Visi protingi, regis, jau pasisakė. Atėjo mano eilė.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigia, kad antivakseriai yra labai pavojingo biologinio ginklo nešiotojai.
Tačiau biologinis ginklas jau seniai uždraustas.
Išeitų, kad antivakseriai platina tai, kas nelegalu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aišku, Seimas galėtų imti svarstyti dėl europarlamentarės minimo biologinio ginklo legalizavimo savo reikmėms, be galimybės platinti.
Bet nuojauta kužda, kad tai sukeltų dar didesnius neramumus visuomenėje.
Kaži, ar mums to reikia.
Vienintelė išeitis – uždrausti pačius antivakserius.
Nelegaliems nelegaliai platinti tai, kas nelegalu, būtų bent triskart sunkiau.
O veikdami pogrindyje jie ilgai neišsilaikytų.
Aišku, įstatyme turėtų būti numatyta ir galimybė jiems legalizuotis*.
Juk mes ne kokie laukiniai.
Tiesa?

*Legalizuotis – pasiskiepyti nuo COVID-19.

Saugokite savo sveikatą.

VRK nuotr.

Eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas Daiva Žebelienė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, praneša Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VTEK vienbalsiai nusprendė, kad buvusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė D. Žebelienė (dabar ji eina savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas) pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – VPIDĮ) ribojimą atstovauti.

Tyrimo duomenys rodo, kad D. Žebelienė, būdama savivaldybės tarybos nare, atstovavo savo vadovautos UAB „Toluta” interesams Šilutės rajono savivaldybės administracijoje. Nustatyta, kad 2019 ir 2020 m. liepą tuometinė valstybės politikė minėtosios bendrovės vardu pateikė komercinių pasiūlymų dėl rangos darbų atlikimo, o po to pasirašė rangos darbų sutartis.

Pagal VPIDĮ, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK atkreipia Šilutės rajono savivaldybės mero dėmesį, kad turi būti užtikrinta, jog VPIDĮ nuostatų savivaldybėje būtų laikomasi.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jei manote, kad kibernetinio saugumo atakos užšifruojančios jūsų duomenis ir reikalaujančios išpirkų už juos (angl. ransomware) gresia tik didžiosioms pasaulio įmonėms ar institucijoms, tai jūs stipriai apsirinkate. Nuo šių atakų nukenčia tiek verslo atstovai, tiek viešasis sektorius, tiek ir eiliniai žmonės. Kibernetinio saugumo specialistai šias atakas įvardija kaip vienas grėsmingiausių ir sutartinai ragina reikalaujamų išpirkų nemokėti, nes užšifruotus duomenis, net ir sumokėjus išpirką, ne visada įmanoma atgauti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per pastaruosius kelerius metus nusikalstamos grupuotės, kuriančios tokio tipo kenkėjiškas programas ir teikiančios iššifravimo programas kaip paslaugas, sparčiai tobulėja, kiekviena nauja kenkėjiška programinės įrangos versija pasižymi efektyvesniu šifravimu ir naujomis savybėmis, todėl šios atakos sudėtingėja.

„Analitiniais duomenimis nuo 2019 iki 2020 m. išpirkos programų išpuolių padaugėjo 62 proc. Šie virusai nuo kitų skiriasi savo agresyvumu – užvaldytoje sistemoje jie nesistengia užmaskuoti savo veiklos pėdsakų, svarbiausias jų tikslas yra užšifruoti arba vienu metu ir pavogti sistemos savininkui svarbias bylas ar net visus dokumentus, tikintis, kad savininkas bus pasiryžęs sumokėti išpirką jų atgavimui“, – sako Lukas Apynis, ESET Lietuva IT inžinierius, kibernetinio saugumo ekspertas.

Kaip užšifruojančios atakos plinta?

Išpirkos reikalaujančios kenkėjiškos programos ataka dažniausiai vykdoma per elektroninio pašto prisegtukus – tai gali būti dokumentai, archyvo rinkmenos ar paveikslėliai. Pakanka atidaryti prisegtuką ir kenkėjiška programa patenka į jūsų sistemą. Virusas gali slypėti ir kenkėjiškose interneto svetainėse. Apsilankius tokioje svetainėje, jums nežinant, programinė įranga patenka į jūsų kompiuterį ar kitą įrenginį.

Bet kuris žmogus ar įmonė gali tapti išpirkos reikalaujančios kenkėjiškos programos auka. Kibernetiniai nusikaltėliai siekia paveikti kiek įmanoma daugiau naudotojų, kad gautų didžiausią finansinę naudą.

„Štai galima kasdienė situacija. Darželio auklėtoja Rima gauna laišką, kuriame rašoma: „Jūsų banko sąskaita užblokuota! Norėdami gauti daugiau informacijos paspauskite šią nuorodą…“. Rima atidaro e. laišką ir atsisiunčia priedą. Tai viskas, ko reikia, kad išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programa jos kompiuteryje ar telefone pradėtų veikti. Piktavalis Mikas, kuris paruošė virusą, užrakina Rimos dokumentus ir nuotraukas, reikalaudamas sumokėti, jei ši nori atgauti užgrobtus duomenis. Ką turėtų daryti Rima? Sustoti ir susimąstyti, nes pasiduoti nusikaltėlių šantažui nėra išeitis. Ji nustato savo telefone gamyklinius parametrus ir atkuria duomenis pasinaudodama debesijoje saugomomis savo duomenų kopijomis,“ – pataria Rita Šukytė, Europos kibernetinio saugumo mėnesio veiklų organizatorės asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė.

Ragina nemokėti išpirkų

„Lietuvoje kaip ir pasaulyje išpirkos reikalaujančios kibernetinės atakos yra dažnos. Pagal statistinius duomenis pirmas šių metų ketvirtis turėjo daugiau atakų su didesne sklaida, nei visi praėję metai. Kadangi dažniausiai duomenys nebūna nutekinti, bet tampa neprieinami vartotoju, šios atakos retai patenka į viešumą,“ – sako Tadas Dvarvytis, informacinių technologijų valdymo įmonės „ATEA“ saugumo grupės vadovas.

Nusikaltėliams užgrobus ar užšifravus duomenis aukos linkusios sumokėti už juos išpirką bijodamos pasekmių reputacijai, pasitikėjimui, galų gale finansams. Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai sutartinai tvirtina, jog to daryti neverta.

„Nerekomenduojame mokėti išpirkos už užšifruotus failus. Mokant išpirką negarantuojama, kad jūs ar jūsų organizacija atgaus visus duomenis. Sumokėję išpirką ne tik skatinate nusikaltėlius vykdyti dar daugiau atakų, bet ir kitus įsitraukti į tokio pobūdžio neteisėtą veiklą,“ – sako L. Apynis, ESET Lietuva IT inžinierius.

Be to, paliktos spragos saugos sistemose ir toliau vilios kibernetinius nusikaltėlius kartoti atakas. „Pirmiausia reikia sutvarkyti infrastruktūrą, kad ataka negalėtų pasikartoti. O kaip taisyklė išpirkų reikalaujančių programų nusikaltėliai suteikia aukai labai mažai laiko sprendimui priimti. Nesutvarkius spragų po apmokėjimo viskas vėl bus koduota, tik jums jau reikės naujo dešifravimo rakto,“ – pastebi T. Dvarvytis, „ATEA“ saugumo grupės vadovas.

