Oresto Lidžiaus nuotr.

Nors nuo spalio 1 d., kai keleiviniai traukiniai vėl sujungė Šilutę su Klaipėda, praėjo vos 12 dienų, todėl ir apie gyventojų keliavimo šiuo maršrutu tendencijas dar anksti kalbėti, tačiau geležinkelininkai nusiteikę optimistiškai.
Maršrutas Šilutė-Klaipėda startavo sėkmingai, sako jie.

Anot AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovės Novilės Aleksejevaitės, daugiausia keleivių šiais traukiniais važiavo savaitgalį (užimtumas siekė beveik 100 proc.), tuo tarpu darbo dienomis keleivių srautai dar nėra tokie dideli.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau, kaip pabrėžė geležinkelininkų atstovė, įpročių formavimasis nėra trumpas procesas, klientams dar reikia susipažinti su nauja paslauga, prie jos priprasti.
Be to, ir patys geležinkelininkai stengiasi prisitaikyti prie keleivių poreikių.
„Siekiame, kad kuo daugiau keleivių iš Šilutės ar aplinkinių miestų traukinį rinktųsi kaip kasdienę transporto priemonę vykti į darbus ar mokyklas, – rašo N. Aleksejevaitė, atsakydama į mūsų paklausimą. – Tam specialiai pritaikėme traukinių tvarkaraščius, siūlome terminuotus bilietus, su kuriais kelionės kainuoja pigiau“.
Daugiau ir išsamesnės informacijos „Lietuvos geležinkelių” bendrovės atstovė žada suteikti kitą savaitę.

Arūno Solovjovo nuotr.

Miškuose tauriųjų elnių rujos metas jau baigiasi – jų galingi balsai prikimo, o gamtos mylėtojai, atsiliepę į miškininkų kvietimą atvykti į girininkijas pasiklausyti tauriųjų elnių riaumojimo, džiūgauja: daugeliui pavyko išgirsti įspūdingas Lietuvos miškų karalių rujos „dainas“ ir pamatyti pačius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rugsėjo antroje pusėje VĮ Valstybinių miškų urėdijos 14-je regioninių padalinių organizuota nemokama iniciatyva sulaukė didelio dėmesio – pasiklausyti tauriųjų elnių balsų atvyko beveik 400 įvairaus amžiaus dalyvių.

Išvykos į miškus klausytis tauriųjų elnių riaumojimo vyko Valstybinių miškų urėdijos Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Pakruojo, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Šilutės, Trakų, Ukmergės regioninių padalinių girininkijose. Susidomėję gyventojai registravosi iš anksto, atvykę į girininkijas buvo padalinti į nedideles grupes ir patyrusių miškininkų – medžiotojų vedami vyko į tauriųjų elnių buvimo vietas.

Skirtinguose padaliniuose iš viso apsilankė beveik 400 dalyvių: pavienių suaugusiųjų, moksleivių, studentų grupių, šeimų su vaikais. Daugelis dalyvių tvirtino, kad šios išvykos pranoko jų lūkesčius, mat pavyko išgirsti įspūdingą tauriųjų elnių „dainų“ spektaklį ir pasisekė pamatyti ar net nufotografuoti iš miško tankmės išėjusius gyvūnus. Kai kuriems pasitaikė progų stebėti ir kitus miško gyventojus – briedžius, lapes, danielius, šernus.

„Įprastai tauriuosius elnius miške išvysti sudėtinga, nes jie yra baikštūs ir atsargūs. Per rują, elnių patinai išsirenka teritoriją, dažniausiai jaunuolynus, kad patelėms užtektų maisto, tad mes žinome kur jų grupės apsistojusios ir galime tyliai sėlindami, kad nepabaidytume, nuvesti žmones kuo arčiau“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miško apsaugos inžinierius Kornelijus Alekna, prižiūrintis šio padalinio profesionaliosios medžioklės plotus.

„Atvyko ir vaikų būrys. Būti miške temstant jiems jau savaime nuotykis, o dar ištempus ausis klausytis kas vyksta aplinkui: užriaumojus vienam elniui, iš kitur atsiliepia konkurentas, paskui nuaidi jauno patino bandymas, netrukus iš miško tankmės pasigirsta ir suremtų ragų taukšėjimas – vyksta kova“, – pasakojimą tęsia K. Alekna, tauriųjų elnių rujos metu sulaukiantis daugybės lankytojų grupių, taip pat ir gamtos fotografų iš įvairių Lietuvos kampelių.

Tauriųjų elnių patinai teritoriją žymi kvapu, laužydami šakas ir medelius ir, aišku, baubimu, kuo galingesniu ir išraiškingesniu – tai ženklas konkurentams atsitraukti arba susiremti, o patelėms šlietis prie stipriausiojo. Pasak Kaišiadorių regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos girininko Prano Vainorio, vyresni stiprūs patinai į savo grupę gali privilioti dešimt ir daugiau patelių, bet būna ir taip, kad du pešasi, trečias laimi – koks jauniklis ima ir nuvilioja patelę iš dominuojančio patino būrio.

