am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus.

Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Nors šiuo metu daugelis upių dar užšalusios, atšilus orams ir pasibaigus ledonešiui vėl bus galima jose žvejoti.

Iki balandžio 30 d. galima vykdyti limituotą lašišų ir šlakių žvejybą upėse, kuriose leidžiama tokia limituota žvejyba. Šiose upėse leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau žvejojant lašišas ir šlakius, jei šios žuvys yra paimamos, būtina turėti žvejo mėgėjo kortelę. Per vieną žvejybą leidžiama sužvejoti vieną lašišą arba šlakį, kurie yra ne mažesni nei 65 cm. Taip pat būtina nustatyta tvarka teikti ataskaitas apie sugautas lašišas ir šlakius, jei šios žuvys nėra paleidžiamos.

Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 10 minučių turi būti pateikta ataskaita per ALIS (Aplinkos leidimų išdavimo sistemą) nurodant sugautos žuvies rūšį, lytį, kiekį ir dydį, žvejojusio asmens vardą, pavardę, žvejo mėgėjo kortelės numerį arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769 nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą (lašišai – LAS, šlakiui – SLA) ir sugautų žuvų kiekį, pvz., „ALIS 1999987 LAS1“. Pateikus ataskaitą per ALIS arba SMS žinute, žvejo mėgėjo kortelės galiojimas panaikinamas. Draudžiama išvykti iš žvejybos vietos nustatytais atvejais ir tvarka nepateikus ataskaitos per ALIS arba SMS žinute.

Jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta ne per ALIS, sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 5 minutes žvejo mėgėjo kortelėje nurodytoje vietoje turi būti nuplėšiama jos dalis ir per 5 dienas el. paštu info@am.lt pateikta ataskaita nurodant žuvies rūšį, lytį, kiekį, dydį ir žvejybos vietą.

taurages.teismai.lt nuotr.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje S. S. pripažintas kaltu dėl žmonių terorizavimo, grasinant padaryti pavojingą jų sveikatai ir turtui veiką bei sistemingai bauginant naudojant psichinę prievartą. Jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat mažametei iš S. S. priteista 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad konfliktas tarp kaimynų kilo po to, kai nukentėjusioji papriekaištavo S. S. dėl naktį garsiai leidžiamos muzikos. Nepaisydamas pastabų, vyras toliau trikdė ramybę garsiai leisdamas muziką, o ryte, priėjęs prie nukentėjusiosios, pakėlė kumštį prie jos veido ir grasino suduoti. Taip pat grasino padegti jos ir sutuoktinio automobilius. Praėjus pusantros savaitės, S. S. stovėdamas savo buto balkone ir rankose laikydamas du iešmus, grasino lauke buvusioms nukentėjusiajai ir jos mažametei dukrai pradurti sėdmenis, dėl ko nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams išvykus, vyras prožektoriumi švietė į nukentėjusių buto langus. Dar po kelių dienų, vyras, mosuodamas pagaliu, grasino sumušti nukentėjusįjį. Vėliau, būdamas savo namų balkone, gąsdino nukentėjusįjį, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, o vakare automobilių stovėjimo aikštelėje pradūrė tris nukentėjusiojo automobilio padangas. Tą patį vakarą, girdint pašaliniams asmenims, jis reikalavo nukentėjusiosios atsiimti pareiškimą, grasino padegti jų namus, sutrikdyti jos bei jos šeimos narių sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad jam likusi nuoskauda dėl prieš kelis metus buvusio konflikto su nukentėjusiąją, kai ši jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Mirus mamai jis prastai jautėsi, todėl apie dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus. Jis neigė pakėlęs kumštį prieš nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad buvo prie jos privažiavęs dviračiu ir žodžiu pagrasinęs padegti automobilį, jei ši toliau esą elgsis. Taip jis pasielgė dėl to, kad buvo pagiringas, tačiau nieko neplanavo daryti. Taip pat pripažino grasinęs nukentėjusiesiems iešmais pradurti sėdmenis. Pasak kaltinamojo, su žibintuvėliu jis švietė dėl to, kad nukentėjusioji, grįžusi su draugėmis, juokėsi, per langą rodė jam nepadorius gestus. Kitą rytą, jis, pasiėmęs kirvakotį, išėjęs į lauką, pagrasino kaimynės sutuoktiniui, o po kelių dienų vėl jam grasino. S. S. neigė pradūręs automobilio padangas, tačiau patvirtino, kad reikalaudavo kaimynės atsiimti pareiškimą ir būdamas neblaivus grasino padegti namus. Savo elgesį kaltinamasis aiškino alkoholio vartojimo poveikiu.

Sutuoktiniai paaiškino, kad po įvykio, kai vyras užvažiavo dviračiu moteriai ant kojos bei, užsimojęs kumščiu, grasino suduoti, bijodami kaimyno, planuodavo baigti darbus panašiu laiku, kad galėtų kartu grįžti į namus. Pasak jų, S. S. naktimis nuolat vaikšto su lazda, ja tranko plyteles, šūkauja, šviečia su žibintuvėliu. Vieną rytą nukentėjusiajam įsėdant į automobilį, pamatė link jų einantį S. S., kuris rankoje laikė lazdą ir ja mojavo. Po kelių dienų rado pradurtas savo automobilio tris padangas. Toje vietoje rado svetimą telefoną, kurį padėjo ant automobilio stogo ir vėliau matė, kaip jį pasiėmė S. S. Dėl kaimyno elgesio, jie įsigijo dujų balionėlį savigynai, būdami darbe, neleidžia savo vaikams eiti į lauką. Dukra, girdėjusi S. S. grasinimus, jautriai į juos reaguodavo, bijodavo išeiti į lauką, miegoti naktimis, verkdavo, mamai išėjus į darbą, nuolat skambindavo, gyveno nuolatinėje baimėje.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino S. S. kaltu. Teismas konstatavo, kad tokiais sistemingais veiksmais S. S. sukėlė nukentėjusiesiems nuolatinį nesaugumo jausmą, baimę dėl savo ir šeimos narių gyvybės, sveikatos bei turto ir taip padarė apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė mažamečiui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad S. S. yra teistas užsienyje, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką įvykdė trijų asmenų atžvilgiu, tarp – mažametės, o nusikalstami tęsėsi nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. liepos 30 d.

Teismas iš dalies tenkindamas mažametės motinos civilinį ieškinį, atsižvelgė į tai, kad mergaitė dėl susiklosčiusios situacijos patyrė dvasinius išgyvenimus ir gyveno nuolatinėje baimėje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

vialietuva.lt. nuotr.

Vairuotojai raginami pranešti apie pavojingas vietas.

Pastaruoju metu, atšilus orams, kone visoje šalyje jau fiksuojamas išaugęs asfalto dangos pažeidimų – duobių ir išdaužų – kiekis. Už jų identifikavimą ir šalinimą atsakinga bendrovė „Kelių priežiūra“, o „Via Lietuva“, kaip valstybinės reikšmės kelių valdytoja, siekia užtikrinti, kad kelių priežiūros darbai būtų atliekami kokybiškai, efektyviai ir operatyviai. Artėjant intensyviam duobių tvarkymui pavasarį, vairuotojai taip pat raginami aktyviai prisidėti prie saugesnių eismo sąlygų ir informuoti apie pastebėtas pavojingas vietas.