8 patarimai, kaip netapti išpirkos reikalaujančio viruso aukomis

Vadovaudamiesi paprastais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais, galime išvengti pavojaus tapti išpirkos reikalaujančios kenkėjiškos programos aukomis.

Pirma. Nespauskime neaiškių nuorodų gautų brukalu ar nepažįstamo siuntėjo e. laiške.

Antra. Reguliariai kurkime savo duomenų kopijas.

Trečia. Neatskleiskime savo asmeninių duomenų, jei tai nebūtina.

Ketvirta. Reguliariai tikrinkime viešai pasiekiamą informaciją apie save (pavyzdžiui, socialiniuose
tinkluose).

Penkta. Viešoje vietoje jungiantis prie interneto, geriau naudokimės mobiliu internetu, negu nesaugiu viešuoju belaidžiu tinklu.

Šešta. Naudokime kelių faktorių autentifikaciją svarbioms paskyroms apsaugoti.

Septinta. Reguliariai atnaujinkime skaitmeninių įrenginių programines įrangas.

Aštunta. Niekada nenaudokime svetimų USB laikmenų.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dėl susiklosčiusios nepalankios epidemiologinės situacijos Šilutės mieste ir rajone Šilutės ligoninėje laikinai keičiama pacientų lankymo tvarka.

Su gydančio gydytojo leidimu leidžiama lankyti tik terminalinės sveikatos būklės (kraštutinai sunkios) pacientus ir pacientus iki 14 metų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Asmuo, atvykęs lankyti pacientų turi pateikti (atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs prie esveikata.lt) vieną iš šių dokumentų:
vakcinacijos COVID-19 (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą faktą patvirtinantį įrašą;
teigiamo laboratorinio tyrimo IgG antikūnų rezultatų (duomenų) protokolą (galioja 60 dienų);
neigiamo SARS-CoV-2 PGR tyrimo arba greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo rezultatų (duomenų) protokolą (galioja 72 val.);
kartu su vienu iš minėtų dokumentų pateikti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Ligoninėje besigydantį pacientą vienu metu gali lankyti tik vienas žmogus, nebent daugiau lankytojų leidžia gydymo įstaigos vadovas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 2861 koronaviruso atvejis, Šilutės rajone – 79 (šiuo metu rajone serga 404 žmonės). Spalio 14 dienos duomenimis, Šilutės ligoninėje gydomi 38 pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19 liga.

Iš gyvenimo paraščių.

Antraštės rėkte rėkia: „Žiema patuštins kišenes!“
Nekenčiu žiemos.
Iš anksto, tskant.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aišku, aš pajuokavau.
Žiemos negalima nekęsti.
Juolab žiemą gimusiems.
Juolab kad ji nekalta.
Nes valdžia kalta.
Konservatoriai.
Irgi liberalai.
Tiesa?
Bet ir jų negalima nekęsti.
Aišku, galima nemėgti.
Arba nemylėti.
Bet nekęsti – niekada!
Jau vien todėl, kad neapykanta kenkia sveikatai.

Saugokite savo sveikatą.

Geroji naujiena.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kitą savaitgalį Švėkšnoje planuojama didelė šventė.
Organizatoriai žada daug įvairių renginių.
Tiesa, į renginius uždarose patalpose – tik su galimybių pasu.
Užtat parkas ir kitos atviros erdvės laukia visų jūsų atvykstant.
Tad ruoškitės, važiuokite ir… būkite laisvi.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba įspėja eismo dalyvius – keliuose prasidėjo pavojingas eismui laikas, nes rudeniški orai keičia važiavimo sąlygas. Tamsusis paros metas prasideda anksčiau, dažnai susidaro rūkas, matomumą blogina krituliai, o prasidėjus šalnoms keliuose gali būti slidu.

Policija atkreipia dėmesį, kad vis dar nepakankamas pačių eismo dalyvių dėmesys saugiam eismui, sąmoningumo ir drausmingumo stoka daro įtaką vėlyvą rudenį ir žiemą didėjančiam eismo įvykių skaičiui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Keliuose kylantys pavojai

Tamsoje nematomi pėstieji

Tamsiuoju paros metu lyjant ar sningant, vairuotojams pastebėti pėsčiuosius ar dviračius vairuojančius asmenis yra labai sunku. Svarbu, kad eismo dalyviai papildomo dėmesio skirtų savo matomumui kelyje užtikrinti, segėtų kitiems eismo dalyviams matomus atšvaitus, dėvėtų ryškiaspalvius drabužius su šviesą atspindinčiais elementais, naudotų šviečiančius žibintus (žibintuvėlius).

Policija akcentuoja abipusę vairuotojų ir pėsčiųjų tarpusavio atsakomybę dėl saugaus dalyvavimo eisme ir pabrėžia, kad vairuotojai turi laikytis jiems privalomų reikalavimų pėsčiųjų atžvilgiu, o pėstieji turi vykdyti jiems nustatytas pareigas. Pėstieji, norėdami užtikrinti savęs saugumą ir matomumą, turėtų laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, judėti pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik leistinose vietose, gerai įsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Vairuotojams ypatingo atidumo priemonių būtina imtis vietose, kur į kelią gali įžengti pėstieji – gyvenvietėse, prie pėsčiųjų perėjų, gyvenamųjų namų kiemuose ir kitur.

Nuo paskutinės spalio mėnesio savaitės policija šalies keliuose vykdys sustiprintą pėsčiųjų, dviračių vairuotojų eismo saugumo užtikrinimo priemonių kontrolę, daugiau dėmesio skirs vairuotojų pareigų pėstiesiems, dviračių vairuotojams vykdymui užtikrinti.

Netinkamos padangos ir žibintai

Policija atkreipia transporto priemonių vairuotojų dėmesį, kad tinkamai veikiantys stabdžiai, stiklo valytuvai, sureguliuotos žibintų šviesos, tinkamos padangos prisideda prie visų saugumo kelyje. Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemti jo padarinius. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis eksploatuoti draudžiama, o naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi atitikti nustatytus reikalavimus.

Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., šiais atvejais ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas. Pažymėtina, kad, naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą, gali būti panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas ir skirta piniginė bauda. Įpusėjus lapkričio mėnesiui, policija šalies keliuose skirs papildomo dėmesio transporto priemonių techninei būklei, taip pat ir naudojamų padangų atitikties techniniams reikalavimams tikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad, esant blogam matomumui, važiuojant tamsiuoju paros metu, ypač svarbu, kad transporto priemonės žibintai būtų tinkamai sureguliuoti ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tinkamai sureguliuoti žibintai, tvarkingi sklaidytuvai ir kokybiškos žibintų lemputės yra vienos iš veiksmingiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti saugumą važiuojant esant blogo matomumo sąlygomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą transporto priemonės paruošimą saugiai dalyvauti eisme, pasirūpinti automobilio langų švara, užtikrinančia gerą matomumą, pasitikrinti, ar tinkamai veikia stabdžiai, stiklo valytuvai, ar yra jų plovimo skysčio. Turėkite savo transporto priemonėje sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, jos prireiks sustojus tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.

Laukinių gyvūnų migracija

Būtina priminti, kad vėlyvą rudenį užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus, kyla rizika susidurti su dideliais kanopiniais gyvūnais – briedžiais, stirnomis ir kitais, migruojančiais iš ganyklų į miškus ir kitas šaltojo sezono buveines. Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, todėl vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, būtina sulėtinti greitį, kad, atsiradus kliūčiai, vairuotojas bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Svarbu stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį reikia itin atsargiai ir lėtai. Negalima mirksėti žibintų šviesomis ar naudoti garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.

Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo visų eismo dalyvių dėmesingumo ir atsakomybės už savo elgesį kelyje bei linki saugių kelionių.

Teisingumo ministerijos rengiamas jubiliejinis 15–asis Konstitucijos egzaminas šiemet visus norinčius pasitikrinti žinias ir vėl suburs spalio 25 dieną.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kviesdamas prie egzamino prisijungti visus Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius bei pasitikrinti svarbiausio šalies įstatymo žinias, vienas iš Konstitucijos egzamino komisijos narių teisininkas Vytautas Sinkevičius pasidalijo mintimis apie Konstituciją, kurios gali būti naudingos kiekvienam, ketinančiam dalyvauti egzamine.

„Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios, universalios vertybės, tai lyg visuomenės sutartis, pagal kurią tauta, priimdama Konstituciją, susitaria gyventi. Konstitucija reguliuoja visas pagrindines žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimo sritis. Kiekvienas iš mūsų su Konstitucija susiduriame kasdien, todėl labai svarbu ją kuo geriau išmanyti, nes tai leidžia ne tik suprasti, kaip funkcionuoja valdžios institucijos, bet ir padeda pasinaudoti Konstitucija, kai tenka ginti savo pažeistas teises ir laisves“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius, kuris betarpiškai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą.

Teisininkas pabrėžia, kad Konstitucija yra vientisas aktas, jos visos nuostatos susijusios, todėl, norint atskleisti kokios nors konkrečios nuostatos turinį, jos negalima aiškinti izoliuotai nuo kitų Konstitucijos nuostatų. Nepakanka perskaityti tik kurį nors vieną Konstitucijos straipsnį, būtina matyti to straipsnio sąsajas su kitais straipsniais, matyti visuminį teisinį reguliavimą. Labai svarbu ir tai, kad Konstitucijos nuostatų negalima aiškinti tik pažodžiui, nes jos nuostatų tikrasis turinys gali būti atskleistas tik tuomet, kai taikomi ir kiti Konstitucijos aiškinimo metodai: sisteminis, loginis, Konstitucijos kūrėjų intencijų, istorinis ir kiti. Antai, Konstitucijoje nėra parašyta, kad Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius, bet tai nereiškia, kad Konstitucija neįtvirtina tokios Seimo nario pareigos. Ji kildintina iš įvairių Konstitucijos nuostatų, pavyzdžiui, iš nuostatos, kad kiekvienas Seimo narys yra Tautos atstovas, Seimo nario darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto ir kt. Vadinasi, pagal Konstituciją Seimo narys turi konstitucinę pareigą lankyti Seimo, jo komitetų, komisijų posėdžius. O jeigu juos praleidžia be pateisinamos priežasties, jam gali būti surengta apkalta už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą.

V. Sinkevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konstitucijoje yra ir tokių nuostatų, kurių turinį galima aiškinti skirtingai. Tai nėra Konstitucijos kūrėjų neapsižiūrėjimas ar jų kompetencijos stoka. Tiesiog neretai skirtingi žmonės skirtingai supranta tą patį žodinį tekstą. Kita vertus, kai kurios nuostatos buvo suformuotos nepakankamai tiksliai vien dėl to, kad rengiant Konstituciją politikams nepavyko susitarti dėl vienareikšmės atitinkamos Konstitucijos sampratos, buvo ieškoma kompromisinių variantų, kitaip atitinkamos nuostatos apskritai nepavyktų įtvirtinti Konstitucijoje. Koks yra tikrasis atitinkamos Konstitucijos nuostatos turinys, oficialiai gali išaiškinti tik Konstitucinis Teismas. Jo pateiktas išaiškinimas tampa privalomu Seimui, Vyriausybei, Respublikos Prezidentui, todėl leisdami įstatymus, kitus teisės aktus, jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas pritaiko Konstituciją prie besikeičiančio gyvenimo, turime vadinamą „gyvąją Konstituciją“, kai Konstitucijos nuostatos tekstas lieka nepakitęs, tačiau jį išaiškinus, turinys pasipildo naujais aspektais. Taip užtikrinamas Konstitucijos stabilumas, ji apsaugoma nuo nebūtinų pataisų, Konstitucija pritaikoma naujiems visuomenės ir valstybės poreikiams.

„Tik tas gali pasigirti, kad gerai išmano Konstituciją, kuris ne tik skaito Konstituciją, bet ir domisi, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas. Tikroji Konstitucija yra ne tik jos rašytinis tekstas, bet ir tai, kaip jį išaiškino Konstitucinis Teismas“, – sako vienas iš Konstitucijos kūrėjų. Anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas. Valdžios institucijos ir jų pareigūnai negali iškilti virš visuomenės ar žmogaus, jų pareiga – tarnauti žmonėms, užtikrinti, kad asmens teisės ir laisvės nebūtų pažeidžiamos. Kita vertus, kiekvienas iš mūsų turi ne tik teises ir laisves, bet ir pareigas, o įgyvendindami savo teises ir laisves, negalime pažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Konstitucijos negalima aiškinti taip, kad tai būtų žalinga visuomenei. Konstitucijos turime tiek, kiek ją suprantame, kaip ji atsispindi valstybės institucijų ir jų pareigūnų sprendimuose ir veiksmuose, kaip ginamos asmens teisės ir laisvės. Galime pasidžiaugti, kad egzaminą laikančių žmonių kiekvienais metais vis gausėja. Tai rodo, jog Konstitucija vis labiau įauga į visuomenės ir žmonių gyvenimą.

Pasak V. Sinkevičiaus, kuo geriau kiekvienas iš mūsų supras Konstituciją, tuo visuomenėje bus daugiau teisingumo, pagarbos, tolerancijos, atsakomybės.

„Einant į egzaminą, nereikėtų jaudintis ir baimintis, nes šis egzaminas yra skirtas pasitikrinti, ar gerai išmanome pagrindinį valstybės įstatymą, ko dar nežinome, nesuprantame. Einame, kad geriau žinotume. Tai diena, kuri yra skirta pasidžiaugti, kad turime Konstituciją“, – sakė teisininkas.

LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda visus šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias. Egzamine dalyvauti kviečiami visi Lietuvos piliečiai, mylintys savo šalį ir norintys dar geriau išmanyti pagrindinį Lietuvos įstatymą – Konstituciją.

Interneto svetainėje www.konstitucijosegzaminas.lt šiuo metu jau vyksta dalyvių registracija, čia taip pat galima pasitikrinti žinias iš anksto.

Prisijungti prie egzamino dalyviai galės nuo 9 iki 13 val. Užduočių atlikimui bus skirtos 45 minutės. Egzaminą sudaro uždari testo ir vienas atviras klausimai.

Nugalėtojai bus apdovanoti specialiu Prezidento įsteigtu prizu bei Teisingumo ministerijos prizais.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Epidemiologai primena auksinę taisyklę.

Praėjusios savaitės pabaigoje, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, fiksuota trečdaliu daugiau aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių nei paskutiniąją rugsėjo savaitę. Protrūkių kreivės kilimas stebimas dvylika savaičių iš eilės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pasak NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės, dabartinė epidemiologinė situacija reikalauja dar didesnio susikaupimo.

