Media dia nuotr.

Naujajai dainai tekstą ir muziką parašė pats atlikėjas.

„Dainos tekstą parašiau įkvėptas ankstyvosios pavasario gaivos ir gamtos pabudimo. Ši daina – apie tyriausią žmonių jausmą – meilę, atsidavimą žmogui, dėl kurio gali padaryti viską. Rašant tekstą mintys sukosi apie du žmones, kurie sujungę savo likimus atsiduoda vienas kitam iki gyvenimo pabaigos. Šią dainą skiriu visiems įsimylėjusiems, susižadėjusiems, apsisprendusiems susituokti“, - sako atlikėjas ir naujosios dainos „Su tavim“ autorius Valdas Lacko.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Naujoji V. Lacko daina „Su tavim” įrašyta su pianistu, muzikos kompozitoriumi ir aranžuotoju Audriumi Janoniu.

Kam įdomu – prašom: Valdas Lacko – „Su tavim“

Pamario žemės kronikos motyvais.

„Valdžia tegu įsipareigoja nešvaistyti biudžeto pinigų,“ – pareiškė Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, prieš kelias dienas dalyvaudamas LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“, kurioje buvo kalbama apie Lietuvos valdžios reikalavimą kelti algas.
Žinoma, tai tik sutapimas, tačiau, jeigu neklystu, jau kitą dieną Šilutės rajono savivaldybės taryba balsų dauguma priėmė naujas rajono tvarkymo ir švaros taisykles, kurios, be kita ko, leis savivaldybei taupyti rajono biudžeto lėšas.

Tačiau daugiau išlaidų patirs gyventojai, ypač gyvenantys daugiabučiuose, mat netrukus jie turės patys pradėti rūpintis jiems priskirtų teritorijų tvarkymu: rinkti šiukšles, pjauti žolę, kasti sniegą ir kt.
Šilutės rajono tvarkymo ir švaros taisyklės
Turės arba patys pasijudinti, arba pirkti paslaugas, o tai, žinoma, kainuoja.
Bus ir tvarka, ir teisingumas, tskant.
O savivaldybei dar ir pinigų daugiau atliks.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Bet ar tai reiškia, kad biudžeto pinigai bus mažiau švaistomi?
Kažin, ar tai turėjo galvoje Ž. Šilėnas?
Šitaip begalvodamas, nejučia – vėl ir vėl – prisimenu vieno buvusio Šilutės vaduko reakciją į mano pastebėjimą, kad rajono biudžeto pinigai naudojami neracionaliai: „O tai tu manai, kad pas mus per daug mokytojų dirba?”
Nežinau, ar jų per daug.
O gal mokinių per mažai?
O gal pati Šilutė pernelyg greitai išsivaikšto?
O gal vietos valdžios aparate per daug žmonių, bet per mažai dirbančių vardan tos?
Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Deja.
Bet šalin tokias mintis.
Juk šiandien penktadienis.
Šiandien džiaugiasi širdis, kad dar yra Šilutėje žmonių, kurie mūsų kraštui suteikia daugiau spalvų, kurdami tokius mielus mikropasaulius: „Mikropasauliai po stiklu – jaunųjų dailininkų dovana Šilutės miestui (nuotr.)“.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Etikos komisija veiksmus vertina iš etikos pusės pagal valstybės politikų elgesio principus, o iš teisinės pusės, jų pagrindas, kuriuo remiasi – Vietos savivaldos įstatymo 24 str. (tarybos nario teisės) bei Tarybos veiklos reglamento 126 p., kuris numato paklausimus, t.y. turėjau kreiptis į įstaigos vadovą su paklausimu, tada įspėti apie atvykimą ir t.t. Bet aš lankiausi ne PAKLAUSTI, o PASIKALBĖTI apie mums visiems rūpimas problemas, susijusias su Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro mokiniais: kaip galime visi kartu padėti šiems vaikams norėti mokytis, gyventi ir sugyventi bendruomenėje.

O apie tai, kad galiu lankytis, tiesiogiai nei LR Vietos savivaldos įstatyme, nei Šilutės rajono savivaldybės Tarybos reglamente nenumatyta. Mano nuomone, čia spraga, nesuteikianti Tarybos nariui platesnių teisių rūpintis viešuoju interesu. Etikos komisija vadovaujasi tuo, kas parašyta, formaliai.

Susijęs: „Etikos sargai: Sandra Tamašauskienė – kalta“

Nesu kalta tuo, kuo mane kaltina. Lankydamasi Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre nesitikėjau rasti tokios netvarkos. Pamačiau tuščią klasę pamokos metu, kitoje klasėje sėdėjo du mokiniai, dar vienos klasės keletas mokinių blaškėsi po mokyklą nerasdami mokytojos ar pamokos. Jaunimo klasėse, kaip rašoma jų tinklapyje, turi mokytis 30 mokinių. Pamačiau apie 10. Sužinojau, kad darbuotojai mokinius kviečia į pamokas telefonu. Išeidama iš centro sutikau dar du mokinius, tiesiai per pievutę žingsniuojančius į pamoką be kuprinių. Išvydęs tokią situaciją aiškintųsi kiekvienas save gerbiantis Tarybos narys, o ne eitų rašyti paklausimo, ar gali apsilankyti. Kyla pagrįstas įtarimas, kad šiuo Etikos komisijos sprendimu siekiama užčiaupti mane ir užglaistyti problemą. Iki kito karto.

Jei ir pažeidžiau dar kokias nors procedūras, pati ir atsakysiu. Bet tvirtai žinau: taip neturi būti. Šie vaikai yra tarp mūsų ir bus. Kokia mes bendruomenė, jei negalime tų kelių vaikų išauklėti būti tokiais pat bendruomenės nariais – ne priešais. Nesijausime saugūs, žinodami, kad galimai auginamės sau priešus, jei ir toliau išlaikysime tokią mokyklą mieto centre, kai uždaromos mokyklos, masiškai mažėja mokinių, o miesto mokyklose klasės prigrūstos kai kur po 30 mokinių. Išmintinga būtų sudaryti galimybę tiems vaikams mokytis pagrindinėse ir profesinėse mokyklose, o ir lėšų tada galbūt užtektų sumažinti mokinių skaičių klasėse, skirti mokytojams padėjėjus. Integravome neįgaliuosius, išardome į šeimynas vaikų namus-fabrikus, susitvarkykim ir su šia problema.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Esu įsitikinusi, kad reikia ne kalbėti, konstatuoti, o iš esmės spręsti Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro problemas.

