F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos erdvėse liepos 5 d. padvelkė laisvi kūrybiniai vėjai. Juos į Pamarį atviliojo šilutiškių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Būtent šio susibūrimo metu durys buvo atvertos trims labai skirtingoms, tačiau energetiškai vienodai stiprioms parodoms. Jų autoriai – kraštiečiai, grįžę į Šilutę, kupiną šviesių prisiminimų.

Nuostabi gamta ir žmonių šiluma tiesiai iš Portugalijos

Violeta Harvey, kilusi iš Vainuto miestelio, šilutiškiams dovanoja progą iš arčiau susipažinti su nuostabiąja Portugalija.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kraštietė – anglų filologė, daug metų dirbusi Klaipėdoje pedagoginį darbą, apsigyveno Portugalijoje ir visai netikėtai tapo fotografe. Tiesiog ji atvira širdimi priėmė svetingą šalį bei nuoširdžius jos žmones. O ranka pati savaime čiupo fotoaparatą ir pradėjo fiksuoti akiai bei širdžiai mielą kraštovaizdį, besišypsantį žmogų, spalvingus pastatus. Užfiksuotų vaizdų daugėjo ir atėjo laikas surengti fotografijų parodą „Tolima artima Portugalija“. Šis pavadinimas – įdomios struktūros, būdvardžiai tarsi vienas kitam prieštarauja. Kodėl tolima ir tuo pačiu artima? Tolima, nes geografiškai nuo Lietuvos labiausiai nutolusi Europos šalis. Jas skiria tūkstančiai kilometrų. O artima todėl, kad tiesiog brangi autorei. Anot V. Harvey, Portugalija – „naminė šalis“ (jauki, miela, paprasta, nesuvaržyta ir neįpareigojanti, tarsi jaustumeisi namie). Šiais dviem žodžiais – tolima ir artima – galima apibūdinti ir fotografijose užfiksuotus vaizdus.

Lietuvai visai nebūdingi didingi uolų iškyšuliai, plačiai nusidriekę vynuogienojai, monumentalios kapinaitės ir šventyklos akmenyje. Ne vienam nuostabą gali sukelti Kaulų koplyčia, atviros lauko skalbyklos ar skalbiniai miesto aikštėje. Be to, Portugalijoje dominuoja labai ryškios, ekspresyvios spalvos, tiesiog žaižaruojančios saulės šviesoje. Kitokie ir žmonės: besišypsantys, visiškai atviri, jie į atvykėlius žvelgia be išankstinės nuomonės. Bet tai turbūt dėl pačios autorės skleidžiamos geranoriškos auros ir nuoširdžių akių.

Kas artima Pamario krašto gyventojui? Žinoma, kad vanduo, žvejyba ir laimikiai, tampantys gardžiais pietumis ar vakariene. Tokių vaizdų parodoje ne vienas ir ne du. Net žuvėdros tokios pačios. Švyturių irgi galima pamatyti, tik jie atrodo įspūdingesni dėl siautėjančio Atlanto vandenyno. Šiek tiek galima sutrikti žvelgiant į kelias parodoje eksponuojamas fotografijas. Vienoje jų – Žolinių atlaidai, kitoje – gandras, lizdą susisukęs pačioje pastato viršūnėje. Bet nėra kuo stebėtis, juk pietinis Portugalijos regionas Algarvė – gandrų kraštas.

Tai tik keletas įspūdžių iš pirmosios V. Harvey fotografijų parodos, kuri Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje veiks iki rugpjūčio 8 d. Vėliau paroda buvo eksponuojama bibliotekos filialuose. Tikimės, jog šilutiškiai galės pamatyti ir daugiau kraštietės parodų, kupinų šviesos bei spalvingo grožio.

Asketiškai dviprasmiška grafika

Šilutės nepamiršta ir grafikė Roma Auškalnytė, pirmuosius kūrybinius žingsnius žengusi Pamario krašte. Bakalauro studijas ji baigė Vilniaus dailės akademijoje, pagal mainų programą tobulinosi Didžiojoje Britanijoje. Magistrantūros studijas jaunoji menininkė tęsė Helsinkio (Suomija) menų universitete, į kurį priimami tik itin gabūs ir motyvuoti studentai. Baigusi mokslus, pasiliko gyventi ir kurti Suomijoje. Šiuo metu R. Auškalnytė dirba Helsinkio menų universiteto Grafikos departamento asistente.