„Išrinkę maistu gausias teritorijas patelėms, patys tauriųjų elnių patinai rujos metu nesimaitina. Pasibaigus rujai jie būna praradę beveik trečdalį savo svorio. Jei teritorijoje yra daug konkurentų, praranda dar ir balsą, norėdami įrodyti, kad jie stipresni, daug baubia ir taip ištampo balso stygas. Būna, stebi galingą žvėrį, jis užverčia galvą ir atrodo tuoj taip užriaumos, kad net miškas sudrebės, o iš nasrų išvirsta tik garų kamuolys ir menkas gergždimas“, – juokiasi girininkas P. Vainoris.

Šis girininkas lankytojų grupę į mišką vedė švintant. Ryžtas anksti keltis pasiteisino, mat dalyviams vienu metu pavyko pamatyti kelis tauriųjų elnių patinus, kviečiančius vienas kitą į dvikovą. Kituose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose dalyviai rinkosi dažniausiai vakare, prieš leidžiantis saulei. Taurieji elniai aktyviausi vakare arba ankstų rytą, ypač jei oras vėsesnis ir pakyla rūkas. Lietui lyjant išgirsti elnių baubimą tikimybė menka. Rujai tauriųjų elnių patinai pradeda ruoštis vasaros pabaigoje, intensyviausiai ji vyksta antroje rugsėjo pusėje, o spalio pradžioje baigiasi ir griaudintys elnių balsai rudenėjančiame miške nutyla iki kitų metų.

Daug metų profesionaliosios medžioklės plotuose dirbantys ir gyvūnų elgseną išmanantys miškininkai džiaugiasi visuomenės susidomėjimu ir noru pažinti gamtą, iš arčiau pamatyti miško gyvenimą. Miškininkai žada panašias išvykas rengti ir kitais metais.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.

Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lankydamiesi vis labiau gražėjančioje VšĮ Šilutės ligoninėje pastebime ne tik sutvarkytus, moderniai įrengtus skyrius, bet ir entuziastai dirbančius jaunus medikus. Šie veržlūs ir perspektyvūs gydytojai, padedami vyresniųjų kolegų, sėkmingai skinasi kelią bei užsitarnauja pacientų pasitikėjimą, rašo Deimantė Gruodė str. „Šilutės ligoninėje – jaunų gydytojų desantas“ portale lsveikata.lt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kartais pajuokauju: galime dar keletui ligoninių pasiūlyti specialistų, bet tikrai to nedarysime, nes juos gerbiame ir branginame“,- šypsosi Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus.

www.sveksnosnaujienos.lt pav.

Spalio 26-27 dienomis Švėkšnos parke vėl nušvis moliūgų-žibintų liepsnelių jūra. Septintąjį kartą čia bus organizuojama itin daug lankytojų sulaukianti šviesos žaismų ir muzikos šventė „Mes už šviesą 2018″.

Paskutinį spalio savaitgalį atvykti į grafų Platerių parką vilios ne tik įvairiausiais raštais išraižyti moliūgai-žibintai, ramumu užkrečianti muzika, lazerių šviesos, bet ir specialiai šiai šventei sukurta 12 m. aukščio „Šimtmečio medis”. Tai sudėtinga konstrukcija, nukabinėta 100 moliūgų, kuriuos paruoš „Saulės” gimnazijos bendruomenė. Taip originaliai bus pagerbta Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio sukaktis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kaip gimė pati idėja Švėkšnoje „užauginti” moliūgų medį, „Švėkšnos naujienos“ pasiteiravo šios idėjos sumanytojo Evaldo Venckaus.

- Kaip gimė mintis sukurti „Šimtmečio medį”?

- Mintis gimė visai netyčia, vieną rytą prie kavos puodelio, žaidžiant su pieštuku ant balto popieriaus lapo. Atrodo, pati ranka vedė pieštuką, o aš jį tik sekiau savo akimis. Kadangi tai buvo paskutinė vasaros diena, galvoje vis sukosi artėjančio rudens rūpesčiai, tačiau už akimirkos nurimau, nes dingtelėjo galvoje, jog vėl bus tradicinė šviesos žibintų šventė. Tuo laiku jau ruduo įsibėgėjęs ir galima juo ramiai pasimėgauti. Juk nieko nėra smagiau, kai visa šeima šventės išvakarėse iki išnaktų skaptuojame moliūgą, pagal vaikų išsirinktą raižinį. Darome tai kiekvienais metais. Galiausiai apima keistai malonus jausmas, kai prie savo darbo pamatai nusidriekusią kelių žmonių eilutę, kurie nori jį įsiamžinti.