„Svarbiausia taisyklė, kuria visi privalome vadovautis – likti namuose, jei blogai jaučiamės ir visai nesvarbu, esame pasiskiepiję ar ne. Tik taip galime išvengti didesnio viruso plitimo. Tai labai svarbu suprasti ir didesnių kolektyvių vadovams, nes atėjus į darbą vienokius ar kitokius simptomus jaučiančiam darbuotojui, žala gali būti itin rimta, įsiplieskusio protrūkio suvaldymui gali tekti stabdyti ir veiklą. Tokių pavyzdžių praėjusį rudenį turėjome ne vieną. Tad „lik namuose, jei nesveikuoji“ politika vienareikšmiškai turėtų būti prioritetas, jei nėra galimybės taikyti nuotolinio darbo“, – sako G. Aleksienė, primindama, jog pagrindiniai simptomai, būdingi delta koronaviruso atmainai, yra galvos skausmas, gerklės perštėjimas, sloga ir karščiavimas.

Savo ruožtu, gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė primena, kad esminės COVID-19 ligos prevencijos priemonės išlieka tos pačios, o pati pagrindinė – skiepai.

„Nors su virusu gyvename jau tikrai ilgai, pastaruoju metu atrodo, kad šiek tiek primiršome, kaip saugotis. Taisyklingas kaukių dėvėjimas, rankų higiena, atstumų laikymasis, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas yra pagrindinės taisyklės, kurių turime laikytis, siekdami apsisaugoti patys ir apsaugoti kitus. Taip pat rekomenduoju svariai sumažinti kontaktus, vengti nebūtinų apsilankymų vietose, kur susitinkama su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, na ir, žinoma, pasiskiepyti. Laukti tikrai nebėra ko, nes tokia loterija, manant, kad galbūt išvengsi ligos, paprastai tariant, tiesiog primena rusišką ruletę“, – pabrėžia D. Razmuvienė.

Ugdymo įstaigose situacija įtempta, bet stabili

Nors praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių (469) buvo registruota ugdymo įstaigose, specialistų vertinimu, situacija išlieka stabili. Lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje nėra.

Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. 96 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Alytaus, Utenos apskrityse.

Daugelyje sektorių reikšmingų pokyčių nėra

40-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių prieaugį epidemiologai fiksavo gamybos, prekybos, statybų sektoriuose, tačiau jis nebuvo žymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų. Atitinkamai fiksuota 41, 12 ir 8 aktyvūs protrūkiai.

Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Gydymo įstaigose fiksuoti 62 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo 61, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose – 17, prieš savaitę jų buvo registruota 11.

Maisto pramonės, logistikos ir transporto, žemės ūkio įmonėse, taip pat paslaugų sektoriuje 40-ąją metų savaitę stebimos palankios tendencijos. Šiose srityse protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos net iki 50 proc.

Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuota 720 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, kai savaitę prieš tai – 546 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.

NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.

Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu www.koronastop.lt arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.

Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams), gali padėti išsaugoti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą:
• vitaminai D,
• vitaminas E ,
• B grupės vitaminai.

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali išsaugoti plaukus stiprius ir sveikus.

Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti

Vitaminas D

Papildomai vartojamas vitaminas D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, tačiau jo trūkumas gali turėti įtakos plaukų sveikatai.

2019 m. apžvalgoje rasta įrodymų, rodančių ryšį tarp vitamino D trūkumo ir alopecijos – būklės, kuri sukelia stiprų plaukų slinkimą. Daugelyje apžvalgos tyrimų nustatyta, kad žmonėms, sergantiems lizdine alopecija (plaukų slinkimu), yra nustatytas per mažas vitamino D kiekis. Lizdinė alopecija yra autoimuninė būklė. Remiantis apžvalga, kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad lizdinės alopecijos simptomai gali būti sunkesni žmonėms, turintiems per mažą vitamino D kiekį.

Tačiau 2016 m. tyrimo, kuriame buvo surinkta informacija iš 55 929 tirtų moterų Jungtinėse Valstijose, autoriai nerado stipraus ryšio tarp bendro vitamino D suvartojimo (nesant jo trūkumui) ir plaukų slinkimo stabdymo. Taip pat yra nedaug įrodymų, kad vitaminas D gali sukelti plaukų ataugimą.

Kai kurie tyrimai parodė, kad per mažas vitamino D kiekis gali būti susijęs su moteriško tipo plaukų slinkimu, kuris yra labiausiai paplitęs plaukų slinkimas moterų tarpe. Tačiau norint patvirtinti šią galimą sąsają, būtini tolesni tyrimai. Taip pat reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti galimą vitamino D naudą plaukų augimui.

Svarbu gauti pakankamai vitamino D

Maisto papildų tarnyba rekomenduoja suaugusiesiems gauti 600 tarptautinių vienetų (TV) arba 15 mikrogramų (mcg) vitamino D per dieną. Tačiau daugelis ekspertų sutinka, kad ši dienos rekomendacija greičiausiai yra per maža, kad pasiektų optimalų kiekį kraujyje, kuris, daugumos ekspertų nuomone, yra nuo 30 iki 60 nanogramų mililitre (ng / ml). Žmonės gali sužinoti savo vitamino D kiekį ir tai, ar jo trūksta, paprašydami gydytojo atlikti kraujo tyrimą.

Nemažai maisto produktų turi didelį kiekį vitamino D, tačiau šie maisto produktai yra vieni iš geriausių jo šaltinių:
• žuvys, tokios kaip lašiša ar kardžuvė,
• grybai,
• kiaušinių tryniai,
• apelsinų sultys, papildytos vitaminu D,
• pienas, papildytas vitaminu D.

Saulės šviesa taip pat yra būtina, nes tai leidžia kūnui gaminti vitaminą D. Tačiau žmonės turėtų nepamiršti dėvėti apsaugos nuo saulės priemonių, nes per didelis saulės poveikis laikui bėgant gali pakenkti odai.

Vitamino D papildų galima įsigyti internetu, tačiau prieš pradėdamas vartoti vitaminus, asmuo visada turėtų pasitarti su savo gydytoju. Nors ir vitamino D papildai yra gana saugūs, o toksiškumas yra labai retas, tačiau vitamino D vartojimas labai didelėmis dozėmis gali sukelti toksišką poveikį organizmui, kuris gali sukelti sunkių komplikacijų. Pernelyg didelė dozė būtų didesnė nei 50 000 TV arba kai vitamino D kiekis kraujyje yra didesnis nei 150 ng / ml. Vitamino D toksiškumo atvejai paprastai yra susiję su netinkamu dozavimu. Norėdamas išvengti problemų, pacientas turėtų paprašyti savo gydytojo ištirti vitamino D kiekį ir pasiūlyti tinkamą dozę. Vitaminas D, vartojant kartu su maistu, kuriame yra riebalų, pagerins šio vitamino absorbciją (pasisavinimą).

B grupės vitaminai

B grupės vitaminai yra būtini medžiagų apykaitai ir nervų sistemos veiklai. B grupės vitaminai padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir palaiko centrinę nervų sistemą. Daugelis svetainių ir grožio nuomonės formuotojų taip pat teigia, kad populiarūs B grupės vitaminai, tokie kaip B12, gali padėti sustiprinti plaukus ir juos kondicionuoti. Tolesniuose skyreliuose bus apžvelgta, ką mums apie tai sako moksliniai tyrimai.