Nuo 2012 m. ji rengia autorines ir dalyvauja grupinėse parodose. Iki šiol jos kūriniai buvo eksponuoti Lietuvoje, Suomijoje, Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. R. Auškalnytės darbus galima išvysti netgi pašte… „Lietuvos paštas“ yra išleidęs grafikės sukurtų penkių pašto ženklų bloką „2015-ieji – Etnografinių regionų metai“.

Kuo pasižymi kraštietės kūryba? Keletą metų jos darbai buvo kuriami iš atminties bei iš kai kurių daiktų, kuriuos ji turėjo nuo vaikystės. Ši kryptis gali būti įvardinta kaip autobiografija. Nuo 2012 m. R. Auškalnytė pradėjo koncentruotis daugiau į tekstinį meną, jungti grafiką su vaizdo ar įvairiais performanso elementais. Ją įtakoja grafikos procesai, kurie veda prie naujų ir senų idėjų jungimo ar transformacijų. Galima aptikti tam tikrų kultūros paveldo ar procesų apraiškų, pavyzdžiui, jau minėti pašto ženklai – tai tarsi duoklė Pamario kraštui, nes juose interpretuoti ir stilizuoti delmonų piešiniai.

Šilutiškiams jaunoji menininkė pristato parodą „Grafika“. Tai itin subtilus plokščiaspaudės grafikos technikos – litografijos – pristatymas. Kuo ši technika ypatinga? Litografijos pagrindas yra litografinis akmuo (klintis), kuris yra jautrus riebalams. Spausdinamieji elementai piešiami riebiu litografiniu tušu arba litografuotu pieštuku dvejopai: tiesiai ant šlifuoto akmens arba litografiniame popieriuje. Dailininkas piešia akmens paviršiuje, tuomet ėsdina spaudos formą rūgštimi. Piešinys, sukurtas litografiniame popieriuje, atspaudžiamas ant akmens. Rūgštis nepaveikia įriebintų akmens vietų, o prie sudrėkintų vietų, kurias ji paveikia, nelimpa spaustuviniai dažai. Litografijos proceso etapus iliustruoja ir aprašymai bei fotografijos.

Parodoje eksponuojami darbai įrodo, kokia gali būti intensyvi ir daug sakanti juoda spalva, paveikta subtilaus apšvietimo ir šviesos šaltinių. Vienas įdomiausių darbų – tai grafika, sujungta su instaliacija ir pavadinta „Šešios naktys Utö saloje“. Sukurtas piečiausioje Suomijos saloje, Utö, vykusios menininkų rezidencijos metu (2016, kovas). Šis kūrinys reprezentuoja naktis saloje, kada visos šviesos būdavo išjungtos ir telikdavo švyturio skleidžiami šviesos ruožai, kurie tarpais apšviesdavo salos paviršių. Argi tai neprimena Pamario krašto? Kai žvejai pasimetę tamsioje naktyje ieškodavo mažo šviesos šaltinio, kuris kviestų juos grįžti į jaukius namus.

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje eksponuojamus R. Auškalnytės darbus galima pamatyti iki liepos 15 d.

Kūrybos darbai, skirti artimiesiems

Šilutėje, pas senelius, prabėgo tapytojo ir architekto Manto Maziliausko pačios gražiausios vaikystės akimirkos. Deja, šių brangių žmonių jau nebėra. Liko tik prisiminimai, nuojautos, emocijos, kurios inspiravo menininką sukurti ir Šilutei dovanoti savo kūrybos darbų parodą. Nors M. Maziliauskas vengia žodžio paroda, vietoj jo vartoja – kūrybos veiksmas.

