R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Biržuose vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre, skirtame treneriui A. Žulonui atminti, Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui atstovavo aštuoni sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius). Penkiems iš jų pavyko iškovoti medalius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Geriausiai sekėsi Benui Burbai, kuris iškovojo čempiono vardą ir 100 eurų čekį. Rapolas Vasiliauskas ir Adas Aleskus užėmė antrąsias vietas savo svorio kategorijose, o Danas Liutkus ir Tadas Kazlauskas pelnė turnyro bronzą.

Turnyre Biržuose dalyvavo per 200 sportininkų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Treneris dėkingas už palaikymą.

Juknaičių mokyklos nuotr.

Juknaičių pagrindinės mokyklos bendruomenė, mokyklos muziejaus iniciatyva, toliau vykdo kraštotyros projektą „Mokyklos Mažojoje Lietuvoje“.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekto dalyviai 5-9 klasių mokiniai su matematikos mokytoja Ramute Naujokiene, istorijos mokytoja Iveta Timofejeva, kraštotyros draugijos pirmininke Regina Meškauskiene ir projekto vadove, mokytoja Daina Endzeliene vykdė pažintines keliones po Šilutės seniūnijoje buvusias pradžios mokyklas. Smalsu pamatyti ir mokiniams parodyti, kokie mokyklų pastatai išliko.

Kelionę pradėję nuo Pagrynių mokyklos, dalyviai turėjo galimybę pabendrauti su naujuoju jos šeimininku. Pastatas renovuojamas, norima išsaugoti autentiškumą. Grabupių mokyklą šalia pagrindinio kelio rasti pavyko nesunkiai, tik 2020 m. ji buvo uždaryta. Teko bendrauti su šeimininku, kuris pats mokėsi šioje mokykloje, o mama – buvusi mokytoja. Ramučių mokykla su savita istorija, nes buvo netoli Klaipėdos krašto ribos. Pagal vietinių gyventojų pasakojimus, mokykla čia yra buvusi trijuose pastatuose, kol buvo pastatyta sovietmečiu mūrinė. Didšilių mokykla nuošaliau, likęs vienkiemis. Nustebinom šeimininkus savo apsilankymu, bet žodis po žodžio papasakojo savo apsigyvenimo čia istoriją. Jonaičiuose esanti mokykla akį traukia gražia, prižiūrėta aplinka. Šeimininkas maloniai sutiko, pakvietė apžiūrėti, pasidomėti. Mokiniams buvo įdomu sužinoti, kad čia gimęs būsimas rašytojas, filosofas, visuomenės veikėjas Vilhelmas Storosta Vydūnas. Apžiūrėjo ir šalia esantį informacinį stendą. Metirkviečių mokykla įsikūrusi gamtos apsuptyje, ant kalvos. Kelias į Laučių senąją mokyklą gana klaidus, bet pastatą galima pastebėti iš tolo. Taip pat buvo aplankyta Rumšų mokykla. Nors teritoriją juosia aukšta tvora, renovuotas pastatas, bet nesunku atpažinti, kad tai kaimo kryžkelėje buvusi mokykla. Sausgalviuose esanti mokykla taip pat džiugina tvarkingumu. Pakartotinai dalyviai lankėsi Paleičių mokykloje. Šiltai pabendravę su šeimininkais, atliko įvairius objektų ir vykdomų darbų matavimus. Didžiulį įspūdį paliko nedidukas, bet šviesus kambarėlis palėpėje, kuriame gyveno čia mokytojavęs Karalienės mokytojų seminarijos auklėtinis, Mažosios Lietuvos kultūrininkas, poetas, Frydrichas Bajoraitis.

Vykdydami projektą mokiniai fotografavo mokyklas. Su matematikos mokytoja vykdė įvairius matavimus – langai, durys, nišos, pastatų aukštis. Su istorijos mokytoja rinko, kaupė istorinę medžiagą apie mokyklose vykusią veiklą. Kartu su mokytojomis paruošė nuotraukas, surinktą medžiagą parodai ir organizavo mokyklos bendruomenei veiklos pristatymą. Kraštotyros draugijos pirmininkė Regina Meškauskienė papasakojo kaip mokyklos atrodė anksčiau, dėkojo mokiniams už dalyvavimą šioje prasmingoje veikloje, linkėjo tęsti projektą.

Žinia apie projektą bus skleidžiama už mokyklos ribų. Po demonstravimo mokykloje, paroda iškeliaus į bibliotekas. Projektas bus tęsiamas toliau, vykstant susipažinti su kitomis Mažosios Lietuvos mokyklomis. Ir vėl norisi pasakyti – laukite tęsinio…

SBA nuotr.

Bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija (VMU) jau tradiciškai, trečius metus iš eilės, SBA grupės darbuotojai šiandien Utenoje, Kaune ir Šilutėje pasodino daugiau nei 24 000 medelių 7 ha teritorijoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Miškasodžiai – vienas iš svarbiausių miško ciklo etapų, kurio kertine dalimi yra ir žmonės. Jau dešimtmečius skaičiuojanti tradicija suteikia galimybių ir progų organizacijoms, įmonėms, gyventojams su šeimomis išeiti į mišką bei prisidėti prie miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo. Vertiname verslo bendruomenių iniciatyvas prisijungti prie miškininkų ir džiaugiamės galėdami supažindinti miškasodžio dalyvius su tvariais miškų priežiūros sprendimais“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Jau trečius metus iš eilės, tęsdami SBA grupės Savanorystės bangą, organizuojame miškasodžius drauge su VMU. Didžiuojamės per trejus metus pasodinę jau daugiau nei 65 000 medelių ir tuo pat metu suteikdami galimybę darbuotojams, savanoriams padaryti savo kraštą žalesnį. Svarbiausia, kad mūsų iniciatyva nelieka tik grupės ribose – tikime, kad tokia akcija įkvepia ir motyvuoja kitus verslus, atsakingas organizacijas, šeimas ir pavienius gyventojus susitelkti ir vieną dieną metuose skirti geriems darbams – aplinkai, žmonėms ar gyvūnams“, – sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.