Mokslininkai tyrinėjo B grupės vitaminų ir plaukų slinkimo ryšį, tačiau jie dar nieko nepatvirtino. B komplekso vitaminai yra:
• B1, arba tiaminas,
• B2, arba riboflavinas,
• B3, arba niacinas,
• B5 arba pantoteno rūgštis,
• B6 arba piridoksinas,
• B7 arba biotinas,
• B9 arba folatas,
• B12 arba kobalaminas.

Geriausia vitaminus gauti iš suvartojamo maisto. Keletas B grupės vitaminų maisto šaltinių yra šie:
• pilno grūdo gaminiai,
• daržovės, įskaitant tamsius, lapinius žalumynus,
• mėsa, pavyzdžiui, jautienos kepenys ir paukštiena,
• žuvis,
• naminiai kiaušiniai,
• pupelės ir ankštiniai augalai,
• riešutai,
• avokadai.

B grupės vitaminai yra tirpus vandenyje, o tai reiškia, kad organizmas negali jų kaupti. Kūnas su šlapimu išskiria viską, ko jis nenaudoja. Štai kodėl žmonės turėtų kasdien vartoti vandenyje tirpius vitaminus.

Nors su maistu gauti vitaminus yra geriausia, daugeliui žmonių gali prireikti B grupės vitaminų plaukams kaip maisto papildų, kad patenkintų jų poreikius. Veiksniai, dėl kurių gali prireikti papildų, yra šie:
• vyresnis amžius,
• būklių, turinčių įtakos virškinimo sistemai, buvimas,
• augalinės dietos laikymasis,
• nėštumas,
• tam tikrų vaistų vartojimas.

Žmonėms, turintiems bet kurį iš šių veiksnių, yra didesnė rizika išsivystyti tam tikrų B grupės vitaminų trūkumui.

Vitaminas B12

Kai kurie šaltiniai teigia, kad vitaminas B12 gali turėti įtakos plaukų sveikatai. Tačiau keliuose 2019 m. apžvalgoje paminėtuose tyrimuose nerasta ryšio tarp B12 kiekio pokyčių organizme ir plaukų slinkimo ar augimo. Nors dėl B12 trūkumo gali slinkti plaukai, tyrimai nerodo, kad žmonės, neturintys šio vitamino trūkumo, gali pagerinti plaukų augimą naudodami jo papildą. Nepaisant to, norint gauti pakankamai vitamino B12, būtina gera pilnavertė mityba. Geri vitamino B12 šaltiniai yra mėsa, pieno produktai ir kiti gyvūninės kilmės maisto produktai. Taip pat yra pirkti B grupės vitaminų papildų.

B12 trūkumo simptomai yra anemija ir nuovargis. Ligų prevencijos ir sveikatos skatinimo tarnyba siūlo, kad suaugę žmonės gautų 2,4 mcg vitamino B12 per dieną. Nėščiosioms reikia 2,6 mcg per dieną, o žindančioms – 2,8 mcg per dieną. Prieš bandydami vartoti papildus, visada pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie gali trukdyti vartojamų vaistų poveikiui.

Vitaminas B7

Mažas vitamino B7 arba biotino kiekis gali sukelti plaukų slinkimą. 2016 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 541 moteris, nustatė biotino trūkumą 38% dalyvių, patyrusių plaukų slinkimą. Nors tyrimai parodė, kad papildomas biotinas gali būti naudingas plaukų augimui žmonėms, kuriems trūksta šio vitamino, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių biotino papildų naudojimo naudą plaukų augimui žmonėms, turintiems normalų biotino kiekį.

Vitaminas E

Mokslininkai atliko keletą vitamino E ir tofenolio tyrimų. Vitaminas E yra maistinė medžiaga, veikianti kaip galingas antioksidantas organizme.

2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad žmonių, sergančių lizdine alopecija, kraujyje vitamino E koncentracija buvo žymiai mažesnė nei tų, kuriems nebuvo šios būklės. Tačiau ne visi tyrimai patvirtina šias išvadas, remiantis 2019 m. apžvalga.

2010 m. klinikinio tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad vartojant tofenolio papildus pagerėjo alopecija sergančių žmonių plaukų sveikata. Šie papildai taip pat padėjo išvengti plaukų slinkimo.

Kiekvienas iš mūsų gali įtraukti vitaminą E į savo mitybą valgydamas kviečių gemalus, špinatus, žuvį ir migdolus. Kai kurie žmonės nusprendžia įtrinti vitamino E aliejų tiesiai į savo kūno ar galvos odą, manydami, kad tai pagreitins ląstelių regeneraciją (atsinaujinimą). Tačiau mokslininkai to dar nepatvirtino. Vitamino E taip pat galima įsigyti vaistinėse ir internete kapsulių pavidalu ir skysčio pavidalu. Tačiau verta paminėti, kad perteklinis riebaluose tirpaus vitamino E papildo vartojimas gali sukelti plaukų slinkimą ir kitus neigiamus šalutinius poveikius.

Kiti būtini vitaminai

Buvo atlikta ne daug vitaminų D, B ir E poveikio plaukams tyrimų, o dar mažiau mokslininkų tyrinėjo kitų vitaminų naudą plaukų augimui. Žemiau pateiktame sąraše apžvelgiami kai kurie kiti būtini vitaminai ir jų poveikis plaukams.
• Multivitaminai: multivitaminai gali papildyti visų pagrindinių vitaminų atsargas. Geros vitaminų atsargos pagerins bendrą sveikatą, taip pat gali padėti apsaugoti plaukus. Multivitaminų galima įsigyti internetu.
• Vitaminas C: vitamino C trūkumo simptomas yra spirale besisukantys plaukai. Tai rodo, kad vitaminas C gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą, nepaisant įrodymų stygiaus, kad jis gali užkirsti kelią plaukų slinkimui. Raudonosios paprikos, žalios lapinės daržovės ir citrusiniai vaisiai yra puikūs vitamino C. Tačiau norint vartoti papildus, jų galima įsigyti ir internetu.
• Vitaminas A: vitaminas A taip pat žinomas kaip retinolis, prisideda prie plaukų sveikatos. Jis palaiko sebumo išsiskyrimą – tai medžiaga, kuri apsaugo nuo plaukų lūžinėjimo. Vitamino A papildų galima įsigyti internetu. Tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad vartojant per daug vitamino A, gali slinkti plaukai.

Maistinių medžiagų pusiausvyros palaikymas vartojant subalansuotą maistą ir žinomų vitaminų trūkumų papildymas yra geriausi būdai palaikyti plaukų sveikatą.

Kitos priemonės nuo plaukų slinkimo

Vitaminai ir kitos maistinės medžiagos yra svarbios plaukų sveikatai, tačiau tam tikri plaukų priežiūros namuose veiksniai taip pat gali padėti. Pavyzdžiui, 2017 m. atliktame tyrime rasta įrodymų, leidžiančių manyti, kad stresas gali sukelti plaukų slinkimą.

Norėdami išsaugoti ir pagerinti plaukų sveikatą, galite:
• sumažinti plaukų formavimo priemonių naudojimą, vengti plaukų veikimo karščiu (džiovinimo, tieisinimo);
•sumažinti stresą atlikdami bent 150 minučių vidutinio sunkumo ar intensyvaus fizinio krūvio pratimus per savaitę;
•išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens per dieną;
•laikytis sveikos, maistingomis medžiagomis gausios mitybos.