Ši žiema pasižymėjo itin sudėtingomis ir sparčiai besikeičiančiomis meteorologinėmis sąlygomis. Prieš intensyvius šalčius keliai buvo paveikti didelės drėgmės – lijundros, šlapdribos, lietaus. Vėliau temperatūra per labai trumpą laiką krito iki –20 °C ir žemiau. Tokiu atveju, konstrukcijoje esantis vanduo užšąla, plečiasi ir ardo dangos sluoksnius. Kartais pakanka vieno intensyvaus užšalimo, jeigu prieš tai buvo itin drėgna, kad pažaidų skaičius išaugtų.

„Girdime ir tikrai suprantame vairuotojų rūpestį dėl keliuose atsiradusių duobių. Turėjome išskirtinę žiemą su ypatingomis oro sąlygomis – stipriu įšalu, temperatūros svyravimais ir drėgmės kaita, kurie daro didelį neigiamą poveikį keliams. Vanduo, patekęs į dangos plyšelius ir užšalęs, išplečia asfaltą, silpnina jį, todėl mažos įtrūkimų žymės gali virsti plyšiais. Mums rūpi tiek eismo sauga, tiek vairavimo komfortas, todėl masiniai kelių tvarkymo darbai bus pradėti jau netrukus – vos tik leis oro sąlygos“, – pabrėžia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Kaip teigia „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus, ši žiema dar kartą primena, kad kelių infrastruktūra tiesiogiai reaguoja į sparčius oro pokyčius, todėl turi būti pritaikyta kritinėms sąlygoms.

„Esant tokiai kelių tinklo būklei, kokia yra, svarbiausia yra nuoseklus stebėjimas ir laiku priimami sprendimai. Šiuo metu „Kelių priežiūros“ komandos visoje Lietuvoje nedelsiant tvarko tas vietas, kurios gali turėti didžiausią poveikį eismo saugumui, o jas sutvarkius darbai atliekami ir mažo eismo intensyvumo keliuose“, – sako A. Vaitkus.

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas automagistralei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ypač vakariniam ruožui, kur stebimi ne tik pavieniai dangos pažeidimai, bet ir skersiniai dangos iškilimai bei kiti nelygumai. Tokie pokyčiai susiję su įšalo poveikiu konstrukcijai, o situaciją dar labiau apsunkina itin intensyvus sunkiasvorio transporto judėjimas. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, šiemet „Via Lietuva“ iš viso yra numačiusi modernizuoti apie 100 km automagistralinių ir magistralinių kelių.

Esant poreikiui ribojamas greitis, statomi įspėjamieji ženklai, laikinai uždaromos eismo juostos arba nukreipiamas transporto srautas. Šie sprendimai taikomi siekiant užtikrinti maksimalų eismo saugumą.

Žiemos sąlygomis kelininkų darbai išlieka sudėtingi: vos pradžiūvus dangai, prasideda krituliai, o temperatūra nuolat svyruoja. Nepaisant to, sausį sutvarkyta apie tūkstantis kvadratinių metrų dangos pažeidimų, vasarį – labai panašūs kiekiai. Tai prilygsta maždaug dviejų krepšinio aikštelių plotui kiekvieną mėnesį.

Žiemos metu atsiradę pažeidimai identifikuojami „Kelių priežiūrai“ atliekant patrulines apžiūras. Nustačius, kad pažaidos kelia pavojų saugiam eismui, jos nedelsiant šalinamos taikant laikinus sprendimus – dažniausiai naudojant šaltojo asfalto mišinius.

Pirmiausia šalinamos eismo saugumui didžiausią grėsmę keliančios išdaužos, kol kas pasitelkiant tokius laikinus sprendimus kaip šaltasis asfaltas. Tuo metu ilgaamžiški išdaužų taisymo sprendimai bus taikomi nusistovėjus šiltesnei oro temperatūrai ir iš kelių pasitraukus įšalui.

Tokiems darbams bendrovė „Kelių priežiūra“ naudoja ir savo Kuršėnų asfalto bazėje gaminamą karštą asfaltą – modernioje gamykloje užtikrinama kokybiška mišinių sudėtis ir operatyvus padalinių aprūpinimas medžiagomis visoje šalyje. Tai leidžia efektyviai atkurti pažeistas dangas, pereinant nuo laikinų sprendimų prie ilgalaikį rezultatą užtikrinančių darbų. Atsižvelgiant į orų sąlygas planuojama jau kitą savaitę laikinai įjungti asfalto gamyklą, kad kritiniu laikotarpiu asfalto duobių remontui būtų galima naudoti ir karštąjį asfalto mišinį.

Apie duobes gali pranešti ir vairuotojai

„Via Lietuva“ ragina eismo dalyvius prisidėti prie eismo saugumo ir pranešti apie pastebėtas kelių pažaidas ar kitas kliūtis. Tai galima padaryti ir naudojantis nemokama navigacine programėle „Waze“. Tokiu būdu, „Kelių priežiūra“ gauna papildomą informaciją iš vairuotojų, kuri operatyviai perduodama kelių priežiūros komandoms.

Kiekvienas per „Waze“ gautas pranešimas yra individualiai įvertinamas kelių priežiūros specialistų – suformuojama užduotis defektų šalinimo komandai, parenkamos ir priskiriamos reikalingos eismo saugumo užtikrinimo priemonės. Tai leidžia greičiau nustatyti problemines vietas ir efektyviau planuoti kelių priežiūros darbus.

Apie pavojingas išdaužas ar kitas kliūtis, keliančias grėsmę eismo saugumui, taip pat galima pranešti Eismo informacijos centro trumpuoju numeriu 1871. Visi valstybinės reikšmės keliai apžiūrimi nustatytu periodiškumu, o reagavimas organizuojamas atsižvelgiant į patrulinių apžiūrų rezultatus, gautus pranešimus, defektų prioritetą ir jų keliamą riziką. Gavus informaciją apie kritinius pažeidimus, darbai organizuojami nedelsiant.

Informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyviai gali rasti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt arba gauti visą parą veikiančiu Eismo informacijos centro telefonu 1871 ar +370 5 232 9600.

Organizatorių.

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Sofija“, kuris drąsiu žvilgsniu sužadins tai, kas (ne)tikėta, o gal ir neretai nutylima. M. K. Čiurlionio metai kupini dėmesio ryškiausiems jo nuopelnams bei įspūdingai menininko biografijai, kas spektaklio kūrėjus įkvėpė priešingam sumanymui – itin jautriai ir atvirai (iš)pažinčiai su jo didžiąja mūza Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje, nepelnytai primirštas indėlis. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi, daugybę vaidmenų savyje sutalpinusi moteris. Jos meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėjant biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujas spektaklis paveikia judesio ir simbolių kalba išryškins
S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, intymiausius lūžius bei virsmus. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Siužetinėje spektaklio linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad nebeatlaikoma psichologiškai. Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Kviečiama menininką pažinti ne tik kaip didį kūrėją, bet ir kaip žmogų – žemišką, mums rezonuojančią asmenybę, su visais dramatiškais gyvenimo faktais, išgyventais vidiniais sunkumais, su kuriamu santykiu į aplinką, žmones, dialogu su kūryba. Paraleliai atsivers ir moteriškumo linija – ryški Sofijos asmenybė ir nuopelnai, jos gyvenimo istorija bei santykis su mylimuoju.

