Politanatompatologinės įžvalgos.

Kandidatė.
Sako esanti su stuburu.
Neslėpsiu, visada tai įtariau.
Nes ji (bent jau man) labai panaši į žmogų.
O pastariesiems, kiek jų teko pažinti, būdinga turėti stuburą.
Aišku, pasitaiko ir visokių išimčių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kita vertus, stuburų irgi būna visokių – nuo lanksčių iki kaustomų išvaržos.
Kokį rinktumėtės jūs?
Žodžiu, kad negautumėte trūkio, elkitės protingai ir naudokitės savo stuburu atsakingai.
Su sąlyga, kad nesate bestuburiai.

Šviesios likusios savaitės.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kurie draudžia žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokia nuostata buvo priimta po diskusijų su žvejų mėgėjų organizacijomis ir mokslininkais. Taip pat taisyklėse patikslintos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos.

Nuo antradienio, balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paleisti reikės ir lydekas, mažesnes nei 50 cm ir didesnes nei 80 cm. Taisyklių 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose leidžiamų paimti lydekų dydis bus neribojamas, nes šios upės svarbios upėtakių ir kiršlių buveinės, todėl jose saugoti lydekas netikslinga. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Visose Lietuvos upėse būtina paleisti bet kokio dydžio marguosius upėtakius, išskyrus Merkio upę aukščiau Ožkelaičių tilto, kur organizuojama limituota margųjų upėtakių ir kiršlių žvejyba. Šioje Merkio upės atkarpoje, įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, leidžiama per vieną žvejybą paimti du marguosius upėtakius, ne mažesnius kaip 30 cm ir ne didesnius kaip 40 cm.

Priėmus tokias griežtesnes nuostatas vandens telkiniuose turėtų padaugėti didelių žuvų.

Analogiška tvarka, kuomet draudžiama paimti sugautas dideles lydekas ir sterkus, jau galiojo 15 vandens telkinių, kurių ekologinę būklę norima pagerinti, taip pat dar 9 vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota lydekų ir sterkų žvejyba.

Taisyklių pakeitimais atsisakyta išimčių netaikyti žvejybos draudimo valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais, jeigu pirmoji draudimo diena buvo savaitgalis ar valstybinė šventė, t. y. draudimas įsigaliodavo kitą dieną. Draudimas taip pat negaliodavo paskutiniąją draudimo dieną, jei ji būdavo savaitgalis ar valstybinė šventė. Toks reguliavimas, žvejų organizacijų teigimu, buvo pernelyg painus, todėl pasiūlyta jo atsisakyti. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.

Taip pat panaikintas draudimas žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. Nemuno ruože Kauno mieste nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius. Tikimasi, kad vėl sudarius galimybę žvejoti ir daugiau dėmesio skiriant kontrolei bei padedant pilietiškiems žvejams, pavyks brakonieriavimo atvejų išvengti.

Net jei dar ne visi protingi pasisakė…

Nevarginsiu jūsų: tarp Kelmės ir Šilutės – eilinė respublikinės žiniasklaidos kliurka.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš‘spaudos: „R. Žemaitaitis į Seimą išrinktas vienmandatėje Kelmės-Šilutės apygardoje.“

Na kiek galima Šilutę painioti su Šilale?

Beje, Remigijus Žemaitaitis pats traukiasi iš Seimo.

Daugiau – https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2261380/zemaitaitis-atsisako-seimo-nario-mandato.

Panašu, kad kol Šilutė bus painiojama su Šilale, tol ramybės mes neregėsime.

O gal jau laikas garsiai pareikšti, kad Šilutė – ne kokia ten Šilalė?

Ei, jūs ten, ar girdite!?..

Žodžiu, šviesios savaitės.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį, balandžio 27 d., Šilutėje vyko tarptautinis dziudo turnyras, kuriame dalyvavo per 200 sportininkų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per turnyro atidarymą metu sportininkus pasveikino ir palinkėjo sėkmės Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis, savivaldybės sporto koordinatorė Eglė Čėsnienė.

Ant tatamio kovojo U-11, U-13, U-15 amžiaus grupių berniukai ir U-15 amžiaus grupės mergaitės.

Iš šilutiškių U-11 amžiaus grupėje geriausiai sekėsi Eljotui Zarembai ir Rapolui Vasiliauskui. Jie savo svorio kategorijose iškovojo pirmąsias vietas. Vytautas Petruškevičius ir Markas Vaitkus užėmė antrąsias vietas, o Vytautas Nesteckis, Adrijus Golubovskis ir Jonas Grinčinaitis iškovojo trečiąsias vietas.

U-13 amžiaus grupėje savo svorio kategorijoje čempiono vardą iškovojo Tadas Kazlauskas. Trečiąsias vietas iškovojo Gedas Plikšnys, Benas Burba, Danielius Montvydas ir Jonas Vyšniauskas.

U-15 amžiaus grupėje čempiono vardą savo svorio kategorijoje iškovojo Juozas Leškys.

