www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rugsėjo 14 d. Šilutės rajone atidarytas 60 MW galios vėjo jėgainių parkas. Jis priklauso kompanijos „Nelja Energia“ AS valdomai UAB „Šilutės vėjo projektai“ ir yra išsidėstęs Usėnų, Juknaičių bei Katyčių seniūnijų teritorijose.

Šiame parke pastatytos 24 „General Electric“ vėjo jėgainės. Jų aukštis – 110 m, o menčių ilgis – 60 m.

Parko atidaryme dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės vadovai.

„Ši diena yra kitokia diena, šiandien mes matome ilgo darbo rezultatus. Tikiuosi, čia ne pabaiga ir šis parkas vieną dieną bus dvigubai didesnis. Viliuosi, kad ateis diena, kai gamyba ir verslo aspektais mes pavysime Estiją. Dėkoju Šilutės rajono savivaldybei, Energetikos ministerijai, rangovams ir, žinoma, vietiniams žmonėms“, – atidarymo iškilmėse kalbėjo „Nelja Energia“ padalinio Lietuvoje UAB „4 Energia“ generalinis direktorius Tadas Navickas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

.

Parengta pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.

A.S. Nausėda (dešinėje) su partijos bičiuliais, kandidatais į Seimą V. Dylertu ir V. Jankauskaite-Milčiuviene prie rinkimų štabo.

Trečiadienio pavakarę Šilutės miesto centre atidarytas Alfredo Stasio Nausėdos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų štabas.

Alfredo Stasio Nausėdos rinkimų štabas įsikūrė Lietuvininkų gatvėje, 55-uoju numeriu paženklintame pastate. Štabo atidaryme dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Virgilijus Pozingis, partijos kandidatas į Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje Valentinas Dylertas, gausus būrys kitų Alfredo Stasio Nausėdos bendrapartiečių.

Štabo atidaryme taip pat dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė į Seimą Pietų Žemaitijos rinkimų apygardoje, į kurią patenka ir dalis Šilutės rajono teritorijos, Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Kandidatas į Seimą Alfredas Stasys Nausėda pristatė savo rinkimų štabo narius, tarp kurių yra ir jo kolegos Šilutės rajono savivaldybės taryboje Povilas Tunaitis bei Genovaitė Kimbrienė, atskleidė priežastis, kodėl ryžosi siekti Seimo nario mandato, ir pagrindinius savo rinkimų kampanijos principus, išsakė savo tikslus, kurių sieks būdamas Lietuvos parlamento nariu.

Pasak Alfredo Stasio Nausėdos, viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių jį kelti savo kandidatūrą į Seimą, yra nestabdoma emigracija ir ją lydinčios pasekmės.

Jam taip pat skauda širdį dėl dabartinės situacijos žemės ūkyje.

- Dėjome milijardus litų, kad žmonės gyventų kaime, kad statytųsi fermas, plėstų savo ūkius, o dabar staiga – nauja programa, pieno mažinimo programa, - šalies valdžios sprendimais stebėjosi kandidatas į Seimą. – Ir vėl metami pinigai…

Tačiau, anot Alfredo Stasio Nausėdos, tai tik vienas iš veiklos barų, kuriuose dar daug ką reikia nuveikti, kad krašto žmonės gyventų gražiau ir geriau.

- Mūsų komandoje yra daug žmonių, išmanančių ne tik žemės ūkį, bet ir aplinkosaugos, žuvivaisos, melioracijos reikalus, kurie, mano manymu, šiuo metu yra pastumti į šalį, - sakė Alfredas Stasys Nausėda. – Gyvename nuostabiame Lietuvos kampelyje, turime nuostabią žemę, puikius vandenis. Turime visas galimybes plėtoti žvejybą, turizmą. Tačiau patys dažnai to neįvertiname. O kai kurie valdžios sprendimai net ir neskatina žmonių žengti į priekį. Todėl mes darysime viską, kad mūsų kraštas būtų gražesnis, kad žmonės galėtų čia turtingai gyventi.

Kalbėdamas apie Seimą ir Seimo narius, Alfredas Stasys Nausėda sakė, kad jam kartais atrodo, jog kai kurie Seimo nariai dirba ne savo darbą, pamiršdami pagrindinę savo pareigą – leisti įstatymus, orientuotus į visos šalies ir jos gyventojų gerovę.

- Aš galvoju, kad kai kurie Seimo nariai yra tapę statybinių organizacijų darbuotojais. Jie tiesia kelius, stato mokyklas… Atsiprašau, mokyklų jie nestato, bet uždarinėja. Remontuoja darželius, – savo įžvalgomis dalijosi Alfredas Stasys Nausėda. – O aš einu į Seimą tam, kad ten priimami įstatymai būtų palankūs visai mūsų visuomenei. Daug metų dirbau Kaimo reikalų skyriuje, todėl žinau, kad mūsų įstatymuose yra daug vienas kitam prieštaraujančių dalykų, dėl kurių ir atsiranda visos mūsų problemos. Tuos įstatymus reikia peržiūrėti ir tinkamai sutvarkyti. Tą ir darysiu būdamas Seimo nariu.

Savo rinkimų kampaniją Alfredas Stasys Nausėda ir visas jo rinkimų štabas žada grįsti skaidrumu ir sąžiningumu.

- Mes norime, kad rinkimų kampanija vyktų sklandžiai ir skaidriai - kad Šilutė nenuskambėtų per visą Lietuvą, kaip buvo praeitais metais, – sakė kandidatas į Seimo narius. - Mes turime tokį tikslą. To ir sieksime.

.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 160915

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nors Šilutės rajono apylinkės teismas kaltinamuosius dėl saugomos teritorijos suniokojimo Minijos kaime, 2010-ųjų vasarą iškirtus medžius to paties pavadinimo upės pakrantėse, ir išteisino, tačiau prokurorai šį sprendimą apskundė, tad bylą pradėjo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas, praneša portalas klaipeda.diena.lt.

