nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 12-ąją metų savaitę (kovo 16–22 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis padidėjo ir siekė 742,2atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną (2025 m. 12-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę gripo ir COVID-19 ligos atvejų skaičius sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, o ŪVKTI – padidėjo. Sergamumo ŪVKTI padidėjimą galima sieti su šiuo metu intensyviai cirkuliuojančiu respiraciniu sincitiniu virusu (RSV). Mažiausias sergamumas – vis dar Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę (12-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 30 asmenų, dėl COVID-19 ligos – 22. Dėl šių ligų 4asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Užregistruotas 1 mirties nuo gripo atvejis (iš viso šį sezoną 84), asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nepasiskiepijęs. Ir 1 nuo COVID-19 ligos mirties atvejis (iš viso šį sezoną 43), asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nepasiskiepijęs

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-neslugsta-1eJP/

ESO nuotr.

Lietuvoje jau pasirodę baltieji gandrai šiemet ir vėl grįžta į saugiai paruoštas lizdavietes. Siekdamas apsaugoti paukščius ir užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2025 metais visoje šalyje sutvarkė daugiau kaip 150 gandralizdžių.

Darbai atlikti šaltuoju metų laiku, paukščiams žiemojant šiltuosiuose kraštuose, kad būtų išvengta trikdžių jų natūraliam ciklui.

Baltieji gandrai dažnai suka lizdus ant elektros oro linijų atramų, o tokios vietos jiems gali kelti pavojų – nuo trumpųjų jungimų iki gaisrų pavojaus. Todėl pavojingose vietose esantys lizdai šalinami arba perkeliami ant specialių platformų, užtikrinant tiek paukščių, tiek žmonių saugumą.

„Gandrai – neatsiejama mūsų gamtos paveldo ir tapatybės dalis. Rūpinamės, kad jie grįžtų į saugius, specialiai paruoštus lizdus. Kasmet tvarkydami lizdavietes suderiname dviejų svarbių dalykų – paukščių gerovės ir patikimo elektros tinklo – aspektus,“ – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Visi darbai atliekami bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos agentūra. Lizdai tvarkomi tik tada, kai kyla reali rizika paukščiams ar tinklų saugumui, o jų perkėlimas derinamas taip, kad gandrai kitą sezoną į lizdus sugrįžtų be trikdžių.

2026 m. ESO ir toliau tęs darbus, planuojama sutvarkyti panašų skaičių lizdaviečių visoje Lietuvoje – nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos. Tai leis užtikrinti sklandų elektros tiekimą ir saugią aplinką tūkstančiams šalies gyventojų bei vieniems labiausiai pamėgtų Lietuvos paukščių.

unsplash.com.

Moters diena praėjo, gėlės jau nudžiūvo, o šokoladas – suvalgytas. Tačiau vienas klausimas dažnai lieka neatsakytas: ar dovana iš tiesų patiko, ar tik buvo mandagiai priimta? Tai skirtumas, apie kurį dažniausiai nekalbama garsiai – jį reikia pastebėti pačiam. Žmonės retai sako tiesiai, kad dovana jų nepalietė, tačiau dažniausiai tai subtiliai parodo – elgesiu, tyla ir mažomis detalėmis, kurias lengva praleisti.

Jei norite tobulėti kaip dovanotojas ne tik Kovo 8-osios proga, verta mokėti atpažinti šiuos ženklus. Jie ne tik padės suprasti, ar praėjusį kartą pasirinktos dovanos Moters dienos proga buvo taiklios, bet ir kitą kartą pasirinkti tiksliau.

Pastebėkite, ar ji kalbėjo apie dovaną

Vienas tiksliausių rodiklių – ar ji spontaniškai paminėjo dovaną po šventės. Jei ji naudoja naują kremą ir užsiminė apie jį pokalbyje, pasidžiaugė jo efektyvumu arba tiesiog padėkojo dar kartą be jokios priežasties – tai stiprus signalas, kad dovana buvo taikli. Tokios reakcijos nėra apsimestos, jos kyla natūraliai, kai daiktas ar patirtis iš tiesų tampa kasdienybės dalimi.

Tačiau jei dovana nebuvo paminėta nė karto po šventės – tai irgi daug pasako. Tai nereiškia, kad ji nenudžiugino, tačiau greičiausiai ji neįsiminė kaip kažkas reikšmingo. Tokio tipo reakcija dažnai pasirodo su standartiniu pasirinkimu – gėlėmis, kurios nebuvo jos mėgstamiausios spalvos, arba saldainiais, kurių ji iš esmės vengia.

Kūno kalba gavimo akimirką – smulkmenos, kurias matėte, bet galbūt ignoravote

Dovanos gavimo akimirka dažnai yra informatyviausia, nors ir trumpiausia. Tikras džiaugsmas turi specifines išorines apraiškas: akys pradeda spindėti dar prieš pasirodant šypsenai, dovaną iš karto norima pabandyti, atidaryti ar paliesti, o ne padėti ją į šalį. Taip pat svarbus pirmas komentaras – pavyzdžiui, kad tai būtent tas kvapas, kurį norėjo išbandyti, – o ne bendro pobūdžio padėka.

Mandagumo šypsena ir tikro malonumo šypsena skiriasi vienu požymiu – trukme ir šypsojimusi akimis. Jei šypsena išnyko per kelias sekundes ir moteris perėjo prie kito dalyko, dovana greičiausiai sukėlė malonumą, bet nepalietė. Jei ji kurį laiką laikė dovaną rankose ir dar kartą į ją žiūrėjo – vadinasi, paveikė ir nuoširdžiai nudžiugino.

Ar ji naudoja tai, ką padovanojote? Praktinis testas

Geriausias ilgalaikis rodiklis – ar dovana integravosi į kasdienybę. Grožio priemonė, kuri po dviejų savaičių stovi neatidaryta – tai aiškus ženklas, kad dovana buvo netinkama. Priešingai, jei ji pati pasakoja, kad naudoja naują blakstienų tušą kasdien, arba jei pastebite, kad dovanota kava ar arbata iš virtuvės lentynos pamažu nyksta – dovana atliko savo funkciją.

Štai kodėl praktinės, kasdienėje rutinoje naudojamos dovanos dažnai laimi prieš simbolinius gestus. Norint pasirinkti tokią staigmeną verta iš anksto ją suplanuoti stebint moters elgesį – šiandien dovanos Moters dienos proga gali apimti ne tik gėles ir saldainius, bet ir kokybiškus grožio rinkinius, aromatus ar savęs priežiūros ritualus, kurie tampa kasdienybės dalimi, o ne daiktu, kurį nežinia kur padėti.