Treneris Rimvydas Lukošius dėkingas klubo tėvų komitetui, tėveliams, klubo vyresniesiems sportininkams, padėjusiems organizuoti ir parėmusiems šį turnyrą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šiandien, balandžio 29 d., Šilutės rajone oficialiai baigiamas šildymo sezonas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos pranešimo: „Informuojame, kad 2023–2024 šildymo sezono Šilutės rajono savivaldybės daugiabučių namų gyventojams ir kitiems šilumos vartotojams pabaiga – nuo 2024 m. balandžio 29 d.“

Šis šildymo sezonas tęsėsi daugiau kaip 6 mėn. – nuo 2023 m. spalio 16 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 30 d. yra paskutinė diena sumokėti per COVID-19 pandemiją ir karantiną nemokėtas einamąsias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Galimybe laikinai nemokėti įmokų naudojosi apie 115 tūkstančių savarankiškai dirbančių žmonių, iki šiol nuo karantino likusią skolą sumokėjo apie 40 tūkstančių.

Mokėti PSD svarbu dėl to, kad prireikus žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gautų kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA).

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas PSD įmokas už karantino laikotarpį reikia sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos pabaigos dienos, tai yra iki šių metų balandžio 30 d.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 EUR.

Visi savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, gavo „Sodros“ pranešimus, kuriuose nurodyta tiksli mokėtina suma. Pranešimai buvo siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras sodra.lt/gyventojui arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negali iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galės pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo.

Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei besikreipiantis žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo.

Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki balandžio 30 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ir nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,50 euro per mėnesį.

VRK nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės atvykti balsuoti Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Pagrindinę Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo diena yra gegužės 12 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rinkimų sekmadienį balsuoti Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume bus galima bet kurioje rinkimų apylinkėje, iš viso – 1895 vietose visoje Lietuvoje.

Rinkimų apylinkių sąrašas>>

Visi Lietuvoje balsuojantys rinkėjai taip pat gali pasinaudoti balsavimo iš anksto galimybe.

Gegužės 7-9 dienomis, 7-20 valandomis, balsuoti bus galima visose 60 savivaldybių.

Balsavimo iš anksto vietų sąrašas>>

Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Sostinėje – papildomos išankstinio balsavimo vietos

Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto balsuojančių rinkėjų lauks keturiose vietose: Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje.

Vilniaus rajono savivaldybė rinkėjus kvies į dvi balsavimo vietas, savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50) ir Nemenčinės kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje).

Svarbi žinia kauniečiams

Dėl suplanuotų pratybų Kauno miesto savivaldybės pastate (Laisvės al. 96) balsavimas iš anksto nebus organizuojamas.

Kaune balsuoti norinčių rinkėjų bus laukiama Vytauto Didžiojo universiteto pastate (S. Daukanto g. 28), ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).

Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).

Rinkimų komisijų nariai vyks pas rinkėjus

Į balsavimo vietas dėl pagrįstų priežasčių negalintiems atvykti rinkėjams bus sudaromos sąlygos balsuoti jų buvimo vietose.

Gegužės 8-10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.

Gegužės 10-11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Balsavimas užsienyje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse organizuojamas kiekvienos atstovybės nustatytu laiku. Dėl tikslių balsavimo valandų rinkėjų prašoma teirautis toje ambasadoje ar konsulate, kur jie pageidauja atvykti balsuoti.

Būtina turėti asmens dokumentą

VRK primena, kad svarbiausias rinkėjo dokumentas einant balsuoti yra asmens tapatybės dokumentas: pasas arba asmens tapatybės kortelė. Taip pat tinka ir kiti Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai, kuriuose yra rinkėjo nuotrauka ir asmens kodas: vairuotojo pažymėjimas, diplomatinis pasas ir pan.

Patarimai rinkėjams

Rinkimų dieną, norint išvengti stovėjimo eilėse, rinkėjams rekomenduojama atvykti rytinėmis balsavimo valandomis, nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiausiai žmonių.

Rinkėjai kviečiami pasidomėti kandidatais į Respublikos Prezidentus. Ši informacija skelbiama VRK interneto svetainėje>>

VRK sako suprantanti rinkėjų norą pasidžiaugti balsavimu, tačiau labai prašo rinkėjų vengti fotografuoti užpildytus biuletenius ir viešinti juos socialiniuose tinkluose. Rinkėjai raginami išsaugoti balsavimo paslaptį bent iki tol, kol užsidarys rinkimų apylinkės ir bus pradėti skaičiuoti rinkėjų balsai.

Socialiniuose tinkluose pasidžiaugti, kad rinkėjas eina balsuoti ar jau pabalsavo (neminint, už ką) galima drąsiai – tai nėra laikoma rinkimų agitacija.

VRK maloniai prašo rinkėjų ateiti į pagalbą rinkimų organizatoriams – praleisti į eilės priekį į balsavimo apylinkes atvykusius senolius, žmones su negalia, besilaukiančias moteris ar šeimas su mažais vaikais.

H. Šojaus muziejaus.

Gegužės 17 d. Tarptautinės muziejų dienos proga kviečiame į iškylą dvare ,,KAI PAVASARĮ ŽIEDAIS SNINGA”.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 18 val. Jūsų laukia koncertinė programa su ,,Subtilus” ir ,,Karčema”. SUBTILUS – unikali, instrumentinė grupė, kurios skambesį papildo elektronikos garsai. Keturi atlikėjai ir daug instrumentų (tenorinė birbynė, akordeonas, klavišai, keytar’as, būgnai). Grupė išsiskiria savo unikalumu dėl neįprastos instrumentinės sudėties ir savo charizmos.