„Šilutės ETA Žinios“ apie Šilutės rajono apylinkės teismo paskelbtą išteisinamąją nutartį Minijos medkirčiams rašė šių metų vasario 23 d. str. „Rytoj – Vieversio diena, šiandien – Minijos medkirčių“.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: klaipeda.diena.lt: „Dėl medžių – šešeri metai teismuose“

VE.lt nuotr.

Kiekvienais metais rugsėjo 16 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) primena žemės gyventojams apie būtinumą saugoti atmosferos ozono sluoksnį nuo pažeidimo, pakenkimo ir naikinimo žmogaus veiklos produktais.

2016 m. PSO tema yra „Ozonas ir klimatas: išsaugokim pasaulį kartu. o šūkis – „Dirbkime, kad sumažintume pagal Monrealio sutartį globalinį HFA (hidrintų fluoroangliavandenilių) poveikį klimato atšilimui“.

Kas yra ozonas? Kas yra ozono sluoksnis? Kodėl turime saugoti ozono sluoksnį nuo pažeidimo? Ir kodėl pavojingi yra chlorfluorangliavandeniliai (CFA) ir hidrinti fluoroangliavandeniliai (HFA)?

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ozonas – tai labai aktyvios dujos (stiprus oksidatorius), kurių molekulės susidaro iš trijų deguonies atomų.

Žmogus su šiomis dujomis kasdieniame gyvenime susiduria perkūnijos metu, kai oras įgauna specifinį labai malonų, gaivinantį kvapą. Dėl malonaus kvapo dujos ir buvo pavadintos ozonu (gr. – skleidžiantis kvapą). Ozonas gali susiformuoti iš O2 veikiant stiprioms elektros iškrovoms. Taip pat jis susidaro oksiduojantis spygliuočių medžių sakams.

Ozonas buvo aptiktas mokslininkų 1840 m., pradėtos tirti jo fizinės ir cheminės savybės. Mokslininkai nustatė, kad daugiausiai ozono randama žemės atmosferoje skirtingomis koncentracijomis iki 70 km aukščio. Normaliomis sąlygomis didžiausia jo koncentracija 20–55 km aukštyje. Tyrimais nustatyta, kad ozonas susidaro pažemio atmosferos sluoksniuose perkūnijų metu, taip pat oksiduojantis kai kurioms organinėms medžiagoms; aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose ozonas susidaro iš deguonies atomų veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, trumpesniems kaip 0,1 μ; ozonas sugeria trumpesnius kaip 0,29 μ ultravioletinius saulės spindulius.

Moksliniais tyrimais buvo nustatytas stiprus įvairiapusis ozono poveikis žemės biopasauliui. Pavyzdžiui, sugerdamas ultravioletinius (0,22–0,29 μ) spindulius ozonas patikimai apsaugo ekosistemas, žmogų nuo kenksmingos saulės spinduliuotės. Praleisdamas šiek tiek ilgesnes bangas (0,29–0,32 μ) ozonas pasižymi baktericidiniu poveikiu (užmuša mikroorganizmus), aktyvina žmogaus odos pigmentą – mes ruduojame ir tuo pačiu prisideriname prie kaitrios aplinkos; aktyvina provitaminą D, kuris būtinas mūsų kaulų stiprumui užtikrinti, ir kt. Išnykus ozono sluoksniui ultravioletiniai spinduliai išdegintų arba negrįžtamai pakeistų biologines sistemas. Nustatyta, kad kenksmingi biosistemoms saulės spinduliai visiškai sugeriami jau ozonosferos viršutinėje dalyje – 45–50 km aukštyje.

Ozono molekulė yra labai aktyvi, todėl ozono sluoksnyje atsiradus priemaišų, ozonas aktyviai su jomis reaguoja ir sudaro gana stabilius junginius, kurie, priklausomai nuo sluoksnio aukščio, išsilaiko nuo 1 iki 4 metų, iš dalies iškrinta su krituliais, tačiau bet kuriuo atveju keičia ozono sluoksnio savybes, kurios yra gyvybiškai svarbios žemės biosistemų išlikimui. Mokslininkai nustatė, kad reaguodamas su azotu ozonas sudaro ypač kenksmingus junginius – azoto oksidus ir dioksidus, kurie yra gana stabilūs, be to, 104 kartų pagreitina ozono virtimą deguonimi, ypač pažemio atmosferos sluoksniuose, o tai neigiamai veikia ozono sluoksnio savybes, saugančias žemės gyvybę. Šiuolaikiniais moksliniais ozono sluoksnio tyrimais nustatyta, kad ozono sluoksnis plonėja ir dėl natūralių gamtinių procesų, kurių mes dar negalime identifikuoti. Pavyzdžiui, negalime paaiškinti, kodėl virš Antarktidos susidarė „ozono skylė“.

Neužmirškime, kad atmosferoje yra ne tik natūralių azoto oksidų, bet ir galybė jų atsiranda dėl reaktyvinių lėktuvų, kosminių aparatų išmetamų atliekų, kuriose yra apstu ir azoto oksido, ir azoto dioksido, ir kitų ozono sluoksnio sudėtį keičiančių ir bloginančių junginių. Mokslininkai apskaičiavo, kad intensyvus oro laivyno judėjimas gali sumažinti ozono sluoksnio tankį vienu procentu, o tai ženkliai padidintų ultravioletinės radiacijos intensyvumą, kuris yra daugelio žmogaus organizmo ir ekosistemos negrįžtamų neigiamų pakitimų priežastis. Ozono sluoksnio sudėtį taip pat keičia atominio ginklo bandymai. Dar nereikia užmiršti ir azotinių trąšų taikymo žemės ūkyje – dirvoje trąšos suardomos mikroorganizmų ir tampa junginiais, kurie yra inertiški iki atmosferos 12–18 km, o aukščiau dalyvauja fotocheminėse reakcijose ir virsta tuo pačiu azoto oksidu, kuris labai aktyviai katalizuoja ozono skilimą. Didesniame nei 18 km aukštyje ozono skaldyme gali aktyviai (apie šešis kartus greičiau) dalyvauti ir atominis chloras, chloro oksidai ir kitos medžiagos. Pažymėtini ypač ilgai išsilaikantys atmosferoje angliavandeniliai: CFA, HFA. Šios medžiagos labai plačiai naudojamas šaldymo įrenginiuose, buitinėje technikoje, žemės ūkyje, kosmetikos priemonėje. Jos, kaip ir azotinės trąšos, didesniame kaip 18 km aukštyje yra veikiamos ultravioletinių spindulių ir aktyviai ardo ozono sluoksnį.