Šiandien išsiunčiau prašymą Merui, Administracijos direktoriui ir Švietimo skyriaus vedėjai atlikti realios situacijos Centre patikrinimą.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) primena, jog gegužės 2 dieną baigiasi gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų pateikimo terminas.

Iki tos dienos deklaracijas privalo pateikti pernai individualią veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu vykdę smulkieji verslininkai, gyventojai, pernai pasinaudoję per dideliu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.

Norintys pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis (nepasinaudoję visu metiniu neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD) ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius); mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas; mokėję palūkanas už būsto kreditą; už pirmąjį aukštąjį mokslą) deklaracijas gali pateikti ir po gegužės antros dienos.

Klaipėdos AVMI inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutė, potvynis, kaimas – tai temos, kurios vyrauja jaunųjų dailininkų iš Šilutės menų kalvės (mokyt. Andrius Sirtautas) darbuose, nuo šio penktadienio eksponuojamuose skverelyje prie prekybos namų „Eksa“ (priešais paštą).

Kiek spėjome, tiek ir užfiksavome.
Bet geriau nueiti ir savo akimis pamatyti.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

———————————————————————————————————————————————————-

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužę pasitiksime ir su šalnomis, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas.

Penktadienį Lietuvoje bus debesuota. Daug kur lis. Pūs rytų, šiaurės rytų, 6–11 m/s vėjas, o aukščiausia temperatūra sieks 6–11 laipsnių šilumos.

Šeštadienį lis visoje šalyje. Pūs silpnas vėjas, šils iki 4–9 laipsnių šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį palis tik vietomis. Oro temperatūra kils iki 5–10 laipsnių šilumos.

Daugiau: LRT.lt: „Orai: gegužę pasitiksime ir su šalnomis“

Algirdo Poteliūno nuotr.

Organizuojami Naujakurių, Grabupių ir Macikų seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai.

Naujakurių seniūnaičio rinkimai vyks 2017-05-15, 17 val., Šilutės seniūnijos salėje, adresu Lietuvininkų g. 17, Šilutės m., II aukštas, 211 kab.
Grabupių seniūnaičio rinkimai vyks 2017-05-16, 17 val., Šilutės Žibų pradinės mokyklos Grabupių skyrius patalpose esančioje bibliotekoje, adresu Grabupių k., Šilutės sen.
Macikų seniūnaičio rinkimai vyks 2017-05-17, 17 val., Macikų socialinės globos namų patalpose, adresu Vilties g.2, Macikų k., Šilutės sen.

Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, įstaigos, bendruomeninės organizacijos.

Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris yra Savivaldybės tarybos narys, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Kandidatų į seniūnaičius siūlymų registracija prasideda paskelbus rinkimų datą ir baigiasi likus 3 kalendorinėms dienoms iki rinkimų.

Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Per du mėnesius – du Šilutės rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) sprendimai. Abu nepalankūs tarybos konservatorei Sandrai Tamašauskienei.

Abu tyrimai buvo pradėti gavus mero „tvarkiečio“ Vytauto Laurinaičio kreipimusis: pirmasis dėl S. Tamašauskienės teiginių publikacijoje „Nusikaltimas vidury baltos dienos“, antrasis – dėl tarybos opozicijos pirmininkės apsilankymo Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centre, nesuderinus su tos įstaigos vadovu (Etikos komisijos sprendimų kopijos pridedamos).

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2017 kovo 7 d. sprendimas

2017 m. balandžio 18 d. sprendimas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą. Tikimasi, kad tai paskatins žmones sąžiningai ir savanoriškai mokėti mokesčius.

Sąžiningas ir savanoriškas mokesčių mokėjimas, o taip pat išlaidų skaidrumas ir efektyvumas – tikslai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, turi būti siekiama visuomenei aiškiai parodant, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius.

Tam Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą.

„Žinodami, kad sąžiningai mokami mokesčiai mums sugrįš tam tikromis paslaugomis, jaučiame pareigą juos mokėti – mūsų tikslas, kad taip jaustųsi didžioji dauguma šalies gyventojų, o augančiai kartai klausimo „kodėl“ nekiltų. Ši analizė leidžia iš pirmo žvilgsnio į sudėtingą mechanizmą pažvelgti iš kur kas arčiau ir žinoti, kuo pavirsta kiekvienas sumokėtas mūsų euras. Būtent tas žinojimas ir leidžia jaustis šeimininku savo valstybėje“, – sako V. Šapoka.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Be to, viešumas yra pagrindinė priemonė siekiant mažinti korupcijos lygį ir didinti išlaidų panaudojimo efektyvumą, todėl Finansų ministerija skatina visuomenę aktyviau domėtis ir diskutuoti, kam išleidžiami valstybės surenkami mokesčiai.

Palyginus Europos šalių išlaidų kokybinius rodiklius, matyti, kad išlaidų kokybė ne visada priklauso nuo išlaidų dydžio, todėl svarbu rasti vidinių resursų išlaidų kokybei gerinti vykdant reikalingas struktūrines reformas. Be to, pastebima, kad surenkamų mokesčių dalis nuo BVP smarkiai koreliuoja su korupcijos suvokimo indeksu, t. y., gyventojai sumoka daugiau mokesčių tose šalyse, kurių valstybės institucijos laikomos mažiau korumpuotomis.

Analizę rasite čia: http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/biudzetas/suzinok-kam-2017-aisiais-valstybe-isleis-tavo-pinigus.

Informaciniuose grafikuose pateikiamos 2017 m. planuojamos Lietuvos viešosios pajamos ir išlaidos apima valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (SODROS) bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamas ir išlaidas. Informacija apie išlaidas pateikiama be ES investicijų ir savivaldybių biudžetų lėšų (jos detalizuotos atskirai). Išlaidos (ir pajamos) pateikiamos milijonais eurų. Skliaustuose pateikiamas 2017 m. planuojamų išlaidų (pajamų) pokytis, palyginti su 2016 m.