Pasipuoškite baltos arba rausvos spalvos rūbais, pasirūpinkite vaišėmis ir gera nuotaika.

Renginio vieta – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kiemelis (Lietuvininkų g. 4).

Būtina registracija tel. 8 657 51909 arba 8 441 62207.

H. Šojaus muziejaus inf.

O. Lidžiaus nuotr.

Šils iki 25 laipsnių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį Šiaurės vakarų Lietuvoje vietomis trumpai palis. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, vakariniuose rajonuose – besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra – 10–15, rytinėje šalies dalyje kai kur – 7–9 laipsniai šilumos. Dieną – be lietaus. Vėjas – pietinių krypčių, 7–12 m/s. Aukščiausia temperatūra – 21–26 laipsniai šilumos.

Trečiadienį lietaus tikimybė bus maža. Naktį pūs silpnas vėjas, dieną – iš pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 20–25 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį nelis. Pūs rytinių krypčių, 4–9 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 7–12, dieną – 20–25 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 27-29 d. daugelyje šalies upių stebimas vandens lygio kritimas – iki 72 cm. Kilimas iki 42 cm išlieka Nemuno žemupyje. Pavojingas vandens lygis tebestebimas Leitėje ties Kūlynais (224 cm) ir Mūšoje ties Žilpamūšiu (287 cm).

Vandens temperatūra upėse – 9–12, ežeruose – 8–11, Kuršių mariose – 12–13, Baltijos jūroje – 8–9 laipsniai šilumos.

Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.

Meteoropatologinės įžvalgos.

Šiandien balandžio 26 diena.
Kelininkai paskelbė žiemos sezono pabaigą.
Hidrometeorologijos tarnyba savo ruožtu pranešė, kad orai Lietuvoje ims šilti.
Toks jausmas, kad jie buvo iš anksto susitarę…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tik vienas klausimas: kodėl jie taip ilgai delsė?

Šviesaus savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Tačiau savaitgalio naktimis žemės paviršių balins šalnos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienio naktį – be žymesnio lietaus. Vėjas – silpnas. Temperatūra – 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 1–6 laipsniai šalčio. Dieną vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Kai kur galima perkūnija. Vėjas – pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra – 13–18 laipsnių šilumos.

Sekmadienį – be žymesnio lietaus. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, naktį silpnas, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 2–7 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 17–22 laipsniai šilumos.

Pirmadienį lietaus tikimybė bus nedidelė. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, naktį – 4–9 m/s, dieną – 7–12 m/s. Temperatūra naktį – 6–11, dieną – 19–24 laipsniai šilumos.

Hidrologinė situacija

Balandžio 26 d. šalyje ir toliau stebimas vandens lygio kilimas – iki 56 cm per parą. Didesnis kilimas stebimas šiaurinėje dalyje. Pavojingas vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais (217 cm) ir Mūšoje ties Žilpamūšiu (299 cm).

Vandens temperatūra upėse – 6–10, ežeruose – 6–9, Kuršių mariose – 7–8, Baltijos jūroje – 5–7 laipsniai šilumos.

Numatomas vandens lygio kritimas.

Namo sienų oro tarpų šiltinimas ir jo svarba.

Namo sienų ir ypač oro tarpų šiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pastato energijos efektyvumą, komfortą ir ilgaamžiškumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Oro tarpų šiltinimas yra daromas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai padeda sumažinti šilumos praradimą per sienas, nes oro tarpai gali veikti kaip šilumos tiltas, per kurį šiluma prasiskverbia arba išsisklaido. Šiltinimas padeda užtikrinti šildymo efektyvumą ir sumažinti sąnaudas.

Be to, oro tarpų šiltinimas padeda išvengti kondensato susidarymo. Jei šaltas oras susiduria su šiltesniu oru, tai gali sukelti drėgmės kondensavimąsi ant sienų paviršių.

Šiltinant oro tarpus, taip pat pagerinama pastato garso izoliacija. Šiluminės izoliacijos sluoksniai gali veikti kaip garso barjeras, sumažindami išorinių triukšmų pralaidumą ir padedami sukurti ramią ir jaukią gyvenamąją aplinką.

Oro tarpų šiltinimas turi nemažai privalumų, kurie daro įtaką komfortui, efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Štai keletas svarbiausių šio šiltinimo metodo privalumų.

Šilumos taupymas. Oro tarpų šiltinimas padeda sumažinti šilumos praradimą per sienas, todėl pastato šildymo ir vėsinimo sąnaudos mažėja. Tai leidžia ženkliai sumažinti sąskaitas už šildymą ir taupo šilumos išteklius.

Komfortas. Apšiltinti sienų oro tarpai prisideda prie pastato vidaus temperatūros stabilumo. Jie neleidžia šalčiui prasiskverbti į vidų žiemą ar per daug kaitriam orui – vasarą. Taip pastate sukuriama jauki, nuolatinė temperatūra ir komfortiška gyvenamoji aplinka.