Žmogaus komforto užtikrinimo veikla (laiko taupymas skrendant, maisto gausa tręšiant, grožio priemonės, aukštųjų technologijų plėtra), pamažu pavojingai ir negrįžtamai veikia žemę (ardo ozono sluoksnį, kenkia biologinių sistemų saugai). Tai paskatino pasaulio valstybes susitikti ir aptarti žmonijos išgyvenimo sąlygas žemėje. Praeito šimtmečio antroje pusėje mokslininkai sukaupė labai daug įrodymų, kad dėl pramonės plėtojimo, gyvenimo sąlygų gerinimo, kitų žmogaus veiklų į atmosferą patenka daug ozono sluoksnį aktyviai ardančių cheminių medžiagų. Pavojingiausiomis medžiagomis buvo pripažinti tirpikliuose, aerozoliniuose flakonuose, šaldymo įrangoje, gavybos pramonėje naudojami chloro ir fluoro turintys angliavandeniliai: CFA, HFA, ypač CFA. Platus jų naudojimas pramonėje nulemtas to, kad šie junginiai stabilūs, nebrangūs, nedegūs ir nesukelia korozijos. Dėl savo stabilumo CFA, HFA ilgainiui pasiekia stratosferą, kur veikiant UV spinduliams chloras, fluoras, bromas išlaisvina aktyvius radikalus, o sudėtingos cheminių reakcijų sekos galutinis rezultatas yra ozono sluoksnio naikinimas. Ozono sluoksnis plonėja ir silpniau apsaugo žemės biosistemas nuo kenksmingo, mirtino saulės spindulių poveikio.

Mokslininkų gauta informacija sulaukė didelio atgarsio ir 1981 m. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa inicijavo tarptautinę sutartį, sprendžiančią šią problemą. 1985 m. buvo priimta Ozono sluoksnio apsaugos konvencija, dar žinoma kaip Vienos konvencija. Vienos konvencijos paskirtis buvo paskatinti valstybių bendradarbiavimą tiriant žmogaus veiklos poveikį ozono sluoksniui ir priimti sprendimus, kuriais būtų mažinama neigiama pramonės įtaka ozono sluoksniui. Šią sutartį pasirašė visos Jungtinių Tautų šalys narės. Joje nebuvo įvardinti konkretūs reikalavimai, kokiais mastais valstybės turėtų sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų patekimą į aplinką. Konkrečius reikalavimus dėl ozono sluoksnio išsaugojimo nusako 1987 m. rugsėjo 16 d.

Monrealyje pasirašytas protokolas dėl medžiagų, naikinančių ozono sluoksnį, išmetimo į atmosferą mažinimo ir ozono sluoksnio sudėties stebėjimo (Monrealio protokolas). Monrealio protokolas įpareigoja jį ratifikavusias valstybes apsaugoti ozono sluoksnį, mažinant jį ardančių medžiagų gamybą ir naudojimą. Protokolo pasirašymo diena – rugsėjo 16 d. – laikoma Ozono sluoksnio apsaugos diena. Protokolas sudarė pagrindą ir galimybę kiekvienai jį pasirašiusiai šaliai (195 šalys) operatyviai prisitaikyti prie naujų mokslinių atradimų, susijusių su ozono sluoksnio nykimo stabdymu. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus protokolas buvo keturis kartus papildytas (1990, 1992, 1997 ir 1999 metais), kiekvieną kartą vis labiau sugriežtinant ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybos ribojimus.

Protokolo pagrindu kontroliuojamas įvairių ozoną ardančių medžiagų patekimas į aplinką siekiant laipsniško visiško atsisakymo naudoti šias medžiagas. Protokolas draudė ir tebedraudžia prekybą kontroliuojamomis medžiagomis tarp valstybių. Protokolo pagrindu nuspręsta iki 2030m. sustabdyti ypač ozono sluoksniui kenksmingų HFA naudojimą. 1997 ir 1999 m. įvesti papildomi apribojimai tiek anksčiau reguliuotiems, tiek ir naujiems teršalams. Šiuo metu protokolas kontroliuoja 96 cheminių medžiagų naudojimą.

Bendros tarptautinės pastangos sustabdyti ozono sluoksnio nykimą yra laikomos pakankamai sėkmingomis. Iki 1995 m., palyginti su 1986 m., pasaulinė CFA ir kitų kontroliuojamų medžiagų gamyba sumažėjo 75 proc., daugiausiai dėl ženklių aplinkosaugos pokyčių išsivysčiusiose šalyse. Visos pasaulio valstybės planingai įgyvendina Monrealio protokole ir jo papildymuose numatytas priemones, o tai sudaro prielaidas sulėtinti ozono sluoksnio mažėjimą dėl žmogaus gamybinės veiklos.

Nustatyta, kad per 30 metų (nuo 1987 m.) viso pasaulio valstybių bendros pastangos padėjo ozono sluoksniui natūraliu būdu atsigauti, ir laukiama, kad jis pasieks gamtinę oro sluoksnių sudėties pusiausvyrą jau šio šimtmečio viduryje. Pažymėtina, kad dėl Monrealio protokolo buvo ženkliai sumažintas ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimas į atmosferą, uždraudžiant jų naudojimą, o tai svariai sumažino šių medžiagų poveikį klimato kaitai.

