www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutėje pinga šildymas ir karštas vanduo.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams 2017 m. gegužės mėnesį kainuos 0,21 euro ct pigiau nei balandį – 5,04 euro ct (su 9 proc. PVM).

Pinga ir karštas vanduo. Dabar jis kainuoja 5,65 Eur/m3, o gegužės mėnesį kainuos 5,53 Eur/m3 (su 9 proc. PVM).

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,45 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,87 Eur (su 21 proc. PVM).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Palyginimui: praeitų metų gegužę šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kainavo 4,91 euro ct, o karšto vandens kubinis metras – 5,46 Eur.

Dėl šildymo sezono pabaigos

Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė už +10° C.
Šildymo sezono pabaigą, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali baigti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai baigia šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo išjungimo eiliškumą.

Europos jaunimo savaitė po dvejų metų grįžta į Lietuvą! Šiais metais ruošiamas „Idėja+“ renginys, kuriame organizatoriai jums meta iššūkį sugalvoti unikalią idėją, kaip būtų galima išspręsti aktualią jaunimo užimtumo ir nedarbo problemą Šilutėje.

Šis renginys vyks visoje Lietuvoje gegužės 2-3 dienomis, prisijunk ir tapk jo dalimi! Išbandyk save, sugalvok idėją, kuri nustebintų kiekvieną! Laimėk kelionę į Briuselį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Registracija: https://docs.google.com/forms…

Pristatyti galima jau įgyvendintą veiklą (nuo konkurso paskelbimo dienos iki pristatymo datos), jos rezultatus ar poveikį arba idėją, kurią siūloma įgyvendinti vietos bendruomenėje ar savivaldybėje.
Jūsų idėja turi turėti:
• aiškiai suformuluotą tikslą;
• uždavinius;
• tikslinę grupę;
• numatytas Jūsų idėjos paplitimas (savivaldybė, rajonas, miestas).
Kaip turi būti pristatomos idėjos?
Pristatymo trukmė iki 7 min.
Pristatymo būdai turi būti originaliai pateikti (pvz., pristatymą gali iliustruoti trumpu video, nuotraukomis, kitokiu vizualiu, garso pristatymu. Galima naudoti skaidres (ppt pristatymai, prezi.com) t.t.).
Pristatyme gali dalyvauti iki 3 žmonių.
Idėjos vertinimo kriterijai
Idėjos realumas:
• aiškus tikslas;
• veiksmų planas;
• numatytas poveikis (prasmingas ir vertingas, apimantis kuo didesnį tikslo grupės skaičių);
Idėjos unikalumas:

Bibliotekos inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors naktimis jau prognozuojamos teigiamos temperatūros, gražiu pavasariu džiaugtis trukdys kasdien pasirodysiantys lietūs. Taip LRT radijui pasakojo sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Pirmadienį per Lietuvą slinks debesų juosta, tad lietus lankysis daugelyje rajonų. Temperatūra kils iki 6–10 laipsnių šilumos, šilčiausia turėtų būti šalies pietvakariuose ir centriniuose rajonuose. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų. Antroje dienos pusėje jis taps gūsingesnis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Antradienis turėtų būti šiltesnis, bet daugelyje rajonų sulauksime lietaus, kai kur gali sugriaudėti ir perkūnija. Naktį temperatūra svyruos tarp 1–6 laipsnių, dieną šils iki 9–14 laipsnių šilumos. Tačiau stiprės vėjas, nakties metu jo gūsiai bus iki 14–18 m/s greičio.

Daugiau: LRT.lt: „Naktimis jau nebešals, bet lietaus neišvengsime“

Organizatorių nuotr.

Atvelykis, dar kitaip vadinamas Vaikų Velykėlėmis, švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų, aštuntąją dieną po Kristaus prisikėlimo, užbaigia velykinę savaitę.

VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialas Tradicinis amatų centras Švėkšnoje prisijungė prie Naisių vasaros organizuojamo „Vaikų Velykėlių“ konkurso. Šis jau tradicija tapęs konkursas puoselėja senas lietuviškas tradicijas, ugdo tautišką vaikų mąstyseną ir bendrumo dvasia jungia šeimas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Balandžio 21 d. 12 val. į Tradicinių amatų centro salę sugužėjo visi Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pradinukai, 1 – 4 klasių mokiniai. Šventė prasidėjo viktorina. Vaikai atsakinėjo į klausimus apie ką tik praėjusias šventes – Verbų sekmadienį, šv.Velykas ir ateinantį Atvelykį. Išsiaiškinus, kas yra Atvelykis, prasidėjo Naisių vasaros paskelbto konkurso „Vaikų Velykėlių“ didžiojo margučio marginimas. Kiekvienas gamino po zuikutį, jam klijavo ausytes, akytes, ūsus bei nosį. Kiti dar nupiešė šypsenėles… Vaikai savo gražiuosius zuikučius tvirtino prie kiaušinio muliažo, kurdami tradicinius vašku dažomų kiaušinių raštus. „Nudažius“ margutį prasidėjo judrūs ir linksmi žaidimai. Visi vaikai susiskirstė į 12 komandų, kurios dalyvavo estafetėse. Kiek juoko buvo šaukštu nešant kiaušinį, varžantis, kas greičiau užsiriš šaliką, apsimaus pirštines ir kepurę, perduos kitam kiaušinį ir dar daug kitų.

Šventės pabaigoje buvo išdalintos Naisių vasaros dovanėlės – muzikinio spektaklio „Melagių pilis“ įrašai.

VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro filialo Tradicinių amatų centro Švėkšnoje inf.

M. Jauniūtė iškovojo antrąją vietą. (A. Kaspučio nuotr.)

BaIalandžio 20–21 d. Ignalinoje vyko 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada, kurioje puikiai pasirodė Šilutės meno mokyklos mokinė Monika Jauniūtė, iškovojusi antrąją vietą.

Olimpiados tema – „Piliakalniai – senovės valdovų galybės saugotojai“, skirta Piliakalnių metams. Olimpiadoje dalyvavo šešiasdešimt devyni 8–12 klasių talentingiausi mokiniai iš visų Lietuvos regionų.

Šilutės kraštui atstovavo Šilutės meno mokyklos mokinė Monika Jauniūtė, kuri sulaukė didžiulio žiūrovų dėmesio. Jos darbų savitumas neliko nepastebėtas vertinimo komisijos. Monika iškovojo antrąją vietą ir sidabro medalį.

Organizatoriai olimpiados dalyviams parengė įdomią pažintinę, edukacinę, kultūrinę programą. Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po Ignaliną, Aukštaitijos nacionalinį parką, dalyvavo parodos „8,5 Ignalina“ pristatyme.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: silutesmenomokyklablog.wordpress.com: „Sidabras iš dailės olimpiados“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

LRT televizijos reportažas apie Rusnę, Ministrą Pirmininką Rusnėje ir estakadą kelyje į Rusnę.

Kam įdomu – prašom:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas…

Dviem sakiniais.

Kiek daug dar mūsuose gamtos bičiulių – mėgėjų pasėdėti ir išgerti paupiuos.
O sodininkai…  jie tikri darbštuoliai: savo statybinių atliekų ir kitokių šiukšlių nemeta per tvorą, bet neša keliasdešimt metrų į miškelį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Trumpai apie tai, kas liko „už kadro“.

- Kas buvo aplinkos ministras, mere? – paklausė Ministras Pirmininkas, išklausęs Šilutės rajono savivaldybės mero skundo dėl stringančių Pakalnės – Rusnaitės upės žiočių valymo, rezervato ribų koregavimo.
Suprask, viską seniai buvo galima padaryti.
Pamiršusiems primenu: prieš „valstiečius” aplinkos ministras buvo mero bendrapartietis, „tvarkietis”.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

- Ar aš sakau, kad ministras buvo geras? – atsiliepė meras.
Galvoju sau, gal meras irgi „prie bajerio“?

Žinoma, be pykčio,
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo š. m. gegužės 1 d. norintys tvarkyti vandens telkinių ir jų pakrančių augaliją, galės tai daryti paprasčiau. Pjaunant vandens augaliją nebereikės rengti vandens telkinio tvarkymo dokumentų, jeigu šie darbai atliekami miestų, miestelių rekreacinėse teritorijose esančiuose vandens telkiniuose ar jų pakrantėse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkos ministro įsakymu pakeistas Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas numato, kad vandens telkiniams tvarkymo projektas turi būti rengiamas, kai vandens telkinio, esančio saugomoje teritorijoje, tvarkymo ar valymo darbai atliekami didesniame kaip 0,04 ha plote arba kai nesaugomoje teritorijoje esančiame vandens telkinyje planuojama išpjauti daugiau kaip 0,1 ha vandens augalijos. Atstatant (renatūralizuojant) dirbtinai ištiesintą upės atkarpą, vandens telkinio tvarkymo projektą rengti privaloma nepaisant to, ar tvarkomas vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją, ar ne.