Staiga tik bam… O jei ant savo tik nupiešto rėmo užkabinčiau 100 moliūgų, tiek pat kiek šiemet Lietuvos Nepriklausomybei metų? Turėtų būti įspūdinga, pagalvojau.

Taip gimė mintis, kuria pirmiausia pasidalinau su žmona Vaida. Vaida visada būna didžiausia mano parama bei kritikė. Ji pati pirmoji patikino mane, kad tai tikrai verta dėmesio, bet laiko maža, tad reikia viską daryti greitai. Dar labiau viską pakurstė mūsų šeimos draugų pritarimas šiai minčiai, kurie tą vakarą kaip tik lankėsi pas mus.

Jau kitos savaitės pradžioje turėjau padaręs tikroviškesnę vizualizaciją. Vaizdas, kaip ir įspūdis, su kiekviena akimirka vis gerėjo. Tapo aišku, kad tai privalo būti įgyvendinta.

Daugiau: sveksnosnaujienos.lt: „Moliūgų-žibintų šventė: švėkšniškiai vilios įspūdingo dydžio „Šimtmečio medžiu”“

VE.lt nuotr.

Šiandien Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologinėje stotyje sužieduotas jau šimtatūkstantasis paukštis šiais metais – esame naujo rekordo per pastaruosius 90 metų išvakarėse, praneša Aplinkos ministerija.

Pasak Ventės rago stoties vedėjo Vytauto Jusio, ši rudeninė paukščių migracija pateikė staigmeną. Kol kas daugiausia sparnuočių per dieną Ventės rage šiemet buvo sužieduota spalio 4-ąją – per 7 tūkstančius.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo 1928-ųjų, kai Ventės rage buvo pradėta žieduoti paukščius, rekordinė aukštuma pasiekta 2003 metais – sužieduoti 105 tūkstančiai sparnuočių. Tačiau šiemet, matyt, šis skaičius bus gerokai viršytas, nes dabar yra pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis, o iki žiedavimo sezono pabaigos dar lieka mažiausiai trys savaitės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Bobų vasara – kas tai?

Kai nuo medžių pradeda kristi rudeninėmis spalvomis nudažyti lapai, o dirvos paviršių ima kandžioti pirmosios šalnos, dažnai sulaukiame ir orų atšilimo. Liaudiškai šį atšilimą vadiname bobų vasara. Tačiau šis reiškinys nėra susijęs tik su aukštesne oro temperatūra, svarbus rodiklis yra tam tikra atmosferos cirkuliacija.

Virš Azorų salų, esančių Atlanto vandenyno centrinėje dalyje, apie 1500 km į vakarus nuo Portugalijos, įprastai yra anticikloninė aukšto atmosferos slėgio sritis.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kai šio anticiklono šiaurinis gūbrys nusitęsia tiek, kad pasiektų didžiąją dalį Europos, o tuo pačiu ir Lietuvą, iš pietų plūsteli šiltesnis oras ir rudenį mėgaujamės giedrais ir ramiais orais.

Išskirti, kada dažniausiai vyksta bobų vasarą, nėra lengva, kadangi skirtingais metais orų sąlygos būna nevienodos. O ir bobų vasara ateina ne tuo pačiu metu. Ir ne kiekvienais metais.

Remiantis atmosferos slėgio ir oro temperatūros SKN (standartinė klimato norsma), dažniausiai bobų vasara Lietuvoje gali pasitaikyti rugsėjo 18 – spalio 10 d. Šiuo laikotarpiu (išskyrus rugsėjo 28 ir 29 d.) atmosferos slėgis yra vidutiniškai aukštesnis nei 1015 hPa (anticikloninė cirkuliacija). Didžiausia tikimybė aukštesnio atmosferos slėgio nulemtiems orams, pagal SKN, yra rugsėjo 19, 20 ir spalio 6 d. Minėtomis dienomis 21 iš 30 metų atmosferos slėgis buvo ne mažesnis nei 1015 hPa (pav.)

Dienų skaičius Lietuvoje, kai atmosferos slėgis buvo ne mažesnis nei 1015 hPa ir maksimali oro temperatūra ne mažesnė nei 15 °C, pagal 1981–2010 m. duomenis.

Iki rugsėjo 25 d. tikimybė, kad maksimali oro temperatūra pakils ne mažiau nei iki 15 °C, yra artima 100 %. Vis dėlto orams vėstant tikimybė mažėja, nors šiuo išskirtu bobų vasaros periodu ne mažiau nei 24 iš 30 metų oro temperatūra dieną pakyla bent 15 °C (pav.).

Nuo spalio 11 d. orui sušilti bent iki 15 °C tikimybė mažėja ir per artimiausias 10 dienų nebesiekia net 50 % (paveiksle nepavaizduota).