Kodėl ozono sluoksnio apsaugos šūkis šiais metais yra „Dirbkime, kad sumažintume pagal Monrealio sutartį globalinį HFA poveikį klimato atšilimui“? Kodėl HFA? Aušinimui naudojami HFA buvo pasiūlyti pramonei mokslininkų – jie pakeitė aktyviai ozono sluoksnį ardančius junginius – CFA. Šiandien dėl Monrealio protokolo CFA praktiškai nenaudojami pramonėje. HFA dujos yra nekenksmingos pačiam ozono sluoksniui, dėl ko ir imtos plačiai taikyti pramonėje kaip CFA saugūs pakaitalai. Tačiau mokslinių tyrimų metu išaiškėjo, kad HFA poveikis atmosferai yra pavojingesnis nei ozono sluoksnio ardymas, nes HFA sukelia 10 000 kartų galingesnį šiltnamio efektą nei, pavyzdžiui, CO2.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jeigu dar neapsisprendėte, už ką balsuoti per spalio 9 d. vyksiančius Seimo rinkimus, užpildykite anketą interneto puslapyje www.manobalsas.lt ir sužinosite, kurių partijų nuostatos artimiausiosios jums.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kam įdomu – prašom: www.manobalsas.lt.

.

Portalo “Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai:
http://www.vrk.lt/pk686/politines-reklamos-ikainiai…

R. Peteraitis: 'Visada reikia judėti į priekį, sustoti negalima'. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Iš pokalbio su Šilutės rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis 2016“ pirmosios vietos laimėtoju Robertu Peteraičiu.

Į svečius pas Katyčiuose gyvenantį ir pieno ūkį šiuolaikiškai plėtojantį R. Peteraitį išsiruošėme šį antradienį, vis dar vasariškai šiltą ir saulėtą dieną.

Teisybės dėlei reikia paminėti, kad metų ūkio konkurso nugalėtoju savivaldybės komisija pripažino ne vieną R. Peteraitį, bet ir jo sutuoktinę Viliją. Tačiau, kaip pajuokavo R. Peteraitis, oficialiai būtent jis yra šeimos ūkio šeimininkas.

Be to, mūsų apsilankymo dieną V. Peteraitienė ir taip turėjo ką veikti, – buvo atvykusi pirmą kartą rajone surengto konkurso „Perspektyvus ūkininkas, tausojantis gyvūnus“ komisija iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, – todėl ir mūsų pokalbis vyko tik tarp keturių akių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Bus kam perimti ūkį

R. Peteraitis – iš senos lietuvininkų, dar kitaip vadinamų prūsų lietuviais, giminės. Jo šeimos šaknys Katyčiuose siekia net 1888-uosius metus, kai čia įsikūrė R. Peteraičio proseneliai. Jųjų namas – mažas, gražus namukas – lig šiol stovi rajoninio metų ūkio konkurso laimėtojo kaimynystėje. Šalia yra ir tėvų ūkis. Pašnekovo žodžiais tariant, viskas viename lizde.

„Ir aš jau 52 metai kaip čia. Čia įleidome šaknis, čia ir pasiliksime, – sakė R. Peteraitis. – Ir sūnus yra, jis gyvena ir dirba kartu su mumis, ir anūkas… Išeitų, kad jau 6-ta karta“.

Bus kam perimti ūkį.

Nuo II iki I vietos „ėjo“ 10 metų

Paklaustas, ką jam reiškia laimėjimas metų ūkio konkurse, R. Peteraitis išsisuko nuo tiesaus atsakymo. „Nuo antros vietos iki pirmos ėjome 10 metų. Į tarpą nebuvo jokių apdovanojimų. Gal todėl, kad nebuvo postūmio iš savivaldybės, – pasakojo pašnekovas. – O patys tai niekada ir nesiveržėme“.

Ir šiemet, anot R. Peteraičio, nebuvo nė minties dalyvauti konkurse, tačiau esą paskambino seniūnijos žemės ūkio specialistė ir pranešė, kad atvyksta į svečius. Atvyko su visa komisija. Ir įkalbėjo.

Vėliau R. Peteraitis prisiminė, kad prieš antrąją vietą metų ūkio konkurse jo šeima buvo iškovojusi trečiąją. Žodžiu, viskas dėsninga.

Sunku, bet sustoti negalima

Vis dėlto nelengva žemdirbio duona. Ypač pastaraisiais metais, kai pieno kaina tokia, kad nors imk ir gyvas į žemę lįsk. Kitas gal taip ir pasielgtų. Tačiau tik ne R. Peteraitis.

„Jeigu kas pasakytų „palik viską ir eik į valdišką darbą“, atsakyčiau „ne“, – sakė pašnekovas. – Neina taip, kad šiandien dirbu, o rytoj – ne. Tiek metų dirbta, kurta. Technika yra, gyvulių yra, reikia tik sveikatos, kad galėtum dirbti. Bet norisi ir uždarbio…“

Pastarieji dveji metai, anot R. Peteraičio, buvo sunkiausi. Esą dėl itin mažų pieno kainų teko taip susiveržti diržus, kad ne tik savo poreikius reikėjo apriboti, bet ir gyvulius skurdesniu pašaru teko šerti. Jau nekalbant apie nutrūkusias investicijas į ūkio plėtrą.

Tačiau R. Peteraitis ir dabar nepraranda optimizmo. Jis įsitikinęs, kad žemdirbių padėtis dar pagerės – juk visa tai negali ilgai tęstis.

Pirmųjų ženklų, kad reikalai netrukus gali imti taisytis jau esama – nuo rugsėjo 1 d. perdirbėjai dar šiek tiek padidino pieno kainą.