Ko ji nepasakė – ir ką tai reiškia

Kartais svarbiausia informacija slypi ne tame, kas buvo pasakyta, o tame, kas buvo nutylėta. Jei gavusi dovaną ji iš karto pradėjo kalbėti apie ką nors kita – vakarienę, savaitgalio planus, darbą – tai rodo, kad dovana nesuteikė stipraus emocinio impulso, nors ir nebuvo nemaloni.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar ji pati kada nors užsiminė, ko norėtų ateityje. Moterys dažnai subtiliai parodo savo poreikius – tarsi tarp kitko pasakytas komentaras apie kremą, kurio trūksta, arba pasakojimas apie draugę, gavusią SPA kuponą. Šios detalės nėra atsitiktinės – tai užuominos, kurių daugelis dovanotojų tiesiog nepastebi.

Kaip išrinkti tobulą dovaną kitą kartą?

Suvokimas, kad dovana nebuvo itin taikli, nėra nesėkmė – tai galimybė mokytis. Geriausi dovanotojai nėra tie, kurie pirmą kartą atspėja tobulai, o tie, kurie stebi, mokosi ir kitą kartą pasirenka tobulą variantą.

Verta pradėti nuo smulkmenų pastebėjimo – kas jai kasdien kelia džiaugsmą, kokie produktai greitai išnaudojami ir neperkami dėl taupymo? Tokios dovanos – apgalvotos, asmeninės, integruotos į kasdienybę – gali papildyti idėjų bazę kitam kartui ir yra tos, apie kurias kalbama dar ilgai po dovanos gavimo.

.

.

Užsakymo Nr. 260317

Gėlės internetu

EUMETSAT.

Šiandien, kovo 20 d. 16:46 val. (Lietuvos laiku) Šiaurės pusrutulyje baigsis astronominė žiema ir prasidės astronominis pavasaris. Tuo pačiu tai yra ir šviesiojo metų pusmečio pradžia.

Maždaug dar 7 savaites naktys bus visiškai tamsios, o nuo gegužės pradžios (apie 3 mėnesius, iki pat rugpjūčio pradžios) net vidurnaktį (~1:25 val.) dangus visiškai nebesutems – vietoje nakties bus tik astronominės sutemos, kurių metu astronomai negali vykdyti kokybiškų dangaus stebėjimų.

Pateiktoje šiandienos ryto palydovinėje nuotraukoje (iš ~35800 km aukščio) galite matyti, kad visoje mūsų planetoje susilygino dienos ir nakties trukmė – šešėlis eina tiesia linija nuo šiaurinio iki pietinio planetos ašigalio.

Seniau žmonės tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Taip pat sakydavo, jei kovo 20-ąją pučia pietys, vasara bus su audromis.

VRK nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narei D. Plikšnienei pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, D. Plikšnienė, 2019–2022 m. eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jos, kaip tarybos narės išmokų ataskaitas, jose įtvirtindama galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. Tokiu būdu D. Plikšnienė Šilutės rajono savivaldybei galimai padarė 2664 eurų turtinę žalą.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 10-ąją metų savaitę (kovo 2–8 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 817,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad tiek gripo, tiek COVID-19 ligos ir ŪVKTI atvejų skaičius sumažėjo.

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Praėjusį sezoną (2025 m. 10-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę (10-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 66 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 34. Dėl šių ligų 7 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Užregistruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 79), asmenys priklausė 70–79 m., 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, visi nepasiskiepiję. Nuo COVID-19 ligos užregistruoti 2 mirties atvejai (iš viso 42), asmenys priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, abu turėjo lėtinių ligų, abu nepasiskiepiję.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos…

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus pajamų deklaravimui savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti ne tik deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“. O tie, kurie įmokas moka kas mėnesį, turėtų pasitikrinti, ar jų mokėtų įmokų suma sutampa su VMI deklaruotomis apmokestinamosiomis pajamomis.

Ši pareiga aktuali gyventojams, vykdantiems individualią veiklą su pažyma, mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams bei ūkininkams, kurių ūkio ekonominis dydis viršija 4 EDV. Jie iki gegužės pradžios turi deklaruoti pajamas ir nuo jų sumokėti įmokas „Sodrai“.

Įmokų bazė, tai yra suma, nuo kurios mokamos socialinio draudimo įmokos, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Kur rasti informaciją apie mokėtinas „Sodros“ įmokas

Kaip ir kasmet, „Sodra“ asmeniškai informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, kiek ir kokių įmokų jie turi sumokėti po deklaravimo.

Žinutės su informacija apie mokėtinas įmokas siunčiamos į savarankiškai dirbančių žmonių asmenines „Sodros“ paskyras. Pranešimuose nurodoma, kiek VSD ir PSD įmokų reikia sumokėti pagal deklaruotas 2025 metų pajamas.

Žinutėje pateikiama:
• Mokėtina suma – nuo deklaruotų apmokestinamųjų pajamų mokėtina VSD ir PSD įmokų suma
• Likutis – įvertinus anksčiau sumokėtas sumas likusi sumokėti VSD ir PSD įmokų suma
• Mokėjimo terminas – 2026 m. gegužės 4 d.
• Mokėjimo rekvizitai ir svarbūs duomenys, pavyzdžiui, įmokos kodas.
• Informacija apie galimybę atidėti įmokų mokėjimą, jei susidaro įsiskolinimas.

Pajamas deklaravę gyventojai savo įmokų „Sodrai“ dydį taip pat gali sužinoti prisijungę prie asmeninės paskyros ir patikrinę skiltį „Įmokos“. Paskyrose savarankiškai dirbantys žmonės ras ir daugiau svarbios informacijos apie įmokų mokėjimą bei kitas „Sodros“ paslaugas.

„Sodros“ pranešimas nėra raginimas sumokėti įmokas kuo greičiau. Tai galima padaryti iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – šiais metais iki gegužės 4 d. Informacija apie įmokas savarankiškai dirbantiems žmonėms teikiama asmeniškai, kadangi aiškiai ir operatyviai pristatyta informacija daugeliui klientų palengvina įmokų mokėjimo procesą.

Įmokas galima mokėti kartą per metus arba kas mėnesį

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali pasirinkti: įmokas „Sodrai“ sumokėti už visus praėjusius metus iki gegužės pradžios, arba mokėti įmokas kas mėnesį. Svarbu prisiminti, kad žmogus įgyja teisę į socialinio draudimo išmokas tik po to, kai sumoka įmokas.

Jei žmogus renkasi mokėti VSD įmokas kiekvieną mėnesį, prireikus jis gali greičiau gauti socialinio draudimo išmokas.

Ką reiškia įmokų mokėjimas kas mėnesį?