Atskiros valstybės funkcijos (pavyzdžiui, gynyba, sveikatos apsauga ir kt.) apima kelių institucijų išlaidas, o institucijos gali veikti keliose funkcinėse srityse, todėl konkrečią sritį analizuojančioje skaidrėje išlaidų suma gali nesutapti su lėšų paskirstymu pradinėje skaidrėje (pastarojoje papildomai įtrauktos ir savivaldybių išlaidos savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kurios taip pat detalizuotos atskirai).

2017 m. planuojama surinkti 12 mlrd. 537 mln. eurų įmokų ir mokestinių pajamų (1 mlrd. 40 mln. eurų daugiau nei pernai) ir suteikti viešųjų paslaugų už 13 mlrd. 41 mln. eurų (772 mln. eurų daugiau nei pernai).

Papildomą socialinę naudą piliečiai gauna per mokesčių lengvatas, kurių 2017 m. planuojama suteikti už 1 mlrd. 53 mln. eurų (131 mln. eurų daugiau nei pernai). Planuojama, kad 2017 m. gyventojų pajamų mokesčių lengvatos sudarys 533 mln. eurų (140 mln. eurų daugiau nei pernai), pelno mokesčio lengvatos – 192 mln. eurų (9 mln. eurų daugiau nei pernai), akcizų lengvatos – 178 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei pernai), pridėtinės vertės mokesčio lengvatos – 150 mln. eurų (2 mln. eurų mažiau nei pernai).

Didžiausios viešųjų išlaidų sritys ir 2017 m. išlieka socialinė apsauga (37,6 proc. viešųjų išlaidų), sveikatos apsauga (13 proc.) ir švietimas (13,6 proc.).

Socialinei apsaugai šiemet numatyta išleisti 4 mlrd. 905 mln. eurų, iš kurių 1 mlrd. 997 mln. eurų bus skirta senatvės pensijoms, 557 mln. eurų – ligos ir motinystės išmokoms, 498 mln. eurų – netekto darbingumo (invalidumo) pensijoms, 296 mln. eurų – šalpos išmokoms, sumažintų pensijų kompensavimui skiriama 82 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, išlaidos socialinei apsaugai šiemet didėja 327 mln. eurų.

Sveikatos apsaugai suplanuota skirti 1 mlrd. 695 mln. eurų (137 mln. eurų daugiau nei pernai), iš jų 778 mln. eurų planuojama skirti ambulatorinėms ir stacionarinėms (II ir III lygio) sveikatos priežiūros paslaugoms, 292 mln. eurų – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 190 mln. eurų – pirminėms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Švietimui šiemet bus skiriama 1 mlrd. 777 mln. eurų (82 mln. eurų daugiau nei pernai), iš jų 582 mln. eurų mokykliniam ugdymui, 315 mln. eurų aukštajam mokslui ir moksliniams, 120 mln. eurų priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdymui. Pažymėtina, kad darbo užmokesčiui yra išleidžiama net 94 procentai mokinio krepšelio lėšų mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Gynybai šiemet planuojama išleisti 801 mln. eurų (158 mln. eurų daugiau nei pernai), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 566 mln. eurų (23 mln. eurų daugiau nei pernai), transportui ir ryšiams 498 mln. eurų (4 mln. eurų mažiau nei pernai), poilsiui, kultūrai ir religijai 399 mln. eurų (21 mln. eurų daugiau nei pernai), žemės ūkiui 271 mln. eurų (2 mln. eurų mažiau nei pernai), aplinkos apsaugai 162 mln. eurų (6 mln. eurų daugiau nei pernai).

finmin.lrv.lt inf.

www.kam.lt nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo raštą, kuriame informuojama, kad 2017 m. gegužės 2-19 d. vyks Lietuvos kariuomenės pratybos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir sąjungininkų kariai, kitų institucijų atstovai.

Mokymai bus vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijose ir vandenyse. Aktyviausiai kariai veiks Alytaus, Druskininkų, Ignalinos, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Neringos, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Vilkaviškio, Vilniaus miestuose ir apylinkėse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mokymų metu vykdomų taktinių užduočių metu bus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės ir ginklai.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

Balandžio 28-oji – paskutinis penktadienis šį mėnesį – „Kritinės masės“ diena.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Startas 18 val.

Apie “Kritinę masę”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gegužės 6 d., šeštadienį, Lietuvoje organizuojamos antrosios paukščių stebėjimo bokšteliuose varžybos.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su Suomijos ir kitų šalių draugijomis rengia neformalias paukščių stebėjimo varžybas bokšteliuose. Šių varžybų tikslas yra gerai praleisti laiką stebint paukščius gamtoje, o taip pat populiarinti paukščių stebėjimą visuomenėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Lietuvoje šios varžybos rengiamos antrą kartą. Pernai varžybose dalyvavo 12 komandų, kurios paukščius skaičiavo šiuose bokšteliuose ar platformose:
Stankiškių (Kniaupo įlankos) bokštelis – 67 paukščių rūšys;
Uostadvario (Rusnės) bokštelis – 60;
Tulkiaragės bokštelis – 54;
Krokų lankos bokštelis – 68;
Drevernos bokštelis – 86;
Naisių bokštelis – 48;
Tytuvėnų bokštelis – 63;
Vėžiakojo bokštelis – 15;
Sviliškių bokštelis – 39;
Papio ežero apžvalgos platforma – 70;
Salako bokštelis – 48;
Birvėtos tvenkinių bokštelis – 50;

Šiemet varžybos vyks gegužės 6 d., šeštadienį, nuo 5 val. iki 13 val. Varžybose gali dalyvauti tik komandos. Komandą turi sudaryti 2 – 8 asmenys, tačiau bet kas gali komandai padėti surasti paukščius.

Dugiau: www.birdlife.lt: „Stebėjimo bokšteliuose varžybos“

www.birdlife.lt inf.

www.sveksnosfestivalis.lt nuotr.