Simboliška, kad šis meninis siužetas paslaptingu pavadinimu „Svečių kambarys arba Nemirtingumas. Tapyba, architektūra ir erdvė“ pristatytas Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos patalpose (Tilžės g. 12). Būtent iš čia galime žvelgti į kitoje gatvės pusėje esantį namą, kur būsimasis menininkas buvo šiltai priimamas ir laukiamas kiekvieną vasarą.

Šiandien M. Maziliauskas gyvena ir kuria Vilniuje, su žmona augina tris vaikus. Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos bakalauro, menų magistro ir architektūros studijas. Nuo 1990 m. dalyvauja parodose. 2011 m. J. Vienožinskio dailės mokykloje (Vilnius) įkūrė ir vadovauja studijai „Architektūra. Nuo Pajautos iki Rakto“.

Šilutėje veikiantį kūrybos veiksmą menininkas pristato šiomis mintimis: „Apmąstant pasitinkančią parodinę erdvę, ją matyčiau kaip galimo susitikimo kambarį. Nors ir trumpam, bet surengiant parodą, iš dalies tampi vietos bei vaizdo šeimininku. Siekiamybė – svetingo šeimininko. Atsiranda Kita ir ta pati Vieta. Parodoje rodoma tapyba, architektūra ir kiti daiktai. Jie kuria erdvę. Per tai apmąstoma metafizinė svečių kambario, kaip bendros dalijimosi erdvės, reikšmė. Kūriniuose ir jų deriniuose vystant savitą simbolių kalbą, kuri jungiasi su archajiškomis baltiškomis bei bendražmogiškomis mitologinėmis sandaromis, pakviečiama į nebūtą pasaulio stebėjimo vietą“.

Inga Radavičiūtė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė-bibliografė

Liudo Mockaus nuotr.

Pirmadienį Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais. Vyraus trumpi lietūs, daug kur perkūnija, vietomis – škvalas. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai sieks 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra – 23–28, pietiniame šalies pakraštyje vietomis apie 30, pajūryje – apie 22 laipsnius, LRT radijui teigė sinoptikė Alva Nagelytė.

Antradienio naktį lis su perkūnija, bus 14–18 laipsnių šilumos. Dieną lis tik vietomis, bus saulėta. Šils iki 25 laipsnių, pajūryje – iki 20 laipsnių.

Trečiadienį paryčiais daug kur ims lyti. Dieną daugiausia merks pietrytinėje dalyje. Naktį numatoma apie 13–17, dieną – 19–23 laipsniai šilumos.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ketvirtadienį tik vietomis trumpai palis, tačiau penktadienį vėl atkeliaus intensyvūs lietūs, kurie apims beveik visą Lietuvą.

Savaitgalį taip pat numatomas lietus, bet gali užklysti ir šiltesni orai – iki 25 laipsnių.

Daugiau: LRT.lt: „Orai: laukia savaitė su skėčiais“

Pamario žemės kronikos motyvais su lyriniais nukrypimais.

Pusiausvyra
Kai pilki debesys dangumi kiek įkabindami plaukia,
Mano smegenų pilkosios ląstelės ramiausiai miega.
Viskas tarpusavyje susiję, tstank.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Šiandien dar turime H. Zudermano ekspoziciją Macikuose,
Bet neturime fantazijos – nežinome, ką su ja daryti,
Todėl valdžia nusprendė ją ten uždaryti.
Užtat turėsime vaikų stovyklą Kintuose,
Nors dar irgi nelabai aišku, ką su ja darysime.
Kai visai pritrūks fantazijos, tai ir ją uždarysime?
Gal mes per veržliai čia kuriam gyvenimą,
Kad investuojam, įsisavinam, savinamės,
O paskui imam ir pritrūkstam fantazijos?
O kaip uždaryti tuos, kurie daro-uždaro?
Neslėpsiu, neturiu tiek fantazijos.
Todėl spaudžiu „save“ ir uždarau…

Žinoma, be pykčio,
Orestas

Policijos nuotr.

Liepos 7 d. Saugią kaimynystę savo gyvenamojoje teritorijoje įkūrė Vilkų kampo (Švėkšnos sen.) gyventojai.

