kurjeriu prisistato įtartinas asmuo.

Kaip apsisaugoti?

Neatskleiskite nepažįstamiems asmenims savo asmens kodo, banko sąskaitos ar kitų asmens duomenų.

Neatskleiskite prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, slaptažodžių ar PIN kodų ir netvirtinkite operacijų, kurių patys neinicijavote.

Nepasikliaukite vien skambinančiojo pateikta informacija. Jei kyla abejonių, nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su „Sodra“ ar ta įstaiga, kurios kurjeriu prisistato įtartinas asmuo.

Apie įtartinus skambučius tai pat informuokite policiją.

„Sodra“ ragina gyventojus išlikti budriems ir visuomet pasitikrinti įtartiną informaciją. Apie bandymus sukčiauti prisidengiant „Sodros“ vardu kviečiama pranešti elektroniniu paštu info@sodra.lt arba bendruoju informacijos telefonu +370 5 250 0883.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Aštuonias savaites trukęs „Dronatonas“ sutelkė tūkstančius žmonių ir Lietuvos verslo bendruomenę bendram tikslui – stiprinti Lietuvos ir Ukrainos oro gynybą. Surinkta 1 301 494 Eur.

20 proc. surinktų lėšų skiriama Lietuvos šaulių sąjungai, 80 proc. – Ukrainos gynėjams. Už suaukotus pinigus perkami dronai-perėmėjai, antidroninės sistemos ir finansuojami operatorių mokymai.

Pirmieji Lietuvoje sukurti dronai-perėmėjai „Defender“ jau perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, dar 12 gamintojas „NT Service“ padovanojo Ukrainos gynėjams.

Nuoširdžiai dėkojame „Blue/Yellow“ už iniciatyvą, visiems aukojusiems, partneriams ir savanoriams! Kiekvienas jūsų euras – tai dar vienas žingsnis saugesnio dangaus link.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nepražiopsokite: jau šį savaitgalį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį bus įvestas žiemos laikas.

Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodykles pasuksime viena valanda atgal.

R. Lukošiaus nuotr.

Sekmadienį Plungėje vykusiame tarptautiniame turnyre „Auksinis ruduo“ Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo šešiolika sportininkų (treneris Rimvydas Lukošius). Iš jų 8 iškovojo prizines vietas.

Geriausiai iš šilutiškių sekėsi Domui Šatkui, Benui Burbai ir Adrijui Gečui, kurie iškovojo antrąsias vietas savo amžiaus grupėse ir svorio kategorijose, Markas Vaitkus, Aron Ber, Vytautas Petruškevičius, Danas Liutkus ir Tadas Kazlauskas užėmė trečiąsias vietas, o Gytis Lazauskas ir Erikas Ciparis po pralaimėtų kovų dėl bronzos medalio liko penkti.

„Auksinio rudens“ turnyre Plungėje dėl apdovanojimų kovojo iš viso apie 250 jaunųjų dziudoistų iš Lietuvos ir Latvijos.

Treneris dėkingas auklėtinių tėveliams už palaikymą ir pagalbą.

aad.lrv.lt nuotr.

Artėjant lapkričio 10 d., iki kurios pagal Kelių eismo taisykles vasarines padangas reikia pakeisti žieminėmis, Aplinkos apsaugos departamentas primena apie aplinkai saugų nebetinkamų naudoti padangų tvarkymą. Gyventojai jas, kaip ir kitas automobilines atliekas, gali perduoti nemokamai. Pavyzdžiui, keičiant padangas autoservise galima palikti tiek senų padangų, kiek jų pakeičiama.

Kur gyventojai gali perduoti nebetinkamas naudoti padangas?

Pasirūpinti senomis padangomis galima jas keičiant autoservise arba įsigyjant naujas prekybos vietoje. Autoservisai turi nemokamai priimti tiek padangų, kiek jų keičia, o padangų pardavėjai – tiek nusidėvėjusių padangų, kiek iš jų perkama arba buvo pirkta ne seniau kaip prieš vienus metus.

Per metus atiduodamų padangų atliekų skaičius negali viršyti perkamų ar pirktų padangų skaičiaus, o jų rūšis turi atitikti perkamų ar pirktų padangų rūšį. Jei senos padangos atiduodamos ne pirkimo metu, pirkėjas turi įrodyti, kada jas įsigijo iš to pardavėjo.

