www.silutesligonine.lt nuotr.

„Šilutiškiai tėvai – atsakingi, mylintis savo vaikus, rūpestingi”, – pastebėjimais apie mažamečius auginančius tėvus dalijasi VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistės, į kurias kompleksinės pagalbos kreipiasi vis daugiau tėvų.

„Džiaugiamės, kad tėvai nebijo ir kreipiasi į mus dėl įvairių vaiko raidos sutrikimų: tiek dėl psichologinių, tiek dėl elgesio ar emocijų”, – kalbėjo Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komandos moterys.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tai kineziterapeutės Simona Kaučikienė, Virginija Dirvonskienė, Laura Kuliešienė, logoterapeutė Ieva Martinkienė ir socialinė darbuotoja Dovilė Lukoševičienė. Tarnyboje dirba ir gydytoja raidos pediatrė Eglė Petrošienė.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje kompleksinė pagalba teikiama ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių bei šių vaikų tėvams. „Vaiko raidos sutrikimus pastebėję tėvai turėtų nedelsti ir kreiptis į mus. Kuo greičiau suteiksime vaikui pagalbą, tuo greičiau pasieksime teigiamų rezultatų“, – komentavo logoterapeutė. Ji akcentuoja, kad neretai vaikams diagnozuojami ir sunkesni sveikatos sutrikimai, cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ar autizmo spektro sutrikimai.

Kasmet šalyje kalbama, kad vaikų raidos sutrikimai – vis sudėtingesni nei anksčiau. Logoterapeutės I. Martinkienės aiškinimu, tam įtakos gali turėti ir šiuolaikinis gyvenimo būdas.

Taip pat tėvams vis sunkiau susikalbėti su vaikais, dažnos psichologinės problemos. „Įvertinu kalbinius įgūdžius, pažiūriu vaiko burnos motoriką – ar nėra priaugęs liežuvio pasaitėlis… Domiuosi vaiko mitybos įpročiais – ar tinkamai maitinasi, atliekame kalbos pratimus“, – aiškino I. Martinkienė pridurdama, kad vertinami ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikai bet ir kūdikiai (nuo 0 iki 7 metų amžiaus).

Kineziterapeutės konsultuoja esant kūdikių ir vaikų raidos bei judesio sutrikimams, taiko įvairius pratimus, mankštas. Specialistės aiškina, kad kineziterapija būtina mažiesiems, kai padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, susiformavusi netaisyklinga kūno padėtis. „Kineziterapijos užsiėmimų metu atsižvelgiama į kiekvieną vaiką ir jo sveikatos sutrikimą, tuomet parenkamas tinkamiausias gydymas“, – sakė L. Kuliešienė. Jai antrino ir kolegė V. Dirvonskienė sakydama, kad pagrindinis kineziterapijos uždavinys – motorinės raidos skatinimas: „Jei vaikas laiku nesivarto ar nesisėda, tuomet atliekame specialius pratimus tam, kad vaikas pradėtų tai daryti. Mokome ir mamas, kaip taisyklingai paimti vaiką į rankas, nešioti ar guldyti vaiką į lovelę. Tai reikalinga, kad ateityje nebūtų judesio ar vaiko kūno padėties sutrikimų“, – aiškino kineziterapeutė.

Konsultuoja ir socialinis darbuotojas

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje tėvai susipažįsta ir su socialiniu darbuotoju – Dovile Lukoševičiene, kuri visada artimiau bendrauja su šeima, įvertina šeimos socialinę situaciją, materialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, kurioje auga mažametis. „Mes esame komanda – visos apžiūrime, dirbame su vaiku, bendraujame su tėvais. Žinoma, yra įvairių šeimų, kurioms būtina pagalba, reikia paramos, drabužių, mokyti socialinių įgūdžių… Stengiamės joms padėti ir nukreipiame teisinga kryptimi“, – apie savo darbą pasakojo socialinė darbuotoja. Taip pat tėvai informuojami apie įstaigas, žmones, kurie teikia socialinę pagalbą Šilutės rajone.

Kai kurie tėvai nesupranta ir neretai baiminasi socialinių darbuotojų. D. Lukoševičienės aiškinimu, žmonės jautrūs, kai kalba pakrypsta apie vaikus ar socialinę padėtį. Tačiau yra įvairių situacijų, kai būtina žinoti, kur vaikas gyvena. „Yra atvejų, kai vaikai mažai arba visai nekalba. Tuomet teiraujamės ir apie gyvenamąją vietą. Daugeliui atrodo, jog tai nesusiję dalykai. Deja, paaiškėja, kad šeima mažai keliauja, nebendrauja su kitais žmonėmis, neturi draugų, – pastebėjimais dalijosi socialinė darbuotoja. – Yra situacijų, kai vaikui būtina pas mus lankytis, stebimi įvairūs raidos sutrikimai. Tačiau neretai tėvai linkę ignoruoti problemą ir vengia susitikimų“.

Kaip gauti pagalbą?

Tėvai turi pateikti šeimos gydytojo arba neurologo siuntimą ir su juo atvykti į Šilutės ligoninę. Tuomet Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje vaiką apžiūri vaikų pediatras ir skiria tolesnį gydymą. Anot L. Kuliešienės, skiriama viena arba kelios specialistų konsultacijos per dieną, arba vaikas siunčiamas išplėstinei konsultacijai į Vilnių, Kauną. Prireikus siunčiamas ten ir kelioms savaitėms. „Nuo vaiko būklės skiriamas gydymo intensyvumas ir gydymo pobūdis. Kaip dažnai lankys procedūras ir kokias: ar jam reikalinga kineziterapija, ar masažas, ar logoterapiauto konsultacija“, – aiškino kineziterapeutė.

www.glis.lt nuotr.