Dirbdamas savarankiškai žmogus gali nuspręsti, kokio dydžio VSD įmokas jis mokės kiekvieną mėnesį: pavyzdžiui, nuo faktiškai tą mėnesį uždirbtų ar nuo planuojamų uždirbti pajamų, nuo minimalios mėnesio algos ar nuo kitos sumos.

Labai svarbu įvertinti, ar kiekvieną mėnesį deklaruotos sumos susumavus už metus neviršija įmokų bazės, nustatytos įstatyme: 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų vykdant individualią veiklą ir individualią žemės ūkio veiklą ar 50 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariams ar individualių įmonių savininkams.

Deklaruojant pajamas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad metinė suma, nuo kurios sumokėtos „Sodros“ įmokos ir VMI deklaruota apmokestinamųjų pajamų sutaptų. Tai reiškia, kad negalima sumokėti daugiau įmokų, nei siekia gyventojo deklaruotos pajamos, kadangi socialinio draudimo įmokų bazė visuomet yra susijusi su apmokestinamomis pajamomis.

Taigi, galima sumokėti įmokas į priekį, tačiau deklaruojant pajamas, VMI deklaruojama apmokestinamoji suma ir suma, nuo kurios mokėtos socialinio draudimo įmokos, turi sutapti.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

40-ies paukščių diena nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemaviečių sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Buvo tikima, kad šią dieną kaimo gyventojai savo aplinkoje jau gali pastebėti iki 40 skirtingų paukščių rūšių. Ši data taip pat laikoma laikotarpiu, kai į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai.

Daugiau – https://birdlife.lt/40-ies-pauksciu-diena-kada-sugrizta-pauksciai/

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Alytuje vykusiame tarptautiniame turnyre ANIMAL PLANET 2026 Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai iškovojo vieną sidabro ir du bronzos medalius.

Šiame turnyre dalyvavo iš viso 6 Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (traneris Rimvydas Lukošius). Geriausiai sekėsi Juozui Leškiui, kuris tik finale nusileido kovotojui iš Ukrainos ir užėmė antrąją vietą. Rapolas Vasiliauskas ir Adrijus Gečas pasipuošė bronzos medaliais, iškovoję trečiąsias vietas savo svorio kategorijose ir amžiaus grupėse.

Po asmeninių turnyro kovų prasidėjo komandinės varžybos, kuriose Juozas dalyvavo BUDOKA 1 komandos sudėtyje. Ši komanda pralaimėjo finale ir liko antra.
Alytaus turnyre dalyvavo daugiau kaip 500 sportininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir Belgijos.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą.

Policijos nuotr.

Pirmadienį prasidėjo prevencinė priemonė „Saugos diržai“. Jos metu ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų saugumui – policijos pareigūnai ryto valandomis dirbs prie darželių ir mokyklų, tikrins, ar vaikai į ugdymo įstaigas atvežami saugiai, tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.

Pareigūnai primena, kad net ir trumpa kelionė iki mokyklos ar darželio turi būti saugi, o vaikų saugumas pirmiausia priklauso nuo suaugusiųjų atsakomybės.

Kovo 9–15 dienomis visoje Lietuvoje bus vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota prevencinė priemonė „Saugos diržai“ (angl. Operation Seatbelt). Jos tikslas – stiprinti eismo dalyvių saugumo kultūrą ir priminti apie vieną paprasčiausių, bet gyvybiškai svarbių saugumo priemonių – saugos diržų naudojimą.

Prevencinės priemonės metu policijos pareigūnai ypatingą dėmesį skirs vairuotojų ir keleivių saugos diržų naudojimo kontrolei. Taip pat pagal galimybes daugiau dėmesio bus skiriama darbui prie švietimo ir ugdymo įstaigų – darželių, lopšelių-darželių, mokyklų-darželių, mokyklų-daugiafunkcių centrų bei pradinių mokyklų – ryto valandomis, kai į jas atvežami vaikai. Bus tikrinama, ar mažieji keleiviai vežami saugiai – ar jie tinkamai prisegti saugos diržais, ar vežami jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse.

Pareigūnai taip pat aktyviai tikrins mokyklinius, tarpmiestinius ir rajoninius autobusus. Bus vertinama, ar keleiviai ir vairuotojai, jei transporto priemonėse įrengti saugos diržai, jais naudojasi.

Kontrolės metu dėmesys bus skiriamas ir kitiems saugumo aspektams. Pareigūnai tikrins, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturi laisvų rankų įrangos. Atsižvelgiant į eismo ir oro sąlygas, dėmesys bus skiriamas ir saugos šalmų naudojimui – ypač mopedų ir motociklų vairuotojų bei nepilnamečių, važiuojančių dviračiais ar elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Asta Mezginaitė-Verbiejė primena tėvams: „Veždami vaikus visada naudokite kėdutę, kuri atitinka jūsų vaiko ūgį ir svorį. Išaugta kėdutė neužtikrina tinkamos apsaugos“.

Saugos diržų naudojimas – ne formalumas, o viena veiksmingiausių priemonių, galinčių sumažinti sužeidimų ar žūties riziką eismo įvykių metu. Už saugos diržų nesegėjimą atsako tiek transporto priemonės vairuotojai, tiek keleiviai.

PATARIMAI TĖVAMS

1. Vežkite vaiką tik jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje kėdutėje. Vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, automobilyje turi būti vežami naudojant specialias vaikų prisegimo sistemas.

2. Tinkamai prisekite vaiką. Saugos diržai neturi būti per laisvi – jie turi priglusti prie vaiko kūno.

3. Nepamirškite saugumo net trumpose kelionėse. Daug eismo įvykių nutinka būtent kasdienėse, trumpose kelionėse mieste.

Policija į vaikų saugumą šias metais atkreipia dėmesį ne pirmą kartą. Tokie kelių policijos reidai vyko sausio mėnesį, o vasarį, pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje šalyje vyko policijos inicijuota prevencinė akcija „Meilė veža saugiai“.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis apsaugos sistemomis ar motociklininko šalmais tvarkos pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų ir gali lemti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vieno iki dviejų mėnesių.

Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma dešimtys tūkstančių pažeidimų, susijusių su saugos diržų nenaudojimu. Todėl tokios prevencinės priemonės yra svarbi nuolatinio darbo dalis, siekiant, kad kiekviena kelionė – tiek trumpa miesto gatvėmis, tiek ilgesnė užmiestyje – būtų kuo saugesnė visiems eismo dalyviams.

Ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėdoje - praktiškas pasirinkimas kasdienėms ir trumpoms kelionėms.

Klaipėda yra svarbus Lietuvos miestas, kuriame susilieja verslas, turizmas ir aktyvus miesto gyvenimas. Atvykus į pajūrį ar planuojant kasdienes keliones mieste, patikimas transportas tampa svarbia patogios kelionės dalimi. Tokiais atvejais ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėdoje yra vienas racionaliausių sprendimų, leidžiančių sutaupyti ir išlaikyti mobilumą be didelių išlaidų.