Bobų vasara atėjo vėluodama

Šiais metais bobų vasara pas mus atėjo spalio 9 dieną, lyg ir vėluodama, remiantis prieš tai pateiktais duomenimis. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vasara iš Lietuvos nepasitraukė pirmas tris rugsėjo savaites. Taigi, ir rudens orai, ir bobų vasara šiais metais neskubėjo.

Ramūs ir šilti rudeniški orai turėtų išsilaikyti bent iki spalio 18 dienos. Remiantis ilgalaike prognoze, iki spalio 22 d. numatoma aukštesnė oro temperatūra ir mažesnis kritulių kiekis nei įprastai.

Plačiau apie ateinančio mėnesio vidutinės oro temperatūros ir kritulių kiekio prognozę – http://www.meteo.lt/lt/vidutine-temp-prognoze.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nacionalinė teismų administracija pasirašė 1,85 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Versina“ dėl buvusios Šilutės statybos mokyklos pastato rekonstravimo ir pritaikymo teismo veiklai darbų.

Lietuvininkų g. 11 numeriu paženklintame pastate numatoma įrengti ne mažiau kaip 36 darbo vietas teisėjams ir teismo darbuotojams, 5 posėdžių sales, patogią interesantų aptarnavimo zoną ir kt.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Projekte numatyti darbai turės būti atlikti iki 2022 metų vasaros vidurio.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Lietuvai, kaip ir kitoms planetos valstybėms, reikia įdėmiai įsiklausyti į nerimastingą pasaulio mokslininkų bendruomenės pasiųstą žinią apie klimato pokyčių grėsmę ir visomis išgalėmis stengtis mažinti temperatūros kilimą. Laiko turime nedaug. Ir tai ne tik kiekvienos valstybės, bet ir kiekvieno jos piliečio priedermė“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas apie vakar Pietų Korėjoje pristatytą specialiąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ši pasaulio mokslininkų parengta ataskaita akivaizdžiai įrodo, kad būtini didžiuliai, greiti ir toliaregiški pokyčiai, jeigu žmonija nori spėti išvengti milžiniškų karščio bangų, sausrų, potvynių. Joje paskelbta, ką reikia daryti, kad klimatas šiame amžiuje sušiltų ne 2 °C, bet 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu.

Sustabdyti klimato kaitą ties 2 °C riba ir pagal galimybes siekti 1,5 °C,palyginti su ikipramoniniu lygiu, buvo nuspręsta Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metu. Tikėtina, kad 1,5 °C riba bus pasiekta jau 2030-2052 m. laikotarpiu, jeigu visuotinis atšilimas vyks dabartine sparta. Kad nebūtų viršyta 1,5 °C riba, jau iki 2030-ųjų būtina sumažinti anglies dvideginio išmetimus 45 proc., palyginti su 2010 m., o 2050-aisiais pasiekti vadinamąsias nulines emisijas – kiek į atmosferos orą išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek jų ir pašalinama.

Visuotiniam atšilimui sustabdyti ties 1,5 °C riba reikia skubiai ir iš esmės mažinti šiltnamio dujų išmetimus visuose sektoriuose. Būtini ir žmonių elgsenos pokyčiai. Net jeigu visuotinis temperatūros kilimas sustos ties 1,5 °C riba, klimato kaitos poveikis daliai gamtinių sistemų bus ilgalaikis, negrįžtamas ir gresiantis rūšių, pavyzdžiui, koralinių rifų, praradimu.

Ši nauja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita su apibendrintais moksliniais tyrimais – svarus indėlis rengiantis JT Bendrosios klimato kaitos 24-ajai konferencijai, kuri vyks Katovicuose (Lenkija) gruodžio mėnesį, kai bus vertinamos valstybių kovos su klimato kaita pastangos.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Dviem pralaimėjimais Nacionalinės krepšinio lygos sezoną pradėjusi „Šilutės“ komanda turi naujoką. Komanda į savo sudėtį įregistravo 22-ejų metų 196 cm ūgio atakuojantį gynėją Trevorą Hillą.

Amerikietis praėjusį sezoną baigė studijas NCAA pirmenybėse, kuriose „Dixie States“ ekipoje praleido ketverius metus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusį sezoną krepšininkas vidutiniškai per 33 minutes pelnydavo po 15,2 taško, atkovodavo po 5,8 kamuolio, atlikdavo po 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir perimdavo po 2 kamuolius.

Trevor Hill žaidimo epizodai:
https://www.youtube.com/watch?time_continue=16&v=HNhTvMeCcko

„Šilutės“ komanda turi iš viso tris legionierius, visi jie yra atvykę iš JAV. Be T. Hillo, komandoje taip pat rungtyniauja Jeffery Perkinsas ir Jamillas Powellas.

Pirmąjį NKL savaitgalį „Šilutė“ nusileido Jonavos „Sintek-Jonavai“ ir Tauragės krepšinio klubui.