Paskelbta dalyvių registracija.

Birželio 4 d. Švėkšnos parke vyks penktasis vestuvių muzikantų festivalis.

Visi, kurie nori pasirodyti ant scenos ar prekiauti festivalyje, kviečiami kreiptis el. paštu raibysvytautas@gmail.com arba tel. 8 614 92516.

Daugiau – www.sveksnosfestivalis.lt

(F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.)

Balandžio 24–30 d. visoje Lietuvoje minima 17-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė. Šiemet ji atsigręžia į lankytoją, tardama jam: „#tuesibiblioteka“. Bibliotekose šią savaitę vyksta bendruomenių renginiai, susitikimai su rašytojais, leidėjais, politikais, žiniasklaidos atstovais, kad visi kartu galėtų diskutuoti apie bibliotekų vaidmenį, svarbą ir ateitį.

Balandžio 25 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidarytas interaktyvus išbandymų-galvosūkių kambarys „Bebaimių12+“, įkurtas pasitelkiant ne tik kūrybiškus sprendimus, bet ir diegiant šiuolaikines technologijas. Šią idėją finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė.

Renginio dalyviai buvo pakviesti pamatyti tai, ko dar nebuvo matę. Jiems buvo paruoštos keturios pramogų zonos, kuriose galėjo nukeliauti į virtualią realybę, žaisti interaktyvų boulingą ar pasivaržyti interaktyvių šokių turnyre, pamankštinti protus virtualiame intelektiniame žaidime bei stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją iš Galvosūkių kambario. Renginio metu vyko varžytuvės tarp Šilutės rajono jaunimo atstovų komandų, uždarytų išbandymų kambaryje ir turėjusių kuo greičiau iš ten išeiti. Kiekvienai komandai užduotims atlikti buvo skirta po 30 minučių. Tarpusavyje susirungė trys komandos: JKL-1, Šilutės šaulių kuopa ir JKL-2.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Išbandymų-galvosūkių kambario „Bebaimių 12+“ pristatyme apsilankė ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jam pirmajam buvo suteikta galimybė nukeliauti į virtualų pasaulį, pasitelkus bibliotekos įsigytą įrangą. Meras apžiūrėjo įrengtą kambarį ir trumpai stebėjo, kaip jaunuoliai sprendė paruoštas užduotis.

Visoms komandoms baigus įveikti iššūkį Galvosūkių kambaryje, suskaičiuoti rezultatai. Greičiausiai iš kambario, per 19 minučių, išėjo JKL-1 komanda. Kiekvienam komandos nariui įteikti prizai.

Galvosūkių kambario atidaryme dalyvavęs Šilutės jaunimas biblioteką paliko kupinas įspūdžių, gerų emocijų bei nusiteikė dar kartą sugrįžti ir išbandyti visą „Bebainių 12+“ kambario versiją, trunkančią 60 minučių.

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka organizuoja įvairaus pobūdžio renginius jauniems žmonėms ir stengiasi, kad jie būtų ne tik patrauklūs, bet ir teikiantys naudos. Galvosūkių kambaryje yra interaktyvus ekranas su įdiegtu interaktyviu žemėlapiu, pagal kurį orientuodamiesi dalyviai turi atrasti žymius krašto kultūros ir visuomenės veikėjus, tokius kaip Hermaną Zudermaną, Vilhelmą Storostą-Vydūną, originalia forma pažinti miesto kultūros paveldo objektus. Tokiu inovatyviu būdu jie lavina orientacinius įgūdžius, skatinamas dalyvių pilietiškumas, tautiškumas.

Išbandymų-galvosūkių kambarys veiks kiekvieną trečiadienį (detalaus darbo valandų grafiko teirautis bibliotekininkų). Visi, norintys dalyvauti, turi iš anksto registruotis tel. (8 441) 77 137 arba Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriuje (I aukštas, Tilžės g. 10).

KRATC nuotr.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ) viso regiono didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėse pradėjo dovanų akciją „Keisk elektroniką į kompostą“.

Septynių Vakarų Lietuvos savivaldybių gyventojai kviečiami nebereikalingus elektros ir elektronikos prietaisus atiduoti į specialias aikšteles, o mainais už juos pasiimti tvarkingai supakuoto komposto maišus.

„Jau antrus metus vykdome komposto dalinimo akciją. Jį pagaminome iš visame regione surinktų žaliųjų atliekų“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Pernai kompostas buvo dalinamas mainais į naudotas padangas, o šiemet aplinkosaugininkai akcentuoja nebereikalingų elektros ir elektronikos prietaisų surinkimą.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Kad KRATC aikštelėse nemokamai iš gyventojų priimamos naudotos padangos, statybų ir remonto atliekos, baldai – jau nebėra naujiena. Šios atliekos yra tarp gausiai vežamų į aikšteles. Tuo tarpu sugedę šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai dažnai išmetami tiesiog į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami šalia jų. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad šie daiktai taip pat gali būti perdirbami, tik juos reikia pristatyti į surinkimo vietas“, – aiškino ekologė.

KRATC specialistai tvirtina, kad į 10 kg maišus supakuotas kompostas yra paklausus ir atviliodavo interesantus į aikšteles net po kelis kartus. Pernai 2000 maišų buvo išdalinti per porą mėnesių, šiemet gyventojams paruošta taip pat 2000 derlingo juodžemio pakuočių.

Visame Klaipėdos regione KRATC yra įrengusi ir administruoja 10 didžiųjų ir 7 žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, į kurias gyventojai nemokamai gali atiduoti nebereikalingus daiktus.

Aikštelių darbo laikus ir vietas rasite čia: http://www.kratc.lt/atlieku-surinkimas/atlieku-surinkimo-aiksteles

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Akcijos „Lydeka – 2017“ rezultatai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, vykdydami akciją „Lydeka – 2017“, nuo š. m. kovo 20 d. iki balandžio 20 d. surengė beveik 100 reidų, siekdami apsaugoti neršiančias lydekas.