Norkaičių girininkijoje daugiau nei 200 SBA grupės savanorių 3,4 hektaruose pasodino per 13 000 medelių – pušų bei eglių. Kauno rajone, Vaišvydavoje 80 savanorių sodino 2,4 hekarų miško – 9000 ąžuolų, eglių ir liepų. Ir tuo pat metu Utenos apskrityje 50 savanorių sodino 1 ha mišką, kuriame sužaliuos 1200 juodalksnių ir 1200 beržų.

Per trejus metus iš sodinuko į tikrą medelį

Pasak Mariaus Gruzdo, VMU Dubravos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko, per trejus metus vienas savanorio pasodintas medelis gali ūgtelėti ir 1 m.

„Medžių augimo greitis, žinoma, priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus SBA savanoriai didžiąja dalimi sodino pušeles, kurios tuo metu siekė vos 15 centimetrų. Šiandien jos jau gerokai ūgtelėjusios, kai kurios siekia ir 70 cm. Tuo tarpu beržai per dvejus metus paauga iki metro, ąžuolai, tiesa, auga kiek lėčiau – per metus 30 cm”, – sako M. Gruzdas.

Šiais metais prie SBA miškasodžio prisijungė per 300 SBA savanorių, kurie turėjo dar vieną galimybę sužinoti ir patirti, kiek daug darbo ir laiko reikia norint išauginti sveiką ir tvarų mišką. Tiek šios iniciatyvos, tiek ir kitą savaitę vyksiančio Nacionalinio miškasodžio savanoriai atlieka didelį ir svarbų darbą – natūraliai miškui užaugti sudėtingiau, negu jį prižiūrint ir sodinant, ypač, kai plotą užpuola kenkėjai ir medžiai išdžiūsta. Tuomet miškas tampa virtuolių plotu, čia subujoja menkaverčiai krūmai, žolynai – medžiams nebelieka vietos.

Pasak miškininko, po medžių pasodinimo, trejus metus jie intensyviai prižiūrimi: šalinami medelį galintys stelbti krūmai, žolė. Sodinukais tenka rūpintis ir kiekvieną rudenį, kol jie pasiekia 1,5 metrų aukštį. Jų viršūnės apsaugomos repelentais arba net avių vilna tam, kad elniniai žvėrys žiemą nepuotautų gardžiais jaunais ūgliais. Paaugę medeliai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros – kas trejus metus arba net rečiau.

SBA miškasodis – jau trečius metus iš eilės grupės darbuotojų inicijuotos SBA savanorystės bangos dalis. Per ją suorganizuota per 150 skirtingų savanorystės iniciatyvų talkinant stokojančioms šeimoms, ukrainiečiams, vienišiems seneliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms nevyriausybinėms ir aplinka besirūpinančiomis organizacijomis.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Kaune vyko paramos turnyras “Let’s Join The Fight Together”. Šių varžybų tikslas – suvienyti kovotojus. Vienas iš tatamių buvo skirtas negalią turintiems karatė sportininkams: taip drauge kovos vyko ne tik dėl medalių, bet ir dėl sergančių vaikų, o dalis startinio dalyvio mokesčio buvo skirta Rimanto Kaukėno paramos fondui (sunkiomis ligomis sergantiems vaikams).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiose varžybose iš viso dalyvavo 936 įvairaus amžiaus kovotojų iš 41 Lietuvos bei Latvijos karate klubų. Šilutės karate kyokushin mokykla “Shodan” šiame čempionate iškovojo 21 medalį: 3 aukso, 6 sidabro bei 12 bronzos. Šios pergalės ženkliai prisidėjo prie bendros komandinės įskaitos: “Shodan” karate mokykla išlaikė pirmosios vietos poziciją tarp Lietuvos karate klubų.

Berniukų U11 amžiaus kategorijoje 30-35 kilogramų čempionu tapo Emilis Degutis. Pirmoje kovoje jis įveikė Daną Šabūną (kl. Katana). Finale shodanietis laimėjo prieš Julių Sakalauską (kl. Toshi) ir čempionate iškovojo pirmosios vietos aukso medalį.

Berniukų U12 amžiaus kategorijoje 40-45 kilogramų čempiono titulą bei aukso medalį iškovojo Nojus Kuizinas. Iki čempiono pakylos jam teko įveikti dvi kovas: pirmoje kovoje jis laimėjo prieš Martin Timofejev (kl. Atemi), o finale įveikė Jorį Ežerskį (kl. Argus).

Mergaičių U13 amžiaus kategorijoje iki 60 kilogramų aukso medalį iškovojo Odrė Valeikė. Pirmoje kovoje ji nugalėjo Kotryną Kasnauskytę (kl. Shodan). Finalinėje kovoje shodanietė stipriais smūgiais įveikė varžovę Liepą Savickaitę (kl. Argus) ir varžybose iškovojo čempionės titulą.