Pabaigai

Peteraičiai šiuo metu laiko 47 melžiamas karves. Dar turi prieauglio. Iš viso per 70 galvijų. Per dieną jie primelžia apie 1,1 t pieno. Žiemą melžiamosios laikomos prieš dvejus metus pabaigtoje statyti karvidėje, kurią Peteraičiai statė savo jėgomis, be jokios finansinės paramos. Karvidė – šiuolaikiška, su 8 vietų melžimo aikštele, buitinėmis patalpomis ir kt. Už karvidės – europinius standartus atitinkanti mėšlidė. Kieme – visa reikalinga technika ir žemės ūkio padargai. Žodžiu, yra viskas, ko reikia šiuolaikiškam pieno ūkiui.

Metų ūkio konkurso laimėtojai ir kiti prizininkai bus pagerbti rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Rudens šventės metu.

Policijos nuotr.

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tęsia dingusių Anos Astrauskienės ir Vytauto Antužio paiešką.

A.Astrauskienė iš namų išėjo 2016 m. liepos 12 d. ir iki šiol negrįžo. Moteris yra 165 cm ūgio, apvalaus veido, jos plaukai trumpi, kaštoninės spalvos. Dingimo dieną ji vilkėjo juodomis tamprėmis, avėjo rudos spalvos suvarstomus batelius.

V. Antužis iš namų išėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir taip pat iki šiol negrįžo. Vyras yra apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, prie kairio antakio turi nežymų randą.

Dingimo dieną V. Antužis vilkėjo sportinėmis kelnėmis, marškiniais ir juodu bluzonu.

Tauragės AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakar, rugsėjo 12 d., BNS Spaudos centro išplatintas pranešimas „Išmesta žiniasklaida – naujas viešumo principas?“ priminė, kad ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos veikloje stinga viešumo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mažeikių rajono savivaldybėje žurnalistai išmetami iš Etikos komisijos posėdžio, kuriame svarstomas politikės, Tarybos narės elgesys. Visuomenei, Savivaldybės teisininko manymu, tai turi būti tabu. Mokesčių mokėtojai, kurių lėšomis išlaikomi tarnautojai bei rinkėjai, atstovaujami Tarybos narių, klerkų įsitikinimu, neturį teisės žinoti apie „juodus“ ar „baltus“ politikų darbelius, teigiama BNS Spaudos centro išplatintame pranešime „Išmesta žiniasklaida – naujas viešumo principas?“

Tikrai verta perskaityti visą pranešimą. Jį rasite paspaudę šią nuorodą: http://sc.bns.lt/view/item.php?id=209626.

Tačiau Šilutė šiuose veiklos baruose pažengė dar toliau. Nuo praeitų metų rudens Etikos komisija dirba už uždarų durų ir net neskelbia apie savo planuojamus posėdžius.

Vadovaujamasi savivaldybės tarybos patvirtintais Etikos komisijos nuostatais, pagal kuriuos komisijos nariai, komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir pasitelkti specialistai privalo niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis, kol komisija nebaigia tyrimo…

Bet ar Šilutėje kam nors tai rūpi?

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Jei ant savo „Facebook“ sienos pamatėte draugo paskelbtą vaizdo įrašo ikoną, kurioje pavaizduota jūsų profilio nuotrauka, neskubėkite jos atidaryti – greičiausiai tai kenkėjiška programa.

Pasak IT saugos specialistų „Critical Security“, paspaudus ant tariamo vaizdo įrašo nuorodos „Facebook“, vartotojai nukreipiami į suklastotą „Facebook“ svetainę, kuri prašo įdiegti kenkėjišką „Google Chrome“ priedą.

„Įdiegtas priedas „Facebook“ draugams pradeda siuntinėti nuorodas taip bandymas apkrėsti daugiau vartotojų“, – 15min aiškino „Critical Security“ specialistai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į vartotojų kompiuterius gali būti įrašoma „adware“ tipo kenkėjiška programa, kuri vartotojui būnant internete rodo reklamas, renka naršymo ir kitus duomenis, ir visas paieškas nukreipia į tam tikrus reklamos puslapius.

Panašūs plėtiniai, įrašyti atidarius neaiškias nuorodas, galėtų pridaryti ir daugiau žalos – perimti e.banko sesiją, kaitalioti sąskaitų numerius ir pan.

Atidariusiems „Facebook“ nuorodas rekomenduojama ištrinti kenkėjišką plėtinį iš „Chrome“ naršyklės („Chrome“ – „Settings“ – Extentions“), atlikti kompiuterio skenavimą antivirusine programa ir įspėti draugus, kad neatidarinėtų jūsų vardu automatiškai sugeneruotų nuorodų.

Panašaus pobūdžio kenkėjiškos programos, kuriose pažymimi vartotojai arba generuojami neva jų draugų sukurti vaizdo įrašai, „Facebook“ pasirodo periodiškai, todėl vartotojams patariama neatidarinėti neaiškių nuorodų.

Paulius Grinkevičius, 15min.lt

Baltijos jūros filharmonijos orkestras. (Facebook nuotr.)

Nuo 2012 metų vykstantis Kintų muzikos festivalis į Lietuvą bei pamario kraštą ir toliau sėkmingai pritraukia tarptautinį pripažinimą pelniusius muzikantus. Neseniai pasibaigus penktajam festivaliui, šią savaitę nedidelis pamario miestelis Kintai taps intensyvių muzikinių dirbtuvių vieta.

Šįkart – garsiam dirigentui Kristjanui Jarviui ir jo vadovaujamam tarptautiniam Baltijos jūros filharmonijos orkestrui („Baltic Sea Philharmonic“), taip pat styginių orkestro „Kremerata Baltica“ kvartetui bei solistei iš Austrijos Lidiai Baich.