Patikrinta beveik 2000 žvejų. 78 žvejams surašyti įspėjimai už šiukšlinimą arba už tai, kad neturėjo žvejo mėgėjo bilieto, 16 žvejų surašyti administraciniai nurodymai sumokėti po 45 eurus už tai, kad neturėjo žvejo mėgėjo kortelės.

58 asmenys gavo įspėjimus už netinkamą automobilio statymą gamtoje. 17 asmenų gaudė žuvį neteisėtomis priemonėmis: statomais tinklais, skrituliais ar meškerėmis naudojant gyvą žuvelę, vienas asmuo naudojo žeberklą.

Akcijos metu pagautiems brakonieriams teks atlyginti daugiau nei 3000 eurų žalą žuvų ištekliams. Taip pat buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, pažeidėjams gresia baudos nuo 120 iki 300 eurų. Iš pažeidėjų konfiskuotos 7 meškerės, 6 skrituliai, 3 tinklai, žeberklas ir 2 pripučiamos guminės valtys.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

70 kartų patikrintos verslinės žvejybos įmonės, pažeidimų nenustatyta.

Nors akcija „Lydeka – 2017“ jau baigėsi, tačiau aplinkos apsaugos inspektoriai ir toliau didelį dėmesį skirs žvejybos kontrolei.

klrd.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš darbo grupės dėl buitinių atliekų tvarkymo posėdžio sugrįžus.

Jeigu jums kyla klausimų, susijusių su buitinių atliekų tvarkymu Šilutės rajone, jokiu būdų nevarstykite už tai atsakingų valdininkų kabineto durų ir neskambinkite jiems. Kitaip sakant, nešokdinkite jų ir nevarginkite. Nes to daryti negalima. Kreipkitės raštu ir jums bus atsakyta.

Ši tvarka galioja ir savo trigrašį visur kišantiems pradžioje minėtos darbo grupės nariams, visuomenės veikėjams – taip jie pristatomi mero protvarkyje dėl darbo grupės sudarymo – Stasiui Blinkevičiui ir Edvardui Jurjonui.

Juolab kad, kaip vakarykščiame posėdyje priminė darbo grupės pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis, šiai darbo grupei pavesta teikti pasiūlymus, kaip pagerinti atliekų tvarkymą rajone, o kontrolė – tai jau savivaldybės administracijos, tiksliau, administracijos tarnautojų, atsakingų už atliekų tvarkymo administravimą ir kurių, kaip paaiškino jų tiesioginis vadovas, Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, negalima šokdinti, reikalas.

Tačiau yra viena bėda: kontrolė nėra deramai užtikrinama. Todėl darbo grupės nariams – visuomenės veikėjams taip ir niežti visur kišti savo trigrašį. Bet, kaip jau buvo prieš tai parašyta, ir jiedviem valdininkų šokdinti negalima.

Taip pat negalima prašyti ar reikalauti informacijos apie įmonių ir kitų juridinių asmenų deklaruojamus atliekų kiekius, nest tai konfidencialu. Kitaip sakant, be tų įmonių ar kitų juridinių asmenų sutikimo tokia informacija tretiesiems asmenims, įskaitant ir savo trigrašį visur kišančius darbo grupės narius – visuomenės veikėjus, negali būti teikiama.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau darbo grupės nariai gali, tiksliau, turi teikti pasiūlymus, kaip pagerinti atliekų tvarkymą rajone.

Bent jau iš pastarojo posėdžio galima daryti išvadą, kad tie du darbo grupės nariai – visuomenės veikėjai sugeba daugiau nei visur kaišioti savo trigrašį. Pavyzdžiui, baigiamoje rengti buitinių atliekų tvarkymo konkurso techninė specifikacijoje būtent jų iniciatyva (arba jie daug prie to prisidėjo) turėtų atsirasti nuostata, kad būsimas vežėjas įvertintų galimybę rečiau vežti atliekas iš individualių valdų šaltuoju metų laiku, panaikintas šiukšliavežių talpos apribojimas, kad konkurse galėtų dalyvauti ir įmonės su didesnės nei 22 kub. m talpos transporto priemonėmis. Jau vien dėl šių priežasčių atliekų tvarkymo paslauga galėtų atpigti.

O jeigu dar fiziniai ir juridiniai asmenys sąžiningai rūšiuotų savo atliekas, tai, žiūrėk, dar mažiau šiukšlių būtų išvežama į regioninį sąvartyną Dumpiuose ir atliekų tvarkymo paslauga galėtų dar labiau atpigti.

Tai, kad atliekos vis dar prastai rūšiuojamos, anot darbo grupės pirmininko T. Budrikio, žino visi. Apie tai ne kartą buvo rašyta ir „Šilutės ETA Žiniose“. Pavyzdžiui: „Atliekų tvarkymo baruose dar daug neartų dirvonų“, „Visiškai slaptai, arba Neliečiamieji“, „Visiškai atvirai, arba ir vėl neliečiamieji“.

Pastarieji du aprašyti atvejai inicijuoti tų pačių grupės narių – visuomenės veikėjų, kuriems taip ir niežti visur kišti savo trigrašį.

Tačiau, kaip jau buvo rašyta, kontrolė – tai savivaldybės administracijos tarnautojų, atsakingų už atliekų tvarkymo administravimą ir kurių negalima šokdinti, reikalas.

Bet yra dar viena bėda: esamų valdininkų, kurių negalima šokdinti, per maža, kad būtų galima deramai užtikrinti atliekų tvarkymo kontrolę. Bent jau taip buvo teigiama vakarykščiame darbo grupės posėdyje. Sako, reikia dar vieno valstybės tarnautojo…

Darbo grupės posėdyje taip pat tartasi dėl gyventojų švietimo atliekų tvarkymo klausimais, Viešųjų paslaugų skyrius įpareigotas per būsimus darbo grupės posėdžius pateikti informaciją apie jam pavestų užduočių įvykdymą.