„Pelkei reikia jūsų darbščių rankų!“, – tokiu šūkiu Lietuvos gamtos fondas (toliau LGF) kvietė savanorius pasinaudoti unikalia galimybe ir sudalyvauti neeiliniame įvykyje Lietuvoje – talkos metu dviejų hektarų ploto sausą durpyną paversti žaliu kiminų kilimu.

Tokio masto talkos, kaip šį penktadienį ir šeštadienį LGF organizuotas kiminų sodinimas, mūsų šalyje dar nebuvo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Talkos dalyviai savo rankomis prisidėjo prie pelkės atkūrimo jau beveik 140 metų eksploatuojamame Aukštumalos durpyne (Šilutės raj.) ir taip padėjo spręsti svarbias aplinkosaugos problemas.

Kiminai paskleisti 2 hektarų specialiai įrengtame kiminų ir kitų aukštapelkėms būdingų augalų auginimo lauke. Jei viskas vyks pagal planą, po 5–6 metų turėsime daug donorinės medžiagos kitoms pelkės dalims atkurti.

Organizatoriai dėkoja šauniems talkininkams ir kviečia peržvelgti talkos akimirkas LGF „Facebook“ paskyroje ir šiame vaizdo įraše.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojui Sigitui Šepučiui pareikštas nepasitikėjimas – ne kokia naujiena atostogaujančiam tarybos socialdemokratui.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo vicemeru pasirašė 10 tarybos narių. Šiandien jis – pareiškimas – užregistruotas Tarybos sekretoriate.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot pareiškimą pasirašiusių tarybos narių, šių metų balandžio 25 d. posėdžio metu, svarstant dėl jo paskyrimo į vicemero pareigas, S. Šeputis suklaidino tarybos narius neatsakydamas į daug kartų įvairia forma užduotą klausimą, ar jam yra pritaikyta kokia nors kardomoji priemonė, pvz., rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar kitaip suvaržyta jo laisvė.

Esą vėliau paaiškėjo, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – jam buvo pritaikyta Specialiųjų tyrimų tarnybos tiriamoje baudžiamojoje byloje.

„Suklaidindamas, melu siekdamas vieno tikslo – tapti Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotoju, S. Šeputis pažemino Tarybos nario vardą, nuvildamas ne tik Savivaldybės tarybos narius, bet ir rinkėjus, atidavusius savo balsą už jo atstovaujamą partiją“, – įsitikinę pareiškimą dėl nepasitikėjimo vicemeru pasirašę tarybos nariai.

Jie įsitikinę, kas sakant netiesą, meluojant, negalima siekti politinės karjeros.

Pareiškimą dėl nepasitikėjimo S. Šepučiu pasirašė šie tarybos nariai:
Sandra Tamašauskienė (TS-LKD frakcija),
Zigmantas Jaunius (TS-LKD frakcija),
Arūnas Kurlianskas (TS-LKD frakcija),
Zigmantas Merliūnas (TS-LKD frakcija),
Žygimantas Kurlianskas (TS-LKD frakcija),
Algirdas Gečas (LLS frakcija),
Daiva Plikšnienė (LLS frakcija),
Audrius Endzinas (LLS frakcija),
Ričardas Stonkus (LSDDP),
Arūnas Pupšys (LSDDP).

Mero pavaduotojui nuversti reikia bent 13 (iš 25) tarybos narių balsų.

Policijos nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad rudenėjant šalies keliuose daugėja transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Užmiesčio keliuose, vietovėse, kur kelias kerta miškus ir laukus, kyla rizika susidurti su iš vienų ganyklų į kitas migruojančiais dideliais kanopiniais gyvūnais – briedžiais, stirnomis ir kitais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Policijos duomenimis, šiais metais šalies keliuose susidūrimų su laukiniais gyvūnais padaugėjo beveik ketvirtadaliu, policija užregistravo 3 208 tokius eismo įvykius, iš jų 23 eismo įvykių metu buvo sužaloti 26 žmonės, 1 eismo įvykio metu žuvo jaunas automobilio vairuotojas.

2018 metais per tokį patį laikotarpį įvyko 2 571 susidūrimas su laukiniais ar kitais gyvūnais keliuose, 24 įvykiuose sužeisti 29 žmonės, žuvo jauna automobilio keleivė. Iš viso 2018-aisiais susidūrimai su gyvūnais keliuose nusinešė 3 žmonių gyvybes.

Daugiausia (76 proc.) eismo įvykių, kuriuose dėl laukinių gyvūnų kaltės nukentėjo žmonės, buvo sukelta didelių kanopinių gyvūnų, dažniausiai – briedžių. Beveik ketvirtadalis tokių susidūrimų įvyksta dėl smulkesnių laukinių (stirnų, elnių, stumbrų, šernų) ir naminių gyvūnų kaltės (arklių, karvių), užvažiuojama ant šunų, kačių ir kiškių.

Skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta krašto keliuose, dažni susidūrimai magistraliniuose keliuose, iš kurių avaringiausias – magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Apie didelę tikimybę, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai, įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“, įrengti pavojingose vietose esančiuose kelio ruožuose.

Aplinkosaugos specialistai informuoja, kad pastaraisiais metais stambių kanopinių gyvūnų populiacija auga, o gyvūnų ganyklų plotai išsiplėtė.