Artėjantį savaitgalį Laimono Eglinsko treniruojama komanda namuose priims Kauno KTU, o išvykoje žais su Gargždų SC.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Praėjusią savaitę įvykusiame susirinkime Šilutės socialdemokratai savo kandidatu į merus kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose išrinko dabartinį mero pavaduotoją Algį Bekerį.

Vietos žiniasklaida praneša, kad tapti kandidatu į Šilutės rajono savivaldybės merus, be A. Bekerio, pretendavo dar trys socdemų partiečiai (visų kandidatūras iškėlė partiečių grupės), tačiau visi trys atsisakė dalyvauti kandidato rinkimuose.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2019 m. kovo 3 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Klaipėdos apskrities rodiklis – 62 atv./10 tūkst. gyventojų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų Lietuvoje buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

Nuo 2018 m. 40-osios savaitės pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2018–2019 m. gripo sezonui. 40-ąją 2018 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI apskrityse

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Edmundo Benečio atleidimą iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – vyriausiojo architekto pareigų Regionų apygardos administracinis teismas pripažino neteisėtu.

Tuo pačiu sprendimu teismas panaikino savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo E. Benečiui.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

E. Benetis iš savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų buvo atleistas už šiurkštų Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų) bei 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) pažeidimą.
Taip parašyta savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Šepučio 2018 m. gegužės 28 d. įsakyme.
Pagrindo skirti E. Benečiui griežčiausią tarnybinę nuobaudą savivaldybės administracijos direktoriui suteikė Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada, kad E. Benetis, eidamas savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, kai šių metų balandžio 3 d. parengė, pasirašė ir išsiuntė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui raštą dėl prekybos paskirties pastato Tilžės g. 22, Šilutėje (ten dabar kyla nauja autobusų stotis ir prekybos centras – red. pastaba), statybos projekto specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pakeitimo.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai vadovavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kuris, nepraėjus nė dviem savaitėms po komisijos išvados pasirašymo, jau buvo primiršęs, kuo nusidėjo E. Benetis.
Administracijos direktoriaus įsakymą ir Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadą rasite čia:
https://drive.google.com/file/d/1H_kP2zYJilkW2LJnCUs9yXnWOk9CUn4g/view.
Kaip matyti, administracijos direktorių S. Šeputį jo pavaduotojo vadovaujamos komisijos išvados įtikino.
E. Benečio – ne.
Jos neįtikino ir Regionų apygardos administracinio teismo, į kurį kreipėsi E. Benetis, Klaipėdos rūmų teisėjo Remigijaus Armino.
Pastarasis, išnagrinėjęs administracinę bylą, nustatė, kad V. Pozingio vadovaujama komisija E. Benečio tarnybinį nusižengimą atliko nesilaikydama teisinio reglamentavimo: tyrimo išvados tiek turinio, tiek formos prasme yra formalaus pobūdžio, jose nėra nustatytos visos Valstybės tarnybos įstatyme nurodytos aplinkybės, nėra atliktas teisinis vertinimas, išvados parengtos pačiai komisijai neatlikus jokio savarankiško tyrimo ir kt.
Iš teismo sprendimo: „Bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo (E. Benečio – red. pastaba) veiksmų buvo pradėtas ir vykdomas vienasmenio subjekto – Personalo ir teisės skyriaus vyriausiosios personalo specialistės Dalios Bernotienės (…) Netgi vertinant tai, kad galimai tik pradėjus vienasmeniam subjektui tirti pareiškėjo veiksmus paaiškėjo aplinkybė, kad yra pagrindas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, bylos rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu suformuota Komisija neatliko jokių savarankiškų tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmų, išskyrus 2018 m. gegužės 24 d. išvados priėmimą ir pasirašymą…“
Teismas taip pat nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Šepučio įsakymas dėl E. Benečio atleidimo iš pareigų prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.
Mat, kaip teigiama teismo sprendime, procedūrinio pobūdžio pažeidimų visuma lėmė, kad atliekant E. Benečio tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų galimai įvykdyto nusižengimo aplinkybių išaiškinimas, dėl to administracijos direktoriaus įsakymas yra nepagrįstas.
Teismas E. Benečio atleidimą iš pareigų pripažino neteisėtu ir panaikino S. Šepučio 2018 m. gegužės 28 d įsakymą.
E. Benečiui iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteista daugiau kaip 2800 eurų (iki mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 12 d.
Jam taip pat turės būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Beje, E. Benetis žada prisiteisti iš savivaldybės ir bylinėjimosi išlaidas.
Jis tai galės padaryti po to, kai įsiteisės teismo sprendimas.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio 3 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis protų mūšis jaunimui „Knygos baterija niekada neišsenka!“