Šokio spektaklio režisierė ir choreografė – Aušra Krasauskaitė, dramaturgė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, scenografas – Modestas Jančiulis, kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas.

Atlikėjai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių trupė .
Solistai – Paulina Čistovaitė / Goda Mikuckytė (Sofija), Robertas Vinik / Marius Pinigis (Čiurlionis).

Bilietus platina Bilietai.lt ir Ticketmarket.lt.

Daugiau informacijos – www.ansamblis-lietuva.lt .

www.silutesetazinios.lt archyvo.

39 tūkstančiams žmonių išsiųsti priminimai.

Per pastaruosius 12 mėnesių 4,3 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes dėl jų nesikreipė nedarbingumo pažymėjimus turėję gyventojai. 39 tūkstančiams žmonių „Sodra“ išsiuntė pranešimus į asmenines gyventojų paskyras ir elektroniniu paštu, kviesdama juos pateikti prašymą ligos išmokai skirti.

Dauguma gyventojų netenka jiems priklausančių išmokų vien dėl to, kad laiku nepateikia prašymo. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turėtų teisę į ligos išmoką. Kai kuriais atvejais sprendimas gali būti neigiamas, pavyzdžiui, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų įstatymuose nustatytų sąlygų.

Prašymas ligos išmokai skirti pateikiamas vieną kartą. Jis galios nuolat – kitą kartą susirgus ar slaugant šeimos narį ligos išmoka bus skiriama automatiškai ir prašymo pildyti nebereikės.

Prašymas taip pat galioja vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. balandį, tačiau tuomet nepateikė prašymo, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų kovą, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.

Naują prašymą ligos išmokai skirti reikia pateikti tik tuo atveju, jei keitėsi žmogaus asmeninės sąskaitos numeris.

Tokiu atveju reikėtų atlikti šiuos veiksmus:

• asmeninėje paskyroje gyventojui skiltyje „Mano nustatymai“ nurodyti naują asmeninės sąskaitos numerį ir išsaugoti pakeitimus;
• pateikti prašymą skirti ligos išmoką, GPS1, su požymiu „Patikslintas“.

Kas gali gauti ligos išmoką?

Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Koks yra ligos išmokos dydis?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.

Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. vasarį, vertinamos 2024 m. spalio, lapkričio ir gruodžio draudžiamosios pajamos.

Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Nėra atsižvelgiama į žmogaus turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Daugiau informacijos apie ligos išmoką rasite „Sodros“ interneto svetainėje.

„Sodros“ inf.

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

LRT organizuojama nacionalinė paramos akcija „RADAROM! Kova nesibaigė“ finišavo finaline telemaratono diena, vien kurios metu Lietuvos žmonės Ukrainai paaukojo 1 mln. eurų. Iš viso per visą akcijos laikotarpį (nuo vasario 9 iki 24 d.) jau surinkta daugiau nei 4 mln. eurų, o galutinė suma bus paskelbta, kai bus suskaičiuoti visi pavėlavę mokėjimai ir aukcionų rezultatai.

Finalinę dieną LRT TELEVIZIJOS eteryje vyko specialus visos dienos telemaratonas „Radarom. Kova nesibaigė“ – su tiesioginiais jungimaisis su LRT korespondentu Ukrainoje, reportažais iš Ukrainos, pokalbiais studijoje ir vakaro koncertu.

Šių metų akcijos tikslas – kuo greičiau paversti žmonių paramą konkrečia ir apčiuopiama pagalba Ukrainos gynėjams. Surinktos lėšos jau virsta realiais pirkimais: šiuo metu perkamas pirmasis oro robotų būrys, kuris Ukrainos karius turėtų pasiekti per maždaug dvi savaites.

Finalinio koncerto metu vyko ir specialus aukcionas, kvietęs prisidėti unikaliais simboliais: jame buvo galima varžytis dėl „Blue/Yellow“ gautos Ukrainos vėliavos su prezidento Volodymyro Zelenskio parašu bei Lietuvos trispalvės su Prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu. Taip pat prie akcijos reikšmingai prisideda ir verslas – „NT Service“ Ukrainos kariams skirs reikalingos įrangos už daugiau nei 500 tūkstančių eurų, po 100 tūkstančių akcijai skyrė „Telia Lietuva“ bei „Light Conversions“.

„Radarom“ sąskaita ir numeris 1483 veiks iki vasario 28 d.

Nacionalinę paramos akciją „Radarom!“ organizuoja LRT, „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue Yellow“. Specialieji partneriai: „Delfi“ iniciatyva „Saugu“, „Lrytas“ iniciatyva „Saugumo kodas“, „15min“.

Laisvė šviečia. (J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.)

Solidarumo koncertai, specialios LRT transliacijos ir baigiamasis telemaratonas.

Vasario 24-oji – diena, kai karas Ukrainoje skaičiuoja dar vienerius metus. Ketvirtą kartą vykstanti akcija „RADAROM!“ šią datą užbaigs visos dienos telemaratonu „Radarom. Kova nesibaigė“, specialiomis LRT transliacijomis, informacinių laidų dėmesiu visos dienos eigoje ir vakaro koncertais.

„Kai karas tęsiasi, svarbiausia – nenuleisti rankų. LRT misija yra būti ten, kur telkiama visuomenė, kur gimsta solidarumas ir kur parama virsta realia pagalba frontui. Vasario 24-ąją kviečiame visus žiūrovus būti kartu – skambinti, aukoti, dalintis ir palaikyti Ukrainą iki pergalės“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Dėmesys visą dieną: informacinės laidos ir specialios transliacijos

Vasario 24-ąją „RADAROM!“ temai dėmesys bus skiriamas nuo pat ryto – visos pagrindinės LRT informacinės laidos aktualijas, paramos eigą, liudijimus ir istorijas apie pagalbą Ukrainai aptars savo eteryje. Jau nuo ankstyvo ryto apie tai bus informuoti „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovai, iš kurios 14 val. estafetę perims „Laba diena, Lietuva“. Prieš koncertinę programą, LRT TELEVIZIJOS žiūrovų 17 val. 30 min. laukia speciali, ilgesnė laida „Svarbi valanda“, skirta akcijai ir solidarumo temoms.

„Laisvė šviečia. RADAROM“

Vasario 24-ąją LRT eteris kvies į solidarumo koncertus „Laisvė šviečia. RADAROM“: 18.30 val. renginiai prasidės Vilniuje, Lukiškių aikštėje, ir Kaune, Studentų skvere. Eterio pradžioje LRT sujungs Vilnių ir Kauną – tiesiogiai iš Kauno žiūrovus pasveikins Gintarė Masteikaitė, o iš Vilniaus estafetę perims Karolis Kaupinis: dvi scenos, du miestai, viena žinutė – Lietuva su Ukraina.

Koncerto vedėjai – Edmundas Jakilaitis ir Gerūta Griniūtė.