Policija pataria

Vietovėse, paženklintose kelio ženklais „Laukiniai gyvūnai“, sulėtinti greitį, kad, atsiradus kliūčiai, bet kuriuo momentu galėtų tinkamai reaguoti, suvaldyti automobilį, prireikus – sustoti. Stebėti kelkraščius – dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga būtent nuo gausiai krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto. Svarbu ne tik laikytis leistino važiavimo greičio, bet pasirinkti saugų važiavimo greitį.

Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną – važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai. Nemirksėti žibintų šviesomis, jokiu būdu nenaudoti garsinio signalo – apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys gali būti labai pavojingas ir nenuspėjamas.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jei buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas, sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai ar kitas turtas – vairuotojui privaloma telefonu pranešti skubios pagalbos telefonu 112 apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus. Nugaišusiu gyvūnu pasirūpina pareigūnai, aplinkosaugininkai ar medžiotojai.

lkpt.policija.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams spalio mėnesį turėtų kainuoti 4,39 ct (su PVM), prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Dabar ji kainuoja 4,46 ct, o prieš metus, 2018-ųjų spalį, kainavo 4,91 ct.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo kainas, skelbia šilumos kainų prognozę šildymo sezono pradžiai – 2019 m. spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį.

Prognozuojama vidutinė 2019 m. spalio mėn. centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 4,29 ct/kWh (be PVM), 2018 m. spalio mėn. – 4,94 ct/kWh (be PVM) (mažėjimas 13 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje metinė infliacija nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. sudarė 2,6 proc. Taigi, šalyje buvo fiksuojamas bendras kainų lygio augimas, tuo tarpu šilumos kaina per metus ženkliai mažėjo.

Prognozuojama, kad 2019 m. spalio mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Parengta pagal www.regula.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Nepraėjo nė 2 metai, kai Šilutės „tvarkietis“ Vytautas (Laurinaitis) paneigė savo paskleistus tikrovės neatitinkančius ir Liutauro (Indriuškos) garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Paneigė ten pat, kur visa tai ir paskleidė.
Paneigė taip, kaip ir turėjo paneigti.

Paneigimas

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Na tai kas, kad jau praėjo kone dveji metai.
Na tai kas, kad paneigė tik Aukščiausiojo teismo įpareigotas.
Na tai kas, kad ne pats, o jam atstovaujanti advokatų kontora.
Svarbiausia, kad paneigė.
Viskas.

Geriausia prostatos vėžio profilaktikos priemonė – ankstyvoji diagnostika - E. Padimanskas. (www.silutesligonine.lt nuotr.)

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus – šia liga serga kone kas trečias vyresnis nei 50 metų vyras.

Všį Šilutės ligoninės urologo Edgaro Padimansko teigimu, profilaktiniai patikrinimai yra būtini, nes tik laiku diagnozavus ligą pasveikstama.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Net 90 proc. atvejų prostatos vėžys gali būti išgydomas, ypač diagnozavus ligą ankstyvoje stadijoje. Aišku, po operacijos privalu ir toliau profilaktiškai tikrintis. Kelis kartus per metus svarbu lankytis pas urologą, kad prostatos vėžys neatsinaujintų”, – rekomenduoja E. Padimanskas.

Urologas primena, jog nuo 2006-ųjų įgyvendinama vyriausybės remiama Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 70 metų. Ši programa skirta ir jaunesniems nuo 45 metų amžiaus vyrams, jei jų tėvai arba broliai yra sirgę prostatos vėžiu.

E. Padimanskas atkreipia vyrų dėmesį, kad bent kartą metuose būtina išsitirti prostatą. Ankstyvoje stadijoje diagnozavus vėžį, apie 95 proc. vyrų pasveiksta.

Urologas atskleidė, jog apie 60-65 proc. visų biopsijų, kurios atliekamos Šilutės ligoninėje, yra teigiamos. Prevencinės prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, nes tuomet yra daugiau galimybių ją išgydyti.

Norint išsitirti pagal šią programą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai paaiškins ir supažindins su programa, ir paskirs reikalingus tyrimus. Vienintelė diagnostinė priemonė, leidžianti aptikti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas – PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas. Šis tyrimas, anot urologo, leidžia aptikti ne tik vėžines ląsteles, bet ir įvertinti galimo susirgimo riziką. Taigi, jei PSA tyrimo rezultatas teigiamas, tuomet būtina kreiptis į Šilutės ligoninę urologo konsultacijai.

E. Padimanskas primena, kad nuo 45-50 metų amžiaus vyrams šį tyrimą vertėtų atlikti kartą per metus.

„Tačiau neapsigaukite, jei atlikto PSA tyrimo rezultatai geri. Tai dar nereiškia, kad jums nebereikia lankytis pas urologą. Deja. Šis kraujo tyrimas parodo tik vėžio galimybę. Šeimos gydytojas, matydamas kitus simptomus, būdingus prostatos vėžiui, privalo nukreipti urologo konsultacijai”, – informuoja urologas.

Anot E. Padimansko, prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių navikų dalis auga labai lėtai, nesukeldamas jokių problemų. Tik nedidelei vyrų daliai prostatos vėžys vystosi sparčiai, kai kuriais atvejais išplisdamas į kitus organus, ypač į kaulus.