Protų mūšiai bibliotekoje tapo tradicija ir organizuojami dažnai, pasirenkant įvairiausią tematiką, ieškant sąsajų su knyga, skirti visoms amžiaus grupėms: vaikams, jaunimui, senjorams, kartais jie organizuojami vienų ar kitų profesijų atstovams.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Smagus komandinis žaidimas, nuotaikinga atmosfera, konkurencija, greitis, azartas, geros emocijos, turiningai praleistas laikas kartu su bičiuliais lydi viso turnyro metu. Tai yra puiki proga pasitikrinti savo žinias, jas pagilinti ar sužinoti, atrasti kažką visiškai naujo. Beje, jeigu nežinai, ar žinių „baterija išsekusi“, visada galima bandyti spėti teisingą atsakymą iš pateiktų atsakymo variantų. Penkios jaunimo komandos, sudarytos iš 6–7 narių, varžėsi tarpusavyje, demonstravo žinias, susijusias su literatūra, knygomis, jų autoriais, knygų personažais, mistiniais veikėjais ir kt.

Bibliotekininkai šiam literatūriniam protų mūšiui parengė keturis turus, kurių metu dalyviams buvo pateikti bendrieji literatūros klausimai: rašytojai, knygų personažai, literatūros kūrinių ištraukos, ekranizacijos (knygos, virtusios filmais) ir muzikiniai klausimai, t. y. garso takeliai, aprašyti knygose arba girdimi filmuose, sukurtuose pagal literatūros kūrinius. Visų komandų atsakymai į pateiktus klausimus buvo fiksuojami balsavimo pulteliais, pasirenkant vieną iš šešių pateiktų atsakymo variantų. Teisingi atsakymai buvo sumuojami kompiuterine programa, renkant daugiausiai teisingų atsakymų surinkusią komandą.

Įvertinus viso turnyro rezultatus, nugalėtojais tapo „Mėlynųjų“ komanda, surinkusi daugiausiai teisingų atsakymų taškų. Jiems atiteko pagrindinis literatūrinio protų mūšio „Knygos baterija niekada neišsenka!“ prizas – visiems nugalėtojų komandos nariams įteikta po nešiojamąją garso kolonėlę ir kitų prizų. Be abejo, nė viena protų mūšio dalyvių komanda neliko be apdovanojimų. Jie buvo įteikti visiems komandų dalyviams.

Pasibaigus protų mūšiui dalyviai turėjo progą susipažinti su lietuvių autorių, rašančių vaikams ir jaunimui, knygomis. Knygas dovanojo labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“.

Literatūrinis protų mūšis „Knygos baterija niekada neišsenka!“ organizuotas vykdant tęstinį projektą „Prie knygos versmės: kurk, švęsk, pažink“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

2018-2019 metų šildymo sezono pradžia Šilutėje skelbiama 2018 m. spalio 8 d., praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams šį mėnesį kainuoja 4,91 euro ct (su PVM).
Praeitų metų spalį kainavo 4,96 euro ct.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Praėjusiais metais šildymo sezonas Šilutėje prasidėjo spalio 10 d. ir tęsėsi iki šių metų balandžio 11 d.

Trys naujienos trumpai.

Pirmoji naujiena trumpai

Anot vietos žiniasklaidos pranešimų, trečiadienį Šilutės viešėję keturi Seimo žalieji valstiečiai susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus nariais.
Esą po susirinkimo seimūnai teigė, kad kalbos apie Šilutės žaliųjų valstiečių pirmininką Virgilijų Pozingį nebuvo.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Taip pat pranešama, kad V. Pozingis pats atsisakė pretenduoti į mero postą kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, todėl partijos skyriaus kandidatas į merus bus renkamas iš naujo.

Antroji naujiena trumpai

Edmundas Benetis iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto vyriausiojo architekto pareigų atleistas neteisėtai, nusprendė Regionų apygardos administracinis teismas.
E. Benečiui iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteista daugiau kaip 2800 eurų (iki mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 12 d.
Jam taip pat turės būti išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Šis sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Daugiau apie tai skaitykite kitą savaitę.
Susijęs: „Edmundas Benetis: kišo pagalį į ratus, bet pats gavo antru galu“

Trečioji – trumpiausia, bet ne prasčiausia

„Dabar jau mes susitiksime teisme“, – tokio turinio žinutės vakar sulaukiau iš savivaldybės ruporo.
Daugiau apie tai – kada nors.
Vis dėlto malonu, kai kas nors dar nori susitikti.

Šviesaus ir šilto visiems savaitgalio.

P.S. https://www.youtube.com/watch?v=nXaXKfyI7tQ

Oresto Lidžiaus nuotr.

Laksto skiedros nuo pjaunamų Lietuvininkų gatvės medžių, bet ne ką mažiau liejasi visokių emocijų – pasipiktinimo, džiūgavimų, įtarinėjimų, įvairių sąmokslo teorijų.