Tačiau viena sąlyga greičiausiai jau nesikeis: Šilutės valdininkų, atsakingų už atliekų tvarkymo administravimą, šokdinti negalima…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Viena opiausių istorinio Klaipėdos krašto senųjų neveikiančių kapinių kamavusių problemų, kurios, deja, tebėra aktualios ir šiandien, yra jų priežiūra. Nors dauguma tokių kapinių tuoj po Nepriklausomybės buvo įrašytos į kultūros paveldo registrą, tačiau tai nedaug pakeitė jų būklę ir neišsprendė jų priežiūros klausimų.

Dauguma šio krašto senųjų kapinių ir toliau liko apleistos, niokojamos arba tapo sunkiai įžengiamos dėl suvešėjusios ir sulaukėjusios augmenijos, želdynų.

Per pastaruosius metus padėtis ėmė keistis į gerąją pusę. Atsirado daug vietos bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir pavienių asmenų, kurių iniciatyva imta tvarkyti ir prižiūrėti pasirinktas senąsias neveikiančias kapines. Jeigu prieš keliolika metų reikėjo dėti didžiules pastangas raginant ir agituojant vietos bendruomenes prisidėti prie tokių kapinių priežiūros darbų, paskutiniais metais kilusias iniciatyvas dėl kapinių tvarkymo kartais būtų rekomenduotina net pristabdyti ar tas iniciatyvas netgi kontroliuoti, pradėti valdyti.

Taip manyti verčia faktas, kad dėl per didelio uolumo ir entuziazmo senosioms kapinėms padaroma ne vien daug teigiamo ir gero, tačiau neretai dėl nežinojimo padaroma ir negrįžtama žala senųjų kapinių vertingosioms savybėms. Dažniausiai pasitaikanti tokių savarankiškų ir savanoriškų iniciatyvų klaida yra ribos tarp kapinių priežiūros ir tvarkymo darbų nežinojimas, arba, tiksliau tariant, dažnu atveju nežinoma, ką galima ir ko negalima, nedera daryti senosiose kapinėse.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pastaruoju metu pastebimai ypač pagausėjo abejotinai ir dviprasmiškai vertinamų senųjų kapinių priežiūros bei tvarkymo darbų atvejų. Susirūpinimą kelią abejonės, ar savarankiškos iniciatyvos greta pozityvių rezultatų tuo pačiu neatneša ir nemažos žalos, t. y. pakenkia kapinių kaipkultūros objektų autentiškumui, jų vertingosioms savybėms. Todėl būtina užduoti klausimą, ar ir kiek dažnai vykdant savarankiškus senųjų kapinių priežiūros ir tvarkymo darbus yra peržengiamos bei viršijamos įstatymiškai leistinos veikimo ribos? Antkapinių paminklų atstatymo, kapaviečių aptvėrimo remonto, dažymo darbai – kas tai? Ar tai kapinių priežiūros darbai, ar jau specialių institucijų leidimų ir specialistų rankų reikalaujanti veikla? Kas gali garantuoti, kad savarankiškai ar savavališkai vykdant panašius darbus senosiose kapinėse, nebus pakenkta jų autentiškumui, vertingosioms jų savybėms?

Šie ir panašus klausimai verčia visų pirma domėtis, ką apie tokius atvejus sako teisiniai aktai ir apskritai pasidomėti, kiek detaliai teisiškai reglamentuotos yra senosios kapinės kaip kultūros paveldo objektas? Pirmiausia reikia pripažinti, kad net ir specialistui yra nelengva susigaudyti senąsias kapines reglamentuojančiuose teisės straipsniuose. Ką jau kalbėti apie paprastus bendruomenių ir visuomeninių draugijų entuziastus. Daugelis jų apskritai net nežino, jog egzistuoja kokie nors senąsias kapines reglamentuojantys aktai. Todėl jų veikla tokiose kapinėse dažniausiai grindžiama vien sveika nuovoka, savitu priežiūros ir tvarkymo darbų supratimu. Gal kiek ir perdedant, galima pasakyti, jog senosios kapinės tokiems entuziastams tampa kone nuosavu kolektyvinio sodo sklypu ar daržu, kuriame galima tvarkytis kaip įsigeidžiama. O tai, kaip jau ne kartą minėta, neretai priveda prie žalos padarymo ir autentiškumo naikinimo.

Senąsias kapines reglamentuoja šie pagrindiniai teisės dokumentai: 1) Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, 20 straipsnis; 2) Kapinių tvarkymo taisyklės, 26 straipsnis; 3) Nekilnojamosios kultūros vertybės – įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipinis apsaugos reglamentas. Galima reziumuoti pagrindines šiuose dokumentuose išreikštas nuostatas dėl senųjų kapinių. Pirmiausia neveikiančių kapinių teritorijoms yra nustatyta konservacinė žemės naudojimo paskirtis. Kitaip tariant, teritorijai nustatyta tokia naudojimo paskirtis, kuri padėtų išsaugoti bei atskleisti vertingąsias savybes, užtikrintų tinkamą jų priežiūrą. Antra, norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. O kitose neveikiančiose ir riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 m., taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto apribojimai: nauji statiniai jose turi būti statomi iš natūralių ir istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų; paminklai negali būti aukštesni už kitose kapavietėse pastatytus paminklus; kapavietės aptvėrimai turi būti analogiški ir būdingi toms kapinėms, o kapo vieta gali būti pažymėta kapo apvadu ar plokšte.