„Yra atvejų, kai pacientui nesiūlome jokio gydymo, o tik jį stebime. Tada jis kas tris mėnesius lankosi pas urologą, kartoja PSA tyrimą. Aš pacientą stebiu ir kartais randu auglį, tačiau miegantį. Jis dar vadinamas kliniškai nereikšmingu prostatos vėžiu”, – apie kitus atvejus pasakojo E. Padimanskas ir pabrėžė, kad tokiu atveju pacientas jau žino apie savo ligą, kurią jį prižiūrintis gydytojas jau gali prižiūrėti ir ją kontroliuoti.

www.silutesligonine.lt inf.

www.silute.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė teiks finansinę paramą Šilutės rajono savivaldybės gyventojams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose pirmos pakopos nuolatinėse studijose.

Finansinė parama skiriama tik tiems studentams, kurie studijuoja pagal Šilutės rajonui reikalingų specialybių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Šilutės rajonui reikalingų specialybių sąrašas

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lėšos skiriamos studentams, baigusiems Šilutės rajono bendrojo ugdymo įstaigas, kurie įsipareigoja baigus studijas dirbti Šilutės rajono savivaldybės įstaigose, kurių steigėja (dalininkė) yra Šilutės rajono savivaldybė.

Finansavimo rūšys:

Kainos, sumokėtos už studijas, kompensacija (100 proc.) tik studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose;
Studijų stipendija studijuojant tiek Lietuvos, tiek užsienio aukštosiose mokyklose. Studijų stipendijos dydis – 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį.

Kriterijai

Studento mokymosi rezultatai (pirmenybė teikiama pažangiau besimokantiems studentams).
Specialybių įvairovė.
Studentas, prieš teikdamas prašymą komisijai, turi rasti įstaigą, kuri jį įdarbintų po studijų baigimo (Šilutės rajonui reikalingų specialybių sąrašas).

Prašymo formą rasite čia: https://drive.google.com/file/d/12s-TOVahFo1L1zCvnZqURZQ-Jp2Ne2f0/view?usp=sharing

Prašymai priimami iki š. m. spalio 4 d. 15.00 val. Šilutės rajono savivaldybėje ( adresas Dariaus ir Girėno g. 1) 333 kabinete arba Viename langelyje.

Šilutės rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos aprašas

Parengta pagal www.silute.lt inf.

A. Solovjovo nuotr.

Rugsėjo 15 dieną Lietuvoje prasidėjo aplinkosaugos akcija „Medžioklė“, per kurią bus sustiprinama tauriųjų elnių ir briedžių apsauga jų rujos metu.

Akcijos metu bus vykdomi specialūs reidai, per kuriuos aplinkos apsaugos pareigūnai tikrins medžiokles bei pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles. Taip pat gali būti stabdomos pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Per šią aplinkosaugos akciją Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) pareigūnai bendradarbiaus su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kitų tarnybų pareigūnais, neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais ir visuomeninėmis organizacijomis.

Akcija tęsis iki spalio 15 d.

aad.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems aktyvus Atlanto ciklonas, jis neš vėjuotus, lietingus ir vėsius orus.

Pirmadienis bus viena iš sausesnių šios savaitės dienų. Nors debesų bus daug, tačiau trumpalaikis lietus dažnai neįkyrės, palis tik vieną kitą kartą. Kai kur iš tamsesnių debesų gali pagrūmoti perkūnija. Pūs stiprus vakarinių krypčių vėjas, gūsiai daugelyje rajonų sieks 15-20 m/s, o kai kur net 21-24 m/s. Termometrai įdienojus rodys 14-18 laipsnių šilumą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienio naktį debesys pamažu retės, trumpai palis tik vietomis. Vakarinių krypčių vėjas truputį aprims, tik vietomis gūsiai sieks 15-20 m/s. Temperatūra prasisklaidžius debesims suskubs kristi, atvės iki 6-11 laipsnių, tik pajūryje laikysis 12-14 laipsnių šiluma. Dieną debesys tankės, į šalį atkeliaus įkyresnio lietaus zona. Įdienojus ir po pietų protarpiais lis, kai kur keletą kartų sužaibuos ir sugriaudės. Vėl sustiprės vakarinių krypčių vėjas, gūsiai daugelyje rajonų sieks 15-20 m/s. Šalį užplūs vėsesnė oro masė, temperatūra kils tik iki 12-16 laipsnių.

Trečiadienio naktį daug kur trumpai palis. Temperatūra pažemės iki 5-10, pajūryje – iki 11-13 laipsnių. Vakarų, šiaurės vakarų vėjas išliks stiprokas, gūsiai kai kur sieks 15-18 m/s. Dieną vėl užslinks drėgnesnių orų banga – protarpiais palis, kai kur griaudės. Vėjas pūs iš vakarų, šiaurės vakarų ir įdienojus gūsiai vietomis sieks 15-18 m/s. Temperatūra dieną nekils aukščiau 12-16 laipsnių.

Ketvirtadienį orai keisis nežymiai. Naktį vietomis trumpai palis, dieną daug kur lis protarpiais. Dieną kai kur vėl gali pagriaudėti. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, šiaurės vakarų vėjas, vietomis gūsiai sieks 15-17 m/s. Naktį liks tik 4-9, pajūryje – 10-12 laipsnių šilumos, dieną temperatūra tepakils iki 11-15 laipsnių.

Penktadienį lietaus jau bus mažiau – naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Vėjas bus silpnesnis. Naktį temperatūra kris iki 3-8, pajūryje – iki 9-11 laipsnių šilumos, dieną bus tik 10-14 laipsnių šilumos.

www.meteo.lt inf.