Vilniuje Lukiškių aikštėje degs 12 atminimo laužų, o scenoje pasirodys ryškūs šalies atlikėjai: Monika Liu, Vaidas Baumila, Vidas Bareikis, Kamanių šilelis, SKAMP, Monika Linkytė, Gamka, Domantas Starkauskas, kvartetas „Balsai“, „Vilnius Voices“, Baltos varnos, Adrina, Lukrecija Vasiliauskaitė, Atlanta, Fainuolių choras ir kiti.

„Radarom. Kova nesibaigė“

21 val. prasidės finalinis „RADAROM!“ koncertas, kurio didžiojoje studijoje žiūrovus pasitiks Andrius Tapinas ir Audra Avižiūtė, o mažojoje studijoje – Rasa Tapinienė. Vakaro metu skambės ryškiausių Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų muzika – scenoje pasirodys G&G Sindikatas, Evgenya Redko, Ieva Narkutė, Giedrė, The Roop, Bjelle, Gabrielė Vilkickytė, Inga Jankauskaitė, Eugenijus Chrebtovas ir Ukrainos kultūros centro choras, grupė Siela ir Igoris Kofas, Algirdas Kaušpėdas ir kiti.

Transliacijoje – ir jautrūs siužetai apie tai, kaip ankstesnė parama tarnauja mūšio lauke: bus pasakojama, kaip į Ukrainą keliaujanti pagalba saugo gyvybes, kaip veikia parama įsigyjant reikalingą įrangą, taip pat bus rodomi karo kasdienybės vaizdai.

Abu koncertus bus galima išgirsti ir LRT RADIJO klausytojams.

Aukcionai ir finaliniai paskelbimai

Akcijos metu vyks ir aukcionai, kviečiantys prisidėti prie paramos įvairiais būdais. „Blue/Yellow“ aukciono rezultatai ir finalas bus paskelbti finalinės transliacijos metu – tai taps vienu iš vakaro akcentų, papildančių bendrą paramos sumos paskelbimą.

Parama virsta konkrečia pagalba

Svarbu žinoti: paramos telefonas 1483 veiks dar kelias dienas po vasario 24-osios, kad sistemą spėtų pasiekti visi pavėlavę mokėjimai.

Lietuvos gyventojų suaukotos lėšos jau virsta konkrečia parama Ukrainai – šiuo metu perkamas pirmasis oro robotų būrys, kuris Ukrainos karius turėtų pasiekti po dviejų savaičių. Apie sukomplektuotą pirmąjį perkamą robotų būrį daugiau informacijos skaitykite čia.

Nacionalinę paramos akciją „Radarom!“ organizuoja LRT, „Stiprūs kartu“, „Laisvės TV“ ir „Blue/Yellow“. Specialieji partneriai: „Delfi“ iniciatyva „Saugu“, „Lrytas“ iniciatyva „Saugumo kodas“, „15min“.

Daugiau informacijos: radarom.lt.

VMU nuotr.

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai pabrėžia, kad inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą.

Uždarieji inkilai su landa

Dažniausiai keliami uždarieji, turintys apvalią angą-landą, inkilai. Tokie inkilai skirti paukščiams, kurie peri drevėse, todėl jiems svarbu, kad lizdas būtų uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei lietaus.

Uždaruose inkiluose dažniausiai apsigyvena zylės, musinukės, žvirbliai, bukučiai ir varnėnai. Pagrindinis šių inkilų skirtumas – landos dydis. Jei landa per maža, paukštis negalės patekti į vidų, o jei per didelė – inkile gali apsigyventi nepageidaujamos rūšys ar net plėšrūnai.

Maždaug 28 mm skersmens anga labiausiai tinka mėlynosioms zylėms, 32 mm – didžiosioms zylėms ir musinukėms. Žvirbliams reikalinga apie 35 mm, o varnėnams – maždaug 45 mm skersmens landa.

Tokie inkilai dažniausiai kabinami soduose, parkuose ir miškuose 2–4 m aukštyje.

Pusiau atviri inkilai

Ne visi paukščiai renkasi uždarus inkilus. Kai kurios rūšys lizdus krauna pusiau atvirose vietose: pastogėse, nišose, po stogais ar tarp šakų. Jiems skirti pusiau atviri inkilai. Tai dėžutės tipo konstrukcijos, kurių priekinė sienelė nėra visiškai uždara – paliekama didesnė anga arba tik dalis sienelės.

Tokiuose inkiluose gali apsigyventi raudonuodegės, liepsnelės, pilkosios musinukės ar kielės. Šios rūšys mažiau linkusios rinktis visiškai uždaras lizdavietes, todėl pusiau atvira konstrukcija joms yra tinkamesnė.

Vis dėlto pusiau atviri inkilai yra mažiau apsaugoti nuo plėšrūnų, todėl juos būtina kabinti ramiose vietose, kur nėra lengvos prieigos katėms ar kiaunėms. Dažniausiai jie tvirtinami prie pastatų sienų, po stogeliu ar kitose nuo lietaus apsaugotose vietose.

Dideli inkilai pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams

Kai kurios paukščių rūšys yra didesnės, todėl joms reikia erdvesnių lizdaviečių. Pelėdos ir kai kurie plėšrieji paukščiai taip pat gali naudotis inkilais.

Pelėdoms skirti inkilai yra dideli ir tvirti, gaminami iš storų lentų ar rąstų. Jie kabinami aukščiau nei įprasti inkilai – paprastai 4–8 m aukštyje, miško pakraščiuose ar kitose ramiose vietose. Tokiuose inkiluose gali apsigyventi naminės pelėdos, lututės ir kitos panašios rūšys.

Šiuos inkilus pagaminti ir iškelti sudėtingiau nei įprastus, nes jie turi būti didesni, tvirtesni ir kabinami aukščiau. Tačiau pastangos atsiperka – pelėdos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos reguliuoti graužikų populiaciją.

Kolonijiniai inkilai

Kolonijiniai inkilai skirti paukščiams, kurie peri grupėmis, arti vieni kitų. Tokie inkilai primena daugiabutį, kuriame įrengti keli lizdų skyriai su atskiromis angomis. Kiekviena pora turi savo lizdavietę, tačiau visi gyvena vienoje konstrukcijoje.

Kolonijiniai inkilai dažniausiai tinka žvirbliams, taip pat kai kurioms kregždžių rūšims, kurioms įrengiami specialūs lizdų moduliai. Jie veiksmingiausi ten, kur jau gyvena atitinkamų rūšių paukščiai. Kartais kolonijiniai inkilai užimami ne iš karto, o tik po metų ar dvejų.

Dažniausiai jie kabinami ant pastatų sienų ar didesnių medžių kelių metrų aukštyje.

Inkilai šikšnosparniams

Pavasarį šikšnosparniai, pabudę iš žiemos miego, ieško ramių, šiltų ir sausų slėptuvių. Vasarą tokiomis slėptuvėmis gali tapti specialūs inkilai, kuriuose jie ilsisi ir augina jauniklius.

VMU miškininkai primena, kad šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo paukščių inkilų. Patekimo anga turi būti siaura ir pailga – dažniausiai 1,5–2 cm pločio plyšys inkilo apačioje arba priekinėje dalyje. Tokia anga padeda apsaugoti nuo plėšrūnų ir skersvėjų bei palaikyti stabilesnę temperatūrą inkilo viduje.