Drėgmės kontrolė. Oro tarpų šiltinimas padeda išvengti kondensato susidarymo ant sienų paviršių. Sumažėjus drėgmei, mažėja pelėsių, grybelių ir kitų mikroorganizmų augimo rizika, taip pat išvengiama pastato konstrukcijų pažeidimų dėl drėgmės.

Garso izoliacija. Šilti oro tarpai veikia kaip garso izoliacija, sumažindami išorinių triukšmų pralaidumą. Tai leidžia sukurti ramią ir jaukią gyvenamąją aplinką, nepriklausomai nuo išorinių triukšmų lygio.

Aplinkosaugos nauda. Sumažėjus energijos suvartojimui, oro tarpų šiltinimas prisideda prie mažesnės anglies dioksido emisijos ir taupo gamtos išteklius. Tai padeda sumažinti ekologinį pėdsaką ir prisidėti prie tvarios gyvenimo aplinkos kūrimo.

Dėl visų šių privalumų oro tarpų šiltinimas yra labai patraukliu pasirinkimu, siekiant užtikrinti pastato komfortą, ilgaamžiškumą ir aplinkos draugiškumą.

Namo sienų šiltinimas, ypač oro tarpų šiltinimas, yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti energijos efektyvumą, komfortą ir ilgaamžiškumą. Tai padeda sumažinti šilumos praradimą, išvengti kondensato susidarymo ir pagerinti garso izoliaciją. Todėl svarbu atidžiai apsvarstyti šiltinimo galimybes ir pasirinkti tinkamiausią variantą, siekiant maksimalios naudos ir komforto. Šioje svetainėje rasite geriausius šiltinimo sprendimus.

.

.

Užsakymo Nr. 240426

sumin.lrv.lt nuotr.

Valant kelius nuvažiuoti 2 milijonai kilometrų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skaičiuodama įspūdingus išbertų slidumą mažinančių medžiagų kiekius ir jomis padengtų kilometrų skaičių, AB „Kelių priežiūra“ oficialiai skelbia žiemos sezono pabaigą. Tiesa, ne tik žiema, bet ir kalendorinis pavasaris buvo gana permainingas – vyravusią šilumą pakeitė sniegas visoje Lietuvoje, tad „Kelių priežiūros“ mechanizmai papildomai valė ir barstė dar tūkstančius kilometrų valstybinės reikšmės kelių.

Pateikė įspūdingą žiemos sezono statistiką

Žiemos sezonas kelininkams prasideda ne vėliau kaip lapkričio 1-ąją, o baigiasi balandžio pabaigoje. Per pastarąjį žiemos sezoną „Kelių priežiūra“ išbarstė daugiau kaip 140 tūkst. tonų ledą ir sniegą tirpdančių medžiagų, o ja padengė bei nuvalė daugiau kaip 2 mln. kilometrų šalies kelių.

Pasak AB „Kelių priežiūra“ atstovų, šaltasis sezonas šiemet negailėjo iššūkių – darbus sunkino itin intensyvus snigimas, prasidėjęs dar lapkritį, o sunkios eismo sąlygos kėlė iššūkių ne tik žiemą, bet ir pavasarį. Pavyzdžiui, sausio mėnesį valstybinės reikšmės keliuose buvo skelbiamos ypač sudėtingos meteorologinės sąlygos. Tai daroma tuomet, kai per 20 valandų temperatūra nepakyla aukščiau kaip -10 ℃. Tiesa, siekiant užtikrinti kuo saugesnes eismo sąlygas, kelininkai pasitelkė specialios sudėties ledą ir sniegą tirpdančias medžiagas slidumui keliuose mažinti.

Kelių valymas ir slidumą mažinančių medžiagų bėrimas – ne vieninteliai darbai, kurie atliekami žiemą. Gausus sniegas, oro temperatūros pokyčiai lėmė ir pavojingų išdaužų susidarymą valstybinės reikšmės keliuose. Dar prieš prasidedant kalendoriniam pavasariui, kai susidarydavo palankesnės oro sąlygos, AB „Kelių priežiūra“ užtaisė kiek daugiau nei 43 tūkst. m2 išdaužų arba daugiau kaip 180 tūkst. duobių. Be to, išdaužų taisymo darbai vyko naudojant efektyvesnes priemones, leidžiančias panaudoti karštąjį asfalto mišinį, bei tokiu būdu padidinti remontu sukuriamą naudą. Tuo tikslu buvo įjungta „Kelių priežiūros“ asfalto gamykla.

Nauji sprendimai kokybei ir saugumui užtikrinti

Viena iš AB „Kelių priežiūra“ strateginių krypčių – kokybė ir saugumas keliuose. Siekiant suteikti vairuotojams galimybę savarankiškai ir saugiai planuoti keliones žiemos metu, bendrovė šiais metais sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį. Jame pateikiama informacija apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat galima sužinoti kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.

Ne paslaptis, kad žiemos sezonas – vienas sudėtingiausių laikotarpių ne tik vairuotojams, bet ir kelininkams. Siekiant įvertinti ir užtikrinti atliekamų darbų kokybę, šiemet pradėta taikyti dienos „nuotraukos“ analizė. Ši taktika buvo naudojama po itin sudėtingomis sąlygomis pasižymėjusių dienų – įvertinama, kur normatyvinių reikalavimų išpildymas pilnai atliepė vartotojų poreikius, bei kur, net ir išpildant visus keliamus kokybinius reikalavimus – laukiamas rezultatas nebuvo pasiektas. Visi atvejai išanalizuoti, o jų pagrindiniu pateiktos įžvalgos ir siūlymai bendrovės partneriams.