Nors ši gyvenvietė rami ir nepasižymi jokiais rimtais incidentais, vis tik Vilkų kampo bendruomenės nariai, sužinoję apie Saugios kaimynystės principą, panoro ne tik pagal jį gyventi, bet ir įteisinti šį bendradarbiavimą, pasirašydami sutartį.

Saugią kaimynystę įkūrusi bendruomenė sutartimi įsipareigojo ne tik atidžiau stebėti savo aplinką bei informuoti pareigūnus apie kaime daromus teisės pažeidimus, bet ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant užkirsti kelią eismo pažeidimams, nusikalstamoms veikoms, kitam su įstatymu prasilenkiančiam elgesiui.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Susitikimo pabaigoje policijos pareigūnai gyventojams palinkėjo rūpintis ne tik savo, bet ir visos gyvenvietės saugumu.

Tauragės AVPK inf.

K. Jurkšto asmeninio archyvo nuotr.

Prieš kelias dienas baigėsi Lietuvos klubinės klasės sklandymo čempionatas, kuriame neblogai pasirodė šilutiškis Kęstutis Jurkštas, iškovojęs aukštą 6-ąją vietą.

Pociūnų aerodrome vykusiose varžybose dalyvavo daugiau kaip 30 sklandytojų. Geriau už Kęstutį pasirodė tik Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Varžybų rezultatai

Susijęs: “Slovakijos dangus Kęstučiui nebuvo per aukštas”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad šilutiškis Deividas Irasikas yra kaltas dėl vaiko pardavimo ir išvežimo į užsienį vogti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti Žygimantas Vaičiukas ir Tomas Bartkus dėl vaiko pardavimo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad Ž. Valčiukas žinojo, jog į užsienį gabenamas nepilnametis ir kad susitarta, jog jis užsienyje vogs.

Byloje nustatyta, to neneigia ir Ž. Vaičiukas, kad į jį kreipėsi pažįstami, prašydami surasti kelis asmenis, kurie galėtų užsienyje dirbti statybose, tačiau nebuvo jokios kalbos apie nepilnametį ir planuojamas vagystes.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Į užsienį vežtas nepilnametis savo parodymuose taip pat nepatvirtino pažįstantis Ž. Vaičiuką ar kad šis buvo prisidėjęs prie jo išvežimo. Nepasitvirtinus Ž. Vaičiuko žinojimui apie į užsienį vežamą vaiką, nesant suvokimo apie dalyvavimą organizuotoje grupėje, buvo konstatuota, jog nėra nusikaltimo sudėties, todėl Ž.Vaičiukas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo organizuotoje grupėje išteisintas.

Išteisinęs Ž. Vaičiuką, teismas tuo pačiu pagrindu išteisino ir nuteistąjį T. Bartkų, kurio atžvilgiu nuosprendis nebuvo skundžiamas. Nors pagal bendrąją nuostatą, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų dėl kurių jie paduoti, tačiau nustačius esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui dėl kurio nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kaip nustatyta byloje, T. Bartkus buvo vienas iš asmenų, kuris su nepilnamečiu vyko į užsienį, tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad T. Bartkus žinojo, jog vežamas žmogus yra nepilnametis vaikas.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog D. Irasikas, pavartodamas psichologinį smurtą, t.y. baugindamas nepilnametį, įkalbėjo jį vykti į Škotiją vogti. Nuteistasis D. Irasikas nuvežė nepilnametį iki išvežimui skirtos vietos, užtikrino jo įsėdimą į transportą, vykstantį į užsienį. Teismas konstatavo, kad D. Irasikas žinojo, jog nukentėjusysis yra 16 metų amžiaus. Nepilnametis buvo pažeidžiamas ne tik dėl savo nepilnametystės, bet ir dėl blogos materialinės padėties, socialinių problemų.