Į temą
Gulbės krante – lauk darganos

.

Prieš 3 dienas Šilutės rajone mįslingai dingęs dešimtmetis Laurynas rastas nuskendęs tvenkinyje.

Policijos pareigūnai dėkoja visiems prisidėjusiems prie vaiko paieškos.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Veržliai, tskant. Bet su saiku, škia.

Krašto įvaizdžio gerinimu besirūpinanti Šilutės rajono savivaldybės administracija kyla į naujas aukštumas – nuo šiol kraštas, kuriame ne tik vanduo kuria veržlų gyvenimą, bus reprezentuojamas ir vartojant svaigiuosius gėrimus su gerais užkandžiais.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

I

Virgilijus Pozingis (savivaldybės administracijos direktorius) pasirašė naują maisto produktų reprezentacinėms reikmėms pirkimo-pardavimo sutartį.
Naujas ir tiekėjas.
Maisto prekių sąrašas irgi naujas.
Šįkart jame vietos radosi ir alkoholiniams gėrimams:
21 litras stipriųjų gėrimų,
14 litrų vyno,
tiek pat putojančio vyno,
25 litrai šviesiojo alaus.
Bendra suma – kone 800 eurų.
Maždaug tiek pat per 12 mėnesių planuojama išleisti ir duonai, vytintiems bei rūkytiems mėsos gaminiams, kietajam sūriui, plėšomoms sūrio lazdelėms ir šakočiams.
Neskaitant kitų maisto produktų, kurių, kartu su alkoholiniais gėrimais ir užkandžiais, per vienus metus ketinama įsigyti už daugiau kaip 5 000 eurų (o gal net ir už visus 11 000).
(maisto produktų sąrašas pridedamas)

II

Įprasta manyti (nors yra teigiančių, kad tai tik mitas), kad alkoholis nuima įtampą, stresą, ramina nervus, atpalaiduoja.
Be to, jis dažnam atriša liežuvį – o tai jau faktas.
Geri užkandžiai savo ruožtu skatina prasmingai darbuotis žandikauliais.
Net ir tuomet, kai neturi ką pasakyti.

III

Šviesaus visiems savaitgalio.

Be pykčio,
Orestas

P. S. Vos nepamiršau: pridedu žadėtąjį sąrašą:

Dabar jau tikrai viskas.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 20-22 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: pažink ir pramogauk“.

Šiais renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Europos paveldo dienų programa siūlo platų renginių ir veiklų spektrą: pažintiniai pasivaikščiojimai, parodos, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, koncertai, žaidimai ir kt.

Kultūros paveldo dienos Šilutėje

Rugsėjo 20 d., penktadienis
Laikas: 12.00 val.
Vieta: Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla (Lietuvininkų g. 72, Šilutė).

Edukacinis Europos paveldo dienų’19 renginys „Pagamink, iškepk ir paragauk Jugend‘o stiliaus detalę!“. Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos gamybinėse-mokomosiose patalpose iš meduolinės tešlos bus formuojami ir kepami Jugend’o stiliaus pastatų architektūriniai elementai.

Aktualizuojami Jugend‘o stiliaus paveldo objektai: pastatas, Turgaus g. 4, pastatas, Turgaus g. 3, pastatas, Lietuvininkų g. 1, stoties pastatas, Lietuvininkų g. 15, gaisrinė, Lietuvininkų g. 22, pastatas, Lietuvininkų g. 24, Šilutės paštas, Lietuvininkų g. 23 / Gudobelių al. 2, namas, Lietuvininkų g. 25, Šilutės liaudies mokykla, Lietuvininkų g. 38, pastatas, Lietuvininkų g. 59.

Organizatorius ir daugiau informacijos: Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Alvyda Vidrinskienė, tel. nr. 8 441 79 283, mob. 8 659 73 148.

Bendraorganizatorius: Šilutės profesinio mokymo centras.

Rugsėjo 20 d., penktadienis
Laikas: 14.00 val.
Vieta: Kiemelis prie buv. Kalėjimo (Lietuvininkų g. 72, Šilutė).

Pranešimas apie Jugend‘o stiliaus pastatus, esančius Šilutės miesto istorinės dalies centrinėje gatvėje. Pranešėja – Šilutės meno mokyklos dailės mokytoja metodininkė. Pramoginis Europos paveldo dienų’19 užsiėmimas „Kuri architektūrinė detalė skaniausia – arka, konsolė, rozetė, karnizas ar… lango apvadas?!“ Kepinių – architektūrinių detalių – ragavimas. Paragauk ir atspėk, kokia tai detalė ir kuriam pastatui priklauso? Skaniausių detalių autoriai ir teisingai atsakę į klausimus apdovanojami Europos paveldo dienų suvenyrais.

Aktualizuojami kultūros paveldo objektai: Jugend‘o stiliaus pastatai istorinėje miesto dalyje.

Organizatorius ir daugiau informacijos: Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Alvyda Vidrinskienė, tel. nr. 8 441 79 283, mob. 8 659 73 148.

Bendraorganizatorius: Šilutės profesinio mokymo centras.

Rugsėjo 20 d., penktadienis
Laikas: 16.30 val.
Vieta: Kalėjimo statinių komplekso teritorija (Lietuvininkų g. 72, Šilutė).