Visi šie patarimai, naudojami kartu, gali padėti pagerinti plaukų stiprumą ir išvaizdą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuolatinis plaukų rišimas ar tam tikrų plaukų šukuosenų (pavyzdžiui, stipriai supinti plaukai) darymas gali sustiprinti alopeciją (plaukų slinkimą).

Nereceptiniai produktai

Kai kurie plaukų augimą skatinantys produktai gali padėti sustabdyti ar sulėtinti plaukų slinkimą. Daugumoje šių produktų yra veikliosios medžiagos minoksidilo arba finasterido. Kortikosteroidai taip pat yra gana dažni tokių priemonių ingredientai.

Nors 2019 m. apžvalgoje nustatyta, kad šie produktai gali būti naudingi gydant plaukų slinkimą, nėra daug įrodymų, kad plaukai ir toliau augs po to, kai žmogus nustos naudoti produktą. Taip pat verta paminėti, kad daugumos plaukų augimą skatinančių produktų efektyvumo klinikinių tyrimų dalyviai buvo vyrai.

Visada geriausia maistinių medžiagų gauti iš sveiko maisto. Nors daugelis vitaminų ir mineralų papildų gali būti naudingi tam tikroms gyventojų grupėms, svarbu įsigyti šiuos produktus iš patikimų kompanijų, kurių produktų kokybę ir grynumą tam tikros tarnybos. Visada geriausia prieš pradedant vartoti maisto papildą pasitarti su gydytoju, kad būtų užtikrintas papildo reikalingumas ir saugumas. Internetu galima įsigyti įvairių produktų, tačiau nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jie tiks visiems. Todėl žmonės turėtų pasirūpinti, kad būtų laikomasi ant pakuotės pateiktų instrukcijų.

Apžvalga

Nesveiki plaukai gali atrodyti neestetiški ir trapūs, o ne lankstūs ir žvilgantys. Plaukai, kurie pradeda slinkti kuokštais arba lūžinėja, gali būti pagrindinės sveikatos problemos simptomas.

Žvynelinė, dermatitas ir odos vėžys gali sukelti plaukų slinkimą. Kitos priežastys yra vyrų ir moterų nuplikimas, lizdinė alopecija, stresas ir taikomas tam tikras medicininis gydymas.

Hormoniniai ir genetiniai veiksniai vaidina pagrindinį vaidmenį plaukų augime, ir vargu ar papildomai vartojami vitaminai turės didesnę įtaką nei šie veiksniai. Tačiau papildai gali padėti žmonėms, turintiems didesnę riziką vitaminų trūkumui išsivystyti ir išvengti papildomų komplikacijų.

Reguliariai kerpant plaukus, jie taip pat gali atrodyti sveikesni, kadangi pašalinami skilinėjantys plaukų galiukai ir sumažinamas plaukų svoris. Tai gali sumažinti poveikį šaknims, kurios auga iš galvos odos. Sveika galvos oda yra raktas į sveikų plaukų augimą. Žmonės, susirūpinę dėl plaukų slinkimo, gali apsilankyti pas dermatologą ir nustatyti plaukų augimo problemų priežastis. Dermatologas taip pat galės rekomenduoti jų sprendimo būdus.

Pagal užsienio spaudą parengė gyd. V. Mulevičius

————————————————————————————————————————————————————-
www.bonum.lt

https://www.medicalnewstoday.com/articles/318403

Užsakymo Nr. 211012

COVID-19 sergančius ligonius Šilutės ligoninėje gydo (iš kairės) vyresnioji slaugytoja K. Norkienė, gydytojai E. Padimanskas, M. Zutkis, A. Dmitrijevienė. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

„Tokia sunki situacija, kokia yra dabar, per pirmąją COVID-19 bangą nebuvo. Jeigu pavasarį kas antram ligoniui reikėjo deguonies, tai dabar – devyniems iš dešimties. Skyriuje nuolat yra ligonių, kuriems taikoma intubacija (vamzdelio įvedimas) ar dirbtinė plaučių ventiliacija. Jau mėnuo, kai užimtos visos lovos, jeigu vienas žmogus pasveiksta, tuoj pat į jo vietą guldomas kitas“, – apie kasdienybę pirmajame Šilutės ligoninės COVID-19 skyriuje kalba skyriaus koordinatorius, gydytojas Edgaras Padimanskas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dieną ir naktį ligonių gyvybes gelbstintys gydytojai Audronė Dmitrijevienė, Martynas Zutkis neskaičiuoja viršvalandžių, nuovargio, iš šeimų atimto laiko. Dirbti jiems tenka ir sunkiomis psichologinėmis sąlygomis, mat dažnai patiria spaudimą iš pacientų ar jų artimųjų. Dažniausiai nepasiskiepiję pacientai būna aršūs, nenori pripažinti ligos, gydytojams nurodinėja, kaip turėtų būti gydomi. Būna ir tokių atvejų, kad gydytojų, slaugytojų darbas stebimas per skyriaus langus, filmuojamas.

Nuo rugsėjo pabaigos Šilutės ligoninėje suformuotas taip vadinamas antrasis COVID-19 skyrius, kuomet infekcija buvo patvirtinta Slaugos ir Palaikomojo gydymo pacientams, atlikus profilaktinį testavimą. Šiame ligoninės karštajame taške dirba gydytojai Violeta Giedraitienė ir Mantas Viliušis.

Imunitetas formuojasi skirtingai

Pirmasis Covid-19 skyrius įsikūręs atokiau nuo kitų ligoninės pastatų, Tulpių gatvėje. Čia yra 20 lovų, dvi iš jų reanimacinės. Skyriaus veikla atnaujinta nuo rugpjūčio 16 dienos, kada Šilutės rajone pradėjo daugėti susirgimų koronavirusu. Jau mėnuo, kai visos skyriaus lovos nuolat užimtos.

Apie 90 proc. skyriuje gydomų pacientų yra neskiepyti. Skyriaus koordinatorius gydytojas E. Padimanskas pripažįsta, kad serga ir skiepyti žmonės, tačiau jie serga lengviau. Pavyzdžiui, neseniai skyriuje gulėjo virš 70 metų vyras ir žmona, kurie abu paskiepyti buvo pavasarį. Po keturių parų jie išvažiavo namo. Tuo tarpu buvo atvejų, kai jaunesni neskiepyti žmonės skyriuje praleido po 20 dienų, nes liga jiems pasireiškė sunkesne forma.

Kaip veikia skiepas, ar bus didelis jo veiksmingumas, priklauso nuo žmogaus imuniteto, kuris kiekvieno skirtingas. Būna, kad sunkiau persirgęs žmogus po 3 mėnesių nebeturi antikūnų, o lengviau sirgęs – jų turi dar ir po pusės metų. Gydytojo pastebėjimu, antikūnai kur kas ilgiau išsilaiko pas vaikus, negu suaugusiuosius. Susilpninti imunitetą gali įvairios vėžinės, autoimuninės ligos, cukrinis diabetas.

Skyriuje dar neteko gydyti pacientų,  jau kartą persirgusių COVID-19 liga.

Antivakseriai nurodinėja, kaip gydyti

Skaudu COVID-19 skyriuje dirbantiems gydytojams girdėti, kai jų darbą nuolat kritikuoja antivakseriai ar jų artimieji. Nepasiskiepiję, COVID-19 ligos nepripažįstantys žmonės yra agresyvesni, dėl to psichologinė atmosfera skyriuje sudėtingesnė negu pavasarį.