Išteisinus Ž. Vaičiuką ir T. Bartkų, D. Irasiko veika buvo perkvalifikuota, nes neliko organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio. Perkvalifikavus veiką, jam paskirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmė subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė D. Irasikui – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Anksčiau jam buvo skirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Primenama, kad D. Irasikas nuteistas už vaiko pirkimą ir pardavimą, taip pat narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, disponavimą narkotikais. Ž. Vaičiukas ir T. Bartkus buvo nuteisti už vaiko pirkimą ir pardavimą organizuotoje grupėje, tačiau, kaip minėta, jie išteisinti. Nepilnametis buvo vežamas į Škotiją mikroautobusu, kuris pakeliui buvo pareigūnų sustabdytas, kelionė į užsienį neįvyko.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

www.apeliacinis.lt inf.

www.mazoji-lietuva.lt nuotr.

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos pirmininkas Edmundas Paplauskas išplatino kreipimąsi, kuriuo prašoma neskubėti uždaryti Macikuose veikiančią čia gimusio vokiečių rašytojo Hermano Zudermano ekspoziciją.

Kreipimosi tekstas

Prašome rasti galimybę bei laiką ir naujai aptarti Šilutei, kraštui, Lietuvai bei Europos ir tolimesnio užsienio turistams išskirtinio Hermano Zudermano memorialinio muziejaus šiandienos ir rytdienos puoselėjimo perspektyvas, informacijos apie muziejų sklaidos klausimus ir kita.

Prie šio prašymo pridedamas ir Bendrijos valdybos nario Vytauto A. Gocento rašinys, kuriame išsamiau pristatomas Muziejaus reikšmingumo reikalas bei kai kurie talkos, paramos ir panašūs sumanymai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nuoširdžiai dėkojame visiems Jums už Muziejaus buvimą, jo išlaikymo bei vystymo kasdienines pastangas. Linkime tolimesnio vaisingo bendradarbiavimo, visokeriopos sėkmės saugant Jūsų ir mūsų literatūros, kultūros bei istorijos paveldą.

Vytautas A. Gocentas. Hermano Zudermano memorialinis muziejus, saugantis „Lietuviškų apysakų“ gyvastį. Praverkime duris

Ketvirtą dešimtmetį (nuo 1984 m.) veikiantis Hermano Zudermano memorialinis muziejus, įsikūręs vos už trijų kilometrų patogaus kelio nuo Šilutės, buvusiame Macikų dvare, nuolatos liudija išskirtinį Šilutės ir krašto literatūrinį-istorinį palikimą. Muziejus – prie kelio ir apsuptas kuplios, jaukios medynų kaimynystės, Jis ir šiandien laukia visų mūsų, kviečia sustoti, praverti duris ir užeiti, apžvelgti ekspoziciją, įsigyventi į tuos istoriškai jau atitolusios XIX ir XX amžiaus krašto istorijos gyvuosius reliktus. Jo pastatas – iškalbingas atminties liudininkas, išlikęs pokario ir vėlesnių metų naikinimuose, kuomet sugriauta daug savaimingos vietos architektūros pastatų, neliko daugelio ją kūrusių žmonių. Išliko nemažas, sakytumei net iškilus ūkininkų ir aludarių Johano ir Dorotėjos Zudermanų pastatas, suaugęs su savaiminga krašto gamtine aplinka – visa tai pasakoja ir rašytojo senolių ir tėvų, šio krašto aludarystės tradicijų kūrėjų, ir jų žymaus sūnaus, rašytojo gyvenimo bei paties krašto tiek lietuvišką, tiek ir naujakurių vokiečių gyvenimo istoriją. Kitaip Šilutės Zudermanų garbingą atmintį šiandien beprimintų tik nebylūs, rūpestingai tvarkomi rašytojo tėvų kapo kauburėliai – abu palaidoti senosiose, ūksmingose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse, netoli po dešine ranka nuo išsaugotos, gražiai sutvarkytos koplytėlės. Kiek bebūtumei krašte ar Šilutėje – turi užsukti ir į Macikus ar į Šilutės senąsias kapines – keliautojo malda, visų žmonių atminimas vis uždega tą vienaip ar kitaip iškeliavusiojo atminimo ir vilties žvakę, priklaupti ir išpurenti kauburėlius, pasodinti gėlelę. Dėkokime Visagaliui, kad esame čionai su malda, su šiais rūpesčiais taikoje, o duonos sotimi galime pasirūpinti savo veido prakaitu.