Vicečempionais šiame čempionate tapo bei sidabro medalius iškovojo: Arminas Mažutis, Majus Žukas, Liepa Klumbytė, Akvilė Grenoveckaitė, Pijus Vilkauskas, Daniel Ileko Ndongala.

Bronzą pelnę sportininkai: Evaldas Šimanskis, Haroldas Beniušis, Adrijus Karalis, Melisa Filipchuk, Ugnė Lileikytė, Jonas Grenoveckas, Majus Dainauskas, Gabrielius Lankutis, Kajus Margis, Augustė Vaičekauskaitė, Nojus Trijonis, Rojus Mačiulaitis.

Karate Kyokushin Mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei treneriai Eventas Gužauskas ir Laurynas Vaičikauskas džiaugiasi galėdami prisidėti prie kilnaus „Let‘s Join The Fight Together“ čempionato tikslo bei didžiuojasi kiekvienu Šilutės „Shodan“ karate mokyklos auklėtiniu, dalyvavusiu šiose varžybose.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naktimis žemės paviršių balins šalnos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį pietvakarių Lietuvoje vietomis numatomi krituliai, vyraus nedidelis lietus. Kai kur suboluos rūkas. Pūs besikeičiančios krypties, 5–10 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra daugelyje rajonus – 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–5 laipsniai šalčio. Dieną – krituliai, daugiausia lietus. Vėjas šiauriniuose rajonuose – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s, pietiniuose – pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai – 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra – 4–9, Pietryčių Lietuvoje vietomis – 10–12 laipsnių šilumos.

Trečiadienį daug kur palis, vyraus trumpas, nedidelis lietus. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 0–5 laipsniai šilumos, vietomis šalnos – 1–3 laipsniai šalčio, dieną – 6–11 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi krituliai, vyraus trumpas, nedidelis lietus. Pūs šiaurinių krypčių vėjas, naktį – 4–9 m/s, dieną – 8–13 m/s. Temperatūra naktį – 0–4 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–5 laipsniai šalčio, dieną – 6–11 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 13-15 d. šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje stebimas vandens lygio kritimas – iki 26 cm. Vakarinėje ir pietvakarinėje dalyje kilimas – iki 42 cm.

Vandens temperatūra upėse – 7–14, ežeruose – 5–11, Kuršių mariose – 9, Baltijos jūroje – 7–8 laipsniai šilumos.

Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia – kilimas.

Bendrovės „Ecoservice“ nuotr.

Šilutės rajono savivaldybėje pakuočių ir antrinių žaliavų surinkimu toliau rūpinsis aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“. Įmonė laimėjo konkursą išrūšiuotoms stiklo, plastiko, popieriaus pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti, teigiama bendrovės pranešime.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkotvarkos bendrovė informuoja, jog gegužės 1 dieną Šilutės rajono savivaldybėje specialiomis elektromagnetinėmis žymėmis bei lipdukais su identifikaciniu numeriu bus pradedami ženklinti visi atliekų rūšiavimo konteineriai, esantys individualių namų valdose ir prie daugiabučių namų. Konteinerių ženklinimas būtinas apskaitant jų pakėlimų skaičių.

Individualūs ir bendri atliekų rūšiavimo konteineriai Šilutės mieste ir rajone bus ženklinami darbo dienomis arba savaitgalį. Gyventojų prašoma supratingumo ir bendradarbiavimo užtikrinant, jog bendrovės „Ecoservice“ darbuotojai galėtų prie jų prieiti. Konteinerius kiemuose prašoma laikyti matomoje vietoje, kuo arčiau kelio ar prie įvažiavimo į kiemą, kad darbas vyktų kuo sklandžiau.

Konteinerio neradę prie įvažiavimo į kiemą ar prie gatvės, įmonės darbuotojai, vilkintys specialią aprangą, paprašys parodyti, kur konteineriai pastatyti arba pašto dėžutėje paliks informacinę skrajutę, kurioje nurodyta, kaip susisiekti su atsakingais darbuotojais – šie atvyks iš anksto suderintu laiku.

Nepaženklinti konteineriai nuo rugpjūčio 1 dienos nebus aptarnaujami.

Šilutės rajono savivaldybėje per tris mėnesius bus paženklinti daugiau kaip 14 tūkst. antrinių žaliavų konteinerių, kuriais naudojasi daugiabučių ir individualių namų gyventojai.

Surinktos atliekos vežamos į bendrovės „Ecoservice“ bazę, kur rūšiuojamos pakartotinai ir perduodamos tolesniam perdirbimui.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Kovo 24 dieną Kėdainių arenoje vyko Lietuvos vaikų Kata čempionatas. Kata – tai kovos technikos demonstravimo rungtis. Iš viso šiose varžybose startavo net 385 sportininkai iš 25 Lietuvos karate klubų. Čempionate taip pat dalyvavo ir Šilutės Kyokushin Karate „Shodan“ mokyklos sportininkai, kurių pergalės ženkliai prisidėjo prie bendros komandinės pergalės. Šilutėje sportuojantys shodaniečiai jau ne pirmus metus įrodo, kad gali garbingai kovoti aukščiausio lygio varžybose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Amžiaus U10 kategorijoje individualioje Kata rungtyje čempione tapo bei aukso medalį iškovojo shodanietė Ugnė Pauparytė. Pirmoje kovoje ji įveikė Aurorą Leonavičiūtę (kl. Fudoshin), antroje laimėjo prieš Viltautę Žilytę (kl. Takas), o finale čempionės titulą pelnė įveikusi priešininkę Aureliją Rodevičiūtę (kl. Ippon).