Šie muzikai rugsėjo 12–14 dienomis Kintuose ruošis Baltijos jūros filharmonijos orkestro rengiamam turui „Baltijos jūros atradimas“ („Baltic Sea Discovery“), kuris rugsėjo 15–24 dienomis vyks Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje bei Vokietijoje. Tai bus pirmas kartas, kai su Baltijos jūros filharmonijos orkestru muzikuos žinoma smuiko virtuozė L. Baich bei legendinis smuikininkas Gidonas Kremeris ir orkestro „Kremerata Baltica“ atlikėjai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Gulbės simbolis

Pagrindinė koncertinio turo tema – ekologija, o muzikinės programos simbolis – gulbė. Būtent per gulbės simbolį minėtų šalių klausytojai galės susipažinti su Šiaurinės Europos šalių kultūra bei aplinka. Programoje skambės kultinio estų kompozitoriaus Arvo Perto kūrinys „Gulbės giesmė“.

2014 metais šis kūrinys buvo sukurtas festivalio „Mocarto savaitė“ užsakymu. Tuo tarpu Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“ – jau seniai pripažintas vienu mėgstamiausių baletų pasaulyje. Būtent šio baleto muziką pats dirigentas K. Jarvis pavertė siuita simfoniniam orkestrui.

„Gulbės – nepaprasto grožio ir žavesio paukščiai. Jų simbolika yra ryški visų Šiaurinės Europos šalių kultūroje, todėl šįkart mūsų repertuaras skirtas būtent joms“, – teigia dirigentas K.Jarvis.

Kultūra ir aplinka

Gulbės tema taip pat atspindi orkestro susirūpinimą aplinkos klausimais. „Mes išeiname už supratimo apie tai, kas yra orkestras, ribų. Orkestro egzistavimui turi būti priežastis, ir tai – ne tik muzikos atlikimas. Mes kuriame bendrą judėjimą, kuris sujungia žmones nuo Norvegijos iki Lietuvos. Turime rūpintis šiuo Šiaurinės Europos regionu ir kuo stipresni esame mes, tuo stipresnis regionas. Tokiu būdu galime rodyti pavyzdį visam pasauliui. Visi esame iš vieno regiono su panašia gamta, miškais ir gyvūnijos pasauliu, o taip pat jūra, kuri suteikia mums jėgų padaryti viską, ko tik norime. Mus formuoja supanti aplinka: valgis, kalba, architektūra, mada. Jei prarasime ryšį su šia aplinka – prarasime save, savo identiškumą“, – teigia K.Jarvis.

Atrandant nežinomybę

Koncerto programa idealiai subalansuota, apjungianti įvairius naujos, populiarios ir visiškai nežinomos muzikos elementus. „Nepažinta muzika“ – tai Mieczyslawo Weinbergo koncertas smuikui ir orkestrui. Koncerto autorius gimė 1919 metais Lenkijoje, o 1939 metais pabėgo į Sovietų Sąjungą, kur už savo modernumą pateko valdžios nemalonėn, nors jį aistringai gynė jo draugas Dmitrijus Šostakovičius. Jo Koncertas smuikui, parašytas 1960 metais, vis dar yra itin retai atliekamas.

Baltijos jūros filharmonijos orkestras – nauja muzikos atlikimo ir pristatymo era

Baltijos jūros filharmonijos orkestras – tai nauja jėga muzikoje ir kultūroje, praplečianti orkestro sampratos ribas. Čia orkestras tampa tikru visuomeniniu judėjimu, apimančiu Šiaurinės Europos regioną su visa jo aplinka, kultūra ir visuomene. Orkestras ne tik muzikuoja, bet ir suburia visų tradicijų ir kultūrų žmones, vykdo aplinkos apsaugos kampanijas, ieško ateities auditorijų klasikinei muzikai. Ir, kaip ir visi tradiciniai orkestrai, jis gražiai, profesionaliai, energingai ir su fantazija atlieka platų repertuarą. Orkestro vadovas K. Jarvis vis dažniau sugrįžta į Lietuvą dėl intensyvaus kūrybinio bendradarbiavimo su Lietuvos kompozitoriumi Gediminu Gelgotu – nuo 2012 metų dirigentas daugiau nei 20 kartų atliko simfoninius G. Gelgoto kūrinius, juos įrašė ir dirigavo pasaulines jų premjeras, nuolat inicijuoja naujų kūrinių atsiradimą.

15min.lt inf.

VRK pav.

Piliečiai kviečiami tapti politinės reklamos stebėtojais – savanoriais.

Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK), siekdama paskatinti pilietiškų žmonių dalyvavimą užtikrinant skaidrius ir sąžiningus rinkimus, kviečia visuomenės narius savanoriškai stebėti, fiksuoti skleidžiamą politinę reklamą ir pranešti apie galimus pažeidimus.

Politinės reklamos stebėsenos objektas yra internetinėje erdvėje (naujienų portaluose, įstaigų, įmonių ar organizacijų interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose) skleidžiama politinė reklama; išorinė politinė reklama (reklaminiai stendai, skydai, tentai); politinių partijų rinkėjams dalijama dalomoji medžiaga, skirta rinkimų agitacijai (lankstinukai, kalendoriukai, kiti daiktai); politinė reklama spaudoje (laikraščiuose, žurnaluose, periodiniuose leidiniuose); politinė reklama radijuje; politinė reklama televizijoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Politinės reklamos stebėtojas – savanoris, vykdydamas politinės reklamos stebėseną, su VRK pasirašo Savanoriškai vykdomos politinės reklamos stebėsenos ir jos duomenų teikimo elektroniniu būdu sutartį ir duomenis teikia elektroniniu būdu. VRK įsipareigoja neatlygintinai suteikti galimybę naudotis VRK IS Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės posisteme, politinės reklamos stebėsenos duomenims pateikti.

Savanoriškai vykdomos politinės reklamos stebėsenos ir jos duomenų teikimo elektroniniu būdu sutarties pavyzdį rasite čia: http://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/pr-stebetojai-savanoriai.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 9 d.