Pasitelkiamos išmaniosios technologijos

Siekiant užtikrinti aukštą darbų kokybės lygį, Lietuvoje pasitelkiama ir Skandinavijos šalių patirtis bei technologijos. Viena iš bandytų naujovių šį sezoną – Ukmergės rajone vykdytas pilotinis žiemos darbų projektas. Jo metu 1 000 km valstybinės reikšmės kelių buvo prižiūrima vadovaujantis Danijos, Švedijos kelininkų praktika – prevenciniai, slidumą mažinančių medžiagų bėrimo, valymo darbai organizuoti vadovaujantis tik IT sprendimų paramos sistemomis.

Bendrovėje „Kelių priežiūra“ valstybinių kelių būklę jau ne vienerius metus prognozuoja bene pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga, sukurta Švedijos mokslininkų. Sistema pateikia kelių priežiūrai aktualius duomenis, kurie padeda apskaičiuoti konkretaus kelio ruožo būklės prognozę 8 valandas į priekį. Visa tai daroma siekiant veikti efektyviai, užtikrinti saugumą keliuose, nuosekliai organizuoti viso Lietuvos kelių tinklo kelių priežiūrą, diegti šiuolaikines technologijas.

Nors šis žiemos sezonas nestokojo iššūkių, AB „Kelių priežiūra“ dėkoja ne tik kelininkams, intensyviai dirbusiems tam, kad užtikrintų saugias eismo sąlygas, bet ir vairuotojams, kurie sąmoningai įvertino dinamiškas žiemos sąlygas ir keliuose elgėsi atsakingai, saugodami ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius.

Žieminių padangų privalumai – saugumas ir patikimumas kelyje.

Pasirinkti žiemines padangas yra labai svarbu, norint užtikrinti saugią ir patikimą kelionę žiemos metu. Šios padangos turi būti itin geros dėl kelių svarbių priežasčių.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Žiemines padangas reikia pasirinkti dėl didesnio saugumo keliuose, ypač esant šalčiui, sniegui ir lietui. Šios padangos yra skirtos tik žiemai, todėl jos turi gerą sukibimą su keliu net esant slidžioms ir šlapioms sąlygoms. Tai sumažina riziką slysti ar netekti valdymo vairuojant automobilį, o tai labai svarbu saugumui ir norint išvengti nelaimingų atsitikimų.

Be to, žiemines padangas pasirinkti yra svarbu dėl jų galimybės sulaikyti ar išvengti sniego ir ledo susikaupimo ant padangų paviršiaus. Tai padeda išlaikyti geresnį sukibimą su keliu, ypač žiemos oro sąlygomis.

Kokybiškų žieminių padangų pasirinkimas turi nemažai puikių privalumų, kurie yra svarbūs užtikrinant saugumą ir patogumą kelionėse žiemos metu.

Geresnis sukibimas su kelio danga. Tokios padangos taip pagamintos, jog užtikrina gerą sukibimą su danga esant bet kokiam orui – sniegui, ledui ir lietui. Tai leidžia vairuotojams saugiai ir patikimai valdyti automobilį net esant slidžiam keliui.

Geresnis stabdymo efektyvumas. Dėl kokybiškų padangų galima stabdyti žymiai efektyviau net esant slidžiai kelio dangai. Tai svarbu užtikrinant greitą ir saugų stabdymą skirtingose situacijose.

Didesnis saugumas. Dėl geriausios kokybės ir pritaikytų savybių tinkamas žiemines padangas pasirinkę vairuotojai gali jaustis saugesni ir labiau pasitikintys, net esant nepalankioms oro sąlygoms. Tai suteikia jiems didesnį saugumo jausmą ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų.

Ilgaamžiškumas ir ekonominis naudingumas. Kokybiškos žieminės padangos yra ilgaamžės ir pasižymi geru atsparumu, todėl jos ilgiau išlieka tinkamos naudojimui. Tai leidžia vairuotojams ilgą laiką mėgautis saugiomis ir patikimomis kelionėmis, taip pat taupo pinigus ilgalaikėje perspektyvoje.

Rinktis žiemines padangas itin svarbu siekiant užtikrinti saugią ir patikimą kelionę žiemos metu. Geriausios kokybės padangos, kurios yra gerai prižiūrimos ir tinkamai naudojamos, suteikia vairuotojams pasitikėjimą savo transporto priemone ir užtikrina gerą saugumo lygį net sudėtingomis kelių sąlygomis. Šioje svetainėje rasite geriausias padangas.

.

.

Užsakymo Nr.240426

VRK nuotr.

Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, įtariama, antisemitinių įrašų socialiniame tinkle.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vilniaus apygardos prokuratūroje šiandien įtariamajam R. Žemaitaičiui ir jo gynėjui paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame Seimo narys įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d.) bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu (pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 str. 1 d.) yra pabaigtas.

Baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji ir jų gynėjai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Tokį terminą prokuroras yra nustatęs iki š. m. balandžio 30 d. imtinai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

ligoniukasa.lrv.lt nuotr.