Pažintinė Europos paveldo dienų’19 ekskursija „Įeik į kultūros paveldo objektą!“ Pasivaikščiosime po pastatus, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei – įeisime į Teismo rūmus ir Kalėjimą. Pajusti pastatų vidines erdves, paliesti detales, sužinoti pastatų ir jų buvusių savininkų istorijas padės ekskursijos vadovas – Šilutės TAU rektorius, buv. ilgametis Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius.

Aktualizuojamas kultūros paveldo objektas: Kalėjimo statinių kompleksas.

Organizatorius ir daugiau informacijos: Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Kultūros skyriaus vyr. specialistė Alvyda Vidrinskienė, tel. nr. 8 441 79 283, mob. 8 659 73 148.

Bendraorganizatorius: Šilutės profesinio mokymo centras.

Parengta pagal kpd.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pirmajam Šilutės „tvarkiečiui“ Vytautui Laurinaičiui vis dėlto teks (bent trumpam) nusileisti ant žemės ir viešai paneigti kone prieš dvejus metus paskleistus tikrovės neatitinkančius ir buvusio Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Liutauto Indriuškos garbę bei orumą žeminančius teiginius.

Tokį sprendimą vakar priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad V. Laurinaičiui teks „paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia pačia forma, kaip jie buvo paskleisti, t. y. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio pobūdžio paneigimą: „2017 m. lapkričio 17 d. laikraščio „Tauragės kurjeris“ Nr. 90 (1942) 1 ir 2 puslapiuose ir 2017 m. lapkričio 20 d. interneto tinklalapyje www.kurjeris.lt buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „Liutauras Indriuška nebenori vadovauti ligoninei?“ Šiame straipsnyje, be kitos informacijos, buvo paskleisti šie tikrovės neatitinkantys ir L. Indriuškos garbę bei orumą žeminantys teiginiai: „Jis yra piktybiškas žmogus, mums nieko naujo. Tai kenkėjas“; „Jis labai blogai tvarkėsi kaip vadovas. Jo vadybiniai gebėjimai labai prasti“; „Negalėjome ilgiau jo laikyti, kadangi labai kenkė įstaigai“.

V. Laurinaičiui taip pat teks atlyginti L. Indriuškai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Susijęs: „Šilutės meras pralaimėjo karą prieš Indriušką“

Teisingumo ministerija jau tryliktus metus organizuoja visuotinę teisinių žinių įvertinimo akciją – Konstitucijos egzaminą. Tūkstančius pilietiškų dalyvių kasmet pritraukiantį konkursą globoja Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Pasitikrinti žinias Konstitucijos egzamine – pilietiškų Lietuvos žmonių apsisprendimas. Jis teikia daug vilties, kad mes ne tik puikiai žinome, kas parašyta svarbiausiame Tautai ir valstybei dokumente, bet ir pagal jį gyvename, kad gerbiame Konstituciją ir grindžiame ja savo veiksmus. Todėl kviečiu visus aktyviai dalyvauti, nes jau tam pasiryždami jūs šį pilietiškumo egzaminą išlaikote. Būkite tie, kuriems mūsų Konstitucija – aukščiausia vertybė“, – dalyvauti egzamine ragina Prezidentas Gitanas Nausėda.

Egzamino dalyviai turės galimybę pasitikrinti žinias apie valstybės valdymą, piliečių teises ir pareigas. Minint Baltijos kelio trisdešimtmetį egzamino užduotyse daugiau dėmesio bus skiriama svarbiausiam demokratijos simboliui – nepriklausomiems rinkimams. Šie metai išskirtiniai ir tuo, kad Lietuvoje prie balsadėžių piliečiai rinkosi net 3 kartus – Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose, be to, vyko du referendumai.

„Mūsų jaunai valstybei itin svarbu stiprinti ir skleisti demokratines vertybes, skatinti gyventojų pilietiškumą. Džiaugiuosi, kad itin aktyvūs egzamino dalyviai – moksleiviai. Dalyvavimas Konstitucijos egzamine moko jaunimą suprasti ir gerbti konstitucines vertybes, padeda ugdyti savo šalį mylinčius žmones. Todėl kviečiu dar kartą atsiversti Konstituciją. Apsilankę egzamino internetiniame puslapyje pasitreniruokite, spręsdami bandomąjį egzaminą, ir atvykite į laikymo vietas ar tiesiog atsidarykite testą savo mobiliajame telefone. Įvertinkite, ar tikrai pažįstate nepriklausomą Lietuvą“, – skatina teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pirmasis egzamino etapas savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, kitose institucijose rengiamas spalio 3 dieną. Geriausias Konstitucijos žinias pademonstravę pirmojo etapo dalyviai dėl nugalėtojo vardo rungsis antrajame etape, vyksiančiame spalio 17 dieną.

Spalio 3 d., 12.00 val. egzaminą visi norintys galės laikyti ne tik tam numatytose vietose, bet ir internetu – portale DELFI. Egzaminas pritaikytas jį laikyti išmaniuosiuose įrenginiuose, todėl pasivaržyti dėl geriausiai Konstituciją išmanančio vardo bus galima kad ir prie pietų stalo. Trys geriausiai ir per trumpiausią laiką internete testą išsprendę dalyviai išsyk pateks tarp egzamino laureatų, jiems dalyvauti antrajame etape nebereikės.