Tiek autoservisai, tiek padangomis prekiaujančios įmonės iš vairuotojų surinktas padangas privalo perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Pagal galiojančius įstatymus padangų atliekų tvarkymas yra gamintojų ir importuotojų atsakomybė.

Dar viena galimybė saugiai utilizuoti padangas – stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Prieš vykstant į aikštelę reikėtų pasitikslinti, kokios atliekos ir kokiais kiekiais joje priimamos nemokamai. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste kur gyventojas yra registruotas. Kitų regionų gyventojams šių atliekų surinkimas yra mokamas. Aikštelių adresai, darbo laikas ir kita aktuali informacija skelbiama savivaldybių interneto svetainėse arba www.atliekos.lt.

Automobilines atliekas neribotais kiekiais taip pat galima perduoti atliekų tvarkytojams, tačiau už šią paslaugą gali tekti mokėti. Senas padangas ir jų atliekas priimančius tvarkytojus, turinčius teisę tvarkyti tokias atliekas, galima rasti viešame Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Padangų atliekų perdavimo šiems tvarkytojams paslaugos yra mokamos.

Gamtoje paliktos padangos skatina kauptis ir kitas atliekas

Aplinkosaugininkai ragina naudotis numatytais atliekų tvarkymo būdais. Išmestos padangos teršia aplinką ir darko kraštovaizdį. Vietose, kuriose jos paliekamos, dažnai pradedamos mesti ir kitos atliekos, todėl ilgainiui susidaro nelegalūs sąvartynai.

Už aplinkos teršimą padangomis – baudos ir žalos atlyginimas

Atsakomybę už atliekų išmetimą į aplinką nustato Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnis. Už aplinkos užteršimą padangų atliekomis numatyta nuo 200 iki 500 eurų bauda už kiekvieną išmestą padangą. Bendra bauda negali viršyti 6 000 eurų.

Be baudos, gali būti apskaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Už padangų deginimą taip pat skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.

Kur kreiptis dėl papildomos informacijos ir pranešti apie pažeidimus?

Apie pamiškėse paliktas padangas gyventojai dažnai praneša naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu „Tvarkau Lietuvą“. Jame galima pateikti gamtoje pastebėtų atliekų nuotraukas ir pažymėti užterštas vietas. Taip pat gaunama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose sukaupta nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tonų padangų.

Saulėlydis prie jūros. (O. Lidžiaus nuotr.)

Šią savaitę Lietuvoje vyksta jau aštuntoji Klimato savaitė, kuri skirta atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas ir paskatinti sprendimų paiešką, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Fiksuojami pokyčiai

Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje (lyginant 1961–1990 m. ir 1991–2020 m. laikotarpių vidurkius) išaugo 1,2 laipsnio, nuo 6,2 iki 7,4 °C.

Lietuvoje vidutiniškai žiemos sezonas susitraukė 16 dienų (nuo 106 iki 90), o vasaros pailgėjo 13 dienų (nuo 79 iki 92).

Vidutinis metinis kritulių kiekis išaugo nuo 675 iki 695 mm. Iš visų mėnesių Lietuvoje tik birželį ir gruodį kritulių kiekis nepasikeitė. Sumažėjo – balandį, rugsėjį ir spalį, o likusiais mėnesiais – išaugo.

Vidutinis metinis vėjo greitis sumažėjo nuo 3,7 m/s iki 3,1 m/s. Sumažėjimas fiksuojamas visais metų mėnesiais, o ypač rugsėjo–sausio mėn. laikotarpiu.

Vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė išaugo nuo 1782 iki 1914 val. Didžiausias teigiamas pokytis užfiksuotas kovą ir balandį. Neigiami saulėtumo pokyčiai nustatyti vasarį ir lapkritį.

Klimato savaitės proga kviečiame pasiskaityti visą specialų leidinį su žemėlapiais apie Lietuvos klimato pokyčius: https://www.meteo.lt/…/Lietuvos_klimato_pokyciu…

Klimato savaitės renginių žemėlapis: https://klimatokaita.lt/…/klimato-savaite-2026…

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – šiaurės rytų, rytų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra – 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, šiaurės vakariniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio.

Antradienio dieną lietaus nenumatoma. Vėjas – rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos.

Trečiadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas – rytų, pietryčių, naktį – 6–11 m/s, dieną – 9–14 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio dieną daug kur trumpai palis. Vėjas – pietryčių, 8–13 m/s, dieną kai kur gūsiai – 15 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 12–17 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Spalio 19 d. šalyje stebimas vandens lygio kritimas, iki 18 cm per parą. Žymesnis kritimas, iki 28 cm, fiksuojamas Akmenoje – Danėje ties Kretinga.

Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Vandens temperatūra upėse – 7–13, ežeruose – 8–13, Kuršių mariose – 9–10, Baltijos jūroje – 11–13 laipsnių šilumos.

www.silute.lt nuotr.

Lietuvos savivaldybių asociacijos rengiami „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai yra laikomi svarbiausiu vietos savivaldos įvertinimu Lietuvoje.

Apdovanojimą Šilutės rajono savivaldybei – kultūros puoselėtojai – merui Vytautui Laurinaičiui įteikė kultūros ministras Lukas Alsys.

Pasak kultūros ministro, šis apdovanojimas – tai ne tik savivaldybės darbo įvertinimas. Tai viso Pamario krašto, mūsų kultūros darbuotojų, meno kolektyvų, kūrėjų ir bendruomenių, Savivaldybės administracijos darbuotojų nuopelnas. Šilutės kraštas visada pasižymėjo unikaliomis tradicijomis, gyvybingu kultūriniu gyvenimu ir gebėjimu saugoti tai, kas brangiausia, kartu drąsiai priimant modernias idėjas.

Šilutės rajono savivaldybė nuoširdžiai dėkoja visiems Pamario krašto kultūros šviesuliams, įstaigų darbuotojams, partneriams ir gyventojams, kurių kasdienis darbas, kūrybiškumas bei meilė savo kraštui padėjo pasiekti šį istorinį pripažinimą.

Asociatyvi LK nuotr.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą, pratęsė Lietuvos kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), išlaikant sustiprintą valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą.

„Vertindami galimus iš Kaliningrado srities bėgančių gyventojų srautus ir su jais susijusius neteisėtus sienos kirtimo incidentus, sustiprintą pasienio apsaugą pratęsiame iki lapkričio vidurio prevenciniais tikslais“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

Pajėgumus pagal poreikį derina Lietuvos kariuomenė ir VSAT.

Karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nestebima.

Parodos 'Vilko vaikai' nuotr.

Šiandien prisimename vieną skaudžiausių Mažosios Lietuvos istorijos laikotarpių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais tūkstančiai žmonių neteko gyvybių, namų ir gimtinės. Šie įvykiai negrįžtamai pakeitė ne tik žmonių likimus, bet ir viso krašto gyvenimą, primena Šilutės H. Šojaus muziejus.

Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas
(Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)

Mažoji Lietuva – tai vakariniai baltai, kurie gyveno Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio žemėse. Šiaurinė dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, buvo vadinama Klaipėdos kraštu, o kairėje Nemuno pusėje esančios žemės – Prūsų Lietuva, arba Karaliaučiaus kraštu. Nepaisant to, kad Karaliaučiaus kraštas niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, jis buvo lietuvių raštijos, tautinio atgimimo lopšys. Jo kultūrą šimtmečius formavo lietuvininkai, vokiečiai ir kitos bendruomenės.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą visoje Rytų Prūsijoje gyveno apie 2,5 mln. žmonių – šis skaičius netaikytinas vien Mažajai Lietuvai ar dabartinės Kaliningrado srities teritorijai. 1944 m. rudenį, artėjant frontui ir sovietų kariuomenei įžengus į Klaipėdos kraštą bei Rytų Prūsiją, prasidėjo tragiškas vietos gyventojų istorijos etapas. Didelė jų dalis buvo evakuota arba bėgo į Vakarus. Žmonės žuvo per kovas, bombardavimus ir apšaudymus, kentėjo nuo šalčio bei išsekimo.

Gyventojų pasitraukimą sunkino pavėluoti nacių valdžios sprendimai dėl evakuacijos. Todėl krašto ištuštėjimą lėmė ir masinis pasitraukimas, ir didžiulės žmonių netektys. Besitraukiančius žmones nelaimės lydėjo ir Baltijos jūroje.