Kodėl? Medžiai ištirti profesionalų, sprendimas pjauti 121 medį priimtas. Tačiau darbai vyksta pernelyg skubotai. Būtent dėl to mums, grupei „SOS Šilutės medžiai“, kilo abejonių, ar tikrai sprendimas dėl kiekvieno pasmerkto pjauti medžio yra teisingas ir motyvuotas.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savivaldybės meras buvo sakęs, kad surengs medžių tyrimui vadovavusios A.Stulginskio universiteto dr. Linos Straigytės spaudos konferenciją – ekspertizės ataskaitos viešą pristatymą. Deja, nesulaukėme.

Dėl šios priežasties „SOS Šilutės medžiai“ sekmadienio, rugsėjo 30-os, vakarą pakvietė dr. Liną Straigytę ir jos kolegę architektę susitikti, papasakoti, galbūt išsklaidyti kilusias abejones, kurių neišsklaidė rašytinė medžių vertinimo ataskaita – kai kam akis badė po nupjovimo atsivėrę sveiki ne tik medžių kelmai, bet ir kamienai, šakos.

Dr. Lina Straigytė susitikime paaiškino, kad sprendimus priėmė vadovaudamasi ne tik moderniu medžių skenavimo aparatu, išbrokavusiu išties blogos būklės medžius. Buvo nuspręsta atsisakyti ir kai kurių dar sveikų, bet, anot jos, neperspektyvių medžių, nes juos užgožia, nustelbia kitų medžių kamienai, lajos arba jie yra tiesiog per tankiai susodinti. Taip pat nutarta išpjauti ir kreivai augančius medžius, galinčius neišlaikyti reikalaujamo garantinio 10 metų laikotarpio, kurį ekspertė turėjo užtikrinti.

Susitikimo metu visi bendrai sutarėme, kad pasitikime ekspertės išvadomis, kad medžių tyrimas atliktas profesionaliai, sprendimas dėl kiekvieno medžio pagrįstas.

Artimiausiu metu yra ruošiamas centrinės miesto dalies medžių atsodinimo projektas, kuriame ketina dalyvauti, tikimės, kad ir dalyvaus, mūsų pasitikėjimą pelniusi dr. Lina Straigytė ir jos kolegė A.Stulginskio universiteto dėstytoja, kraštovaizdžio architektė Aurelija.

Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nuotr.

Nuo pirmadienio, nepaisydami blogo oro, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nariai, vadovaujami iš Vokietijos atvykusio draugijos nario inžinieriaus Bernhard Rosenberg,  bažnyčios stogą dengia laikina danga.

Ponas B. Rosenberg su žmona Ulrike atvyko su visais darbo įrankiais ir ilgomis kopėčiomis. Darbus ant stogo padeda atlikti aukštalipys iš Šilutės Arnoldas Sirvydis su komanda.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kiekvieną dieną dirba draugijos pirmininkas Viktoras Bergner su žmona Rita, draugijos narys Kęstutis Gedminas, nuoširdžiai padeda pasienio tarnautojai bei Stoniškių seniūnijos gyventojai. Stoniškių seniūnas pasirūpino elektra ir reikalinga technika. Talkininkams pietus ruošia Plaškių kaimo šeimininkės.

Reikia palinkėti jiems tik gero oro, ištvermės ir sveikatos.

VRK nuotr.

Artimiausiame Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisieks nauja tarybos narė Lijana Jagintavičienė.

„Šilokarčemos“ laikraščio redaktorė L. Jagintavičienė taryboje pakeis amžino poilsio atgulusį Povilą Tunaitį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vyriausioji rinkimų komisija šiandien įvykusiame posėdyje pritarė tam, kad L. Jagintavičienė užimtų atsilaisvinusią vietą savivaldybės taryboje.

2015 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose L. Jagintavičienė dalyvavo kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir surinko 262 pirmumo balsus.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, kuriais siekdama apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus. KET nustatyti griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Statistika rodo, kad Lietuvoje eismo įvykiuose pėstieji nukenčia gerokai dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Siekdami užtikrinti kuo saugesnes sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams, Kelių eismo taisykles tobuliname pagal gerąją Europos valstybių praktiką“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Šiuo metu ES šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje šiais metais iki rugsėjo 1 d. žuvo 42 pėstieji (38 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 11 (26 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

Esamai situacijai gerinti šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja nauji pėstiesiems ir dviratininkams apsaugoti skirti KET reikalavimai.

KET pakeitimuose nustatyta prievolė vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigoja vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo. Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl KET nustatyta, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Atsakingiau turi elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET papildytos pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Dviratininkų saugai gerinti KET nustatyta rekomendacija, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

Tikimasi, kad šie KET pakeitimai padės veiksmingiau pagerinti eismo saugos situaciją ir sumažinti pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičių.

A. Jašinskienės, 15min.lt, nuotr.

Didelį rezonansą sukėlusioje Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtinių nepilnamečių prostitucijos byloje dedamas taškas. Nors pirmosios instancijos teismas prekybos vaikais čia neįžvelgė, Aukščiausiasis Teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu situaciją pakeitė.

Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos penkios merginos. Jos nukentėjo nuo tuo metu nepilnamečių kaltinamųjų, kurios siūlydavo savo bendramokslėms užsidirbti pinigų už žymiai vyresnių vyrų seksualinį tenkinimą.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Įvairiose interneto svetainėse, pažinčių portaluose ir televizijos kanaluose jos Klaipėdos apskrityje ieškodavo vyrų, norinčių patenkinti savo lytinę aistrą už pinigus.

Vėliau SMS žinutėmis jos klientams nurodydavo vietas, kur šie susitiks su jų nepilnametėmis bendramokslėmis. Už 15–60 eurų lytiškai santykiavusios nepilnametės pinigus atiduodavo savo sąvadautojoms.

Tačiau uždarbį merginos leido drauge: pirkdavo cigaretes, alkoholį, maisto prekes. Šis „verslas“ gyvavo apie trejus metus.

Pirmosios instancijos teismas kaltinamiesiems buvo gana švelnus, jie buvo išteisinti dėl prekybos vaikais.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą pakeitė ir skyrė kur kas griežtesnes bausmes. Šią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino šį sprendimą.

Tai – prekyba vaikais

„Veikų kvalifikavimui pagal BK 157 straipsnį, nustatantį atsakomybę už vaiko pirkimą arba pardavimą, neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu“, – nusprendė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji pirko nepilnametes siekdami lytinio pasitenkinimo. Dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines, iš anksto buvo susitarta, kad šios už piniginį atlygį suras kitų merginų, sutiksiančių lytiškai santykiauti už pinigus.

Nuteistieji atvykdavo pasiimti nukentėjusiųjų į miestelį, neatsižvelgdami į jų sutikimą, t.y. pasinaudodami merginų pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, įgydavo jas ir gabendavo savo automobilyje, turėdami tikslą seksualiai išnaudoti.

„Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistieji suvokė tikrąjį nukentėjusiųjų amžių. Šio suvokimo nepaneigia ir jų pateikiami subjektyvūs nukentėjusiųjų brandos lygio vertinimai, jų veiksmų motyvų interpretavimai“, – rašoma nutartyje.

Pirmosios instancijos teismas asmenis pripažino kaltais ir nuteisė skirdamas vienam iš jų dvejų metų, o kitam – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos sprendimą sugriežtindamas bausmes atitinkamai iki septynerių ir aštuonerių metų.

Kasaciniu skundu vienas iš nuteistųjų prašė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl jo panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o kito nuteistojo gynėjas prašė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jo ginamajam nutraukti arba paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

„LAT atmetė kasatorių skundus ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmenys, be jiems inkriminuoto lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (BK 151¹ straipsnis), taip pat nuteisti už vaiko pirkimą arba pardavimą (BK 157 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prekyba vaikais – tarptautiniu mastu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises. Tai prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, kad juo kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos.

Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai vaikais, taip pat įvairioms išnaudojimo formoms, darančioms žalą vaiko gerovei, tarp jų – ir vaikų seksualiniam išnaudojimui. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos principais, taigi ir poreikiu užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis“, – skelbia LAT.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina visoms prekybos vaikais formoms nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes šio nusikaltimo nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusysis lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas ir jiems kyla didesnis nei suaugusiesiems pavojus tapti prekybos žmonėmis aukomis.

„Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei tai susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iš atsakomybę už prekybą žmonėmis nustatančiame BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo būdų. Kartu atkreiptas dėmesys, kad nustatyti valios palaužimo būdų nereikalauja ir BK 157 straipsnio dispozicija.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. birželio 31 d.) nukentėjusiosios buvo nepilnametės, todėl nuteistųjų veikoms kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąsias buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų ar pasinaudota jų priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan.

Šioje byloje aktualu ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam. Nuostata, kad joks galimas vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturėtų būti laikomas galiojančiu, įtvirtinta tiek ES direktyvoje, tiek ir tiesiogiai BK 157 straipsnyje. Atitinkamai atsakomybės pagal BK 157 straipsnį nešalina ir nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems.

BK 157 straipsnyje nurodytai nusikalstamai veikai konstatuoti turi įtakos ne lytinių santykių skaičius, o pats veikos padarymo mechanizmas (būtent tai, kad nuteistieji tiesiogiai tarėsi su nepilnametėmis, kad jos už piniginį atlygį surastų merginų, sutiksiančių su jais lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą)“, – rašoma LAT nutartyje.

Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, jog teismai išnagrinėjo ir nuosprendžiuose išsamiai aptarė BK 151¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tarp jų ir nukentėjusiųjų nepilnametystę, ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistieji suprato, jog lytiškai santykiauja, tenkina lytinę aistrą su nepilnametėmis.