Šiuos inkilus rekomenduojama kabinti 3–5 m aukštyje, ramioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, atsuktoje į pietus ar pietryčius.

Tinkamas inkilas yra didelė pagalba vasarojantiems paukščiams

Miškininkai ragina gyventojus inkilus kelti atsakingai ir domėtis, kokioms rūšims jie skirti. Tinkamai sukaltas inkilas gali tapti saugiais namais ne vienai paukščių kartai.

Inkilus rekomenduojama kabinti kelių metrų aukštyje, stabiliai pritvirtinti, o angą nukreipti į rytus arba pietryčius, kad būtų išvengta stiprių vėjų ir perkaitimo. Inkilų gamybai patariama naudoti natūralią medieną. Reikėtų vengti plastiko ar metalo, kurie gali perkaisti. Vidaus paviršių reikėtų palikti šiurkštų, kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti. Nerekomenduojama naudoti cheminių impregnantų ar stiprių dažų.

Inkilai turėtų būti reguliariai prižiūrimi – geriausia juos išvalyti rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Dovana, kuri turi vertę.

Prisiminkite savo tėvų ar senelių virtuvę. Sunkesnė, storesnė, kiek patamsėjusi nuo laiko medinė lentelė stovėdavo kampe, dažnai su įpjovimų žyme – tarsi tylus liudininkas visų šeimos pietų, švenčių ir kasdienių vakarienių. Ji nebuvo „trendas“. Ji tiesiog buvo.

Šiandien, kai prekybos centrai pilni pigių plastikinių alternatyvų, medinės pjaustymo lentelės grįžta ne kaip nostalgija, o kaip sąmoningas pasirinkimas. Žmonės pavargo nuo daiktų, kurie tarnauja trumpai. Pavargo nuo sterilumo, kuris neturi charakterio. Virtuvė vėl tampa gyva erdve, o joje plastikas pamažu užleidžia vietą medžiui.

Medis prieš plastiką: kas iš tiesų laimi?

Plastikas patogus – lengvas, spalvotas, nebrangus. Tačiau po kelių mėnesių paviršius nusėtas įbrėžimais, į juos įsigeria kvapai, o lenta praranda estetiką. Daug kas net nesusimąsto, kad tie mikroįbrėžimai – puiki terpė bakterijoms kauptis.

Medis veikia kitaip. Ąžuolas – viena tvirčiausių medienos rūšių, naudojamų virtuvėje. Tinkamai apdirbtas ir prižiūrimas jis tarnauja metų metus. Klijuoto ąžuolo technologija leidžia lentelėms išlikti stabiliai, nesideformuoti nuo drėgmės ar temperatūros pokyčių. Tai nėra masinės gamybos kompromisas – tai investicija į ilgaamžiškumą. Neatsitiktinai profesionalūs šefai dažnai renkasi medines lentas. Jos švelnesnės peilių ašmenims, stabilesnės ant paviršiaus ir estetiškai atrodo net serviruojant maistą svečiams.

Lentelė, kuri kuria nuotaiką

Šiuolaikinė virtuvė – ne tik maisto gamybos zona. Tai vieta, kur renkasi šeima, kur gimsta pokalbiai, kur dalijamasi dienos įspūdžiais. Būtent todėl detalės tampa svarbios. Ąžuolinė lentelė su subtilia graviūra ar miesto siluetu ne tik atlieka funkciją – ji puošia erdvę. Dažnai tokios lentelės nebeslepiamos stalčiuje. Jos stovi atremtos į sieną, tampa interjero akcentu.

Lietuviški gaminiai čia įgauna papildomą svorį – tai ne tik daiktas, bet ir ryšys su vietine kūryba, su meistryste, su atsakingu požiūriu į medžiagą ir gamybą.

Personalizacija – kai daiktas tampa istorija

Pastaraisiais metais aiškiai matyti viena tendencija: žmonės nebenori anoniminių daiktų. Jie nori prasmingų. Graviruotos pjaustymo lentelės leidžia tai pasiekti. Miestų architektūros motyvai – Vilniaus Gedimino bokštas, Trakų pilis, Kauno panorama – kalba apie tapatybę. Gamtos simboliai – vilkas, lapė, lokys – turi savo reikšmes. Zodiako ženklai, vardai, datos ar šeimos frazės suteikia asmeniškumo.

Kai lentelėje atsiranda užrašas „Tėčio virtuvė“ ar „Mano mamos receptai“, ji tampa daugiau nei virtuvės įrankiu. Ji tampa šeimos dalimi.

Dovana, kuri turi vertę

Įkurtuvės, gimtadieniai, medinės vestuvės – progų daug, bet išrinkti prasmingą dovaną nelengva. Medinė lentelė šiuo atveju veikia paprastai ir tiksliai. Ji praktiška, estetiška ir gali būti pritaikyta konkrečiam žmogui.

Vyrui, kuris mėgsta kepti mėsą. Moteriai, kuri vertina jaukią virtuvės estetiką. Jaunai šeimai, kuri tik kuria savo namų ritualus. Personalizuota lentelė išsiskiria tuo, kad ji naudojama kasdien – o tai reiškia, kad priminimas apie dovanotoją kartojasi nuolat.

Tvarumas – ne reklaminis žodis

Dar vienas aspektas, kurį vis dažniau vertina pirkėjai – atsakinga kilmė. FSC® sertifikuota mediena reiškia, kad produktas pagamintas laikantis tvarios miškininkystės principų. Tai svarbu žmonėms, kurie nebenori aklai pirkti, bet nori žinoti, ką renkasi.

Medinė lentelė nėra vienadienis sprendimas. Ji reikalauja priežiūros – plovimo, nusausinimo. Tačiau būtent ši priežiūra sukuria ryšį su daiktu. Medis „gyvas“ – jis keičiasi, bręsta, įgauna charakterį.

Ir galbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl plastikas po truputį traukiasi. Ne todėl, kad atsirado mada. O todėl, kad žmonės nori daiktų, kurie turi svorį – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

.

.

Užsakymo Nr. 260224

Stop kadras.

Žiema atnešė ne tik šalčių, bet ir retų svečių iš šiaurės.

Vasario 24-ąją švenčiama Vieversio diena, skirta vienam ankstyviausių pavasario pranašų. Iš žiemaviečių sugrįžtantis vieversys nuo seno laikomas atbundančios gamtos ir šviesėjančių dienų simboliu.

Ši žiema, pasižymėjusi ilgai trunkančiais ir stipriais šalčiais, buvo sudėtinga ne tik žmonėms, bet ir paukščiams. Lietuvos ornitologų draugija ne kartą ragino visuomenę prisidėti prie paukščių globos, lesinti juos ir padėti išgyventi atšiauriomis sąlygomis.

Vis dėlto šalčiai pateikė ir netikėtumų: sausio ir vasario mėn. Kėdainių, Jonavos ir Kauno rajonuose užfiksuoti reti svečiai iš šiaurės – raguotieji vieversiai (Eremophila alpestris). Šie paukščiai peri tundroje, todėl jų pasirodymas Lietuvoje – išskirtinis įvykis.