Susijęs: “Patvirtinta: savivaldybės tarybos valia lengva manipuliuoti”

Žinia, iš krašte gyvenusių beveik 154 tūkst. senųjų gyventojų (1939 m.) po 1944 ir vėlesnių metų netekčių spėjama išlikus gal tik 7 – 10 tūkstančius gyventojų. Pastebėkime, kad ekspozicijos atidarymu 1984-iais buvo paminėtas ir keturiasdešimtmetis nuo 1944-ųjų spalio ir vėlesnių įvykių – kraštas ištuštėjo, pritilo senųjų vietos žmonių kalbos, į pašalius pasitraukė jų netekčių ir skausmo liudijimai. Neatsitiktinai šio memorialinio muziejaus ekspozicija liudija žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano, gimusio Macikuose 1857 metų rudenį, gyvenimą ir kūrybą, ją įamžina, saugo ir viso krašto vaizdinį ir jo pasikeitimus, likimą, pasitarnauja krašto naujakurių, jų palikuonių ir atvykstančių savišvietai, literatūros ir istorijos pažinimui.

Nuolatinėje ekspozicijoje – daugiau nei 100 eksponatų. Tai ir senosios fotografijos, rašytojo gyvenimo laikais ar vėliau išleistos knygos vokiečių, lietuvių kalbomis, kiti dokumentai. Kaip minėta, tragiškai ištuštėjus kraštui, be globos liko daugybė sodybų, miestelėnų pastatų – gi Macikuose stebuklu išliko ne tik autentiškas pastatas, visų kaimynų, svečių, keliautojų varstytos durys, gražiai prižiūrima augmenija, gamtinė aplinka. Ir čia apsilankius, ir lankant kitas krašto vietas šiandienos lietuvio, kito keliautojo vaizduotė atkuria kitapus sienos vykusio Mažosios arba Prūsų Lietuvos krašto žmonių gyvenimo realijas, kurios gyvybingai rutuliojasi H. Zudermano 1917 metais išleistoje apysakų knygoje Litauische Geschichte (Lietuviškos apysakos).

Lietuvių skaitytojui rašytojas pažįstamas jau nuo 1960-ųjų, kuomet buvo išversta ir Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje Vilniuje išleista dalis apysakų, o knyga pavadinta “Kelionė į Tilžę”. 1996 metais Jutos Noak leidykla Kaune pagaliau išleido ir pilną apysakų rinkinį “Lietuviškos apysakos”. Tuo visokeriopai pasirūpino Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas. Apysakų tekstai atkuria įvykius, poetiškąją šio vandenų krašto gamtą, istoriją, tradicijas ir papročius, dramatišką žmonių ir krašto likimą. Abiejų knygų vertėjas – Vilniaus žemaitis nuo Raseinių germanistas Adomas P. Druktenis, šiemet vasario 13-ąją paminėjęs garbingą 85-ąją gimtadienio sukaktį.

Atminkime, kad jau kitais metais, t.y. 2017-ųjų metų rugsėjo 30 dieną Šilutės ir visas Klaipėdos kraštas, Lietuva, Vokietija iškilmingai minės 170-ąsias rašytojo Hermano Zudermano gimimo metines, o dar po penkerių metų ir 175-ąsias metines – abiem atvejais galime siūlyti bei tikėtis ir H. Zudermano jubiliejinių metų Lietuvoje, o gal ir kitur. Kur ir kaip minėsime? Kaip pagerbsime didį krašto ir Vokietijos rašytoją – jį žino ne tik Berlyne, Vilniaus ar Klaipėdos, kituose universitetuose. Yra memorialinių atminimo ženklų Vokietijoje, yra nuostabiai atstatytas ir vis saugomas jo biustas Šilutėje, gimnazija Klaipėdoje. Kitas kraštietis, rašytojas Johanesas Borovskis jo sūnaus dėka „sugrįžo“ į Vilkyškių evangelikų liuteronų parapijos klebonijos kambarius – regi ir negali patikėti, gali jau ne tik perskaityti, bet ir paaukoti pinigą, knygą, nusilenkti senajai šišioniškei moteriškei, kuri kunigo Mindaugo Kairio rūpesčiu tau jau atidarė kraštiečio atminimo ekspoziciją. Kambariuose šviesu, švaru, yra kėdės ir stalas – čia tavęs laukia krašto ir kultūros atsivėrimai. Šiandien reikia ir toliau aktingai rūpintis kaip vienas ar kitas Jūsų ir mūsų krašto, Vokietijos ir Europos rašytojas, išprusęs ir raštingas krašto kunigas bus atmenamas, suprantamas ir skaitomas Šilutėje ir Rusnėje, Vilkyškiuose ir Žukuose – žodžiu, Klaipėdos krašte, Lietuvoje, Vokietijoje, kitur. Taipgi mokykloje ir gimnazijoje, kolegijoje ir universitete, kiekvienoje išlikusioje kraštiečio, šviesaus tėvynainio šeimoje.