Gavusi asmens, ketinančio tvarkyti vandens telkinį saugomoje teritorijoje, pranešimą, sprendimą priims saugomos teritorijos direkcija. Jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijoje, jų apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, šie dokumentai bus derinami su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniais skyriais.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šiais metais ne vienas Lietuvos gyventojas nustebo išvydęs sniego dangą balandžio mėnesį. Daugelis tai pavadino gamtos išdaiga ir teiravosi, ar tai labai neįprasta situacija tokiu metų laiku.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba klimatologai išanalizavo 1961–2016 metų duomenis ir dalinasi savo išvadomis.

Balandžio 15 dieną iš vakarų link Lietuvos ėmė artėti žemo atmosferos slėgio sūkurys, kuris 16 dienos pirmoje pusėje atnešė labai kontrastingus orus į mūsų šalį. Pietinėje Lietuvos dalyje, kuri atsirado šiltame ciklono sektoriuje, lijo lietus. Tuo tarpu vidurio Lietuvai daugiausiai teko kieto fazinio būvio (sniego) kritulių, kuriuos nulėmė okliuzijos taškas ciklono centre. Jau 9 val. ryto buvo išmatuotas didžiausias tos dienos sniego dangos storis. Absoliutus šalies maksimumas buvo užfiksuotas Kauno meteorologijos stotyje, kurioje sniego dangos storis siekė 12 cm. Šlapias sniegas ant antžeminių objektų suformavo šlapio sniego apdrabą, kuri padarė daug nuostolių nuversdama medžius ir sutrikdydama elektros tiekimą. Apie 1 tūkst. gyventojų Velykų rytą liko be elektros.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vis dėlto tokio pobūdžio orai balandžio mėnesį Lietuvoje yra pakankamai normalus reiškinys. Apžvelgiant daugiamečius (1961–2016 metų) duomenis galima pastebėti, jog skirtingais metais balandžio mėnesio orų sąlygos gali labai skirtis. Apibendrinant daugiamečius duomenis, paskutinė snygio data Lietuvoje kinta nuo balandžio 8 dienos (Pajūrio regione) iki balandžio 19 dienos (Rytų Lietuvoje), todėl praėjusį savaitgalį iškritęs sniegas atitinka standartinę klimato normą ir neturėtų labai stebinti. Iškritęs sniegas, esant palankioms sąlygoms, sudaro sniego dangą, kuri gali išsilaikyti dar ilgiau, net iki balandžio pabaigos, kaip pavyzdžiui 1976 ar 1985 metais. Yra buvę atvejų, kai sniego danga susidarydavo ir gegužės mėnesį (1962, 1965, 1972, 1980, 1997, 2007, 2011 metais). Tačiau gegužę dėl ilgesnės Saulės spindėjimo trukmės bei jos aukščio virš horizonto meteorologinės sąlygos išsilaikyti sniego dangai yra nepalankios. Gegužę susidariusi sniego danga paprastai ištirpsta dar tą pačią dieną.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais sniego danga Lietuvoje balandžio mėnesį fiksuojama vis rečiau, o datos, kuomet matuojama paskutinė sniego danga, tampa vis ankstesnėmis. Tokios pokyčių tendencijos atsiranda su šylančiu, o kartu ir nepastoviu pastarųjų dešimtmečių klimatu. Šie klimato kaitos nulemti pokyčiai mums sukuria iliuziją, jog balandis yra artimesnis vasarai, o ne žiemai. Tačiau atmosferos cirkuliacija dar nebūna pilnai persirikiavusi į vasaros režimą, dėl to balandis priskiriamas prie šaltojo metų periodo mėnesių. Balandžio mėnesį Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra dar būna pakankamai žema, todėl ciklonai, susiformavę į šiaurę nuo Lietuvos, būna gana atšiaurūs. Taip pat didelės įtakos turi ir išaugę sausumos bei vandenyno temperatūros kontrastai, kurie nulemia oro masių judėjimo kryptis bei intensyvumą. Jei šiaurinis ciklonas praslenka pro mūsų šalį, su savimi jis atneša ir tiems regionams būdingus orus.