Galiausiai pagal memorialinės laidojimo vietos (o tarp tokių vietų nurodytos ir neveikiančios senosios kapinės, įrašytos į kultūros vertybių registrą) reglamentą turi būti saugomos visos vertingosios memorialinės vietos dalys bei elementai ir teritorija, t. y., žmonių palaikai žemėje, teritorijos reljefas,planinė, tūrinė struktūra, statiniai ir jų liekanos, įranga (koplyčios, antkapiai, tvoros, vartai ir kt.), dekoratyviniai želdiniai. Memorialinių laidojimo vietų savininkams, valdytojams nurodyta vykdyti nuolatinę tokių objektų priežiūrą. O priežiūra šiuo atveju apibrėžta kaip teritorijos, statinių ir želdinių priežiūros darbai, t. y., visų pirma valymo, menkaverčių želdinių šalinimo darbai, nedideli defektų ištaisymo darbai, kurie nesusiję su vertingosiomis dalimis ir elementais. Visus šiuos minėtus priežiūros darbus gali savarankiškai vykdyti valdytojas ir savininkas be atskiro Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimo. Tačiau, jei norima atlikti remonto, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbus, reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas, patvirtintos sąlygos, projektas ir kt. Taigi, jei teisingai suprasta, teritorijos apsauga yra taikoma visoms neveikiančioms kapinėms.O kapinėse, įrašytose į kultūros vertybių registrą, be teritorijos, taip pat yra saugomos visos vertingosios dalys ir elementai. Tokiose kapinėse tvarkybos darbams atlikti reikalingi atsakingų institucijų leidimai. Tuo tarpu riboto laidojimo ir neveikiančiose kapinėse, kurios įkurtos iki 1940 m., tačiau nėra įrašytos į kultūros vertybių registrą, tvarkybos darbams sąlygos yra supaprastintos, palikta daugiau veikimo laisvės. Paprastus priežiūros darbus, be specialaus leidimo,savarankiškai leistina visų minėtų tipų kapinėse.

Regis, tokia būtų teisinė senųjų kapinių reglamentavimo situacija. Kaip minėta anksčiau, pastaruoju metu pastebėta abejotinų arba dviprasmiškai vertintinų senųjų kapinių tvarkymo darbų atvejų. Tad toliau norėtume pateikti tokių tvarkymo atvejų atskirus pavyzdžius, iškeliant klausimą, ar šiais atvejais nebuvo pažeistos senųjų kapinių priežiūros ir tvarkymo taisyklės, ar nebuvo viršytos leistinos veikimo ribos ir padaryta žalos objekto vertingosioms savybėms?

Žagatpurvių senosios kapinės (Šilutės r., Švėkšnos sen.) dar prieš keletą metų buvo apleistos, apaugusios ir visiškai užgožtos menkaverčių želdinių. Vietos entuziasto dėka jos buvo išvalytos ir sutvarkytos. Nepaisant šių pozityvios ir sveikintinos veiklos rezultatų, buvo pastebėta ir abejonių keliančių apraiškų. Visų pirma neįprastomis spalvomis – baltai – perdažyti antkapiniai paminklai ir kapo apvadai.

Dėl to visų pirma galima kelti klausimą, ar perdažymas nelaikytinas konservavimo ar remonto darbais? O antra, ar dažymas tokia neįprasta spalva yra suderinamas su senąja tradicija, ypač žinant, kad betoniniai paminklai ir kapo apvadai seniau išvis nebuvo dažomi? Ar tokiu būdu nėra daroma žala kapinių vertingiems elementams?

Dalis Plaškių senųjų kapinių (Pagėgių sav., Stoniškių sen.) taip pat buvo sutvarkytos vietos bendruomenės entuziastų.

Tačiau čia taip pat buvo pastebėta tam tikrų dviprasmiškai traktuotinų tvarkymo ženklų. Kai kurios kapaviečių tvorelės buvo perdažytos baltai, pagal savitą supratimą perdažyti metaliniai lietiniai kryžiai. O kapavietės apsodintos gėlėmis. Toks gėlių sodinimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai gražus gestas. Tačiau antrą vertus, kiek tai suderinama su senąja evangelikų liuteronų kapinių tradicija? Ar apskritai tokių rūšių gėlės buvo būdingos šiose kapinėse?

Užlieknių (Šilutės r., Šilutės sen.) senosios kapinės irgi buvo tvarkytos. Šiuo atveju viskas būtų pagirtina, jei ne keistas ir nesuprantamas sprendimas – išvirtusį metalinį kryžių imti ir įkasti viduryje kapinių vartų(!). Juk tai galima traktuoti kaip nelogiškumą senojoje kapinių planinėje struktūroje.

Taip pat buvo pastebėta metalinių lietinių kryžių virinimo ir kniedijimo darbų. Nors ketinimų, regis, būta gerų, tačiau, ar tai nelaikytina remonto darbais, kuriems jau reikėjo specialaus leidimo? Kas garantuos, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai, nepažeidžiant vertingųjų elementų? Sutapimas ar atsitiktinumas, tačiau po tokių tvarkymo darbų pasigesta ir jau neberasta keleto paminklų, kurie žymėjo čia palaidotų svarbių asmenybių vietas.

Birbinčių (Klaipėdos r., Dovilų sen.) senąsias kapines puoselėja irgi vietos bendruomenės nariai. Ne taip seniai šiose kapinėse įvykęs precedentas sukėlė irgi nemažas diskusijas bei aktualizavo kai kuriuos senųjų kapinių tvarkymo klausimus. Keletas bendruomenės narių iš Žemaitijos, tiksliau, iš Kelmės r., atsigabeno ten nereikalingus ir jau nenaudojamus 9 kaltinius kryžius ir juos įcementavo Birbinčių kapinėse, buvusių paminklų likučių vietose.

Klausimas šiuo atveju būtų dvejopas. Visų pirma, kokiu būdu šiuos senus kaltinius kryžius buvo leista išgabenti iš Kelmės r. esančių senųjų Užvenčių kapinių? O antra, ar tinkama liuteronų konfesijos kapinėse ir šio tikėjimo mirusiesiems statyti katalikiškus antkapinius paminklus, kurie, be kita ko, buvo skirti kitiems mirusiesiems? Kultūros paveldo departamento specialisto verdiktas buvo aiškus: buvo pažeisti senųjų kapinių tvarkybos principai, t. y. kapinėse atsirado svetimkūniai –Klaipėdos krašto liuteronų kapinėms nebūdingi laidojimo paminklai.

Kyla klausimas, ar ir kiek senųjų kapinių tvarkybos sąlygos buvo peržengtos tvarkant Girininkų kapines (Šilutės r., Juknaičių sen.). Čia taip pat buvo dažyti, virinti, kniedėmis sutvirtinti metaliniai kryžiai. Ar šiems tvarkybos darbams atlikti nebuvo reikalingas leidimas ir atitinkamos kvalifikacijos specialistas? Kas galėtų įvertinti, jog šie darbai buvo atlikti tinkamai ir nebuvo pakenkta vertingiesiems elementams?