Portalo “Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai:
http://www.vrk.lt/pk686/politines-reklamos-ikainiai…

Neseniai modernizuotas Lietuvos zoologijos sodo tinklalapis sudaro galimybes apsilankyti šiame sode ir susipažinti su jo gyventojais neiškeliant kojos iš namų.

Naujojo tinklalapio lankytojas, naudodamasis patogiu šiame sode gyvenančių gyvūnų katalogu, gali ir pamatyti jam įdomų gyvūną, ir gauti informacijos apie jį.

Lietuvos zoologijos sode dabar gyvena apie 2000 gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtraukta į Lietuvos ir tarptautinę raudonąsias knygas.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

www.am.lt inf.

www.zoosodas.lt

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis temperatūra kils iki 22–27, kai kur ir iki 24 laipsnių šilumos, lietaus neprognozuojama, LRT radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Pirmadienį pūs nestiprus vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Bus mažai debesuota, temperatūra kils iki 22–27, pajūryje šils iki 22 laipsnių.

Antradienio naktį temperatūra pažemės iki 9–14, pajūryje bus 15–17 laipsnių šilumos, dieną šiluma sieks 19–24 laipsnius. Lietaus nenumatoma.

Trečiadienio naktį temperatūra sieks 6–11, dieną šils iki 17–22 laipsnių.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Daugiau: LRT.lt: „Orai: savaitės pradžia – vasariškai šilta“

Andriaus Vaišnoro nuotr.

Jau nuo šio antradienio, rugsėjo 13 d., kiekvienas mokantis laikyti rankose teptuką galės savo darbu prisidėti prie bendruomenės projekto „Šilutės siena“ įgyvendinimo – prasidės krašto metraščio, kuriamo ant „Šilutės baldų“ bendrovę juosiančios tvoros, baigiamieji darbai.

Praeitą savaitę ant „Šilutės sienos“ buvo perkeliami piešinių kontūrai (nuotraukoje). Šis darbas bus tęsiamas ir šiandien vakare. O jau rytoj, antradienį, apie 11 val. metraštį kuriantys dailininkai imsis piešinių spalvinimo.

Į talką dailininkams žada ateiti „Šilutės baldų“ bendrovės darbuotojai ir metraščio piešinių eskizus kūrę Šilutės meno mokyklos mokiniai su savo mokytojais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tačiau paimti teptukus į rankas galės ir kiti – visi norintys prisidėti prie šio bendruomenės projekto įgyvendinimo.

„Šilutės sienoje“ bus įamžinti svarbiausi Šilutės istorijos įvykiai, žymiausios ir labiausiai kraštui nusipelniusios asmenybės.

Susijęs: „Bendruomenės projektas „Šilutės siena“ žengia į finalinį etapą“

Įkvėpta itin svarbaus pranešimo:
tv.lrytas.lt: „Per interviu D. Grybauskaitė įkliuvo į kuriozišką situaciją”.

Prezidentė įkliuvo į voratinklio pinkles.
Tai bent naujiena! -
Svarbiausia šiandienos žinia?

Sakysite, kaltas ruduo?
Galbūt taip, o gal… nė velnio!
Greičiau jau medis ne vietoj užaugo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

O gal Prezidentė ne ten…
O gal ją filmavo ne tie…
O gal… galbūt… kas dabar žino.

Bet ruduo čia visai ne prie ko.

Be pykčio,
Orestas

www.bef.lt nuotr.

Spalio mėn. Lietuvos padangę perskros su gulbės giesme sumišęs parasparnio garsas. Nemuno deltą dangumi pasieks ypatinga moteris – gamtosaugininkė ir sportininkė Sacha Dench. Ji pasiryžo sudėtingai, 7000 km besitęsiančiai kelionei per 11 šalių tam, kad išsaugotų sparčiai nykstančią mažąją gulbę.

Jau rytoj šiaurės vakarų Rusijoje (Nenensų autonominėje apygardoje) bus surengta mažosios gulbės ir šlapynių šventė, turėjusi būti ir parasparnininkės išlydėjimo švente. Tačiau dėl netinkamų oro sąlygų ekspedicijos „Gulbių skrydis” pradžia atidėta iki rugsėjo 15-25 d.

Sacha Dench į dangų turėtų pakilti su antruoju mažųjų gulbių būriu.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Skrisdama nuo arktinės Rusijos iki Didžiosios Britanijos drąsi moteris prisijungs prie iššūkių kupinos mažųjų gulbių kelionės nuo perimviečių iki žiemojimo vietų. Ji keliaus per Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Olandiją, Belgiją ir Prancūziją. Gamtosaugininkė bei ekspedicijos komanda tikisi savo akimis pamatyti, kodėl gulbės nepajėgia ištverti kelionės, bei pakviesti pasaulio ornitologus ir gamtininkus bendrai diskusijai apie šių paukščių ir kasmet mažėjančių jų namų – šlapynių apsaugą. Nemuno delta šiuo požiūriu – itin vertinga teritorija.

Jei Sacha sėkmingai įveiks atstumą nuo Prancūzijos krantų iki Didžiosios Britanijos, ji taps pirmąja moterimi, parasparniu perskridusia Lamanšo sąsiaurį.

NVO „Baltijos aplinkos forumas” drauge su Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centru, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologine stotimi ir parasparnininkų atstovu Aivaru Akramu padeda šią unikalią ekspediciją įgyvendinti Lietuvoje. Šios organizacijos Nemuno deltoje spalio pabaigoje planuoja konferenciją, keletą visuomenei skirtų rengių, susitikimų su ekspedicijos komanda.

Jei Jums įdomu, kaip komandai sekasi, karščiausias naujienas galite sekti ekspedicijos el. puslapyje (www.flightoftheswans.org), socialiniuose tinkluose Twitter, Facebook bei Instagram. Apie kelionės eigą informuos ir projekto partneriai Lietuvoje.

www.bef.lt inf.

www.silutesetazinios.lt montažas.

Oficialiai paskelbti partijų bei koalicijų kandidatai į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, visi jie įgijo teisinę neliečiamybę.