Pernai teritorinių ligonių kasų (TLK) ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2023 m. ligonių kasų ūkio subjektų priežiūros ataskaita. Ši suma pernai gerokai ūgtelėjo, palyginti: 2022 m. ši suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų, 2021 m. – daugiau nei 465 tūkst. eurų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

TLK ekspertams pernai atlikus 930 patikrinimų paaiškėjo, kad viešosios įstaigos iš PSDF neteisėtai panaudojo daugiau nei 277 tūkst. eurų, privačios – daugiau nei 358 tūkst. eurų. Palyginus nustatytą žalą PSDF su įstaigų sutartinėmis sumomis, matyti, kad suminė privačiose įstaigose nustatyta žalos dalis PSDF procentais buvo 6,2 karto didesnė nei viešosiose įstaigose.

Ataskaita rodo, kad pernai neteisėtai panaudotos PSDF lėšos buvo didesnės, nei 2022-aisiais. Gerokai didesnė žala, nei 2022 m., buvo nustatyta atliekant slaugos, specializuotų ambulatorinių, brangiųjų tyrimų ir procedūrų, ankstyvosios ligų diagnostikos programose numatytų paslaugų kontrolę.

Pastebėta, kad paskutinius dvejus metus daugiausia pažeidimų nustatoma teikiant ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Tikrinant šias paskutiniu metu labai aktyviai teikiamas ir žmonėms labai reikalingas paslaugas, randama daug ir įvairių pažeidimų, pavyzdžiui, apmokėti pateiktos nesuteiktos paslaugos: pacientas gydomas ligoninėje, tačiau paslaugos jam „teikiamos namuose“, vienas darbuotojas pateikia apmokėti 50–200 paslaugų per dieną, skambutis pacientui pateikiamas apmokėjimui kaip namuose suteikta paslauga ir pan.

Iš pacientų neteisėtai imamos priemokos už paslaugas, kurias jie turėtų gauti PSDF lėšomis. Tai ypač būdinga teikiant dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas. Pavyzdžiui, Vilniaus TLK veiklos zonoje 2023 m. paslaugų su paciento priemokomis procentinė dalis privačiose gydymo įstaigose teikiant dienos stacionaro paslaugas yra 42 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 0,5 proc.); teikiant dienos chirurgijos paslaugas – 49 proc. (plg. viešosiose gydymo įstaigose – 5,5 proc.), tačiau kai kuriose privačiose gydymo įstaigose viršija ir 90 procentų, kartais siekia net 97 proc.

Pernai, TLK atliekant planines kontrolės procedūras, buvo nustatyta, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigoms, suteikusioms PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, nepagrįstai sumokėjo daugiau nei 39 tūkst. eurų. Daugiausiai neteisėtų priemokų nustatyta, teikiant dienos chirurgijos paslaugas. Taip pat nepagrįstai pacientai mokėjo, kai buvo teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, stacionarinės paslaugos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, pervežimo paslaugos ir pan.

Ligonių kasos atsako už tai, kad PSDF lėšos, kuriomis sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, vaistinėms – už išduotus kompensuojamuosius vaistus, kitiems ūkio subjektams – už įvairias medicinos priemones ir prietaisus būtų panaudotos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Todėl kasmet atlieka patikrinimus, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, gydytojai ir vaistininkai laikosi nustatytų reikalavimų, jei jų nesilaiko – nustato neteisėtai panaudotų lėšų sumą, kurią gydymo įstaigos turi grąžinti. Visų gydymo įstaigų sutartyse su TLK yra numatyti įstaigos įsipareigojimai atlyginti PSDF žalą, jei tokia buvo padaryta.

Nuolat vykdoma ūkio subjektų stebėsena ir galimų pažeidimų prevencija duoda gerų rezultatų – dėl nuoseklaus ligonių kasų vykdomo gydymo įstaigų, vaistinių, optikų ir kitų ūkio subjektų konsultavimo bei jų veiklos stebėsenos pernai buvo išvengta daugiau nei 3 mln. eurų žalos PSDF, tačiau su turimomis priemonėmis ne visada pasiekiamas norimas efektas. Matydama kasmet augantį neatitikčių ir pažeidimų kiekį, VLK pasisako už teisinio reglamentavimo tobulinimą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 1 d. autobusai važiuos sekmadienio grafiku, praneša UAB „Šilutės autobusų parkas“.

Nuo gegužės 4 dienos iki lapkričio 3 dienos pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais autobusai kursuos maršrutu Šilutės autobusų parkas – savivaldybė – stotis – kapinės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tvarkaraščius rasite čia: https://silutesautobusai.lt…

VRK nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai – 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seimas 2023 m. lapkričio 21 d. nutarime išdėstytame paklausime Konstitucinio Teismo prašė pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai – 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje.

