www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Visi keleiviai reguliaraus vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo autobusų maršrutais Šilutės rajone nuo rugsėjo 1 d. bus vežami nemokamai (su 100 procentu nuolaida), išskyrus maršrutą „Šilutė–Klaipėda–Šilutė“. Taip nusprendė Šilutės rajono savivaldybės taryba.

Daugiau – https://www.silutesetazinios.lt…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Arba tarp Lietuvos ir Indijos.

Šeštadienį Rusnės salos bendruomenei įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei“.

Valio, draugai!
Arba…
Labai atsiprašau, o kokie tie nuopelnai?

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš Šilutės Vytauto įrašo feisbuke:
„Sveikinu Rusnės salos bendruomenę ir pirmininką Saulius Bukantas, pelnius apdovanojimą už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei!“

Įrašas paskelbtas liepos 31 d., aiškaus atsakymo į pradžioje iškeltą klausimą jame nerasta.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos įrašo feisbuke:
„Visi svečiai, kalbėję vakaro metu, akcentavo rusniškių bendruomenės vieningumą, gražėjantį ir modernėjantį miestelį.“

Įrašas paskelbtas liepos 31 d., aiškaus atsakymo į pradžioje iškeltą klausimą jame taip pat nerasta.

Iš Rusnės bendruomenės įrašo feisbuke:
„Salos bendruomenė to verta, nes nuo pat paminklo saloje pastatymo mes buvome pastebėti, kad tai ką darome vardan to, kad Rusnės sala, o su ja ir Lietuva yra girdima ir matoma Indijoje. Mes to verti ir didžiuojamės šiuo apdovanojimu.“

Įrašas paskelbtas liepos 31 d., aiškaus atsakymo į pradžioje iškeltą klausimą jame irgi nerasta.

Iš LR Užsienio reikalų ministerijos rugpjūčio 1 d. įrašo feisbuke:
„Apdovanojimas Rusnei skirtas už pagalbą, įgyvendinant idėją pastatyti saloje paminklą Mahatmai Gandžiui ir Hermannui Kallenbachui, nuolatinę paminklo priežiūrą, šių dviejų istorinių asmenybių populiarinimą.“

Ir ačiū Dievui, o tai jau buvau pradėjęs galvoti, kad jie ir vėl kažkam vežė žuvies.

Saugokite savo sveikatą.

Kompiuterio klaviatūra.

Tikriausiai sutiksite, kad klaviatūra yra vienas svarbiausių kompiuterio aksesuarų – nuo jos priklauso, kaip patogiai rašysime ir kaip efektyviai seksis žaisti žaidimus. Tokie gaminiai stebina pakankamai plačia pasirinkimo įvairove, todėl norint pasirinkti Jūsų laukiančioms veikloms labiausiai tinkantį modelį, tenka apgalvoti ne vieną svarbų kriterijų. Visus juos išskyrėme šiame straipsnyje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Atkreipkite dėmesį į klaviatūros tipą

Priklausomai nuo veikimo principo, galima išskirti du pagrindinius klaviatūrų tipus – tai membraninės ir mechaninės. Pirmojo tipo modelius sudaro trisluoksnės membranos, kurios, nors ir atsakingos už skirtingus procesus, sąveikauja tarpusavyje. Visi mygtukai prie klaviatūros yra prislėgti bendrai, tarsi viena didelė detalė. Membraninės klaviatūros veikia tyliai, sveria nedaug ir dažnu atveju kainuoja mažiau. Tiesa, jų atsako laikas yra kiek ilgesnis, o lyginant su mechaniniais modeliais tarnavimo trukmė būna kiek trumpesnė. Jos rekomenduojamos biuruose, kelionėse, dirbant iš namų ar kitose vietose, kur mažesnis triukšmingumas būtų vertinamas kaip privalumas.

Tuo tarpu mechaninės klaviatūros yra sudarytos iš atskirų klavišų, veikiančių kaip pavieniai komponentai. Tam, kad pradėtų vykti atitinkami procesai, mygtukų nereikia pilnai įspausti – taip ženkliai padidinamas efektyvumas. Mechaniniai modeliai mėgstami ir dėl tvarumo: jie yra atsparesni, o jei prireikia, galima pakeisti pavienius klavišus. Tačiau teks susitaikyti su aukštesne kaina ir didesniu triukšmingumu. Šias klaviatūras renkasi žaidėjai, programuotojai ir visi, kurie ketina daugiau rašyti ir nori tai daryti efektyviai.