Tolminkiemio liuteronų kunigo, lietuviškos literatūros pradininko K. Donelaičio 2014-ieji jubiliejiniai metai plačiai atvertė „Metų“ keturias giesmes moksleiviams ir visai Lietuvai. Nobelio premijos laureato vokiečio T. Mano namelyje Nidoje vyksta kasmetinis vokiečių ir lietuvių kultūros, istorijos sambūris. Puikių pavyzdžių yra ne vienas. Dažnai senieji literatūros, dailės, kultūros, istorijos, transporto muziejai ar jų ekspozicijos sugyvena bei išgyvena ir su juos remiančių, talkinančių kraštiečių, verslininkų parama. Specialias lėšas jos uždirba papildomai, o patalpas padeda remontuoti ir išlaikyti giminingos tematikos kulinarinio paveldo ir kitokios muziejus, galerijas bei bibliotekas (t.t. ir nacionalines), knygynus, galerijas lydinčios erdvės. Atrodo, kad senosios Šilutės istorija pati siūlo atminti Šilokarčiamos, Zudermano šeimos ir kitokį kulinarinį paveldą – gal atsidarytų „Zudermano svetainė“, knygynėlis, laikraščių ir žurnalų stalas „Pas rašytoją H. Zudermaną“ ir kita. Vilkyškių pieninė skubėtų nuomotis vietą savo šaldytuvui ir vitrinai – „Tilžės sūris“, šaltkošė, o ir kiti krašto gardumai kutentų praalkusio keliautojo gomurį. Žinant, kad Macikai turi net dvi muziejines ir atminimo vietas, keliautojų dvasinio-medžiaginio alkio užtektų ir muziejams, ir pavėsinei įrengti ar kokiam ūkiniam pastatui atkurti, svetainei pritaikyti.

Klaipėdoje ir krašte sėkmingai jau veikia kulinarinio paveldo virtuvės siauruko ir europinės vėžės stotyse, girininkijose, klebonijose ir kitur. Tai gali tikti ir Saugų malūne, kituose Klaipėdos bei krašto pramoninio paveldo statiniuose, kuriems šiandien dar stinga atstatymo, sutvarkymo lėšų. Rytoj tokių statinių gali dar būti, bet poryt visi sakysime, kad ir mūsuose kaip Osle, Stokholme, Čikagoje ar net tolimame Tel Avive – šiandien visur nukankame, džiaugiamės kitų verslumu, kultūringu apsiėjimu su atminties ir paveldo statiniais, jų rėmimu, bendradarbiavimu.

Daug veikė Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas, o muziejai ir bibliotekos jau kviečia bičiulius – stojasi ir pilnėja knygų lentynos, eksponatų vitrinos. Nežinau ką sakyti savo broliui Jurgiui Kristijonui, kuris gimė Paprūsės Tauragėje pirmaisiais taikos metais – 1945-iais, o po metų, kūčių dieną buvo atvežtas į probočių, senolių kraštą ir tvirtai suleido šaknis Klaipėdoje – sakosi kitur negalėtų bent kiek ilgiau gyventi, o žinome, kad Karaliaučiuje per trejetą metų baigė laivų statybos ir remonto studijas. Su juo į H. Zudermano memorialinį muziejų anuomet su džiaugsmu jau vežėme krašto ir Šilutės teisininko, bibliofilo Jono J. Gocento (1897–1974), taigi mūsų tėvo, rūpestingai surinktas vokiškas H. Zudermano knygas – dovana lyg ir atgavo savo prarastuosius namus, nes čia pat buvo įdėta į muziejaus vitriną, kad ir vėl būtų prieinama visiems lankytojams. Abu maloniai nustebome – nutilome ir sustojome, o atgavę žadą ir vėl keliavome krašto keliais, lankėme tėvo gimtąjį Gardamą, kur taipgi palikome jo raštų, kitų dokumentų, dovanojome savo kraštui tapytų šišioniškių šeimos paveikslų.