Po tris geriausius Konstitucijos žinovus bus atrinkta atskirose grupėse: teisinį išsilavinimą turintys arba jo siekiantys bei teisinio išsilavinimo neturintys asmenys, egzaminą laikę internetu, nuteistieji, aklieji. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniai „Konstitucijos pamokoje“ rungsis keturiose amžiaus grupėse. Mažiausieji – 1–4 klasių – egzamino dalyviai pilietiškumo mokysis atlikdami kūrybinę užduotį tema „Mano namai – Laisva Lietuva!“

Pirmajame etape bus pateikta 30 uždarų klausimų, antrajame – 19 uždarų ir vienas atviras klausimas. Į antrąjį etapą pateks tie, kurie teisingai atsakys į mažiausiai 25 klausimus.

Nugalėtojai spalio 28 d. bus pakviesti į iškilmingus Konstitucijos egzamino apdovanojimus, kurie vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.

tm.lrv.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 10 d. hidrologinė sausra buvo užfiksuota daugiau nei pusėje (25 iš 47) vandens matavimo stočių. Jose šiuo metu vandens lygis yra žemesnis už žemiausią vidutinį daugiametį vandens lygį. Dar 12 VMS situacija yra artima hidrologinei sausrai.

Kol kas menkiausiai hidrologinės sausros padėtį atspindi Akmenos-Danės, Strėvos, Minijos, Šventosios upės.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje hidrologinė situacija upėse jau daugiau nei du mėnesius išlieka itin sudėtinga. Artimiausiomis dienomis žadamas trumpas lietus, tačiau vandens telkinių vandeningumui tai žymesnės įtakos neturės.

Upių būklė

Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių (hidrologiniai matavimai jose vykdomi daugiau kaip 30 metų), pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.

www.meteo.lt inf.

Policijos pareigūnai ieško be žinios dingusio Lauryno Čeliausko, gim. 2009 m.

2019 m. rugsėjo 10 d. apie 19.30 val. berniukas išėjo iš namų Gaidelių k. (Šilutės r.) ir iki šiol negrįžo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Minėtą dieną vaikas buvo su žaliais sportbačiais, pilkomis-melsvomis sportinėmis kelnėmis bei geltonais marškinėliais. Berniukas yra lieso kūno sudėjimo, apie 135 cm ūgio, plaukai rudi, trumpai apkirpti bliūdeliu, akys mėlynos, turi randą ties lūpa. Vaikas turi raidos sutrikimą, sunkiai kalba. Berniukas turėjo šviesiai žalios spalvos paspirtuką.

Tauragės AVPK inf.

15min.lt nuotr.

Feisbuke toliau plinta lietuviškus naujienų portalus primenančios reklamos, skatinančios „investuoti“ į finansines priemones. Gyventojų nuostoliai siekia nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Feisbuko vartotojai Lietuvoje kiekvieną dieną dalinasi nuorodomis, kurias paspaudę nuvedami į delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt ir kitus populiarius naujienų portalus primenančias internetines svetaines. Tokių tinklalapių kūrėjai gundo greito uždarbio galimybėmis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pavyzdžiui, pradedant rugpjūčio 12 d. dešimtimis nuorodų į sukčių spąstus pasidalino 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Atkaklumą štampuoti vieną netikrą svetainę po kitos galima paaiškinti laukiamo laimikio dydžiu.

Policijos departamento duomenimis, dėl žalos, patirtos naudojantis fiktyviomis investavimo priemonėmis, šią vasarą pradėta 12 ikiteisminių tyrimų.

„Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus“, – teigiama Lietuvos policijos atsakyme.

Policija pažymi, kad tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimas – sudėtingas. Nusikaltėliai dažniausiai veikia iš užsienio valstybėje registruotų interneto svetainių, lėšos taip pat „investuojamos“ į fiktyvias, už Lietuvos ribų įsteigtas finansines platformas.

„Užvaldytos piniginės lėšos pervedamos į skirtingose užsienio valstybėse atidarytas bankų sąskaitas, dažnu atveju už užvaldytas lėšas perkamos kriptovaliutos ir tai dar labiau apsunkina galimybę atsekti galutinį pinigų gavėją bei nustatyti kaltininkus“, – teigiama Policijos atsakyme.

Masina pažįstami veidai

Siekiant potencialių aukų dėmesio naudojami gerai atpažįstami veidai. Dažniausiai naudojami finansų ministro Viliaus Šapokos, verslininkų Nerijaus Numavičiaus ir Ilja Laurso, muzikanto Marijono Mikutavičiaus, buvusio krepšininko Arvydo Sabonio ar valstiečių ir žaliųjų vadovo Ramūno Karbauskio atvaizdai. Tiesa, neapsiribojama vien jais.

Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas, sudarytas iš ištraukų su N.Numavičiumi.

Sukčiai neretai naudoja ir pramogų pasaulio įžymybių, žurnalistų atvaizdus. Tiesa, spąstai kartais spendžiami ir be akivaizdaus jauko, be įžymybių ar naujienų portalų dizaino imitacijos. Tokiais atvejais skaitytojų dėmesį siekiama atkreipti informacija apie neva slepiamą informaciją, kurią sužinoję greit praturtėja.

Tačiau visas tokio tipo publikacijas sieja bendras siekis – išvilioti gyventojų pinigus.

Užsiregistravus viename tokių puslapių, su užkibusia auka susisiekia asmenys, skatinantys kuo greičiau investuoti lėšas į finansinį produktą, dažniausiai kriptovaliutas. Tai siūloma daryti pasitelkiant fiktyvią investavimo platformą. Teigiama, kad galimybė greitai užsidirbti ilgai nesitęs, todėl pinigus reikia pervesti kuo greičiau.