Ekonomiški automobiliai išsiskiria mažomis kuro sąnaudomis, paprastu valdymu ir praktiškumu miesto sąlygomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kam tokia nuoma tinkamiausia, kokie yra pagrindiniai privalumai ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis automobilį Klaipėdoje.

Kas yra ekonomiškų automobilių nuoma?

Ekonomiškų automobilių nuoma – tai kompaktiškų, mažesnes kuro sąnaudas turinčių transporto priemonių nuoma, skirta kasdieniam naudojimui mieste ar trumpoms kelionėms. Tokie automobiliai dažniausiai pasižymi efektyviu degalų naudojimu, mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis ir lengvu parkavimu.

Ekonomiškų autonuoma Klaipėdoje dažniausiai apima:

…….● Kompaktinius miesto automobilius.
…….● Mažas kuro sąnaudas.
…….● Patogų valdymą miesto eisme.
…….● Prieinamą nuomos kainą.

Tai ypač patogu tiems, kurie ieško ekonomiško ir praktiško transporto sprendimo.

Kam labiausiai tinka ekonomiškų automobilių nuoma?

Ekonomiškų auto nuoma Klaipėdoje yra tinkamas pasirinkimas įvairiose situacijose. Ji dažnai pasirenkama dėl paprastumo, mažų eksploatacijos kaštų ir lankstumo.

Dažniausios situacijos:

Kasdieniam judėjimui mieste. Ekonomiški automobiliai puikiai tinka važiuoti į darbą, susitikimus ar kasdieniams reikalams.

Turistams. Atvykus į Klaipėdą kelioms dienoms, ekonomiškas automobilis leidžia patogiai aplankyti miestą ir pajūrį.

Trumpoms kelionėms. Tokie automobiliai yra praktiški važiuojant į Palangą, Nidą ar kitas netoliese esančias vietas.

Biudžetą vertinantiems klientams. Ekonomiškų mašinos nuoma leidžia sumažinti transporto išlaidas.

Ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėda yra racionalus pasirinkimas tiek privatiems asmenims, tiek verslui.

Pagrindiniai ekonomiškų automobilių privalumai

Vienas svarbiausių ekonomiškų automobilių privalumų yra mažesnės eksploatacijos išlaidos. Tai leidžia efektyviau planuoti kelionės biudžetą.

Pagrindiniai privalumai:

Mažos kuro sąnaudos. Ekonomiški automobiliai sunaudoja mažiau degalų nei didesni modeliai.

Lengvas parkavimas. Dėl kompaktiško dydžio juos lengviau statyti miesto centre.

Mažesnė nuomos kaina. Ekonomiškų automobilių nuoma paprastai yra pigesnė nei aukštesnės klasės modelių.

Patogus valdymas. Tokie automobiliai yra lengvai vairuojami net intensyviame eisme.

Ekonomiškų autonuoma Klaipėdoje leidžia suderinti patogumą ir ekonomiškumą.

Ką verta aplankyti turint ekonomišką automobilį?

Turint nuomotą automobilį, galima patogiai planuoti keliones Klaipėdoje ir jos apylinkėse. Net ir ekonomiškas automobilis leidžia pasiekti daugelį populiarių vietų.

Populiarios kryptys:

…….● Klaipėdos senamiestis.
…….● Smiltynė ir Kuršių nerija.
…….● Palanga ir jos paplūdimiai.
…….● Nida ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėdoje leidžia keliauti patogiai ir išnaudoti laiką efektyviai.

Į ką atkreipti dėmesį prieš nuomojantis?

Prieš pasirenkant automobilį, svarbu susipažinti su nuomos sąlygomis ir įvertinti visus svarbius aspektus.

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į:

…….● Draudimo sąlygas.
…….● Kuro sąnaudas.
…….● Nuomos laikotarpį.
…….● Automobilio techninę būklę.

Taip pat verta peržiūrėti klientų atsiliepimai, kurie gali padėti įvertinti nuomos paslaugų kokybę ir patikimumą.

Kada ekonomiškų automobilių nuoma yra geriausias pasirinkimas?

Ekonomiškų auto nuoma Klaipėdoje yra geriausias pasirinkimas, kai svarbus efektyvumas ir mažesnės išlaidos. Tai ypač aktualu trumpoms kelionėms ar kasdieniam naudojimui mieste.

Ekonomiškas automobilis yra praktiškas sprendimas, jei:

…….● Dažnai važinėjate mieste.
…….● Norite sumažinti kuro išlaidas.
…….● Ieškote paprasto ir patogaus transporto.
…….● Planuojate trumpą kelionę.

Tokiais atvejais ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėda yra racionalus sprendimas.

Kaip pasirinkti patikimą nuomos bendrovę?

Renkantis nuomos bendrovę, svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir paslaugų kokybę. Internete dažnai publikuojami įrašai apie klientų patirtis, kurie gali padėti pasirinkti patikimą paslaugų teikėją.

Patikima bendrovė paprastai:

…….● Aiškiai pateikia nuomos sąlygas.
…….● Užtikrina gerą automobilių būklę.
…….● Siūlo klientų aptarnavimą visą nuomos laikotarpį.
…….● Aiškiai apibrėžia, kokia yra įmonės veikla.

Tai padeda užtikrinti sklandžią nuomos patirtį.

Ekonomiškų automobilių nuoma verslui

Ekonomiški automobiliai taip pat yra populiarus pasirinkimas verslo klientams. Jie leidžia sumažinti transporto išlaidas ir užtikrinti darbuotojų mobilumą.

Ekonomiškų automobilių nuoma Klaipėdoje verslui suteikia galimybę:

…….● Efektyviai valdyti transporto išlaidas.
…….● Užtikrinti patikimą transportą darbuotojams.
…….● Išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Tai ypač aktualu įmonėms, kurios vertina lankstumą ir efektyvumą.

Mes socialiniuose tinkluose:

Facebook – https://www.facebook.com/eurorenta
Instagram – https://www.instagram.com/eurorenta/
Youtube – https://www.youtube.com/@EuroRenta
LinkedIn – https://www.linkedin.com/company/eurorenta

.

.

Užsakymo Nr. 260306

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Savaitgalį Kėdainiuose praėjo 2026 metų Lietuvos kiokušin karatė vaikų KATA čempionatas, kuriame varžėsi net 570 sportininkų iš 30 Lietuvos karate klubų; dalyvių amžius siekė nuo 9 iki 14 metų. Šių varžybų tikslas – išsiaiškinti pajėgiausius Lietuvos sportininkus bei komandas!