Amžiaus U10 kategorijoje individualioje Kata rungtyje vicečempionais tapo Benas Dotas ir Denisas Čuvachov.

Amžiaus U10 kategorijoje individualioje Kata rungtyje bronzos medalį laimėjo shodanietis Jokūbas Jocys.

Amžiaus U10 kategorijoje komandinėje Kata rungtyje “Shodan” mokyklą atstovavusios auklėtinių komandos taip pat pelnė pergalių. Sidabro medalius iškovojo vaikinų Deniso Čuvachov, Domo Markevičiaus ir Tajaus Šakinio komanda.

Amžiaus U11 kategorijoje individualioje Kata rungtyje aukso medalį laimėjo Edas Reikertas. Pirmoje kovoje jis laimėjo prieš Harį Linkų (kl. Stoikas), antroje įveikė bendraklubį Eriką Luotę, o finalinėje kovoje iškovojo čempiono titulą prieš Pijų Bagdžiūną (kl. Takas).

Amžiaus U11 kategorijoje individualioje Kata rungtyje bronzos medalius iškovojo net keturi šilutiškiai: Akvilė Grenoveckaitė, Gabrielius Lankutis, Majus Žukas, Gustas Dotas.

Amžiaus U11 kategorijoje komandinėje Kata rungtyje aukso medalį iškovojo shodaniečų Emilio Degučio, Gabrieliaus Lankučio ir Edo Reikerto komanda. Norėdami pasiekti čempionų pakylą shodaniečiai turėjo laimėti net tris kovas.

O bronzą šioje U11 amžiaus kategorijoje komandinėje Kata rungtyje iškovojo vaikinų Armino Mažučio, Gusto Doto ir Danieliaus Grikšo komanda.

Amžiaus U12 kategorijoje individualioje Kata rungtyje vicečempiono titulą bei sidabro medalį laimėjo Nojus Kuizinas,

Amžiaus U12 kategorijoje individualioje Kata rungtyje bronzos medalius pelnė shodaniečiai Pijus Vilkauskas ir Haroldas Beniušis.

Komandinėje kata rungtyje U13 amžiaus kategorijoje bronzą pelnė mišri shodaniečių Odrės Valeikės, Daniel Ileko Ndongala ir Adrijaus Čepono komanda.

Lietuvos čempionato vyriausiųjų vaikų grupėje U14 amžiaus kategorijoje bronzą pelnė auklėtinis Justas Klimavičius.

Karate Kyokushin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei treneriai Laurynas Vaičikauskas ir Eventas Gužauskas džiaugiasi pasiektais rezultatais šiame čempionate bei kiekvienu dalyvavusiu “Shodan” mokyklos auklėtiniu. Sportininkai skyrė nemažai laiko ir pastangų pasiruošimui, buvo rengiamos papildomos treniruotės.

Kitas svarbus etapas – balandžio 13 d. Lietuvos vaikų čempionatas – kuriame sportininkai varžysis kumite rungtyje (kova tarp dviejų kovotojų). Šiose varžybose tikimasi iškovoti daug pergalių bei apginti čempionų titulą bendroje komandinęje įskaitoje – išlikti stipriausia komanda Lietuvoje.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2024 metais numatyta skirti per 110 mln. eurų vienišo asmens išmokoms – jas gauna visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir vieniši pilnamečiai žmonės su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Šiai išmokai gauti nereikia teikti prašymo – ji skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiais metais 38,23 euro dydžio vienišo asmens išmoką gauna apie 230 tūkst. asmenų. Ji skiriama vienišiems pensinio amžiaus žmonėms bei pilnamečiams žmonėms su negalia, kuriems nustatytas 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis; iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I, II ar III grupės invalidais).

Vienišo asmens išmokos gavėjai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Žmonėms, gaunantiems našlių pensijas, vienišo asmens išmoka neskiriama – jie gauna našlių pensijas, kurios yra tokio pat dydžio, kaip vienišo asmens išmoka. Vienišo asmens išmoką gali gauti tie žmonės, kurie negauna našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmoką – tokiu atveju žmogus turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu stabdyti mažesnės našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie žmonių, sukakusių senatvės pensijos amžių arba žmonių su negalia šeimyninę padėtį. Nereikia teikti „Sodrai“ prašymo raštu ar telefonu.

Tik tais atvejais, kai registruose nėra pakankamai informacijos arba ji netiksli, „Sodra“ gali paprašyti pateikti papildomus duomenis arba tarpininkauja gaunant juos iš kitų institucijų.

Vienišo asmens išmoka mokama kiekvieną mėnesį. Ji pristatoma tokiu pat būdu kaip pensija – į sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose.

Išmokos mokėjimas yra nutraukiamas tuomet, jei žmogus išvyksta iš Lietuvos arba sudaro santuoką.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daug kur palis, pūs stiprus vėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį daugelyje rajonų palis. Vietomis suboluos rūkas. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai -15 m/s. Temperatūra – 5–10 laipsnių šilumos. Dieną daug kur, ypač Rytų Lietuvoje, palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra – 8–13, vietomis – 14–16 laipsnių šilumos.

Sekmadienį daug kur palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, dieną daug kur gūsiai – 15–20 m/s, pajūryje – iki 23 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, dieną – 10–15 laipsnių šilumos.

Pirmadienį kai kur truputį palis. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai – 15–20 m/s, naktį pajūryje – iki 25 m/s. Temperatūra naktį – 1–6, dieną – 7–12 laipsnių šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 12 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas vandens lygio kritimas – iki 38 cm per parą. Pietvakarinėje dalyje, vietomis, nedidelis – 4–8 cm kilimas.