Mums geriau pažįstami ir įprasti dirviniai vieversiai (Alauda arvensis), kurių giesmės pavasarį skamba Lietuvos laukuose, šiemet buvo stebėti po vieną individą dar sausio mėnesį Jonavos raj. Ir Šventojoje. Tikėtina, kad tai buvo peržiemoti pasilikę paukščiai, o gausesnių jų būrių tikimasi sulaukti atšilus orams.

Vieversio giesmė vis tyliau skamba: ar ją dar girdėsime ateityje?

Vieversys daugelį amžių buvo pavasario simbolis, kurio giesmė skelbė naują gamtos ciklą. Šiandien tas balsas silpsta – ir kartu siunčia aiškų signalą apie prastėjančią gamtos būklę.

Lietuvos ornitologų draugija nuo 1994 metų stebi įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijas. Tarp 14 tiriamų rūšių – ir dirvinis vieversys. Naujausi duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją: per 2000–2025 metus šių paukščių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus. Vidutiniškai jų kasmet netenkame po 2,1 proc.

Kas nutiko paukščiui, kurio giesmė kadaise buvo neatsiejama pavasario dalis?

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologo eksperto Gintaro Riaubos, pagrindinės nykimo priežastys slypi intensyvėjančiame žemės ūkyje. Ariamuose laukuose vieversiams vis sunkiau rasti maisto. Insekticidai ir herbicidai veikia tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, o gausiai tręšiami ir tankūs javų pasėliai tampa tiesiog netinkami perėti.

Didelių pievų ir ganyklų mažėja, jos užleidžia vietą ariamoms žemėms. Nors dirviniai vieversiai bando prisitaikyti ir perėti laukuose, pavasariniai žemės ūkio darbai dažnai sunaikina pirmuosius lizdus. Mažiau išgyvenusių jauniklių reiškia vieną, populiacija nebespėja atsikurti. Panaši situacija fiksuojama ir daugelyje Europos šalių.

Be to, intensyviai naudojami pesticidai ir alinamas dirvožemis mažina bestuburių gausą, o būtent jie yra pagrindinis vieversių ir daugelio kitų agrarinio kraštovaizdžio paukščių maistas. Kai trūksta maisto, paukščiai išaugina mažiau jauniklių.

Kyla natūralus klausimas: ar dirvinis vieversys, įprastas mūsų šalies paukštis, išliks ateityje? Tai priklauso tik nuo mūsų veiksmų: ar toliau plėsime intensyviai dirbamus laukus pievų ir ganyklų sąskaita, gausiai naudodami pesticidus bei chemines trąšas? Ar vis dėlto rinksimės tvaresnį, subalansuotą ūkininkavimą, leidžiantį išsaugoti ne tik derlių, bet ir gyvybę laukuose?

Erdvė ir atmosfera – daugiau nei gražus fonas.

Vietos paieška šventei dažnai prasideda nuo emocijos – pamatėme nuotrauką, patiko interjeras, įsivaizdavome, kaip čia atrodys mūsų artimieji. Tačiau kai emocijos šiek tiek nuslūgsta, prasideda realūs klausimai. Ar čia tilps visi svečiai? Ar bus patogu? Ar neteks patiems spręsti organizacinių smulkmenų? Pobūvis ar šeimos šventė – tai ne tik graži salė, o daugybė detalių, kurios turi susijungti į vieną sklandžią visumą.

Erdvė ir atmosfera – daugiau nei gražus fonas

Pirmasis kriterijus – pati vieta ir jos kuriamas jausmas. Svarbu ne tik, ar salė atrodo estetiškai, bet ir ar ji funkcionali. Per ankšta erdvė vargina, per didelė – išsklaido jaukumą. Reikia įvertinti, ar pakaks vietos šokių aikštelei, muzikantams ar DJ, ar svečiai galės patogiai judėti tarp stalų. Jei planuojama ilgesnė programa, labai svarbu ir vėdinimas, oro temperatūra, apšvietimas – tai dalykai, kurie išryškėja tik šventei įsibėgėjus.

Ne mažiau svarbi ir aplinka už salės ribų. Ar yra terasa, kiemas, žalia zona, kur svečiai galėtų trumpam atsikvėpti? Natūrali aplinka suteikia lengvumo, leidžia sukurti gražius kadrus nuotraukoms, o kartu padeda išvengti jausmo, kad visi uždaryti tarp keturių sienų. Tokiose vietose kaip Karklėnai Resort dažnai ieškoma būtent šio balanso – kad būtų ir estetikos, ir erdvės laisvai kvėpuoti.

Aptarnavimas ir techninės galimybės

Net pati gražiausia vieta nebus gera, jei šventės metu teks spręsti techninius nesklandumus. Garso kokybė, mikrofonai, apšvietimas, elektros galia – visa tai turi būti patikrinta iš anksto. Jei planuojama gyva muzika ar vedėjas, verta išsiaiškinti, ar vieta turi pakankamai techninių resursų ir ar nėra griežtų garso ribojimų.

Didelę reikšmę turi ir personalas. Ar yra žmogus, kuris koordinuoja procesą? Ar personalas patyręs, ar geba greitai reaguoti į netikėtas situacijas? Profesionalus aptarnavimas dažnai lieka nepastebėtas – ir tai yra geriausias įvertinimas. Kai viskas vyksta sklandžiai, galite mėgautis vakaru, o ne rūpintis detalėmis.

Maitinimas taip pat yra esminė dalis. Svečiai gali pamiršti dekoracijų spalvą, tačiau tikrai prisimins, ar maistas buvo skanus ir pateiktas laiku. Svarbu pasidomėti, ar galima koreguoti meniu, ar atsižvelgiama į alergijas, ar siūlomi skirtingi pasirinkimai.

Patogumas, logistika ir aiškios sąlygos

Trečiasis kriterijus – patogumas visiems dalyviams. Ar vieta lengvai pasiekiama? Ar yra pakankamai automobilių stovėjimo vietų? Jei šventė truks ilgiau, ar yra galimybė nakvynei? Šie klausimai dažnai iškyla jau paskutinėmis planavimo savaitėmis, tačiau apie juos verta pagalvoti iš anksto.

Prieš pasirašant sutartį naudinga sau atsakyti į kelis paprastus dalykus:

…….• ar aiškiai suprantate, kas įskaičiuota į kainą;
…….• ar nėra papildomų mokesčių už valandas, techniką ar personalą;
…….• ar administracija atsako į klausimus konkrečiai ir be dviprasmybių;
…….• ar jaučiate, kad su jumis bendraujama kaip su partneriu, o ne tik klientu.

Skaidrumas ir aiškumas leidžia išvengti streso, kuris dažnai kyla dėl neaptartų detalių. Gera vieta pobūviui ar šventei turi suteikti ne tik estetiką, bet ir ramybės jausmą. Kai žinote, kad erdvė, aptarnavimas ir logistika apgalvoti, galite atsipalaiduoti ir būti tikru vakaro šeimininku, o ne techniniu prižiūrėtoju.

.

.

Užsakymo Nr. 260224

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Kėdainiuose vyko didelis tarptautinis dziudo turnyras, kurį organizavo AKIRA dziudo klubas. Jame dalyvavo per aštuonis šimtus sportininkų iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Anglijos, Lenkijos, Sakartvelo, Ukrainos ir Lietuvos.