„Jie reikalauja, nurodinėja, kaip juos gydyti, ką reikia daryti. Ar mes galime nurodinėti elektrikui, kuris dirba savo darbą, jei nieko neišmanome? Pagalvokite, ar galite nurodinėti gydytojui, jeigu nesate tos srities specialistai“, – apmaudo neslepia E. Padimanskas.

Gydytojai prašo ir sąmoningumo: neikite į parduotuves, šeimos gydytojų centrus ar ligoninės polikliniką žinodami, kad sergate COVID-19. Visų pirma, tai yra pažeidimas, už kurį gresia bauda ar net baudžiamoji atsakomybė. Antra, jeigu neturėsime sąmoningumo, pandeminė situacija ir toliau nesibaigs, kovidiniais pacientais ir toliau bus perpildytos ligoninės, dėl to sunkiau paslaugas gaus žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis, dėl to mokyklose bus izoliuojami vaikai.

Plaučių nuotrauka negydo

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad COVID-19 susirgę žmonės prašo šeimos gydytojų siuntimų atlikti plaučių nuotrauką. Praėjusią savaitę vienas toks sergantis pacientas atėjo į Šilutės ligoninės Konsultacinę polikliniką, kartu su kitų ligonių srautu. Taip jis sukėlė pavojų kitų pacientų ir medikų sveikatai.

„Jeigu nėra dusulio, oro trūkumo, greičiausiai plaučių nuotrauka susirgimo neparodys. Rentgeno nuotrauka negydo, nereikia savavališkai veržtis į poliklinikas, prašyti šeimos gydytojų siuntimų“, – sako E. Padimanskas.

Gydytojas primena, kad susirgus koronavirusu, visų pirma reikia konsultuotis su savo šeimos gydytoju, karščiuojant temperatūrą mušti tam skirtais vaistais. Jeigu pasijutote blogai, pradėjo trūkti oro, atsirado dusulys ar kiti ryškesni COVID-19 simptomai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai, kurie specialiai tam pasiruošę, jūsų būklę įvertins objektyviai ir jeigu bus poreikis, atveš į COVID-19 skyrių.

Statistiniai duomenys

Spalio 12 dienos duomenimis, Šilutės ligoninėje buvo gydomi 37 pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19 liga. COVID-19 skyriuje Tulpių gatvėje buvo gydoma 14 pacientų. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vakar gydomi 23 pacientai.

Šilutės rajone pirmadienio parą patvirtinta 11 naujų COVID-19 atvejų, šiuo metu serga 335 gyventojai.

Ligoninėje ir toliau teikiama būtinoji ir stacionarinė pagalba, ambulatorinės bei planinės paslaugos, iš dalies ribojamos Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Iš gyvenimo paraščių.

Naujas tyrimas parodė – persirgus COVID-19 gresia sulėtėjęs mąstymas ir netgi potrauminio streso sindromas.
Tačiau asmeninė patirtis primena, kad nebūtina persirgti koronavirusu, jog tai patirtum.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įžvalgos

Jeigu pajutote, kad sulėtėjo mąstymas arba pasireiškė potrauminio streso sindromui būdingi požymiai, tai visai nereiškia, kad persirgote koronavirusu – tiesiog vakar galbūt padauginote.

Jeigu vis dėlto jau persirgote koronavirusu, tai visai nereiškia, kad būtinai sulėtės jūsų mąstymas arba pasireikš potrauminio streso sindromui būdingi požymiai – pasekmės gali būti ir liūdnesnės.

Rekomendacija

Saugokite savo (ir mano, jeigu ką) sveikatą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-1624 nuo spalio 11 dienos pradedamas 2021 – 2022 metų šildymo sezonas.

Oficialus šildymo sezonas Šilutės rajone šiemet prasideda 3 dienomis anksčiau nei prieš metus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį kainuos 5.26 ct (su PVM). Praėjusių metų spalį kainavo 4.15 ct.

Lapkričio mėnesį centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti dar brangiau („Šildymas Šilutėje gali brangti visu ketvirtadaliu“).

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Specialistai pataria skiepytis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2021–2022 m. gripo sezonas, t. y. nuo 40-osios šių metų savaitės pradedamas atidžiai stebėti sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis, kuris parodo, kiek asmenų kreipiasi į gydymo įstaigas dėl gripo ir kitų virusų sukeltos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Gripo sezonas šalyje paprastai tęsiasi iki kitų metų gegužės mėnesio.

Per savaitę sergančiųjų padaugėjo

NVSC duomenimis, spalio 4–10 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 75,9 atvejo 10 tūkst., savaitę prieš tai – 66,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, o didžiausias – Šiaulių apskrityje.

Praėjusią savaitę gripas diagnozuotas 7 asmenims, ankstesnę savaitę (rugsėjo 27–spalio 3 d.) gripu sirgo 3 Lietuvos gyventojai.

Pirmąją 2021–2022 m. gripo sezono savaitę dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Skiepai nuo gripo padeda išvengti sunkių gripo komplikacijų

Primename, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra skiepai. Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami valstybės lėšomis.

„Rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktinis skiepijimas sezoninio gripo vakcina yra pagrindinė (specifinė) gripo profilaktikos priemonė, leidžianti mažinti gripo keliamą žalą visuomenės sveikatai. Skiepijant, ypatingai rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

Nemokamai nuo gripo skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

65 m. ir vyresni asmenys;
nėščiosios;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
2020–2021 m. gripo sezoną paskiepyti 208 355 asmenys, priklausantys rizikos grupei.
Gripo sezono metu itin svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, kurią būtina iš karto išmesti. Jei po ranka neturite servetėlės, patariama kosėti ar čiaudėti į alkūnės linkį – taip rankomis virusų nepernešite ant liečiamų daiktų. Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus ir kt.), nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ciklonas atgena debesis ir lietų, sustiprės vėjas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Spalio 12-os naktį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, palis. Kai kur galima perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, 6–11 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Daug kur oro temperatūra sieks tik 0–5, pajūryje – 6–8 laipsniai šilumos, daugelyje rytinių ir pietinių rajonų ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – bus 0–5 laipsniai šalčio. Dieną daug kur palis. Vietomis perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, 6–11 m/s, per perkūniją vakariniuose rajonuose kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra dieną – 8–12 laipsnių šilumos.

Spalio 13-os naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 4–9 m/s, dieną pajūryje iki 12 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio, dieną – 7–12 laipsnių šilumos.

Spalio 14 d. vietomis palis (naktį silpnai). Vėjas naktį vakarinių krypčių, 3–8 m/s, dieną pietvakarių, pietų, 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra naktį – 1–6 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos – 0–5 laipsniai šalčio, dieną – 8–13 laipsnių šilumos.

Spalio 15 d. numatomas lietus. Vėjas naktį pietų, pietvakarių, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 9–14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, pajūryje – 8–10 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos – 0–3 laipsniai šalčio, dieną – 9–13 laipsnių šilumos.

Spalio 16-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis. Vėjas vakarų, pietvakarių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 2–7, pajūryje – iki 9 laipsnių šilumos, dieną – 9–13 laipsnių šilumos.

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Pasvalyje vykusiame atvirajame dziudo čempionate šilutiškiai sportininkai iškovojo 5 medalius.