Vandens temperatūra upėse – 8–14, ežeruose – 5–13, Kuršių mariose – 9–10, Baltijos jūroje – 8 laipsniai šilumos.

Numatomas nedidelis vandens lygio svyravimas, daugiausia kritimas.

Pamario žemės kronikos motyvais.

Lygiai po savaitės Šilutės rajono savivaldybėje bus atšaukta ekstremalioji situacija, kuri buvo paskelbta sausio 26 dieną dėl potvynio.
Tai reiškia, kad nuo balandžio 18 dienos vandens stichija nebekels pavojaus nei gyventojų gyvybei, nei sveikatai, turtui ar aplinkai.
Bet iki to laiko, matyt, dar visko gali nutikti…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O po balandžio 18 dienos, žiūrėk, ir šildymo sezonas baigsis.
Štai taip į Pamario žemę ateina pavasaris.

Šviesios likusios savaitės.

VRK.

Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad balandžio 12 d., įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl eilinių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir likus 6 mėnesiams iki šių rinkimų dienos, oficialiai prasideda 2024 m. Seimo rinkimų politinė kampanija ir jau galima registruotis politinės kampanijos dalyviais. Rinkimai į Seimą vyks spalio 13 d.

Daugiau – https://www.vrk.lt/naujienos…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

bef.lt nuotr.

Atnaujinta karantino metu labai išpopuliarėjusi Jaunųjų gamtos reindžerių platforma gamtosreindzeris.lt, kurioje tiek vaikai, tiek jų tėvai ar mokytojai gali rasti nemokamų žaidimų ir užduočių apie gamtą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Karantino metu į šią platformą plūstelėjus tūkstančiams vaikų, supratome, kad reikės stiprinti techninę platformos dalį. Pagaliau galime pasidžiaugti naująja versija, kuri leidžia tiek spręsti, tiek kurti užduotis apie gamtą paprasčiau ir patogiau. Taip pat sukūrėme naujų įdomių produktų. Jei ieškote idėjų, ką smagaus nuveikus su vaikais gamtoje, kaip praturtinti gamtos pažinimo pamokas, kaip užimti savo gamta besidomintį mažylį arba paskatinti jį ja domėtis, ši platforma – būtent jums. Kuriame vietą, kur būtų viskas vaikams apie gamtą.“ – sako šios platformos bendraautorė, Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.

Mokytojai ir tėvai giria naują produktą – gamtos kalendorius

Atsinaujinusioje platformoje galima rasti ir naują produktą – gamtos kalendorių. Jis skatina gamtą tyrinėti kiekvieną mėnesį ir kiekvienai dienai siūlo nedidelę užduotį. Darželių ir pradinių klasių mokytojai neslepia susižavėjimo šiuo kalendoriumi.

Vieno Klaipėdos darželio mokytoja rašė: „Norime pasidžiaugti jūsų kuriamu gamtos kalendoriumi. Vaikai kasdien skaito kalendorių, atlieka užduotėles. Vasario mėnesį vaikai labai
domėjosi vieversiu ir pildė gamtos dienoraštį, kovą – lazdynų žiedais ir skirtumais tarp moteriškų bei vyriškų žiedų.“

Kita mokytoja rašė: „Malonu gauti pagalbos. Gavau daug idėjų.“ Kalendorių pamėgo ir tėvai, ieškantys įdomių veiklų poilsiui su vaikais gamtoje.

Žemės dienai – integruota pamoka apie griežlę

Dar vienas naujas produktas, skirtas balandžio 22 d. minimai Žemės dienai - integruota pamoka apie griežlę ir pievas.

„Žemės dieną raginame kalbėti su vaikais apie gamtos nykimą ir būtinybę dėti pastangas ją išsaugoti. Labai svarbu suprasti, kad ne visada gamtą galima palikti atsikurti savaime, taip kai kurios ekosistemos tiesiog išnyks. Sukūrėme pamoką apie griežlės gyvenimą pievoje, kurios esminis akcentas – žaidimas kai įsikūnijama į paukščio gyvenimą. Parengėme pasiūlymus, kaip integruoti gamtos mokslus, matematiką, dailę, lietuvių ir anglų kalbas, etiką. Pateikėme pagalbinę medžiagą, aprašėme galimą pamokos eigą. Tikimės, kad mokytojams ši medžiaga bus naudinga”. – dar vieną naują produktą pristato R. Grinienė.

Atsinaujinusioje platformoje taip pat galima rasti ir naujų užduočių apie gamtą. Jų šiuo metu beveik 120. Sprendžiant užduotis renkami virtualūs ženkleliai, pasiekiamas vis aukštesnis reindžerio lygis ir gaunami tai pažymintys sertifikatai. Platformoje taip pat galima rasti daugiau pasiūlymų integruotoms pamokoms, smagių leidinių, filmukų apie gamtą bei idėjų, ką smagaus su vaikais nuveikti gamtoje.

Nors platforma skirta 6-14 amžiaus vaikams, su tėvelių ar auklėtojų pagalba užduotis gali spręsti ir darželinukai, o vyresni nei 14 metų vaikai taip pat gali rasti jiems įdomių užduočių. Prie platformos jungtis gali ne tik vaikai, bet ir gamtamokslio švietimo specialistai. Prisiregistravę jie galės kurti savo užduotis, testus ir žaidimus, matyti jų statistiką, gauti savo indėlį pažymintį sertifikatą. Platformoje šiuo metu yra beveik 10 000 registruotų naudotojų.