Tačiau bene didžiausią diskusiją sukėlė, galima sakyti, unikalios ir itin vertingos porcelianinės epitafinės lentelės (pagalvėlės) paėmimas nuo kapo ir perdavimas saugoti Šilutės muziejuje. Iš vienos pusės – tai lyg ir suprantamas rūpestis išsaugoti šį unikalų objektą nuo sunykimo ar piktavališko sunaikinimo. Tačiau kita vertus, šis unikalus artefaktas sveikas išgulėjo daugiau nei 70 metų, pergyveno sovietmečio kapinių naikinimo vajų. Dėl to kyla klausimas, ar tikrai šiuo metu buvo tokia neišvengiama būtinybė imtis tokių išsaugojimo priemonių? Toks gana drastiškas sprendimas negali nekelti ir moralinės dilemos – juk nuo kapo pašalinamas mirusiajam atminti skirtas vienas svarbiausių elementų.

Toks įvykęs precedentas gali tapti pavyzdžiu ir iš senųjų kapinių masiškai gali imti dingti, o tuo pačiu muziejų fondus pildyti unikalūs kapinių įrangos elementai. Kodėl muziejui neperdavus saugoti tokius unikalius artefaktus, kurie buvo aptikti Laukgalių, Norkaičių, Vytulių ir kt. senosiose kapinėse? Kitas klausimas: kiek muziejus yra tinkama institucija saugoti kapinių įrangos detales? Ar šie artefaktai, užuot puošę senąsias kapines ir teikę lankytojams informaciją, nebus pasmerkti ilgiems metams dulkėti muziejų fondų lentynose?

Gan akivaizdžius nesutapimus tarp teorijos ir praktikos galima stebėti ir Rusnės senosiose kapinėse, kurios buvo įkurtos iki 1940 m. Tokių kapinių tvarkymo taisyklės aiškiai reikalauja, kad nauji statiniai jose būtų statomi iš natūralių ir istoriškai būdingų šioms kapinėms medžiagų. Tačiau to mažai paisoma. Negana to, yra naikinama senoji kapaviečių įranga, o su kuria dingsta ir dalis vertingos informacijos, keičiamas senųjų kapinių tradicinis vaizdas.

Suprantama, tokių panašių abejotino tvarkymo pavyzdžių būtų galima ir daugiau pateikti (pvz., Baičių kapinės). Visgi pagrindinis tikslas buvo parodyti, kad greta gerų iniciatyvų ir pagirtinų rezultatų kartu atsiskleidžia ir negatyvūs tvarkymo bruožai. Iš to kyla svarbūs klausimai: ar teisiniai dokumentai pakankamai gerai ir išsamiai reglamentuoja senųjų kapinių apsaugą ir priežiūrą? Gal egzistuoja tam tikros spragos ir dėl to reikalingos papildomos reguliavimo nuostatos? O gal paprasčiausiai užtektų platesnės ir aiškesnės jau esamų taisyklių sklaidos visuomenėje tam, kad tokių abejotinų senųjų kapinių tvarkymo atvejų pasitaikytų kuo rečiau?

Šilutės H.Šojaus muziejaus inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 25 d. skelbiama navigacijos pradžia eksploatuojamuose Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Laivybos sezonais šiais metais tęsis 199 paras iki lapkričio 9 d.

Laivybos mylėtojus turėtų pradžiuginti tai, kad šiais metais navigacijos trukmė visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose bus 199 paros. Palyginus su 2016 m., 2017 m. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prailgino navigacijos laikotarpį ir suvienodino jį visuose eksploatuojamose valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose iki 199 parų, kaip ir tarptautinės reikšmės kelyje E41.

Atitinkamai navigacija 25 paromis didinama Nemuno upės ruožuose Liškiava – Druskininkai (11 km), Žemaitkiemis – Birštonas (20 km), Kauno HE tvenkinyje Birštonas – Kauno HE (63 km); 45 paromis Neries upės ruože Vilniuje (10,5 km); ir 66 paromis Karaliaus Vilhelmo kanalo ruože Minijos upė – Drevernos upė (8,7 km) ir Drevernos upės ruože Karaliaus Vilhelmo kanalas – Dreverna (1,9 km).

2017 m., kaip ir praėjusiais metais, bus eksploatuojama 424,7 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Dar viena naujiena šį laivybos sezoną – visuose eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose yra nustatyti garantiniai gyliai. Visus eksploatuojamus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius bei garantinius gylius juose rasite čia: http://www.liwa.lt/documents/0000/4S_72.pdf

Kaip ir praėjusiais metais, populiariausi vandens keliai paženklinti šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože Kaunas – Atmatos žiotys (213,8 km) paženklintas šviečiančiais navigaciniais ženklais, išskyrus ruožą Kulautuva – Smalininkai (80,8 km), kur yra sustatyti nešviečiantys ženklai. Atkreiptinas dėmesys, kad šviečiančiais navigaciniais ženklais laivakelis ruože Smalininkai – Rusnė (pasienio ruožas) paženklintas tik dešinėje pusėje (Lietuvos pusėje), o kairėje pusėje (Rusijos Federacijos) – nešviečiančiais ženklais. Kelio ruožas Kuršių mariose nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos (4 km) bei nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (65,3 km) paženklintas šviečiančiais ženklais. Laivakelis ruože nuo Kruonio HE iki Kauno HE (24 km) bus taip pat ženklinamas šviečiančiais navigaciniais ženklais.

Apie navigacijos sąlygas galima teirautis Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnyboje tel. (8 37) 32 28 51.

www.liwa.lt inf.

R. Lukošiaus nuotr.

Praėjęs savaitgalis pašykštėjo pergalių Šilutės dziudo klubo atstovams (treneris Rimvydas Lukošius) – iškovotas tik vienas medalis.

Šeštadienį Nojus Kungys dalyvavo tarptautiniame dziudo turnyre Latvijoje, Saldus mieste. Jis ir pelnė tą vienintelį medalį savo klubui – sidabro spalvos, finalinėje dvikovoje nusileidęs sportininkui iš Latvijos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.