Neigiama temperatūra, ypatingai naktimis, balandžio mėnesį yra gana įprastas dalykas. Oro temperatūra gali nukristi iki 3…5 laipsnių žemiau nulio. Išskirtiniais atvejais temperatūra gali nukristi ir iki -10…-15 °C, kaip buvo 2014 m. balandžio 29 d.

www.meteo.lt inf.

Balandžio 25 d. (antradienį) nuo 10 iki 15 val. Šilutės seniūnijoje, adresu Lietuvininkų g.17, VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas labai kviečia visus sveikus žmones į neatlygintiną kraujo donorystės akciją!

Padarykime gerą darbą – padovanoję dalelę savęs – padovanokime kraujo sergantiesiems!

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dovanojusiųjų kraujo laukia malonios dovanėlės.

VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Panašu, kad rusniškių svajonė saugiai grįžti namo potvynių metu gali ir išsipildyti.

Penktadienį, balandžio 21 d., Rusnės bendruomenė sulaukė aukšto svečio – į salą, kaip ir buvo žadėjęs, atvyko LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Rusniškiai premjerą pasitiko prie potvynių apsemiamo kelio į salą ruožo, kurį, kaip ir per šiųmetę Vasario 16-osios šventę, buvo papuošę dviem eilėmis Lietuvos trispalvių.
Žvarbaus oro nepabūgo ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai.
Kad ir ką apie S. Skvernelį sakytų Seimo narė Aušra Maldeikienė, tačiau panašu, kad Ministras Pirmininkas žmogiškumo dar neprarado: išlipęs iš automobilio jis pirmiausia priėjo pasisveikinti su jo laukiančiais paprastais žmonėmis…
Nors pūtė žvarbus vėjas ir lijo, S. Skvernelis kartu su visa rusniškių ir šilutiškių palyda nužingsniavo prie potvynių apsemiamo kelio ruožo.
Trumpai šnektelėjo, paskui visi susėdo į mašinas ir nurūko į Rusnę.
Salos etnokultūros ir informacijos centre premjeras buvo supažindintas su rusniškių kasdienybe potvynių metu: seniūnė Dalia Drobnienė rodė skaidres ir pasakojo, ką jiems, žmonėms iš kitapus apsemiamo kelio ruožo, tenka išgyventi, kai vanduo atkerta juos nuo Lietuvos.
Anot seniūnės, rusniškiams nereikia didelių tiltų, jie tik nori, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas potvynių metu.
S. Skvernelis teigė nežinantis, kodėl rusniškiai tiek metų buvo maitinami vien tik pažadais.
Esą jis irgi taip galėtų, tačiau nenorintis.
„Ką mūsų Vyriausybė pažadės, tą ir įvykdys“, – tvirtino premjeras.
O Vyriausybės vadovo pažadas štai toks: potvynių apsemiamame kelio į Rusnę ruože bus pastatyta 750 metrų ilgio, 2 eismo juostų gelžbetoninė estakada.
Esą toks variantas pasirinktas, apsvarsčius bene 8 pasiūlymus.
Ministro Pirmininko teigimu, Vyriausybė yra pasiryžusi etskados statybos darbus pradėti jau kitų metų pavasarį, kai atslūgs potvynis.
Tikimasi, kad ją pastatyti pavyks už kokius 10 mln. eurų.
Anot S. Skvernelio, Vyriausybė taip pat pasiryžusi rekonstruoti visą kelią iš Šilutės į Rusnę.
Tačiau pirmiausia – estakada.
Svarbu, kad ji netaptu tiltu rusniškiams palikti salą, bet kad žmonės atvažiuotų į Rusnę ir kurtųsi ten, sakė Ministras Pirmininkas.
Anot rusniškių, taip ir bus.
Tačiau, jų teigimu, negana pastatyti estakadą, kad Rusnėje suklestėtų gyvenimas ir kurtųsi nauji verslai.
Esą dar reikia valyti Nemuno deltos upių žiotis – kad laivai galėtų išplaukti į Kuršių marias ir žuvys iš marių be kliūčių patektų į savo nerštavietes, – geriau prižiūrėti polderių sistemas – kad žemdirbiai galėtų laiku sėti ir pjauti, – taip pat sumažinti gamtosauginių veiklos apribojimų – kad būtų galima plėtoti paslaugų verslą, – mat dabar rusniškiai nė neturi priėjimo prie Kuršių marių.
Reikėtų tik šiek tiek pakoreguoti rezervato ribas, sako bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys.
Esą apie tai jau seniai kalbama – laikas pradėti veikti.
Žodį tarė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis: apie būtinybę įsteigti Rusnėje jūrų kadetų mokyklą, apie polderius ir žuvų įveisimą Nemuno deltos vandens telkiniuose, taip pat apie deltos upių žiočių valymą…
Rusniškiai premjero pažadu, kad estakada jau kitąmet bus pradėta statyti, tiki – bent jau taip teigė seniūnė D. Drobnienė.