Nors ši platforma sukurta įgyvendinant meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola“, užduočių temos tikrai neapsiriboja vien meldine nendrinuke, jos kaimynais ar namais – žemapelkėmis. Čia kuriamos užduotys apie visas temas, visas rūšis ir visas teritorijas.
Išbandyk jaunųjų gamtos reindžerių platformą gamtosreindzeris.lt!

Meteoropatologinės įžvalgos.

Vilniaus savivaldybė paskelbė, kad šiandien sostinėje baigiamas šildymo sezonas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo ruožtu pranešė, kad rytoj Šilutėje bus bent 11 laipsnių vėsiau.
Kaži, ar ne per daug jie ten sau leidžia?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gi būtų užtekę tik prisukti šildymą.
Tuomet ir mums čia, pamary, Lietuvos pakrašty, nereikėtų kęsti tokio staigaus temperatūros pokyčio.
Bet ar jiems ten, Vilniuje, tai rūpi?

Vis dėlto maža ta mūsų Lietuva.

Šviesios savaitės.

Karkasinė pirtis.

Nuo senovės žmonės naudojo pirtis ne tik prausimuisi, bet ir sveikatai stiprinti. Šiandien karkasinės pirtys tampa vis populiaresnės dėl savo praktiškumo ir prieinamumo. Tačiau prieš įsirengiant tokią pirtį, verta įvertinti visus privalumus, nes būtent tai gali padėti apsispręsti kokią konstrukciją rinktis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kas yra karkasinė pirtis?

Karkasinė pirtis – tai statinys, kurio sienos ir konstrukcija susideda iš medinio karkaso, apkalto lentomis ar kitomis apdailos medžiagomis. Šios pirtys statomos greitai ir nebrangiai, palyginti su mūrinėmis ar kitomis pirčių konstrukcijomis. Be to, karkasinės pirtys pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis, todėl joms nereikia daug energijos šildymui.

Greitas statybos laikas: pranašumai ir realūs terminai

Karkasinės pirtys išties statomos žymiai greičiau nei kitų tipų pirtys. Šis greitis lemia ne tik greitesnį pirties įrengimą ir galimybę greičiau pradėti mėgautis pirties teikiamais malonumais, bet ir suteikia kitų privalumų:

Trumpesnis statybos laikas reiškia mažesnes išlaidas: sumažėja statybų aikštelėje praleidžiamas laikas, o tai reiškia mažesnes išlaidas darbininkams, technikai ir kitoms statybinėms reikmėms. Be to, greičiau įrengta pirtis leidžia anksčiau pradėti ją naudoti ir generuoti pajamas, jeigu planuojate ją nuomoti.

Paprastas statybos procesas: karkasinės konstrukcijos statybai nereikia sudėtingos technikos ar aukštos kvalifikacijos specialistų, o tai gali supaprastinti statybos procesą ir sumažinti išlaidas. Statybos darbai gali vykti ištisus metus, nes nėra priklausomi nuo oro sąlygų.

Greičiau įrengiamos vidaus apdailos detalės: dėl karkasinės konstrukcijos lengvumo, sienoms ir luboms apkalti nereikia naudoti sunkių ir tvirtų medžiagų, o tai pagreitina apdailos darbų atlikimą.

Realūs terminai: karkasinės pirties statybos laikas gali skirtis priklausomai nuo pirties dydžio, sudėtingumo, statybos sezono ir kitų faktorių. Vidutiniškai, paprastos karkasinės pirties statyba gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Palyginimui, mūrinių pirčių statyba paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki metų, o rąstinių – dar ilgiau.

Nepriekaištinga šilumos izoliacija

Mediena, kaip natūrali šilumos izoliacinė medžiaga, suteikia karkasinėms pirtims nepaprastą šilumos izoliacijos efektyvumą. Šis privalumas lemia keletą esminių pranašumų:

Efektyvus šildymas:

…….● Dėl geros šilumos izoliacijos karkasinės pirtys greitai įšyla ir ilgai išlaiko šilumą. Tai leidžia sumažinti kuro ar elektros energijos sąnaudas šildymui, o tai reiškia mažesnes eksploatavimo išlaidas.
…….● Mažesnė šildymo temperatūra užtikrina komfortišką patalpų klimatą ir apsaugo nuo pernelyg didelio karščio, galinčio sukelti diskomfortą ar netgi sveikatos problemų.

Komfortas ir jaukumas:

…….● Gerai izoliuotos sienos ir lubos neleidžia šalčiui prasiskverbti į vidų, todėl pirtyje visada bus jauku ir komfortiška, net ir esant žemai temperatūrai lauke.
…….● Šilumos izoliacija taip pat sumažina garso pralaidumą, todėl pirtyje bus ramu ir tylu, o tai leis visiškai atsipalaiduoti ir mėgautis pirties teikiamais malonumais.

Ekologiškumas:

…….● Dėl mažesnio energijos poreikio karkasinės pirtys yra ekologiškesnis pasirinkimas nei kitų tipų pirtys. Sumažindamos CO2 emisiją, jos prisideda prie aplinkosaugos.

Ilgaamžiškumas:

…….● Tinkamai prižiūrint ir naudojant kokybiškas statybines medžiagas, tokios pirtys gali tarnauti ilgai. Geros šilumos izoliacijos savybės padeda apsaugoti konstrukciją nuo drėgmės ir temperatūros pokyčių, taip prailgindamos pirties tarnavimo laiką.