Geriausiai sekėsi Benui Burbai, kuris iškovojo čempiono titulą U-9 amžiaus grupėje (svorio kategorijoje per 42 kilogramų).

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Benas Kovyrcovas laimėjo sidabro medalį U-13 amžiaus grupėje, tik finale nusileidęs sportininkui iš Alytaus, o Saimonas Vytuvis pelnė čempionato bronzą.

Ignas Klimanskis užėmė antrąją vietą U-15 amžiaus grupėje, finalinėje kovoje pralaimėjęs Elektrėnų sporto centro auklėtiniui, o Justas Vyšniauskas iškovojo trečiają vietą.

Turnyre Pasvalyje dėl apdovanojimų kovojo trijų amžiaus grupių sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šilutės sporto mokyklai ir dziudo klubui „Kumikata“ atstovavo septyni sportininkai (treneris Rimvydas Lukošius).

www.lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį pagerbė totalitarinių XX a. režimų aukų atminimą apsilankę Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerio objektų komplekse.

Macikų lageriai – tai simboliška ir unikali vieta, kurioje net 15 metų veikė abiejų žiauriausių Europos totalitarinių režimų – nacistinio ir stalinistinio – lageriai. Abu naudojo tuos pačius pastatus ir infrastruktūrą žmonėms kalinti ir kankinti.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Macikų lagerio simbolizmas priverčia susimąstyti apie totalitarinių režimų brutalią prigimtį, jų represinį aparatą ir nusikaltimus žmoniškumui, nusikaltimus, įvykdytus ir Lietuvos žemėje. Macikuose galėtų iškilti istorinės atminties centras, svarbus tiek Lietuvos, tiek Europos istorinei atminčiai“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovo nuomone, totalitarinių režimų – ir nacizmo, ir komunizmo – nusikaltimų žmonijai tyrimai ir skleidžiama istorinė tiesa yra būtinas atsakas šių dienų tironams, kurie kėsinasi ir į praeitį, siekdami perrašyti istoriją ir įtikinti, kad agresorius – tai auka, o auka – tai agresorius.

Macikų lageriuose kalėjo, buvo kankinami ir nacių bei sovietų režimų aukomis tapo daugiau nei 20-ies šalių piliečiai: lietuviai, latviai, estai, lenkai, baltarusiai, rusai, ukrainiečiai, britai, prancūzai, belgai, amerikiečiai, kanadiečiai, olandai, danai, vokiečiai, austrai, čekai, vengrai, rumunai, armėnai ir netgi Naujosios Zelandijos piliečiai.

Iš‘spaudos.

Tai, kas toliau bus parašyta apie COVID-19 vakcinas, gąsdina pačius sąmokslo teorijų ir kitokių melagienų skleidėjus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Iš‘spaudos

„Tai, ką jie aptiko, yra šokiruojantis faktas“, – sakė daktarė Jane Ruby laidoje „Stew Peters Show“. Tyrėjų grupės aptiko nesuskaičiuojamą daugybę smulkių aštrių metalinių objektų, parazitų ir įvairiausių keistų medžiagų, kurių jie negalėjo patalpinti namuose ir niekada anksčiau nebuvo matę. „Daiktai, kurių nėra vakcinoje“, – sakė Ruby.

Nesuskaičiuojama daugybė smulkių aštrių metalinių objektų, parazitų ir įvairiausių keistų medžiagų, kurių jie negalėjo patalpinti namuose – brr! – tai tikrai gąsdina.

Šviesaus savaitgalio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per praėjusią parą Šilutės rajone nustatyti 83 nauji COVID-19 atvejai – 10 daugiau nei prieš dvi dienas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajone koronavirusine infekcija serga mažiausiai 387 gyventojai.
Nuo pandemijos pradžios patvirtinti iš viso 4348 susirgimo COVID-19 atvejai, 83 žmonės mirė.

iža.lt.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tuo įsitikinę žiniasklaidos rinkos ekspertai, vertindami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spalio 6 d. priimtą sprendimą dėl prieš kelerius metus regioniniame portale „Atvira Klaipėda“ aprašytos viešųjų pirkimų istorijos Klaipėdos regione. Publikacijoje buvo rašoma, kad viešąjį pirkimą laimėjo bendrovė, kuriai vadovauja neseniai į politiką ėjęs savininkas, kurio mama užėmė aukštas pareigas viešąjį pirkimą organizavusioje savivaldybės įmonėje.

Verslo atstovas teisme įrodinėjo, kad jis yra privatus asmuo ir redakcija, nurodydama jo vardą ir pavardę, pažeidė jo teisę į privatumą. Redakcija įrodinėjo, kad visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti ir būti informuota apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus. Teismas, kurio sprendimas neskundžiamas, priėmė redakcijai nepalankų sprendimą – pripažino, kad publikacijoje neturėjo būti nurodyti asmens vardas ir pavardė.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, tai – precedento neturintis teismo sprendimas, po kurio gali formuotis ne tik nauja teismų praktika, bet ir daugėti atvejų, kai tam tikri žmonės, prisidengdami privatumu, bandys trukdyti žurnalistams atlikti savo tiesioginę pareigą – informuoti visuomenę apie tai, ką ji turi teisę žinoti.

„Žiniasklaidos atstovams – tai netikėtas akibrokštas. Kyla grėsmė, kad gali daugėti atvejų, kai bus bandoma užkirsti kelią Lietuvos žmonėms sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir trukdoma žurnalistams parengti kokybišką bei objektyvią informaciją. O tai reiškia, kad svarbi informacija apie abejonių keliančius viešuosius pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigose gali likti nepaskelbta“, – sako A. Marcinkus.

Anot jo, jei formuotųsi tokia praktika, kyla didžiulė rizika ir dėl viešųjų finansų naudojimo skaidrumo, nes mažėtų atskaitomybė visuomenei.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad suabsoliutinus privatumą, gali smarkiai sumažėti skaidrumo, daugėti piktnaudžiavimo atvejų ir spaudimo žiniasklaidai, kas sumenkintų žodžio laisvę.

„Matome riziką, kad pusiausvyra tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą išsikreipia, o žiniasklaidos laisvė ribojama pernelyg stipriai. Be to, informacija apie viešųjų pirkimų laimėtojus ir su jais sudarytas sutartis yra viešai skelbiama tiek jas organizuojančių institucijų, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėse“, – sako V. Beniušis.

Naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas tvirtina, kad ruošiant informaciją redakcijos ir žurnalistai visuomet stengiasi labai tiksliai įvardinti faktus ir aplinkybes, o dabar tai padaryti gali būti sudėtinga.

„Panašu, kad tokios galimybės galime nebeturėti, net jei viešieji pirkimai keltų abejonių ir jais domėtųsi teisėsaugos institucijos. Jei konkurso laimėtojas, pasinaudodamas šiuo precedentu pasakytų, jog nesutinka, kad būtų jo tapatybė atskleista, to ir negalėtume daryti. Nepaisant to, kad informacija apie įmones, akcininkus ir vadovus yra viešai prieinama, o apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą žmonės turi teisę žinoti“, – sako T. Mikalajūnas.

Siekiant apginti žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti, žiniasklaidą atstovaujančios organizacijos planuoja kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) ir Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). Taip pat bus inicijuota diskusija apie būtinybę praplėsti viešojo asmens sąvoką, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta, kai visuomenės teisė žinoti yra varžoma.