Iš LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio feisbuko paskyros:

„„Į Vyriausybę ateina liūdesys ir pasibeldęs klausia – ar galima užeiti? Ministras pirmininkas sako: užeikite ir sėskite šalia apatijos, džiaugsmo ir depresijos, bet tiktai nelieskite pažadų”. Taip lyriškai vakar bylojo Liberalų sąjūdžio išminčiai. Na ką gi, gal geriau jau tegul į duris beldžiasi tas liūdesys, tegul sėdasi šalia, nei beldžiasi teisėsauga ir …. “

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. skelbia akciją „Karšis – 2017“ Nemuno deltos regioniniame parke.

Akcijoje dalyvaus ne tik aplinkosaugininkai, bet ir policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybų pareigūnai, taip pat į pagalbą bus pasitelkti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Aplinkos apsaugos inspektoriai tikrins žvejus mėgėjus: ar žvejyba vyksta teisėtai, ar žvejai turi įsigiję žvejo mėgėjo korteles, ar nenaudojami draudžiami žvejybos įrankiai ar būdai, ar nėra gaudomi karšiai.

Už žvejybą be žvejo mėgėjo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 90 iki 170 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 120 iki 300 eurų su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu. Primename, kad už neteisėtai sugautą karšį tektų atlyginti 66 eurus siekiančią žalą žuvų ištekliams. Už karšį, pagautą Minijos ichtiologiniame draustinyje, žala trigubinasi.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aplinkosaugininkai prašo laikytis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 13 p.: „Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta 12 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį“. Draudžiamos gaudyti žuvies laikymas specialiuose tinkleliuose yra laikomas Taisyklių pažeidimu ir užtraukia atsakomybę, numatytą LR ANK 291 str. 4 d.

Aplinkos apsaugos inspektoriai tikisi ir visuomenės pagalbos. Pastebėjus galimus žvejybos pažeidimus, nedelsiant prašome pranešti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai tel. 8-46 367034, 8-618 38833 arba Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai tel. 8-441 53942, 8 698 44527, arba 112.

Limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, į kuriuos įeina ir Tenenio upė: žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų, žvejo mėgėjo kortelės išduodamos parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). Žvejo mėgėjo korteles galima įsigyti per ALIS sistemą (www.alis.am.lt) arba visuose Perlo terminaluose. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 7 kg bendro svorio žuvų. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai: tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

Liudo Mockaus nuotr.

Artimiausiomis dienomis sulauksime drėgmės ir gūsingo vėjo, LRT radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė.

Ketvirtadienį Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Aukščiausia temperatūra sieks 5–9 laipsnius šilumos.

Penktadienio naktį šiaurinę Lietuvos dalį apguls krituliai, gali formuotis lijundra. Šiaurės vakaruose bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, kitur laikysis kelių laipsnių šaltis. Dieną krituliai praslinks per beveik visą šalį. Pūs itin gūsingas vėjas. Šils iki 4–9 laipsnių šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šeštadienis bus drėgnas, protarpiais kris krituliai, vėjas dar labiau sustiprės. Naktį bus teigiama temperatūra, o dieną – 5–9 laipsniai šilumos.

Daugiau: LRT.lt: „Orai keisis, bet menkai džiugins“

www.am.lt nuotr.

Prasideda ribojimai karšių žūklei.

Šiandien paskutinė diena, kai Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės draudžia žvejoti lydekas. Nuo penktadienio, š. m. balandžio 21 d., bus leidžiama ne tik lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė.

Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris lydekas, jos negali būti mažesnės negu 45 cm.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose draudžiama žvejoti karšius. Šiuose vandens telkiniuose sugautus karšius reikia nedelsiant paleisti atgal į vandenį.

Karšiai neršti pradeda, kai vandens telkiniuose vanduo sušyla iki 12° C. Tuomet jie būriais iš Kuršių marių išplaukia į Nemuno atšakas ir įlankų pakraščius. Kiekvieno būrio nerštas prasideda iš ryto ir trunka 2–3 paras, susilpnėdamas tik vidurdienį ir naktį. Ikrai išleidžiami ramiose įlankose ant augalinio substrato, prie kurio ir prilimpa. Karšis labai vislus – maždaug nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. ikrelių, todėl sugavus karšius nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. privaloma nedelsiant paleisti juos atgal į vandens telkinį, kad po keleto metų Nemuno deltoje ir Kuršių mariose galėtume džiaugtis gausiais žūklės laimikiais.

Žuvys, įleistos į tinklelį sugautam laimikiui laikyti, nepaisant to, ar jos gyvybingos, ar ne, laikomos laimikiu ir už jas privalu atlyginti padarytą žalą – po 60 Eur už kiekvieną karšį. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti triskart daugiau – 180 Eur už kiekvieną karšį. Už pažeidimą teks sumokėti ir iki 300 Eur baudą, taip pat bus konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės (meškerės, valtys ir kt.).

www.am.lt inf.

Šilutės meno mokyklos nuotr.

Keturi Šilutės meno mokyklos pučiamųjų skyriaus mokiniai tapo 4-ojo respublikinio pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų lietuviškos pjesės konkurso laureatais.

Konkursas vyko Kretingoje. Jame dalyvavo apie 60 jaunųjų atlikėjų iš Klaipėdos apskrities bei Žemaitijos muzikos mokyklų. Jie buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės meno mokyklai atstovavo 9 jaunieji dūdoriai.
Iš jų 4 tapo konkurso laureatais:
Kasparas Nognius (eufonija) – 1-oji vieta,
Arnas Kmita (eufonija) – 2-oji vieta,
Pijus Sakalis (trimitas, mokytojas Gražvydas Raila) – 3-ioji vieta,
Timotas Žukas (trimitas, mokytojas Edgaras Noreika) – 3-ioji vieta.

Parengta pagal Šilutės meno mokyklos inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo kitos savaitės Šilutės mažųjų laivų uostas pradės veikti vasaros režimu: į vandenį bus leidžiami laivai, teritorijoje visą parą budės sargai.

Pasak Šilutės mažųjų laivų uosto kapitono Vaido Pavilonio, uostas plaukiojimo sezonui jau pasiruošęs. Tad lieka tik sulaukti oficialios navigacijos pradžios. Ir šiltesnių orų.

Šiais metais navigaciją planuojama pradėti balandžio 25 d., tai yra jau kitą savaitę.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

leu.lt nuotr.

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.

Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3–6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Mes klaidingai galvojame, kad patyčios – paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos“ pasekmes, o ne priežastis“, – tvirtina tyrėja.

Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. LEU dėstytoja sako, jog nuo to, kokias ugdymo(si) sąlygas sudarome ikimokyklinio amžiaus vaikui, labai priklauso visas tolesnis jo gyvenimas. „Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose“, – pasakoja ji.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas – kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys.

Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas.

Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2–4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.

I. Kerulienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pedagogai ir tėvai dažnai netoleruoja fizinės agresijos, tačiau žodinė vis dar laikoma norma („Nieko tokio…“, „Tai tik žaidimas…“, „Aš tik juokavau…“). Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat“, – tikina Vaikystės studijų katedros dėstytoja.

Mokslininkė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pirmiausia siūlo ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius: kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuoti, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys; nustatyti aiškias, nekintančias taisykles („Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito“, „Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos“), ribas, kad vaikas suprastų, koks elgesys priimtinas ir koks ne; negali būti jokio agresyvaus elgesio toleravimo; svarbu mokyti vaikus pačius spręsti problemas. Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą.

Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. „Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių“, – aiškina I. Kerulienė.

Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti.

Programa „Zipio draugai“. Programos tikslas – padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.

Emocinio intelekto programa „Kimochis“. „Kimočiai“ – žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.

Programa „Antras žingsnis“. Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.