Trumpai tariant, šio tipo pirtys pasižymi nepaprasta šilumos izoliacija, kuri lemia daugybę privalumų: mažesnes eksploatavimo išlaidas, komfortą ir jaukumą, ekologiškumą ir ilgaamžiškumą. Dėl šių priežasčių jos tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, norinčių turėti savo asmeninę pirtį.

Karkasinės pirties estetinis vaizdas: beribės dizaino galimybės

Karkasinės pirtys ne tik pasižymi funkcionalumu ir praktiškumu, bet ir gali būti estetiškai patrauklios. Dėl savo konstrukcijos lankstumo jos gali būti įvairių dizainų ir stilių, lengvai įsiliejančios į jūsų namo ar sodo aplinką.

Dizaino įvairovė: nuo klasikinių ir tradicinių pirčių iki modernių ir minimalistinių dizaino sprendimų – karkasinės konstrukcijos leidžia įgyvendinti įvairias vizijas. Galite rinktis iš įvairių fasado apdailos medžiagų, tokių kaip mediena, akmuo, tinkas ar klinkerio plytos. Stogo forma taip pat gali būti įvairi – nuo tradicinio dvišlaičio iki modernaus plokščio stogo.

Integracija į aplinką: karkasinę pirtį galima lengvai priderinti prie jūsų namo ar sodo stiliaus. Pasirinkite spalvas ir apdailos medžiagas, derančias prie jūsų namo fasado ar sodo aplinkos. Galite sukurti vientisą dizainą, įrengdami terasą ar poilsio zoną prie pirties.

Individualūs sprendimai: karkasinės konstrukcijos suteikia laisvę įgyvendinti individualius dizaino sprendimus. Galite suprojektuoti pirtį su nestandartiniais langais, durimis ar kitais elementais. Taip pat galite įrengti vidaus patalpas pagal savo poreikius ir skonį.

Estetinis karkasinės pirties vaizdas priklauso tik nuo jūsų fantazijos ir poreikių. Pasitelkę kūrybiškumą ir profesionalų pagalbą, galite sukurti unikalią pirtį, kuri taps jūsų namo ar sodo puošmena.

Apibendrinant, karkasinės konstrukcijos yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori greitai, nebrangiai ir lengvai pastatyti savo asmeninę pirtį. Pasirinkus tinkamą dizainą ir apdailą, karkasinė pirtis gali tapti ne tik funkcionaliu, bet ir estetiškai patraukliu jūsų namo ar sodo elementu.

.

.

Užsakymo Nr. 240409

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministerija informuoja apie Europos Komisijos (EK) pritarimą, kad Lietuvos žvejams verslininkams, žvejojantiems vidaus vandenyse, būtų mokamos išmokos už pasitraukimą iš žvejybos verslo.

Iš valstybės biudžeto šiuo metu tam skirta 1,5 mln. eurų. Išanalizavus realius poreikius, įmonių efektyvumą, yra numatyta galimybė skirti papildomą sumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pagrindinis išmokų tikslas – sumažinti verslinę žvejybą ir jos neigiamą poveikį aplinkai, kartu prisidedant prie aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu tvaresnės mėgėjų žvejybos plėtros.

Numatoma, kad pradėti teikti paraiškas dėl išmokų mokėjimo už pasitraukimą iš žvejybos verslo žvejai verslininkai galės šių metų vasaros pradžioje Aplinkos projektų valdymo agentūrai paskelbus kvietimą tiesioginėms dotacijoms gauti.

Išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotų. Iš žvejybos verslo pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms – verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, kurias turėjo išmokas gavusios įmonės.

Šios sąlygos numatytos Seimo narių parengtose Žuvininkystės įstatymo pataisose, kurias praėjusiais metais priėmė Seimas. Įgyvendinant Vyriausybės programą, įstatyme numatyta nuo 2026 m. uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir upėse, išskyrus stintų žvejybą ir žvejybą, kuri sertifikuota kaip tautinis paveldas ar įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Verslinė žvejyba Kuršių mariose lieka, tačiau atsižvelgus į mokslines rekomendacijas, bus keičiamos žvejybos reglamentavimo priemonės. Pagal išmokų už žvejybos veiklos nutraukimo tvarką, kompensacija suteikiama Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdančioms įmonėms, kurios savo veiklą nutraukia savanoriškai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog valstybė gali keisti ūkinės veiklos sąlygas ar nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta. Tačiau nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir kompensuoti ūkio subjektams praradimus, patirtus dėl teisinio reguliavimo pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, Žuvininkystės įstatyme numatyta sumokėti kompensacijas už verslinės žvejybos nutraukimą ežeruose, upėse, mariose.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, apie planuojamas valstybės pagalbos priemones valstybės narės turi informuoti EK. Lietuva išankstinio pranešimo procedūrą pradėjo 2023 m. lapkričio 7 d., o 2024 m. kovo 8 d. pranešė EK apie minėtą kompensavimo schemą.

Balandžio 4 d. Europos Komisija pateikė išvadą, kad parengta kompensacijų mokėjimo priemonė skatina ekonominės veiklos plėtrą ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, todėl yra suderinama su ES vidaus rinka.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad verslinės žvejybos apribojimai gali būti naudingi ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, dėl verslinei žvejybai nustatyto apribojimo didėja žuvų ištekliai ir taip pat bus sudarytos patrauklesnės sąlygos mėgėjų žvejybai. Verslinės žvejybos įmonėms skirtos išmokos leis joms perorientuoti savo veiklą į turizmą, mėgėjų žvejybos organizavimą ir kitas paslaugas.