Kata – tai technikos demonstravimas: praktikuojami specifiniai judesiai, formos, technika, tobulinama koordinacija bei pusiausvyra. Įsisavinant Kata, sportininkai išmoksta, kaip taikyti kovos technikas realiose situacijose, gerindami savo reakcijas ir taktiką. Kata praktika padeda ugdyti koncentraciją, discipliną ir kantrybę, kurios yra būtinos ne tik kovos menuose, bet ir kasdieniame gyvenime.

Varžybų metu sportininkai galėjo dalyvauti dvejose rungtyse: individualioje ir komandinėje. Individualiose rungtyse dalyviai Kata demonstruoja po vieną – ant tatamio vienu metu Kata atlieka du sportininkai (varžovai), o komandinėse rungtyse varžosi dvi Kata komandos – vieną Kata komandą sudaro trys asmenys, kurie ant tatamio vienu metu sinchroniškai atlieka Kata. Kiekvienas Kata komandą sudarantis narys turi išlaikyti vienodą tempą, jėgą bei sinchroniškumą atliekant Kata judesius. Abejų rungčių – individualių ir komandinių – sportininkų Kata pasirodymai yra vertinami teisėjų: po kiekvieno Kata atlikimo teisėjai vertina sportininkų pademonstruotą techniką, jėgą, Kata filosofijos perteikimą ir sprendžia, kuris dalyvis ar komanda laimi rungtį.

Šioms varžyboms karate mokyklos „Shodan“ auklėtiniai atsakingai ruošėsi ne tik įprastose karatė treniruotėse, bet ir savaitgaliais – skyrė savo laiką bei jėgas papildomose treniruotėse. Shodaniečiai startavo komandinėse ir individualiose Kata rungtyse. Noro, darbo ir atsidavimo dėka visa „Shodan“ auklėtinių komanda pasiekė įspūdingų rezultatų bei iškovojo daugiausiai medalių. Šilutės „Shodan“ mokyklos auklėtinių pergalės taip pat prisidėjo prie bendros „Shodan“ mokyklos komandinės įskaitos – šilutiškiai iškovojo net 12 prizinių vietų: 3 aukso, 3 sidabro bei 6 bronzos medalius!

Aukso medalius bei čempionų titulus individualioje Kata rungtyje pelnę auklėtiniai: Danielė Kuzminskytė, Nojus Ąžuolas Jurkus, Valangevičius Kristupas.

Sidabro medalius individualioje Kata rungtyje iškovojo shodaniečiai: Matas Šiaudvytis, Evaldas Šimanskis.

Sidabro medalius komandinėse Kata rungtyse iškovojusios auklėtinių komanda:
U13 amžiaus grupėje – K. Margis, E. Reikertas, E. Šimanskis.

Bronzos medalius individualiose Kata rungtyse laimėję šodaniečiai: Joana Dakševič, Jonelis Domantas, Šapalas Nojus, Kajus Margis, Edas Reikertas.

Bronzą komandinesė Kata rungtyse laimėję mokyklos auklėtiniai:
U10 amžiaus grupėje – M. Šiaudvytis, N. Ą. Jurkus, V. Paulius.

Didžiuojamės kiekvienu iš dalyvavusių šiose varžybose! Kiekvienas startas – tai ne tik kova dėl medalio, bet ir įrodymas, kiek daug galima pasiekti nuosekliu darbu ir tikėjimu savimi. Šios varžybos – dar vienas žingsnis naujų aukštumų link!

Kitas svarbus etapas jau kovo 22 dieną – Kaune vyks Let‘s Join The Fight Together turnyras, kuriame paaiškės pajėgiausi Lietuvos Kiokušin Karatė sportininkai. ). Šiose varžybose tikimasi iškovoti daug pergalių bei apginti čempionų titulą bendroje komandinėje įskaitoje – išlikti stipriausia komanda Lietuvoje.

kam.lt.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pristato grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiama Lietuvos saugumo situacijos apžvalga.

Tai – vienuoliktasis bendras karinės ir civilinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Lietuvos žvalgybos tarnybos pažymi, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai yra nepakitę: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, glaudžiai su Rusija bendradarbiaujanti ir nuo jos priklausoma Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija. Lietuvai kyla ir kibernetinės grėsmės, kai priešiškų valstybių koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės siekia pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams. Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, svarbiausias Lietuvos ir regiono saugumą lemiantis veiksnys išlieka Rusijos vykdomas karinės galios didinimas. Nors kare patiriami nuostoliai, lėtėjanti ekonomika ir tarptautinės sankcijos apsunkina karinių pajėgumų vystymą, visgi Kremlius lėtai, bet didina karinio personalo skaičių, skiria daug resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti 2022 metais paskelbtą karinę reformą. Šiuo metu augantys kariniai pajėgumai nukreipiami į frontą, todėl Rusijos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes išlieka laikinai apribotos.

„Šiuo metu pagrindinė Rusijos karinė jėga sutelkta Ukrainoje. Tai reiškia, kad jų karinės reformos ir pajėgų stiprinimas prie rytinių NATO sienų, ypač Kaliningrado srityje, stringa. Nors tiesioginės atakos grėsmė Lietuvai šiuo metu yra maža, tačiau turime išlikti budrūs ir pasirengę reaguoti į kitus saugumo iššūkius. Rusija bando mus destabilizuoti netiesiogiai, priemonėmis, su kuriomis jau susidūrėme ir pastaruoju metu – sabotažu, informacinėmis ir kibernetinėmis operacijomis bei kita ardomąja veikla. Todėl noriu pabrėžti – informuota ir atspari grėsmėms visuomenė, nuolat stiprinama kariuomenė ir glaudus bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais yra mūsų ginklas siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, nukreiptos prieš mus ar kitas Aljanso šalis“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas pulk. Mindaugas Mažonas.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, Rusijos ekonomika lėtėja, tačiau tai artimiausiu metu neprivers Kremliaus atsisakyti karinių ambicijų. Nepaisydama galimo ekonominio nestabilumo, Rusija toliau sieks finansuoti karą prieš Ukrainą ir savo karinių pajėgumų stiprinimą, o atsiradus poreikiui, tikėtina, galės šias išlaidas dar padidinti. Rusijos valdžia skiria didelį dėmesį karo pramonei ir technologiniam suverenitetui. Nepaisant taikomų sankcijų žaliavoms ir komponentams bei kitų apribojimų, nuosekliai plečia savo karinės pramonės pajėgumus. Šiuo metu Rusijos karo pramonė gali patenkinti poreikius visose ginkluotės srityse.

„Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža, netrūksta kitų saugumo iššūkių. Lietuvai priešiški kaimyniniai režimai naudoja nekonvencines priemones, kurių tikslas – paveikti mūsų piliečių protus, kurti nesaugumo atmosferą ir versti mus priimti šiems režimams naudingus sprendimus. Tačiau kritinis mąstymas, gebėjimas atskirti faktus nuo melagingos informacijos ir aktyvus domėjimasis saugumo aktualijomis padeda užkirsti kelią priešiškų veikėjų pastangoms ir stiprina mūsų pilietinę visuomenę. Nemažėja ir prieš Lietuvą nukreipta priešiškų žvalgybos tarnybų veikla. Negalėdamos aktyviai veikti mūsų šalies teritorijoje, priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos stengiasi verbuoti į užsienį vykstančius mūsų piliečius. Kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie įslaptintos informacijos asmuo, gali tapti jų taikiniu, todėl Lietuvos žvalgyba, kaip ir kitos šalies institucijos, ragina išlikti budrius ir atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją“, – sako Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis.

Kaimyninėje Kaliningrado srityje Rusija aktyviai naudoja radioelektroninės kovos (REK) priemones, siekdama apsaugoti regione ir jūroje esančius savo karinius objektus bei civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą. Taip daroma siekiant apsisaugoti nuo galimų Ukrainos atakų – bepiločių orlaivių, beekipažių katerių ar raketų, nutaikomų naudojant palydovinės navigacijos sistemas. Intensyvus REK priemonių naudojimas trikdo palydovinį ryšį ir klastoja signalus kelis šimtus kilometrų už Kaliningrado srities ribų. Pažymėtina ir tai, kad dėl Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų veiksmų Baltijos jūroje lieka įvairių incidentų, tokių kaip kabelių ir strateginės infrastruktūros pažeidimai, tikimybė.

Baltarusija artimai bendradarbiauja su Rusija karo pramonės srityje. Šalis tiekia važiuokles įvairioms Rusijos ginklų sistemoms, optikos ir optoelektronikos prietaisus, radioelektroninės kovos priemones bei mikroelektronikos komponentus. Pasak Lietuvos žvalgybos, Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ komplekso dislokavimas Baltarusijoje neturi didelės įtakos regiono saugumui ir yra išnaudojamas daugiau kaip komunikacijos priemonė Vakarų atgrasymui.

Nacionaliniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat kalbama apie Kiniją, kuri, pasak Lietuvos žvalgybos tarnybų, siekia kurti daugiapolio pasaulio tvarką. Pekinas, įgyvendindamas šį tikslą, stengiasi perimti lyderystę valstybių, kurios yra nusiteikusios prieš Vakarus, bloke. Kinija taip pat plečia bendradarbiavimą su Rusija, siekdama didesnės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei pasaulyje. Lietuvos žvalgybos tarnybų manymu, dėl Kinijos vykdomos žvalgybinės veiklos, galimo duomenų rinkimo ir informacijos cenzūros kyla saugumo rizikų Lietuvos piliečiams tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje. Tikėtina, kad artimiausiu metu Pekino įtaka augs, bandymai formuoti alternatyvią pasaulio sistemą ryškės ir tai dar labiau didins geopolitinę įtampą.

Nacionaliniame saugumo vertinime išlieka svarbios kibernetinio saugumo grėsmes. Anot Lietuvos žvalgybos tarnybų, priešiškų valstybių koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės yra pavojingos ir kelia grėsmę, nes siekiama perimti Lietuvos institucijų ir organizacijų informaciją, skleisti dezinformaciją ir rengtis destrukcinėms operacijoms.

Su viešojo grėsmių vertinimo ataskaita susipažinti galite čia.

kam.lt inf.

T. Juškaičio nuotr.

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Kiek pajėgi atlaikyti meilė atsidavus jai net po mylimo žmogaus netekties? Ansamblis „Lietuva“ scenoje prikelia dar vieną pasakojimą apie istorines asmenybes – nuo kovo 5-6 d. pristatomas naujas šokio spektaklis „Sofija“.

Premjera įvyks Vilniaus senajame teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak spektaklio kūrėjų, M. K. Čiurlionio metais dėmesys daugiausiai buvo skiriamas menininko nuopelnams ir biografijai, kas įkvėpė mąstyti priešingai – šįkart žiūrovai kviečiami jautriai pažinčiai su jo mūza, daugybę moterų šiandien įkvepiančia Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi moteris. Jos išmintis, meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.

Šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“ sužadins naujas, šių asmenybių kontekste kiek mažiau atskleistas temas. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

Ne tik Čiurlionio mylimoji

„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja režisierė Aušra.

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Nauja programa šiuolaikiška judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, apnuogins intymiausius lūžius bei dviejų mylinčių žmonių likimus. Jausmingą Sofijos vaidmenį kurs „Lietuvos“ solistės Paulina Čistovaitė ir Goda Mikuckytė. Čiurlionį įkūnys taip pat ansamblyje šokantis Robertas Vinik ir kviestinis šokėjas, šiuolaikinio šokio pasaulyje atpažįstamas menininkas Marius Pinigis. Kitus spektaklio vaidmenis atliks valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė.

Nuo pasaulio išjautimo iki perdegimo

„Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė yra išskirtinio intelekto ir jautrumo moteris, tai rodo ne tik jos visuomeninė veikla, bet ir gebėjimas įžodinti kylančius jausmus, išjausti jais pasaulio dualumą, gyvenimo stebuklą ir tragediją, įlįsti į pačią jausmų šerdį. Sofija gyveno itin dramatiškais ir Lietuvai svarbiais istoriniais laikais, bet šis spektaklis ne apie Lietuvos istoriją, o apie žmogų, kuriam meilė atvėrė pasaulį, vėliau jį sugriovė, o tada ten po griuvėsiais, pelenuos jis rado glūdinčią gyvybę, žydintį papartį. Būdama beveik šešiasdešimties metų Sofija parašo meilės poemą „Giria žalioji“, kurią dedikuoja M. K. Čiurlioniui. Ir taip, kritikė, feministė, skautų vadė, karininkų literatūros mokytoja, publicistė ir aktyvi lietuvybės puoselėtoja išjaučia patį svarbiausią…“, – premjeros laukia dramaturgė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad, rodos, nebeatlaikoma psichologiškai.

„Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Tikėtina, kad žiūrovai šiame pasakojime atras ir save“, – mintį tęsia G. Kriaučionytė.

Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Šokio spektaklis „Sofija“ remsis M. K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija. Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje pasirinktas minimalizmas, kostiumuose – to laikmečio stilistika, o visame spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M. K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless“ muzika.

A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją šiam naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Dramaturgijos autorė G. Kriaučionytė-Vosylienė, kaip režisierė dirbanti su kitais ansamblio „Lietuva“ projektais bei didžiaisiais teatrais, tarptautinėmis komandomis. Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, scenografas – Modestas Jančiulis, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.

Šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ pavasario turas įvyks kovo 5-6 d. Vilniuje, kovo 13 d. Kaune, kovo 18 d. Ukmergėje, kovo 20 d. Šilutėje, kovo 25 d. Marijampolėje, kovo 27 d. Alytuje, balandžio 1 d. Klaipėdoje ir balandžio 14 d. Tauragėje. Rudenį spektakliai bus rodomi spalio 7 d. Jurbarke, spalio 16 d. Birštone, spalio 21 d. Vilkaviškyje, spalio 23 d. Šiauliuose, spalio 28 d. Anykščiuose, spalio 30 d. Kretingoje, lapkričio 4 d. Kėdainiuose ir lapkričio 6 d. Jonavoje.

meteo.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečiame išbandyti.

Platforma „stebiu.meteo.lt“ – tai „Meteo LT“ (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos) sukurta stichinių ir pavojingų orų reiškinių pranešimo sistema, skirta realiu laiku rinkti informaciją iš visos Lietuvos teritorijos.

Daugiau – https://www.meteo.lt…

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka naujus metus pasitinka džiugiomis naujienomis – Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą jaunimui skirtam projektui „Savęs atradimų žemėlapis“ (vad. Ovidijus Normantas), teiktam Ugdymas kultūra programai.

Šiais metais įgyvendinamo projekto tikslas – inicijuoti ir organizuoti jaunimui patrauklius renginius, skatinančius pilietiškumą, aktyvumą ir laisvalaikio užimtumą, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybinį aktyvumą per įvairias kultūrines bei edukacines veiklas, kurios atitinka jiems aktualius socialinius, pažintinius ir saviraiškos poreikius. Siekiama, kad jaunimas ne tik geriau suprastų valstybės struktūrų veiklą, savo tapatybę ir vertybes, bet ir aktyviai įsitrauktų į pilietines iniciatyvas, kūrybinį procesą, gebėtų diskutuoti bei reflektuoti, edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse generuotų bei įgyvendintų idėjas, kurios jiems bus reikšmingos ir naudingos ateities perspektyvoje. Įgytos žinios ir įgūdžiai bus pritaikomi praktinėse situacijose, diskusijose, refleksijose, kūrybinėse užduotyse, dirbtuvėse. Šešių skirtingų veiklų metu bus siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą, aktyvumą, kritinį mąstymą ir didinti laisvalaikio užimtumą.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

.

.

lrv.lt nuotr.

Nors vasarį vidutinė šildymo kaina, palyginti su sausiu, padidėjo apie 5 proc., gyventojų sąskaitos bus mažesnės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir atšilus orams gyventojų mokamos sumos vidutiniškai sumažės 10–20 proc.

Skaičiuojama, kad naujos statybos butuose sąskaitos už šildymą vasario mėn. mažės apie 17 Eur, renovuotuose senos statybos namuose – apie 22 Eur, o nerenovuotuose – apie 33 Eur (be PVM).

VERT skaičiavimais, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už vasario mėn. gali siekti apie 71 Eur (sausį ‒ apie 88 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali būti apie 117 Eur (sausį – apie 139 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose ‒ apie 193 Eur (sausį ‒ apie 229 Eur).

„Vasaris kaip ir šių metų sausis vėl buvo neįprastai šaltas. Vis dėlto trumpesnis mėnuo, taip pat vasario pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau energijos nei prieš mėnesį. Įvertinus didesnę šilumos kilovatvalandės kainą, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už vasario šildymą bus iki 20 proc. mažesnės nei sausį“, ‒ prognozuoja VERT narys Matas Taparauskas.

Šiemet šildymo sezono antroje pusėje gyventojų sąskaitos išlieka didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinis veiksnys – reikšmingai žemesnė oro temperatūra – padidina šilumos poreikį pastatuose ir lemia didesnį suvartojimą, nepriklausomai nuo to, kad pačios šilumos kainos už kilovatvalandę kinta nedaug. Šio šildymo sezono kainoms įtakos taip pat turėjo ir panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM.

Bendras šio šildymo sezono kainų lygis išlieka santykinai stabilus. 2025–2026 m. šildymo sezono spalio–kovo mėn. vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, kai tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu ji buvo 7,53 ct/kWh. Tai reiškia, kad metinis kainų padidėjimas sudaro tik kiek daugiau nei 3 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje kainų dinamika išlieka nuosaiki.

Dėl šilumos gamybai naudojamo kuro kainų svyravimo kovą kaina didėja 5,6 proc.

Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh be PVM ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Nors įprastai artėjant šildymo sezono pabaigai kainos ima stabilizuotis ar mažėti, šiemet kovą fiksuojamas nedidelis augimas. Vis dėlto šis pokytis nėra išskirtinis ar signalizuojantis apie sisteminį kainų šuolį – jis pirmiausia atspindi kuro kainų svyravimus sezono pabaigoje ir tai, kiek efektyvi buvo šilumos įmonių kuro pirkimo strategija.

Mažiausios šilumos kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,36 ct/kWh) ir Tauragėje (6,50 ct/kWh). Didžiausios kainos taikomos UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 ct/kWh), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 ct/kWh) ir UAB „Lazdijų šiluma“ (12,80 ct/kWh) aptarnaujamiems vartotojams.

Palyginti su vasario mėnesiu, labiausiai kainos sumažėjo Plungėje (–11,4 proc.), Velžyje (–5,7 proc.) ir Nemėžyje (–6,4 proc.), o daugiausia augo Elektrėnuose (+25,7 proc.) ir Šilalėje (+25,5 proc.).

Plungės šilumos kainos mažėjimą ypač lėmė apie 16 proc. sumažėjusi iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina, o Nemėžyje reikšmingos įtakos turėjo daugiau kaip 12 proc. sumažėjusi svertinė naudojamo kuro kaina. Elektrėnuose kainos augimą nulėmė apie 30 proc. padidėjusi iš vienintelio esančio gamintojo superkamos šilumos kaina, o Šilalėje – beveik 50 proc. išaugusi svertinė kuro kaina, kuri tiesiogiai padidino kintamąją šildymo kainos dalį.

Didžiuosiuose miestuose kainų dinamika išsiskyrė. Vilniuje šilumos kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 ct/kWh, Klaipėdoje didėjo beveik 15 proc. – iki 8,07 ct/kWh, Panevėžyje didėjo beveik 13 proc. – iki 8,20 ct/kWh, o Kaune ji išliko stabili ir siekia 9,81 ct/kWh. Šiauliuose miesto vartotojams taikoma kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc. – iki 6,36 ct/kWh.