Iš Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Specialiosios tyrimo komisijos išvados matyti, kad Seimas prašė įvertinti, ar Konstitucijai prieštarauja šie Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai:

1 pasisakymas: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS <…> Reikia tik konstatuoti, kad ši mokykla buvo pastatyta ES finansų dėka. Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką… Kas turi dar nutikti, kad Izraelis suprastų, kad tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“;

2 pasisakymas: „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <…> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“;

3 pasisakymas: „Vienas barbaras gyvena Rusijoje, dabar, pasirodo, Izraelis yra barbarai“, „Jei komunistuojanti ambasadorė labai jau atgailauja ir prašo atsiprašymo, tikiuosi, ta komunistuojanti ambasadorė viešai atsiprašys palestiniečių žmonių, palestiniečių vaikų už sugriautą mokyklą, kuri buvo pastatyta už mano pinigus ir už jūsų pinigus, nes tie pinigai buvo skirti iš Europos Sąjungos“;

4 pasisakymas: „Šlykščiau mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir negalėjo nepasakyti savaitgalį būdama Izraelyje! I. Šimonytė „Premjerė susitiko su Izraelio prezidentu: mūsų istoriniai saitai ir šalių draugystė yra tai, kuo didžiuojamės.“ Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos ŽYDAI kartu su RUSAIS IŠŽUDĖ PIRČIUPŲ KAIMĄ IR TEN GYVENUSIUS ŽMONES <…> KIEK DAR ILGAI MŪSŲ POLITIKAI TOLIAU KLAUPSIS ŽYDAMS, KURIE ŽUDĖ MŪSŲ TAUTIEČIUS, PRISIDĖJO PRIE LIETUVIŲ SEKIMŲ, KANKINIMŲ IR MŪSŲ VALSTYBĖS NAIKINIMO <…> Buvo HOLOKAUSTAS ŽYDŲ, bet dar DIDESNIS HOLOKAUSTAS LIETUVIŲ BUVO LIETUVOJE!“;

5 pasisakymas: „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“

Tokie Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje įvertinti kaip šiurkštus Konstitucijos, be kita ko, jos 25 straipsnio 4 dalies, pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas.

Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotų kaltinimų Seimo nariui R. Žemaitaičiui pagrįstumas Konstituciniame Teisme vertintas remiantis, be kita ko, įvairių sričių specialių žinių (kalbos, istorijos, sociologijos, žmogaus teisių apsaugos) turinčių asmenų rašytinėmis nuomonėmis ir žodiniais liudijimais dėl nurodytų Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų.

Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose vartojami, be kita ko, tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys, jų orumą žeminantys apibūdinimai, cituojama skaičiuotė (nurodžius, kad jos vartojimas nekelia nuostabos), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis juos išjuokiant. Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei.

Nurodytos informacijos pateikimo forma – vartojant ekspresyvią leksiką ir kitas rašytinės raiškos priemones teiginiams pabrėžti, taip pat aplinkybė, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai. Net jeigu kuris nors iš R. Žemaitaičio pasisakymų atskirai galėtų būti vertinamas kaip spontaniška, neapgalvota reakcija į tam tikrą įvykį, jo pasisakymai, kaip visuma, negali būti vertinami kitaip, nei akivaizdžiai sąmoningi, tikslingi ir sistemingi veiksmai.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose išdėstyti teiginiai, kuriais demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei, dėl ypatingo Seimo nario, kaip renkamo, Tautai atstovaujančio asmens statuso, Seimo nario R. Žemaitaičio žinomumo, taigi ir galimybės pasiekti didelę skaitytojų auditoriją, taip pat dėl interneto, kaip visuomenės informavimo priemonės, ypatumų, t. y. galimybės neribotą laiką peržiūrėti informaciją, ja dalytis ir komentuoti, buvo paskleista itin greitai ir daugeliui žmonių.

Remdamasis tuo, kas nustatyta šioje konstitucinės justicijos byloje, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai visuomenės informavimo priemonėse, t. y. viešai, paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims.

Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmus – minėtus viešai paskelbtus pasisakymus – atitikties Konstitucijai požiūriu, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad:

– duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą;

– Konstitucijos 25 straipsnio garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti aiškinama kaip leidžianti informacijos laisve naudotis taip, kad būtų kėsinamasi ne tik į Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimas, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintas vertybes, be kita ko, viešai reiškiant tokias mintis, pažiūras, įsitikinimus ar skleidžiant kitokią informaciją, kuria niekinant, išjuokiant ar kitaip žeminant asmenis demonstruojama neapykanta šiems asmenims ar jų grupei dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat dėl kitų požymių;

– Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, vykdančio konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, konstitucinio statuso, kuris, kaip minėta, skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, ypatumai, be kita ko, jo žinomumas, galimybė daryti įtaką rinkėjams, jų pažiūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti juos atlikti kokius nors veiksmus, įpareigoja Seimo narį itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve;

– atsižvelgiant į, be kita ko, iš Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančius reikalavimus, Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus, skleisdamas informaciją, turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai ir jos saugomoms bei ginamoms vertybėms, be kita ko, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, neskatinti visuomenės nesantaikos, tarpusavio nepakantumo ir netolerancijos;

– Seimo nariui piktnaudžiaujant įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve, ja naudojantis neatsakingai, be kita ko, taip, kad būtų pakenkta Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, ar naudojantis informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, be kita ko, demonstruojant neapykantą asmenims dėl jų tautybės ir taip kėsinantis į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes – žmogaus orumą, asmenų lygiateisiškumą, būtų žeminami Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, be kita ko, sudaromos prielaidos mažinti asmenų tarpusavio pakantumą ir toleranciją, taip prisidedant prie atskiriems asmenims ar jų grupėms, be kita ko, tautinėms bendrijoms, priešiškos, juos žeminančios ar žeidžiančios, grėsmę, be kita ko, tautinei santarvei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai keliančios aplinkos kūrimo;

– ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti, be kita ko, veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų pakartotinumą, kitas reikšmingas aplinkybes; šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.