Šilutės rinkimų apygardoje Seimo nario mandato sieks 8 kandidatai:
Algirdas Gečas – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis,
Aloyzas Ignašius – Darbo partija,
Arvydas Jakas – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai),
Rimantas Jaruškevičius – Lietuvos centro partija,
Kęstas Komskis – partija Tvarka ir teisingumas,
Alfredas Stasys Nausėda – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,
Artūras Skardžius – Lietuvos socialdemokratų partija,
Sandra Tamašauskienė – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pietų Žemaitijos apygardoje, į kurią patenka dalis Šilutės rajono, taip pat 8 kandidatai:
Rolandas Bagdonas – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis,
Albinas Ežerskis – Lietuvos socialdemokratų partija,
Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,
Algimantas Olendra – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai),
Valerijus Šabrauskas – Lietuvos centro partija,
Stasys Šedbaras – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai,
Gediminas Vagnorius – Darbo partija,
Remigijus Žemaitaitis – partija Tvarka ir teisingumas.

Seimo rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 1 400 kandidatų – dešimt į vieną vietą.

Rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje bus 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 9 d.

www.vrk.lt

Portalo “Šilutės ETA Žinios” politinės reklamos įkainiai:
http://www.vrk.lt/pk686/politines-reklamos-ikainiai…

2016 m. rugsėjo 1 d. apie 12.00 val. Šilutėje, Dariaus ir Girėno g., prie Šilutės rajono savivaldybės, asocialus vyras spyrė mergaitei (12-13 metų) į pilvą ir atėmė mobilaus ryšio telefoną.

Mergaitė iš įvykio vietos verkdama nubėgo.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tauragės AVPK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio vadovaujama komisija, vakar aplankiusi konkurse dalyvaujančius ūkius, šiandien suskaičiavo rezultatus: daugiausia balų – 72 įvertintas katytiškių Vilijos ir Roberto Peteraičių pieno ūkis.

Nuo konkurso laimėtojų nedaug atsiliko Grabupiuose pieno ūkį plėtojantys Rima ir Aloyzas Raukčiai – 69 balai. Trečioje vietoje liko Egidija ir Raimundas Sasnauskai iš Saugų seniūnijos Žemaitkiemio – 68 balai. Pastarieji taip pat verčiasi pienininkyste.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šilutės rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis 2016“ nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Rudens šventės metu. Jiems bus įteiktos piniginės premijos:
pirma vieta – 150 eurų;
antra vieta – 100 eurų;
trečia vieta – 50 eurų.

Plačiau apie geriausius rajono ūkius – kitą savaitę.

V. Laurinaitis atostogų metu padeda Seimo nariui jo rinkimų kampanijoje. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Iš karto atsakome: Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį dviejų dienų – rugsėjo 7-8 d. – atostogų išleido savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas.

Klausite: ar tai viskas?
Tikrai ne, nes atsakymas į pirmajį klausimą kelia naujų klausimų.
Pavyzdžiui, kaip komiteto pirmininkas galėjo išleisti merą atostogų, kai, vadovaujantis savivaldybės tarybos šių metų kovo 31 d. sprendimu „Dėl mero ir mero pavaduotojo atostogų suteikimo“, tokią teisę turi tik mero pavaduotojas?

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Mero pavaduotojas Algirdas Balčytis serga ir negali eiti savo pareigų, todėl, kaip teigia savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Bernotienė, vadovautasi savivaldybės tarybos veiklos reglamento 70.1 punktu, pagal kurį, kai meras negali eiti pareigų, jo pareigas, su tam tikromis išimtimis, atlieka mero pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys.
Kadangi mero pavaduotojas sergta, tai meras savo potvarkiu eiti mero pareigas pavedė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkui S. Kazlauskui, o šis savo ruožtu išleido potvarkį dėl mero atostogų.
Ir vėl klausite: ar tai viskas?
Tikrai ne, nes ir atsakymas į antrąjį klausimą kelia naujų klausimų.
Meras savo potvarkį dėl pavedimo komiteto pirmininkui eiti mero pareigas rugsėjo 7-8 dienomis išleido rugsėjo 6 d.
Tą pačią dieną komiteto pirmininkas pasirašė potvarkį dėl mero atostogų rugsėjo 7-8 dienomis.
Tai kaip S. Kazlauskas galėjo išleisti V. Laurinaitį atostogų, kai jis pats tuo metu dar nėjo mero pareigų?
Pats meras teigia, kad į datas nežiūrėjo – esą tai Tarybos sekretoriato ir Personalo ir teisės skyriaus reikalas.
Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė D. Bernotienė savo ruožtu tvirtina, kad teisiniu požiūriu šioje situacijoje viskas gerai: esą merui išleidus potvarkį dėl pavedimo komiteto pirmininkui eiti mero pareigas, šis kaip ir tampa mero pavaduotoju, turinčiu teisę išleisti merą atostogų…
Nors ir labai keistai atrodo toks paaiškinimas, tačiau nebūdamas teisininku daug nepasiginčysi.
Juolab kad, kaip teigia ta pati Personalo ir teisės skyriaus vyriausioji specialistė, tai jau ne pirmas toks atvejis šiais metais, tačiau esą lig šiol tai niekam neužkliuvo, ir Vyriausybės atstovė (ji prižiūri, ar regiono savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų) niekada nepasakiusi, kad „čia nesueina galai“.
Ir mat juos galai tuos potvarkius ir jų datas – meras juk turi teisę atsipūsti kasmetinių atostogų sąskaita.
Tačiau būtų naivu manyti, kad meras šiomis dienomis ilsisi.
Tikrai ne.
Meras savo atostogų metu padeda Seimo nariui (vardo ir pavardės meras nepaminėjo, bet tikriausiai jis padeda savo bendrapartiečiui) jo rinkimų kampanijoje.
Spaudžiame merui ranką už atvirumą…