Šilumos kainų skirtumai atskirose savivaldybėse išlieka reikšmingi, tačiau jie nebūtinai atspindi skirtingą šilumos tiekėjų veiklos efektyvumą. Kainą kiekvienoje konkrečioje teritorijoje lemia ne tik kuro kaina ar jos svyravimai, bet ir pačios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mastas bei struktūra – aptarnaujamos teritorijos dydis, vartotojų skaičius ir tankis, realizuojamas šilumos kiekis, gamybos šaltinių tipas ir skaičius, tinklų ilgis bei investicijų apimtis. Vertinant šildymo kainas svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius ir platesnį kontekstą, nes tiesioginis skirtingų savivaldybių kainų palyginimas be sistemos ypatumų įvertinimo gali sudaryti klaidingą įspūdį apie kainų lygio priežastis.

Pagrindinis kovo mėnesio šilumos kainų augimo veiksnys – kuro kainų pokyčiai rinkoje, kurie tiesiogiai lemia šilumos įmonių šilumos gamybos savikainą bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainą. Ilgalaikiais biokuro tiekimo kontraktais neįsigytą dalį reikalingo kuro teko įsigyti rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą. Vasario pradžioje medienos skiedrų trumpalaikių kuro pirkimo sandorių, kai kuras įsigyjamas už tuo metu rinkoje galiojančią kainą, kainos viršijo 40 Eur/MWh ribą (kainos iš esmės lygios 2022–2023 m. šildymo sezono kainai), tačiau antroje mėnesio pusėje pradėjo mažėti. Tiekėjai, turėję didesnę dalį ilgalaikių tiekimo sutarčių ar diversifikuotą kuro struktūrą, kainų svyravimą suvaldė efektyviau, todėl jų kainos išliko stabilesnės arba net mažėjo.

Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau daro reikšmingą įtaką šilumos kainai. Nors trumpalaikių sandorių kainos svyruoja, kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 Eur/MWh, o didesnė ilgalaikių kontraktų dalis padeda amortizuoti kainų svyravimus.

Bendrai šio šildymo sezono apsirūpinimas biokuru siekia beveik 99 proc., tad galima prognozuoti ir viso šildymo sezono vidutinę biokuro kainą – 25,61 Eur/MWh, t. y. 18,35 proc. aukštesnę nei praėjusio šildymo sezono.

Organizatorių.

Renginių programą rasite čia: https://www.siluteskc.lt/renginiai/lietuvos-nepriklausomybes-atkurimo-dienos-renginiai-siluteje/

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), o mylintiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką).

Hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Pateiktame grafike galite matyti vidutines datas kada atitinkamas pavasario laikotarpis prasideda. Maždaug taip atrodo kelias nuo žiemos iki vasaros.

Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 laipsnių. Lietuvoje (1991–2020 m.) tai įvyksta vidutiniškai kovo 11 d. Tada prasideda ankstyvasis pavasaris (dar vadinamas ir vandens pavasariu). Per šį laikotarpį visiškai ištirpsta sniegas ir ledas, pamažu išeina iš žemės įšalas, patvinsta vandens telkiniai.

Po ankstyvojo seka tikrasis (arba žaliasis) pavasaris, kuris prasideda vidutinei paros oro temperatūrai perkopus +5 °C ribą (vidutiniškai tai nutinka balandžio 7 d.). Šio laikotarpio metu vėl sužaliuoja žolė, pražysta ankstyvosios gėlės, tačiau medžiai dar būna be lapų.

Vidutinei paros oro temperatūrai perlipus 10 laipsnių (vidutiniškai – balandžio 29 d.) prasideda daugumos augalų intensyvus vystymasis – vėlyvasis pavasaris. Dėl gausaus žydėjimo kartais šis laikotarpis vadinamas žiedų pavasariu. Taip pat, jo metu medžiai išleidžia lapus ir galop pilnai sužaliuoja.

Galiausiai, kai vidutinė paros oro temperatūra perkopia per 15 laipsnių, ateina vasara. Tai vidutiniškai įvyksta birželio 4 dieną. Iš viso to nesunku paskaičiuoti, kad pavasaris Lietuvoje vidutiniškai trunka ne 92 (kalendorines), o „tik“ 85 dienas.

Vis dėlto, visos paminėtos datos yra tik vidutinės. Skirtingais metais perėjimai įvyksta vis kitu metu. Šiais laikais pastebima tendencija, jog tiek pavasaris, tiek vasara dažnai prasideda anksčiau nei tai įvykdavo prieš 50–60 metų.

Gėlės internetu

E. Blažio, LRT, nuotr.

Susumavus visas gautas įmokas, įskaitant ir po finalo dar keliomis dienomis vėliau pasiekusius pavedimus, „RADAROM!“ Ukrainai surinko 4 558 730 eurų į akcijos sąskaitą.

Prie LRT drauge su „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue Yellow“ organizuotos nacionalinės paramos akcijos reikšmingai prisideda ir verslas – „NT Service“ Ukrainos kariams skirs reikalingos įvairios naujausios priešdroninės įrangos robotų ir karių apsaugai už 563 000 eurų, tad bendra paramos vertė siekia 5 121 730 eurų.

Surinktos lėšos jau virsta realia pagalba fronte – jau suformuoti trys robotų būriai, o jų formavimas tęsiamas siekiant atliepti tikslinį karių poreikį.

Šių metų „RADAROM!“ tikslas – surinkti paramą oro ir sausumos robotų būriams (robotizuotoms sistemoms), kurie pavojingiausiose zonose gali pakeisti karius, padėti užduotis atlikti nuotoliniu būdu ir sumažinti tiesioginę riziką žmonėms, taip pat prisidėti prie robotizuotų gynybos ir medicininio evakavimo sprendimų fronte.

Prie paramos aktyviai prisidėjo tiek Lietuvos gyventojai, tiek verslas, skyręs reikšmingą dalį aukų ir palaikęs iniciatyvą savo vidinėmis kampanijomis, aukcionais bei kitomis rėmimo formomis.

Finalinio koncerto metu vyko ir specialus aukcionas, kvietęs prisidėti unikaliais simboliais: jame buvo galima varžytis dėl „Blue/Yellow“ gautos Ukrainos vėliavos su prezidento Volodymyro Zelenskio parašu bei Lietuvos trispalvės su ją lydinčiu prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu. Taip pat prie akcijos reikšmingai prisidėjo ir kiti verslo partneriai – po 100 tūkstančių eurų akcijai skyrė „Telia Lietuva“ bei „Light Conversion“.

Nacionalinę paramos akciją „RADAROM!“ organizuoja LRT, „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue Yellow“. Specialieji partneriai: „Delfi“ iniciatyva „Saugu“, „Lrytas“ iniciatyva „Saugumo kodas“, „15min“.

Daugiau informacijos: radarom.lt.