Mokslininkė taip pat akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais – apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.

leu.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo šių metų ligos socialiniu draudimu pradėti drausti savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus turinčius verslo liudijimus) jau naudojasi jiems suteiktomis naujomis socialinėmis garantijomis – per du mėnesius ligos išmokas gavo pirmieji pusantro šimto žmonių. Ligos išmoka jiems apskaičiuota vidutiniškai dvigubai didesnė, nei jie sumokėjo įmokų.

Pervestos pirmosios ligos socialinio draudimo išmokos

„Sodros“ duomenimis, per pirmus du 2017 m. mėnesius išduoti 705 nedarbingumo pažymėjimai savarankiškai dirbantiems asmenims – individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams mažųjų bendrijų nariams, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems ar turintiems individualios veiklos pažymėjimus. Ketvirtadaliui jų jau pervestos „Sodros“ išmokos.

„Atrodytų, kad naujų apdraustųjų grupė serga mažiau – per pirmus du metų mėnesius ligos atvejų nustatyta tik 0,5 proc. draudėjų. Šio laikotarpio kitų dirbančiųjų sergamumas triskart didesnis. Manome, kad dalis susirgusių savarankiškai dirbančių žmonių medikų neprašė nedarbingumo pažymėjimų, nes pasirinko įmokas „Sodrai“ mokėti kartą per metus, todėl dar nesukaupė reikiamo trijų mėnesių ligos draudimo stažo. Kita priežastis – dar nepasidomėjo galimybėmis pasinaudoti savo socialinėmis garantijomis“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami išmokas gauti ligos laikotarpiu, gali „Sodrai“ įmokas mokėti kas mėnesį, net jei mokėjimas nustatytas kartą per metus. Tokiu atveju įmokas reikia mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga (MMA). Reikiamas trijų mėnesių stažas ligos išmokai gauti sukaupiamas sumokėjus įmokas ir pateikus SAV pranešimus už tris mėnesius, t. y. sumokėjus tris įmokas nuo MMA. Jei įmokos mokamos kartą per metus, išmokos už visus per metus turėtus ligos laikotarpius bus pervestos tik deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas.

Pradėjo draustis ligos socialiniu draudimu

Savarankiškai dirbantys asmenys ligos draudimu draudžiami nuo šių metų sausio 1 dienos. Ligos išmokoms gauti, šių asmenų socialinio draudimo įmokos padidėjo 1,2 proc., t. y. vidutiniškai 4,56 euro per mėnesį. Vidutinė šių metų sausio ir vasario mėnesiais išmokėta ligos išmoka – 33 eurai, t. y. dukart didesnė, nei trijų mėnesių stažui sukaupti reikalingų įmokų suma. Tai ir yra socialinio draudimo sistemos įgyvendinimas, kai tie, kurie draudžiasi ir reguliariai moka nedideles įmokas, esant reikalui gali pasinaudoti garantijomis ir gauti maksimalias jiems priklausančias išmokas.

„Laikinai dėl ligos pajamų netekusiems apdraustiesiems šis laikotarpis yra lengvesnis, nes jie nelieka be pajamų šaltinio. Ypač tai svarbu besiverčiantiems individualia veikla, kuriai būdingas didesnis pajamų nestabilumas. Negaunantiems ligos išmokų, susirgus, kur kas sunkiau skirti lėšų gydymui – jos dažniausiai būna investuotos į verslą arba tiesiog nesukauptos“, – sako J. Miskis.

Ligos draudimas – ne pasipelnymo šaltinis

„Ligos draudimo, kaip ir bet kurio kito draudimo, principas pagrįstas jame dalyvaujančių žmonių solidarumu: visų mokamos įmokos, kad susirgus vienam būtų užtikrinamos socialinės garantijos. Tik svarbu užtikrinti, kad išmoką gautų tas draudimo dalyvis, kuriam ji priklauso.

„Viena iš „Sodros“ funkcijų – kontroliuoti išmokų gavimo teisėtumą. Pavyzdžiui, per 2016 metus ligos išmokos išmokėtos 790 tūkst. asmenų. Atrinkus ir patikrinus 38 tūkst. ligos atvejų, dauguma jų, net 27 tūkstančiai, buvo nutraukti, o ligos išmokų mokėjimai sirgusiems asmenims sustabdyti,“ – sako J. Miskis.

www.sodra.lt inf.