1945 m. sovietų povandeniniai laivai nuskandino „Wilhelm Gustloff“, „Steuben“ ir „Goya“, kuriais buvo gabenami civiliai pabėgėliai bei kariškiai. Šiose katastrofose žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug moterų ir vaikų. Sovietų kariuomenės užimtose teritorijose dokumentuotos civilių žudynės, masinis seksualinis smurtas ir plėšikavimas. Likusieji patyrė priverstinį darbą, deportacijas, badą, ligas ir itin sunkias gyvenimo sąlygas. Tikslaus tiesiogiai nužudytų Mažosios Lietuvos gyventojų skaičiaus negalima patikimai sutapatinti su visomis Rytų Prūsijos karo ir pokario aukomis. Po karo Karaliaučiaus krašto vietinių bendruomenių irimas tęsėsi.

Daugiausia 1947–1948 m. likusieji vietos gyventojai buvo prievarta iškeldinami į Vokietijos sovietinę okupacinę zoną; iš viso iš Kaliningrado srities iškeldinta apie 100 tūkst. žmonių. Šio iškeldinimo nereikėtų painioti su atskirai vykdytomis deportacijomis priverstiniams darbams į SSRS gilumą. Kaliningrado srityje buvo apgyvendinami naujakuriai iš Sovietų Sąjungos, senieji vietovardžiai keičiami rusiškais. Sovietmečiu daugelis bažnyčių buvo nugriautos, paverstos ūkiniais pastatais arba paliktos nykti. Kartu su vietinių gyventojų pasitraukimu, žūtimis ir prievartiniu iškeldinimu buvo suardyta šimtmečius gyvavusi krašto kultūrinė aplinka.

Spalio 16-oji – diena prisiminti ne tik istorinius įvykius, bet ir žmones, kurių gyvenimus jie pakeitė visiems laikams. Žuvusiuosius, prievartą patyrusias šeimas, gimtuosius namus palikusius gyventojus ir tuos, kuriems niekada nebuvo lemta sugrįžti.

Jų istorijos yra ir mūsų krašto istorijos dalis.

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė šiandien patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus 2027 m. bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžius, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai 2027 metais. Baziniai dydžiai, palyginus su 2026 m., padidės 5,0–5,4proc.

„Pakeitimai palies apie 1 mln. žmonių – išmokos jiems kitąmet didės. Augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, socialinė parama mokiniams bei įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams. Didėja ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei kita parama gyventojams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Bazinė socialinė išmoka didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai). Su šiuo dydžiu yra susijusios visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės nuo 129,5 iki 136,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) kartu su papildoma dalimi – nuo 205,7 iki 216,8 euro. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 1036 iki 1092 eurų.

Taip pat padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Su bazine socialine išmoka susijusias išmokas ir paramą gauna daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

Šalpos pensijų bazė didinama 5,4 proc. iki 275 euro (dabar – 261 euras). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 7 eurų (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 31,5 euro (pvz., šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m).

Tai palies apie 80 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5 proc. iki 230 eurų (dabar – 219 eurų). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,2 proc. iki 245 eurų (dabar – 233 eurai). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Su valstybės remiamų pajamų dydžiu susietas išmokas gauna daugiau nei 350 tūkst. asmenų.

Išmokų didinimui 2027 m. valstybės biudžete papildomai numatyta 112,1 mln. eurų.

am.lrv.lt nuotr.

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose.

Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Atkreipiame dėmesį, kad nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę. Visą upių ruožų, kuriuose nuo spalio 16 d. įsigalioja žvejybos draudimas, sąrašą, galima rasti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede.

Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų upėtakių apsaugai skirtas draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Margųjų upėtakių galima sugauti ir kitose upėse, kuriose žvejoti nedraudžiama, tačiau juos privaloma paleisti.

Aplinkos ministerija primena, kad siauražnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Invazinius (rainuotuosius ir žymėtuosius) vėžius leidžiama gaudyti ištisus metus, tačiau draudimo metu sugauti siauražnypliai vėžiai ir bet kuriuo metu sugauti plačiažnypliai vėžiai privalo būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

www.silute.lt nuotr.

Spalio 23–25 dienomis Šilutės rajone vyks karinės pratybos „Perkūno bastionas 2026 / Juodasis vanagas 2026“, kuriose dalyvaus apie 400 šaulių.