Preliminariais duomenimis, pasitraukti iš žvejybos verslo Kuršių mariose planuotų trečdalis įmonių, atitinkamai bus sumažintas ir žvejybos limitas Kuršių mariose.

VRK.

Prezidento posto sieks 8 kandidatai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balandžio 9 d. priėmė sprendimus registruoti likusius 5 kandidatus dalyvauti gegužę vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.

Antradienį sprendimai priimti dėl Giedrimo Jeglinsko, Andriaus Mazuronio, Eduardo Vaitkaus, Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio. Jie visi įregistruoti kandidatais šiuose rinkimuose.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Dainius Žalimas VRK sprendimais buvo registruoti balandžio 4 d.

2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų biuletenyje rinkėjai ras 8 kandidatų pavardes:

Giedrimas Jeglinskas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” keliamas kandidatas;
Andrius Mazuronis, Darbo partijos keliamas kandidatas;
Gitanas Nausėda, save išsikėlęs kandidatas;
Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų keliama kandidatė;
Eduardas Vaitkus, save išsikėlęs kandidatas;
Ignas Vėgėlė, save išsikėlęs kandidatas;
Dainius Žalimas, Laisvės partijos keliamas kandidatas;
Remigijus Žemaitaitis, save išsikėlęs kandidatas.

Visų registruotų kandidatų duomenys – biografijos, pajamų, turto, privačių interesų deklaracijos ir kt. – VRK interneto svetainėje www.vrk.lt bus atverti balandžio 12 d. (penktadienį).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Venkite ilgai trunkančios, fiziškai sunkios veiklos lauke.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims (vaikams, nėščioms moterims ar sergantiems kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis) patariame stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių (kūrenamų krosnių, katilų ir pan.). Jei neįmanoma to padaryti, rekomenduojame vengti kelių, kuriuose intensyvus eismas, kitų matomų oro taršos šaltinių.

Drėgnu būdu valykite patalpas (ypač miegamuosius).

Jeigu tarša labai didelė, sandariai uždarykite visus langus ir duris, uždenkite tarpus tarp jų.

Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke. Svarbu jas tinkamai užsidėti (kad būtų uždengta burna ir nosis).

Patys nedidinkite oro taršos (nedeginkite laužų, neruoškite maisto lauko kepsninėse ir pan.).

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų). Didesnės kietosios dalelės (KD10) paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios (KD2,5) patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.

Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Jonavos arenoje vykusiame dziudo klubo BUDOKA tarptautiniame turnyre dalyvavo ir 5 sportininkai iš Šilutės sporto mokyklos (treneris Rimvydas Lukošius). Du iš jų – B. Burba ir J. Leškys iškovojo trečiąsias vietas savo svorio kategorijose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dėl bronzos medalio kovojo ir Benas Kovyrcovas, tačiau jis nusileido sportininkui iš Estijos ir liko penktas.

Turnyre Jonavoje 900 sportininkų iš Norvegijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Sakartvelo, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos.

Kitą dieną vyko mokomoji treniruočių stovykla, kurioje jauniesiems sportininkams buvo suteikta puiki galimybė buvo pakovoti su kitų šalių sportininkais ir pasiruošti kitiems startams.

Treneris dėkingas auklėtinių tėveliams už palaikymą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tačiau į ligonines dėl gripo paguldyta daugiau asmenų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo iki 815,6 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kovo 25–31 d. (13-ąją savaitę) jis siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis 14-ąją šių metų savaitę užfiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias vis dar išlieka Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos neperžengė nė viena Lietuvos savivaldybė, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo trys. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 29 asmenys: 18 vaikų (0–17 m.) ir 11 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Savaitę prieš tai į ligonines buvo paguldyta mažiau asmenų – 26. Praėjusią savaitę mirties nuo gripo atvejų neužregistruota. Iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

ltsa.lrv.lt nuotr.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir / arba infliacijos / defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis. Pagal 2024 m. kovo mėnesį Valstybės duomenų agentūros pateiktus naujausius duomenis dėl darbo užmokesčio rodiklio pokyčio šalyje techninės apžiūros kainos perskaičiuotos.

Maksimalios techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio vidurio nesikeis arba netgi mažės iki 1 procento. Praėjusiais metais techninės apžiūros kainos didėjo 5 procentais, o prieš dvejus metus teko mokėti 10 procentų daugiau.

Naujos populiariausių transporto priemonių techninės apžiūros kainos

Lengvųjų automobilių savininkams techninės apžiūros kaina išlieka tokia pati – 23 eurai, tačiau tiksli kaina priklauso nuo degalų, kuriais varomas automobilis.

Dujomis varomų lengvųjų keleivinių automobilių savininkai už patikrinimą mokės 28,90 euro. Lengvojo keleivinio automobilio, varomo benzinu, techninė apžiūra kainuos – 23 eurus, dyzelinu – 26,70 euro. Kainos nuo praėjusių metų nesikeis.

Mopedų ir motociklų savininkai už techninę apžiūrą mokės 10 centų mažiau, o už keturračio techninę apžiūrą – 17,20 euro, t. y. kaina išlieka tokia pati kaip ir pernai.

Su teisės akto projektu gali susipažinti kiekvienas

Šiuo metu parengtas techninės apžiūros kainų projektas yra paskelbtas viešai Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (spausti čia) bei LTSA interneto svetainėje ir prieinamas visiems norintiems su juo susipažinti. Naujų techninės apžiūros kainų projektui visi suinteresuoti asmenys gali teikti pastabas ir pasiūlymus iki balandžio 15 d. Atskirų konsultacijų su visuomene nenumatyta.