Nutarkite, ar rinksitės laidinį, ar belaidį modelį

Nors anksčiau būdavo teigiama, kad Bluetooth ryšiu veikiančios klaviatūros turi kiek silpnesnį signalą, dabar su tokia problema dažniausiai nesusiduriama, tad galima sakyti, kad šis pasirinkimas – Jūsų patogumo klausimas. Jei kompiuterio vieta yra dažnai keičiama, patogiau būtų rinktis belaidį modelį, kuris padės išvengti besiraizgančių laidų. Tiesa, turėsite stebėti tokios klaviatūros įkrovos lygį – tai ypač aktualu žaidėjams, pergalingo mačo galintiems taip ir nepabaigti. Tuo tarpu laidinės klaviatūros gali užtikrinti ilgą nepertraukiamą darbą – jos ypač tinka tuo atveju, jei kompiuterio vieta yra nekintanti.

Atsižvelkite į klaviatūros dydį

Iš esmės pagrindinis klaviatūrų dydžių skirtumas yra tas, jog vienos iš jų turi skaičių blokus, o kitos yra komplektuojamos be jų. Nuo to priklauso ir jų išmatavimai. Jeigu turite ribotą vietą ant stalo ar, pavyzdžiui, klaviatūrą ketinate naudoti išvykų metu, tikėtina, kad pirmenybę norėsite teikti kompaktiškesniems modeliams. Tačiau jeigu kasdien dirbate su skaičiais, kur kas patogiau bus turėti atskirą jų bloką.

Reikėtų paminėti, kad kai kurios klaviatūros dažnai yra aprūpinamos papildomais multimedijos ar programuojamais mygtukais, kurie leidžia dar patogiau valdyti daugelį komandų. Juos ypač mėgsta kompiuterinių žaidimų mėgėjai, tačiau tokius klavišus galima pritaikyti ir kasdieniam kompiuterio naudojimui.

Įvertinkite papildomus privalumus

Be jau minėtų papildomų klavišų, klaviatūros gali būti aprūpintos apšvietimu – tai ne tik stilingas, bet ir praktiškas sprendimas, kurio privalumus pastebėsite kompiuteriu naudodamiesi tamsiuoju paros metu. Kai kurie modeliai turi riešų atramas, kurios padeda jiems mažiau išvargti. Daugelis papildomų funkcijų yra reikalingos žaidėjams – jie dažnai pirmenybę teikia trumpesnį atsako laiką turinčioms ir kitomis naudingomis technologijomis aprūpintoms klaviatūroms. El. parduotuvėje Pigu.lt žaidimų klaviatūros stebina plačia pasirinkimo įvairove, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad nuo funkcionalumo priklauso ir jų vertė. Tad iš anksto reikėtų apsibrėžti biudžetą ir pagalvoti, kaip atitinkamas funkcijas pritaikysite praktiškai.

Atkreipę dėmesį į visus šiuos kriterijus, pakankamai lengvai surasite būtent Jums tinkančią klaviatūrą. Svarbiausia, kad patys išsigrynintumėte, ko iš jos tikitės ir kokias užduotis planuojate atlikti – taip pasirinkimo procesas bus dar paprastesnis.

.

.

Užsakymo Nr. 220801

Koncertas vyks rugpjūčio 12 d. Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Pradžia 18 val.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šeštus metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad, remiantis apklausos duomenimis, 2016-2021 metais alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje augo, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis mažėjo. Paraleliai smuko girtaujančių asmenų dalis ir išaugo progomis alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų dalis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad alkoholio prekybos ir reklamos ribojimus dauguma visuomenės narių vertina teigiamai, tačiau tik maža dalis mano, jog jie pakeitė ar turėjo įtakos jų elgesiui ir ši dalis kasmet mažėja. Apklausoje gyventojų deklaruoti mažesni kiekiai, retesni išgėrinėjimai yra pačių asmenų apsisprendimas, o ne išorinio poveikio rezultatas.

Svarbus mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimas

Tyrime yra pateikiama informacija apie tai, kaip, einant laikui, keitėsi alkoholio vartotojai, jų grupės, išgėrimo dažnumas, suvartojami kiekiai ir kitos su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos. Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės Inetos Rizgelės, labai svarbu, kad verslo ir mokslo atstovai tarpusavyje bendradarbiautų.