Pratybos vyks civilinėje aplinkoje, todėl gyventojai gali pastebėti ginkluotus, uniformuotus šaulius, bepiločius orlaivius bei suaktyvėjusį karinių pajėgų judėjimą.

Pratybų metu bus vykdomos strateginių objektų apsaugos, patruliavimo, judėjimo kontrolės ir kitos krizių bei karo padėties valdymo užduotys.

Svarbu! Spalio 23 d. vyks gyventojų evakavimo pratybos.

Pratybose aktyviai dalyvaus Šilutės rajono savivaldybės administracija, jai pavaldžios įstaigos ir įmonės bei kitos atsakingos institucijos. Bus tikrinamas jų pasirengimas ir tarpusavio sąveika ekstremaliųjų situacijų metu.

Prašome gyventojų išlikti ramiems ir supratingiems. Prašome laikytis pratybose dalyvaujančių pareigūnų nurodymų.

Tai – planinės pratybos, skirtos mūsų visų saugumui stiprinti.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Spalio 10 dieną Šiauliuose vyko tarptautinės kiokušin karatė varžybos „Saulės miesto taurė 2026“, kuriose varžėsi net 828 jaunieji sportininkai iš 29 karatė klubų. Karatė mokykla „Shodan“ tapo stipriausiu turnyro klubu ir bendroje komandinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą!

Šilutės „Shodan“ auklėtiniai iškovojo 14 medalių: 3 aukso, 6 sidabro ir 5 bronzos. Daugeliui jaunųjų shodaniečių tai buvo pirmosios varžybos gyvenime, o pirmasis startas ant tatamio iškart atnešė medalį ir neįkainojamos patirties!

7 metų amžiaus grupėje vicečempionais tapo Mykolas Balčauskas ir Elijus Pocius.
9 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį iškovojo Emilija Daugėlaitė;
- vicečempionu tapo Danielius Cibulskis;
- bronzą laimėjo Emilis Pocius ir Armandas Aleksonis.
10 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį laimėjo Danielius Zdanavičius;
- vicečempionų titulus pelnė Saulė Klymantaitė ir Oliveris Ablikovas;
- bronzą iškovojo Danielė Kuzminskytė ir Timas Ramanauskas.
11 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį pelnė Lukas Potra;
- vicečempionu tapo Armandas Dzenkus;
- bronzą laimėjo Danielius Gustas.

Karate mokyklos vadovas Lukas Kubilius bei šios mokyklos treneriai Laurynas Vaičikauskas ir Eventas Gužauskas džiaugiasi kiekvieno auklėtinio startu ir pergalėmis šiose varžybose bei iškovota pirmąja vieta komandinėje įskaitoje. „Tai, kad kiekvienas startavęs shodanietis lipo ant prizininkų pakylos, o daugeliui jų tai buvo pirmosios varžybos, – geriausias nuoseklaus darbo treniruotėse, ryžto ir drąsos įrodymas. AČIŪ visai „Shodan“ bendruomenei už palaikymą!“ – mintimis apie auklėtinių pasiekimus pasidalijo L. Kubilius.

lrv.lt nuotr.

Prasidėjus naujajam šildymo sezonui ir įsivyraujant rudeniškiems orams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pasitikrinti, ar žmogui priklauso būsto šildymo kompensacija, galima specialiai tam skirtoje skaičiuoklėje, o dėl jos kreiptis – viso šildymo sezono metu.

Svarbu ir tai, kad kompensacija gali būti skiriama ne tik gyventojams, kurių būstai šildomi centralizuotai, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Ar galite gauti kompensaciją, preliminariai įvertinti galite pasinaudoję būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

Gyventojams, norintiems gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nereikia teikti prašymo kiekvieną mėnesį – pakanka pateikti vieną prašymą visam šildymo sezonui, primena SADM.

Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 165 tūkst. žmonių. Tai yra 2 proc. daugiau, lyginant su 2024-2025 m. šildymo sezonu, kai vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų.

Išlaidos kompensacijoms teikti 2025-2026 m. šildymo sezoną sudarė apie 69 mln. eurų.

Prognozuojama, kad 2026-2027 m. šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 171 tūkst. gyventojų, o išlaidos – apie 94 mln. eurų (jei šilumos kaina augs apie 20-30 proc.).

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).

Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų(įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.