Per turnyro atidarymą dziudo kovotojus pasveikino Japonijos ambasadorius Lietuvoje Shinsuke SHIMIZU.

Šilutės dziudo klubui KUMIKATA ir sporto mokyklai atstovavo septyni sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius). Trečiąją vietą savo svorio kategorijoje iškovojo Benas Burba. Danas Liutkus ir Adrijus Gečas pralaimėjo kovas dėl bronzos medalio ir liko penkti. Kitiems, pralaimėjus kovas, teko pasitraukti iš turnyro.

Treneris dėkoja visiems už palaikymą ir paramą.

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Nacionalinėje paramos akcijoje Ukrainai „Radarom!“ surinkta per 2 mln. eurų. Surinktos lėšos yra skiriamos Ukrainos gynybai – robotų būriams, kurie padeda vykdyti logistiką ir evakuoti sužeistuosius iš pavojingiausių vietų.

Pirmadienį popiet akcijoje jau buvo paaukota daugaiu kaip 2, 3 mln. eurų.

Šių metų „RADAROM!“ tikslas – sustiprinti Ukrainos pajėgumus sprendimais, kurie veikia ten, kur žmogaus galimybės ribotos: robotizuotos gynybos, logistikos ir medicininės evakuacijos sistemos leidžia greičiau reaguoti, mažina riziką kariams ir padeda išsaugoti gyvybes.

Lietuvos gyventojų suaukotos lėšos jau virsta konkrečia parama Ukrainai – šiuo metu perkamas pirmasis oro robotų būrys, kuris Ukrainos karius turėtų pasiekti po dviejų savaičių. Apie sukomplektuotą pirmąjį perkamą robotų būrį daugiau informacijos skaitykite čia.

Prie akcijos aktyviai jungiasi ne tik Lietuvos žmonės, bet ir verslai. Akciją palaiko ir remia AB „Telia Lietuva“, UAB „Light Conversion“, UAB „Eugesta“, UAB UAB „Lonas“, AB „Linas Agro“, „Hnit-Baltic“, UAB „Citybee solutions“, UAB „Sakalas“ ir kiti. Įvairiomis sumomis akciją jau parėmė per 130 įmonių ir organizacijų.

Prisidėti prie akcijos galima:

telefonu 1483 (auka – 5 Eur),
internetu radarom.lt,
per „PayPal“: mes@stipruskartu.lt

Akcija truks iki vasario 24-osios – ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių dienos. Šią dieną LRT eteryje pakvies į visą dieną truksiantį telemaratoną „Radarom. Kova nesibaigė“. Jo metu vyks specialios transliacijos, o dienos pabaigoje laukia du koncertai, kurių pabaigoje paaiškės, kiek pavyko paaukoti Ukrainai ketvirtą kartą vykstančios akcijos metu.

'Jaunimo linijos' .

Daugiau kaip 50 tūkst. kreipimųsi per metus sulaukianti „Jaunimo linija“ ieško naujų savanorių ir kviečia prisijungti prie beveik 500 žmonių bendruomenės, kasdien teikiančios emocinę paramą telefonu ir internetu. Šiandien kiekvienas naujas savanoris reiškia daugiau atsilieptų skambučių ir daugiau išgirstų jaunų žmonių.

Ne tik pagalba kitiems – bet ir asmeninis augimas

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ – tai ne tik graži eilutė CV, tai – gyvenimo patirtis, kuri lieka visam gyvenimui. Čia įgyta patirtis padeda geriau pažinti ir priimti save, stiprina emocinį intelektą, keičia santykį su kitais žmonėmis ir plečia gyvenimo suvokimą. Daugelis savanorių šią veiklą vadina patirčių patirtimi – prasmingu įsipareigojimu, kuris augina tiek asmeniškai, tiek profesiškai.

Ieškomi savanoriai visoje Lietuvoje

Tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu ir teikti emocinę paramą telefonu bei internetu gali asmenys nuo 18 metų. Savanoriauti galima Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos.

Savanorystė yra ilgalaikė ir prasideda nuo registracijos „Jaunimo linijos“ internetiniame puslapyje. Užsiregistravę asmenys kviečiami dalyvauti atrankoje, o ją praėję – apie 4 mėnesius trunkančiuose parengiamuosiuose mokymuose. Jų metu būsimi savanoriai susipažįsta su emocinės paramos principais, įgyja psichologinių žinių, mokosi aktyvaus klausymosi, grįžtamojo ryšio teikimo, pokalbio gilinimo ir sudėtingų temų – savižalos ar savižudybės minčių – atliepimo. Mokymų metu savanoriai ruošiami teikti pagalbą tiek telefonu, tiek internetu.

Vėliau savanoriai budėjimams skiria vidutiniškai 15 valandų per mėnesį. Šis laikas yra lankstus – savanoriai šį laiką pasiskirsto savo nuožiūra, tad budėjimus galima derinti su darbu ar studijomis.

Registracija

Šiuo metu vyksta paskutinės registracijos į artėjančias atrankas – vietos sparčiai pildosi.

Norintys prisijungti prie „Jaunimo linijos“ savanorių kviečiami registruotis jau dabar:
https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kovo mėnesį gali būti šilčiau ir sausiau nei įprasta, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias, o sausis – septintas šalčiausias nuo 1961 m. (nuo tada yra atliekami šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai). Na, o vasaris kol kas irgi išsiskyrė šaltumu. Panašiai šalti vasariai buvo pasitaikę tik 2011 ir 2012 metais.

Nors dar prieš 2 savaites skaičiavimai rodė, kad vasaris bus iki 3 laipsnių šaltesnis ir truputį drėgnesnis nei vidutiniškai, tačiau praėjusi dalis vasario buvo šaltesnė ir sausesnė nei skaičiuota mėnesio pradžioje.

Remiantis naujausiais ECMWF modelio skaičiavimais, prognozuojama, kad kovo pirmoji pusė bus iki 0,5 laipsnio šiltesnė, o kritulių kiekis – iki 50 % mažesnis už daugiametį vidurkį. Taigi, nors ir pamažu, tačiau prasidės ankstyvasis pavasaris.

SVARBU: tai yra eksperimentinės prognozės, todėl jų patikimumas nėra pakankamai aukštas, todėl svarbūs sprendimai, remiantis jomis, neturėtų būti priimami. Pateikta prognozė nereiškia, kad visai nepasitaikys labai šaltų ir/ar drėgnų dienų.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Vietomis tvyros rūkas, kris lijundra, formuosis plikledis. Vėjas – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra – nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dieną daug kur protarpiais numatomi nedideli krituliai. Vėjas – vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra – nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnigs. Formuosi plikledis. Vėjas naktį – šiaurės vakarų, šiaurės, 6–11 m/s, dieną – besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 4–9, šiaurėje iki 14, dieną – 0–5 laipsniai šalčio.