„Verslui išties yra svarbu suprasti esamą situaciją ir matyti bendrą paveikslą, o tokie moksliniai tyrimai labai puikiai jį atskleidžia. Kadangi jau šeštus metus bendradarbiaujame su Vilniaus universiteto mokslininkais, kurie analizuoja alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje, galime matyti tam tikras tendencijas ir dalintis įžvalgomis su visuomene bei sprendimų priėmėjais.

Pavyzdžiui, matome, kad girtaujančių asmenų grupėje išaugo pilstuko, naminės vartojimas. Tai nerimą kelianti tendencija, apie kurią turime diskutuoti, kad nelegalaus alkoholio vartojimo skaičiai neaugtų, neprarastume dar daugiau valstybės biudžeto pajamų, kurias vietoje to galėtume skirti ilgalaikėms su alkoholio vartojimu susijusioms problemoms spręsti“, – sako LVK generalinė direktorė.

Padidėjo alkoholį vartojusių asmenų dalis

Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per paskutinę savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

„Tyrimas atskleidė, kad visu tiriamu laikotarpiu, 2016-2021 metais, alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje padidėjo. Detalizuojant pagal vartojimo įpročius, matomos skirtingos tendencijos. Galima konstatuoti girtaujančių asmenų dalies smukimą ir progomis alkoholį vartojančių asmenų dalies prieaugį. Reguliariai alkoholį vartojančių grupė yra tarpinė kategorija, kuri linkusi tai išaugti, tai sumažėti likusių kategorijų sąskaita. Palaipsniui mažėja dažnai išgėrinėjančių asmenų ir auga retesniais intervalais alkoholinius gėrimus vartojančių asmenų dalis“, – duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį į girtaujančių asmenų grupę, kurioje dominuoja vyresnio amžiaus vyrai.

„Pusė apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų žmonės, 81 proc. sudaro vyrai. Daugiau girtaujančių matoma miestuose – 33 proc. respondentų. 2020 metais šią dalį sudarė 22 proc. respondentų. Vis dar didžiausią girtaujančiųjų dalį sudaro kaimo gyventojai, nors skirtumas nebėra toks ženklus“, – apžvelgia Vilniaus universiteto mokslininkė.

Kaip ji pastebi, šioje grupėje 2020 ir 2021 metais pakito moterų dalis – ji padidėjo iki 19 proc. nuo buvusių 9 proc. Tačiau atlikus šio pokyčio reikšmingumo tikrinimus nustatyta, kad reikšmingo skirtumo tarp lyties proporcijų pasikeitimo, užfiksuoto tarp 2019 ir 2020 metų, nėra.

„Sunkieji išgertuvių epizodai (daugiau nei 60 ml. grynojo alkoholio vienos progos metu) taip pat tapo retesni. Palaipsniui mažėja itin dažnai pergeriančiųjų dalis, kurie pereina prie rečiau vartojančiųjų grupės, didėja respondentų dalis, kurie per paskutinius metus išvengė tokių išgertuvių epizodų“, – sako doc. dr. Vita Karpuškienė.

Kaip pastebi Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus, nesvarbu, kokiais pjūviais vertintume alkoholio vartojimą – ar pagal vartojimo dažnumą, ar pagal apibendrintas vartotojų grupes, pagrindiniai pokyčiai fiksuojami jau 2017 metais, vieneri metai iki masyvių alkoholio ribojimų įvedimo. Tikėtina, kad retesni išgėrinėjimai ir mažesnis suvartojamas alkoholio kiekis yra sprendimai, kuriuos asmenys priėmė patys, be išorinio įsikišimo.

Alkoholis vartojamas namuose, siekiama pasimėgauti ir pramogauti

Tyrime buvo palyginti 2016 ir 2021 metų įvardinti alkoholio vartojimo motyvai bei vietos, kur vartojama.

„Pastaraisiais, 2021 metais, labai sustiprėjo ir tapo dominuojančiais pozityvių emocijų paieškos motyvai. Respondentai išskiria mėgavimąsi skoniu, švenčių tradicijas. Negatyvius motyvus, kaip kad stresas, vidinė tuštuma, dažniau įvardijo girtaujančių asmenų grupės respondentai. Taigi, alkoholinių gėrimų vartojimą vis labiau skatina pasimėgavimo ir pramogų motyvai, o ne asmeninių problemų ir sunkumų palengvinimo motyvai“, – pažymi doc. dr. Vita Karpuškienė.