Nuorodos į pinigus išvilioti siekiančius naujienų portalus keičiamos kasdien. Pasitaiko atvejų, kai jos primena atpažįstamus naujienų portalus, pavyzdžiui tv3-dabar.com, tv3.dienosnaujienos.com ar tv3verslo-aktualijos.com.

Tuo metu nuoroda tv3zinios.com nukreipia į naujienų portalo imitaciją, kurioje patalpintos nuorodos į tikras portalo tv3.lt publikacijas. Imitacijoje visada galima aptikti investuoti į neaiškias finansines priemones siūlančią reklamą.

Kitais atvejais nuorodą sudaro žodžių junginys anglų kalba, pavyzdžiui, goodlyrealizable.site, gratefulbreastfinancial.website, perreal.info ir pan. Nuorodos anglų kalba kinta nuolatos ir būtent joms iliustruoti dažniausiai pasitelkiami žymių žmonių atvaizdai, taip siekiant sukurti patikimumo iliuziją.

Kilus įtarimui dėl „greitą praturtėjimą“ be „jokios rizikos“ žadančių internetinių svetainių, apie jas rekomenduojama pranešti Lietuvos bankui el. paštu ar privačia žinute feisbuke.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad gavęs teismo leidimą Lietuvos bankas turi teisę duoti interneto tiekėjams nurodymą tokias svetaines blokuoti ir riboti nelegalias paslaugas siūlančią reklamą.

Norint išvengti internetinių sukčių, reikėtų neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis, įsitikinti, kad skaitomas tikras naujienų portalas, ne jo imitacija. Reikėtų kreipti dėmesį ne į socialiniame tinkle matomą nuorodos pavadinimą, o į tą, kas rašoma naršykles adreso laukelyje nuorodą atidarius.

Lietuvos bankas rekomenduoja neinvestuoti į produktus, apie kuriuos trūksta žinių. Taip pat reikėtų patikrinti, ar paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Įmonės pavadinimas privalo sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje. Galiausiai, nereikėtų tikėti pažadais apie „greitą uždarbį“, „itin patrauklias investavimo galimybes“, „lanksčius finansinius produktus“.

Vilius Petkauskas, 15min.lt

am.lrv.lt nuotr.

Keičiasi limituotos žvejybos tvarka.

Rugsėjo 16 d. įsigalios patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarka. Ji pakeista atsižvelgus į Mėgėjų žvejybos tarybos ir žvejų mėgėjų siūlymus.

Daugiausia limituotos žvejybos nuostatų patikslinta siekiant kompensuoti nepalankių klimato sąlygų – sausros ir šiltėjančio klimato – poveikį lašišinėms žuvims.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Paprastai lašišos į Nemuną, Nerį atplaukia jau liepą. Čia jos praleidžia du-tris mėnesius, kol patraukia į nerštavietes. Norint, kad tas nerštavietes pasiektų kuo daugiau lašišų, uždrausta jas žvejoti vasaros laikotarpiu. Jeigu igi šiol lašišas ir šlakius, įsigijus žvejybos kortelę jų žvejybai, leidžiama gaudyti visus metus, išskyrus jų neršto laiką, tai pagal naująją tvarką leidžiama žvejoti po neršto grįžtančias į jūrą lašišas nuo gruodžio 25 d. iki balandžio 30 d., o plaukiančias neršti – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.

Nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nebus galimybės įsigyti leidimų lašišų žvejybai.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, Nemune bus draudžiama žvejoti neršti traukiančias lašišas ir šlakius, o leidžiama žvejoti tik į jūrą grįžtančias lašišas nuo gruodžio 25 d. iki balandžio 30 d. Nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 25 d. lašišų ir šlakių žvejyba Nemune draudžiama.

Nedraudžiamu laikotarpiu šias žuvis bus leidžiama žvejoti dviem valandomis ilgiau. Žvejybą bus galima pradėti likus valandai iki saulės patekėjimo, o užbaigti – valandą po saulės laidos (dabar leidžiama žvejoti nuo saulės patekėjimo iki laidos).

Vilnioje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.

Gera naujiena žvejosiantiems Merkio aukštupyje, kur organizuota limituota upėtakių ir kiršlių žvejyba. Jie galės įsigyti žvejo mėgėjo korteles ne tik vienai dienai, bet ir savaitei. Tik parą galiojantys leidimai sukeldavo nepatogumų norintiems ilgiau apsistoti prie Merkio ir pažvejoti.

Nuo šiol Nemuno žemupio polderiuose žvejai mėgėjai galės gaudyti karšius visus metus. Kaip ir iki šiol, šias žuvis bus draudžiama žvejoti nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko upėse ir kituose vandens telkiniuose, išskyrus polderius.

am.lrv.lt inf.

am.lrv.lt nuotr.

Aplinkosaugininkai jau šiandien pradeda akcijas, per kurias bus matuojamas teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose.

Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) ir policijos pareigūnai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus regionuose šias akcijas vykdys iki rugsėjo 20 d.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Akcijų metu bus atliekami kontroliniai anglies monoksido kiekio matavimai – transporto priemonių su benzininiais varikliais išmetamosiose dujose ir transporto priemonių su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumo.

Transportas – vienas didžiausių oro taršos šaltinių Lietuvoje. Ši problema ypač opi didžiuosiuose šalies miestuose. AAA prognozėmis, iki 2019 m. pabaigos nustatyta kietųjų dalelių norma paros koncentracijai (35 dienos per metus) gali būti viršyta Kaune ir Klaipėdoje.

am.lrv.lt inf.