Ketvirtadienį kritulių nenumatoma. Vėjas – pietų, pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 8–13, vietomis – iki 18, pajūryje – 4–7 laipsniai šalčio, dieną – nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Vasario 23 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio svyravimas – iki 16 cm per parą. Žymesnis kilimas – iki 26-28 cm stebimas Mūšoje ties Ustukiais ir Bartuvoje ties Skuodu. Žymesnis kritimas – iki 29 cm per parą stebimas Nemune ties Smalininkais.

Atkeliavusi šiluma lems sniego tirpimą. Dėl įšalusio dirvožemio, vandens infiltracija bus menka, todėl vandens lygis daugelyje upių pradės pamažu kilti. Kylant vandens lygiui, o taip pat ledui tirpstant vietoje, jis silpnės, lūš. Ledai pamažu pajudės, prasidės ledonešis. Ledonešio metu žymesnius vandens lygio pakilimus nulems ledo sangrūdos.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ant ledo gali būti vandens. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 8-ąją metų savaitę (vasario 16–22 d.)bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis siekė 739,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (7-ąją metų savaitę) jis buvo didesnis – 1459,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant 8-osios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad bendras susirgimų skaičius sumažėjo. Pažymėtina, kad sergamumo ŪVKTI sumažėjimas vaikų atostogų metu registruojamas kasmet. Praėjusį sezoną (2025 m. 8-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1745,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę (8-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 144 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 27. Dėl šių ligų 12 asmenų buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuose. Vasario 16–22 d. registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 72), asmenys priklausė 40–49 m., 60–69 m. (2), 70–79 m. (2), 80–89 m., ir vyresnių nei 90 m. amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų, 6 – nepasiskiepiję, 1 – pasiskiepijęs. Nuo COVID-19 ligos užregistruoti 2 mirties atvejai (iš viso 39), asmenys priklausė 60–69 m. ir 70–79 m. amžiaus grupėms, abu turėjo lėtinių ligų, 1 – neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma.

Daugiau – https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/per-moksleiviu-ziemos-atostogas-sergamumas-sumazejo-Smba/.

J. Stacevičiaus, LRT, nuotr.

Pirmasis oro robotų būrys Ukrainą pasieks po dviejų savaičių.

Baigiantis antrajai akcijos „RADAROM!“ savaitei, jos metu surinktos lėšos jau virsta konkrečia parama Ukrainai – perkamas pirmasis oro robotų būrys. Jis Ukrainos karius turėtų pasiekti po dviejų savaičių. Šios robotizuotos sistemos padeda saugoti Ukrainos karių gyvybes, stiprina gynybą ir didina efektyvumą fronte.

Šių metų „RADAROM!“ tikslas – sukurti ir perduoti Ukrainai oro ir sausumos robotų būrių, t. y. robotizuotų sistemų, kurios pavojingiausiose zonose gali pakeisti karius, atlikti užduotis nuotoliniu būdu ir sumažinti tiesioginę riziką žmonėms. Visas būrys bus sukomplektuotas etapais – pagal sutarčių pasirašymą, gamybos terminus ir logistiką.

Kokie oro robotai įsigyjami pirmajam būriui?

Įsigyjama įranga – sukurta Ukrainoje ir patikrinta mūšio lauke. Pirmasis oro robotų būrys komplektuojamas pagal kelias pagrindines kategorijas, aiškiai apibrėžiant planuojamus kiekius ir lėšų poreikį. Pirmąjį tokio tipo būrį sudaro bepilotis kompleksas bei perimamasis dronas.

Operacinio nuotolio smūginės sistemos „Backfire“ – skirtos itin tiksliems smūgiams priešo užnugaryje (iki 100 km ir daugiau). Sistemos gali veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis ir būti naudojamos pakartotinai.

Šiuo etapu įsigyjami 2 vnt. komplektų „Backfire“ ir 2 vnt. komplektų naktinių smūginių dronų „Vampire“ (iš viso 4 vnt. kompleksų) už 144 392 Eur.

Perimamieji dronai „STING “ (su naktine kamera) – skirti priešo dronams-kamikadzėms bei žvalgybiniams orlaiviams perimti ir neutralizuoti, taip saugant karius ir kritinę infrastruktūrą.
Šiuo metu perkami 2 vnt. skirtingų komplektų „STING “ už 76 558 Eur.

Kad sistemos būtų parengtos naudoti, atskirai numatyta ir papildoma įranga – viena „STINGS“ antžeminė valdymo stotis už 5 582 Eur.

Bendra šio įsigijimų etapo suma sudaro 226 532 Eur.

Akcija „RADAROM!“ vyksta iki 2026 m. vasario 24 d. Kviečiame prisidėti jau dabar, kad kuo daugiau robotizuotų sistemų kuo greičiau pasiektų Ukrainą. Daugiau informacijos ČIA.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Priklausomai nuo orų sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo ateinančios savaitės vidurio (vasario 25 – kovo 1 d.), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.

Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes.

Rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį. Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas.

Rekomendacijos: nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui. Sekite informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją.

SAM.

Informuojame, kad regionuose, ypač kaimiškose vietovėse, lankosi asmenys, kurie naudojasi žmonių patiklumu: jie prisistato medikais ar sveikatos priežiūros darbuotojais bei siūlo „užregistruoti vizitui pas gydytoją“, „patikrinti sveikatą“ ar „atnaujinti duomenis“ ir prašo pateikti asmeninę informaciją.

Įspėjame – tai gali būti sukčiai, renkantys jūsų duomenis ar informaciją galimiems nusikalstamiems veiksmams.

Primename:
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai NEVAIKŠTO po namus be išankstinio suderinto oficialaus vizito.
Iš gyventojų nerenkami asmens duomenys, dokumentų kopijos, banko informacija ar kita jautri informacija namų aplinkoje.
Medikais prisistatantys asmenys neturi teisės prašyti pinigų ar vertingų daiktų.

Taip pat fiksuojami atvejai, kai:
▪️siūloma „investuoti į auksą“ ir perduoti jį nepažįstamiems asmenims;
▪️raginama išsiimti pinigus iš banko ir perduoti juos atvykstantiems kurjeriams.

Jei į jūsų namus atvyko įtartini asmenys – neįsileiskite jų ir nedelsdami skambinkite 112.

Jei sulaukėte įtartino skambučio – nutraukite pokalbį. Pasidalinkite šia informacija su artimaisiais ir kaimynais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis.

Budrumas – geriausia apsauga.

lrv.lt nuotr.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) nustačius UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos gamybos pajamų lygį, vartotojams nežymiai keičiasi šildymo kaina.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ vartotojams projekcinė šilumos kaina, palyginti su dabar galiojančia, didėja 0,05 ct/kWh. Kaina didėja dėl perskaičiuotos pastoviosios dedamosios.

VERT pateiktos projekcinė šilumos kaina skirta tik pokyčiui palyginti. Tiekėjai, apskaičiuodami kiekvieno mėnesio galutinę paslaugų kainą, atsižvelgia į kuro, elektros energijos ir kitų sąnaudų pokytį, todėl galutinė vartotojams taikoma mėnesio kaina gali nesutapti su palyginimui pateiktomis projekcinėmis kainomis. Taikydami galutines kainas, tiekėjai negali viršyti VERT apskaičiuoto metinio pajamų lygio.

Naujos kainos UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos vartotojams bus taikomos nuo balandžio 1 d.