Vertindamas, ar Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmais Konstitucija buvo pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas be kita ko, atsižvelgė, į Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmų – viešų pasisakymų – pobūdį, kitas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad ir kilus neigiamai reakcijai dėl pirmų dviejų jo pasisakymų, Seimo narys R. Žemaitaitis toliau vartojo pasirinktą neapykantą asmenims dėl jų tautybės demonstruojančią retoriką.

Atsižvelgęs į visa tai, Konstitucinis Teismas padarė išvada, kad Seimo narys R. Žemaitaitis, skleisdamas niekinamo, išjuokiamo, taigi žmogaus orumą žeminančio turinio informaciją, kuria demonstravo neapykantą asmenims dėl jų tautybės, nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus, paisyti Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo žeminti žmogaus orumą, nesilaikė iš Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių kylančio reikalavimo nepakenkti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, nesinaudoti informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kylančio draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų tautybės.

Taigi Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinio Teismo išvada savaime nesuponuoja kitokios nei konstitucinė teisinės atsakomybės (be kita ko, baudžiamosios) už šiuos veiksmus taikymo Seimo nariui R. Žemaitaičiui.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygio pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“.

„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį. Savivaldybėms teko spręsti ar leisti į gatves smėlio barstytuvus, ar vėl įjungti šildymą“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį. Lyderystės vėliavą turi perimti savivalda, kuri turės pasirūpinti gyventojų apsauga, skirti dėmesį gamta grįstiems urbanistiniams sprendimams“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita. Lietuvos klimato pokyčiai yra neatsiejama Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis, todėl jos padariniai jaučiami ir mūsų šalyje.

Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C,skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Šaltų dienų, kai minimali paros oro temperatūra nukrinta iki -20 °C ir žemiau, skaičius sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai 10,5 dienų.

Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 val.

Visos aukščiau minėtos prognozės remiasi Lietuvos ir Norvegijos projekto „ClimAdapt-LT“ metu atliktų tyrimų rezultatais.

„Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius. Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės “, – sakė J. Liukaitytė-Kukienė.

Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves. Šildymo dienų kiekis mažės, bet tarp atšilimų įsiterps atšalimai, kaip šį balandį, kai vieną savaitę buvo 29 laipsniai karščio, o kitą 9 laipsniai šalčio, todėl šildymo sistemos turi gebėti lanksčiai reaguoti į gamtines sąlygas.

Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus. Ypač nuo karščio kentės Pietų Lietuvos regionas, kur ir dieną, ir naktį bus aukštos temperatūros, reikės pasirūpinti patalpų vėsinimu, įrengti kondicionierius, kad žmonės galėtų pailsėti.

Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau šiandien daro savivaldybės – tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą. Renovuojant mokyklas reikėtų įrengti rekuperacijos sistemas, kad esant ekstremalioms temperatūroms netektų stabdyti ugdymo proceso.

Gamta mums taip pat duoda signalus: vis labiau atakuoja ligas platinančios erkės, eglynai, pušynai kenčia nuo kenkėjų, plinta sergamumas alergijomis. Kritulių gausa, ypač kai per dieną iškrinta mėnesio norma, niokoja parkus, miškus. Liūtis keičia sausringi periodai, kuriems irgi turime būti pasiruošę, nes padidėja gaisrų pavojus. Su klimato kaitos poveikiu ateityje siejamas padidėjęs mirtingumas ir sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vis labiau vargins stresas dėl karščio ir terminis diskomfortas. Tam reikia ruoštis ir sveikatos priežiūros sistemai.

Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m. įvardijamos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miesto savivaldybės.

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014–2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekto metu planai parengti ir Panevėžio, Vilniaus ir Utenos miestų, Tauragės, Ukmergės, Birštono ir Varėnos rajonų savivaldybėms.

Tam kad savialdybėms būtų lengviau prognozuoti ateities klimato pokyčius ir planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, Aplinkos ministerija parengė interaktyvų žemėlapį ir švieslentę, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m.

Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.

Interaktyvų klimato pokyčių žemėlapį ir švieslentę galima rasti puslapyje www.klimatokaita.lt.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų. Šiuo metu skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami, tačiau gera žinia yra ta, kad 50–55 metų asmenys nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai jau nuo šių metų rugsėjo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sunki ir klastinga liga

Erkinis encefalitas – gamtinė židininė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

„Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą“, – ligos eigą aiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Skiepai efektyviausiai apsaugo nuo sunkios ligos

Austrų patirtis patvirtina, kad skiepai yra veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito. Nuo 1982 m. Austrijoje pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80–90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Todėl svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis dozėmis.

„Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos ministro įsakymą, darbdavio lėšomis gali būti paskiepyti asmenys, kurių veikla yra susijusi su darbu gamtoje“, – sako NVSC atstovė.

Skiepų nuo erkinio encefalito planą galite rasti čia.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).