Anot jos, vertinant vartojimo aplinką, matoma, kad ji nesikeičia. Namų aplinka toliau išlieka pagrindine vartojimo vieta – dominuoja buitinis alkoholio vartojimas.

Tik nedidelė vartotojų dalis pakeitė savo alkoholio vartojimo įpročius

Tyrime taip pat vertinamas alkoholio ribojimo politikos poveikis asmenų apsisprendimui, vartoti šiuos gėrimus ar nevartoti. Dauguma alkoholio politiką palaiko, tačiau tik nedidelė dalis pakeitė savo alkoholio vartojimo įpročius.

„Daugumos nuomone, ji nepaskatino asmenų pradėti galvoti apie išgeriamo kiekio mažinimą. Tik labai maža visuomenės dalis mano, kad alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai pakeitė jų elgesį ir ši dalis kasmet mažėja. Respondentų deklaruojamas mažesnis išgeriamas alkoholio kiekis yra pačių asmenų, o ne ribojančios politikos sprendimas“, – pažymi Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.

Anot mokslininko, vertinant konkrečias alkoholio ribojimo priemones, dauguma apklaustųjų amžiaus ribojimą ir reklamos draudimą vertina labiau teigiamai arba neutraliai, neigiamai šias priemones vertinančių yra labai nedaug.

„Kitos priemonės – pardavimo laiko ribojimas ir akcizai – nėra taip palankiai vertinami. Pardavimo laiko ribojimą teigiamai vertina trečdalis, o akcizų didinimą – ketvirtadalis respondentų. Neutraliai vertinantys sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį, o likę šias priemones vertina neigiamai“, – tyrimo rezultatus apibendrina dr. Algirdas Bartkus.

Pastaraisiais metais augo pilstuko, naminės degtinės vartojimas

Vilniaus universiteto mokslininkas tyrimo išvadose pastebi, kad COVID-19 ribojimai neturėjo ilgalaikio poveikio vartojimo įpročiams. „2020 metai – pirmieji karantino ir ribojimų metai, kai buvo draudžiama daugelis veiklų, žmonės buvo izoliuoti namuose, nebuvo būtinybės važiuoti į darbą. Visa tai buvo nulėmę dažnesnius išgėrimo epizodus. Vėliau, 2021 metais, taikant mažesnes socialinius kontaktus ribojančias priemones, alkoholio vartojimo dažnumas sugrįžo prie dar iki ribojimų įvedimo jam būdingos smukimo tendencijos“, – sako dr. Algirdas Bartkus.

Anot jo, svarbiausiais neigiamas 2021 metų pokytis yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės prieaugis. „Nors pagrindinė šių gėrimų vartotojų kategorija ir yra girtaujantys asmenys, ženklus nelegalios produkcijos prieaugis tikrai nėra teigiamas reiškinys“, – pažymi mokslininkas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis stiprės aukšto slėgio laukas. Įsivyraus sausi orai, temperatūra kils vis aukščiau.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugpjūčio 2-os naktį žymesnio lietaus nenumatoma. Vietomis suboluos rūkas. Pūs vakarinių krypčių, 3–8 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra – 11–16 laipsnių šilumos. Dieną lietaus tikimybė bus maža. Pūs vakarinių krypčių, 5–10 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra – 20–25 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 3 d. lietaus tikimybė bus nedidelė. Naktį vietomis tvyros rūkas. Pūs nepastovios krypties, 3–8 m/s vėjas. Temperatūra naktį – 8–13, pajūryje – 14–16, dieną – 22–27 laipsniai šilumos.

Rugpjūčio 4 d. lietaus nenumatoma. Vėjas pūs iš pietų, pietryčių, naktį – silpnas, dieną – 5–10 m/s. Temperatūra naktį – 10–15, vakariniame pakraštyje – 16–19, dieną – 25–30 laipsnių.

Rugpjūčio 5 d. lietaus tikimybė bus maža. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, naktį – 3–8 m/s, dieną – 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 13–18, pajūryje – iki 20, dieną – 25–30 laipsnių

Rugpjūčio 6-os naktį šiaurės vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpai palis. Kai kur sugriaudės perkūnija. Vėjas pūs iš pietryčių, pietų, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, naktį – 5 – 10 m/s, dieną – 7–12 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Temperatūra naktį – 13–18, dieną – 20–25, rytiniuose rajonuose – 26–29 laipsnių.