Žinia, 1946-siais vos metukų turėjęs brolis, o tuomet – Jurgelis, Klaipėdoje sustojo vaikščioti, „sustabdė“ nematytos sienos, nežinomas namas. Jį dovanai užleido tėvo pusbrolis taipgi iš senovinės vokiečių-lietuvininkų Gocentų giminės ar familijos. Taigi, nesustokime, kad Jums ar mums kartais gyvenime pasitaiko ne tos sienos, o ir ne anas pokario laikas. Dabar mes visi jau esame atsakingi už šį kraštą – kas atvykome, kas gimėme, kas norėtume sugrįžti. Tas dūmas iš visų mūsų krašto namų negali graužti akių – jis tik rodo, kur dar yra gyvų žmonių. Šiais ar panašiais žodžiais jau mano rašyta, pasitinkant kraštiečio doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Atleiskime už pasikartojimą – norisi širdingai dėkoti visiems krašto senbuviams, naujakuriams, mylėtojams, linkėti laimingos kelionės į Tilžę ar Klaipėdą, Šilutę ar Macikus. Ta kelionė prasideda vos tik praveriame H. Zudermano memorialinio muziejaus duris. Neatsilikime, mielieji, suskubkime aplankyti ir tai, kas menkai šišon paminėta, o išsamiai tik būnant pačiame krašte, jo muziejuose, archyvuose, bibliotekose, galerijose – kurių dar nėra, galima įkurti ir atverti visų naudai. Gal ir vėl mums teks sustoti, nustebti – ar vaikiški būsime, ar suaugusieji, bet visuomet Vydūniškai pasišventę, nušvitę.

Vytautas A. Gocentas, kraštietis

www.mazoji-lietuva.lt inf.

Kad portalas “Šilutės ETA Žinios” išliktų nepriklausomas.

„Šilutės ETA Žinios“ į savo bičiulių klubą mielai priimtų daugiau rėmėjų ir patikimų reklamos užsakovų.

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Reklamos užsakovams: kontaktai – „Kontaktuose“.

Rėmėjams: „Paremti“.

Ačiū už supratimą.

ve.lt nuotr.

Liepos 6 d. per visą Lietuvą ir pasaulį nusidriekusi valstybės ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventė neaplenkė ir Rusnės. Didžiausios Lietuvos salos gyventojai bei jos svečiai Tautišką giesmę traukė neįprastai – susibūrę rusniškių laivuose. Idėjos iniciatoriai tikisi, kad toks būdas paminėti valstybinę šventę taps gražia tradicija.

Pasak Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, liepos 6 d. saloje minėta ir anksčiau, visgi šiemet rusniškiai nusprendė šventę perkelti iš miestelio centro į greta tekančią Atmatos upę ir taip simboliškai apjungti tai, kas svarbiausia Lietuvai ir Rusnės žmonėms.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

„Karaliaus Mindaugo karūnavimui skirtos šventės sulaukia vis daugiau dėmesio visoje Lietuvoje ir tarp pasaulio lietuvių. Jau ilgus metus šią dieną minime ir saloje. Kadangi vanduo ir laivai – neatsiejama Rusnės gyvenimo dalis, nusprendėme didžiausią valstybinę vasaros šventę suburti būtent juose“, – sako D. Drobnienė.

Rusnės seniūnės teigimu, neįprastą idėją itin palaikė salos laivavedžiai, be kurių pagalbos ši iniciatyva nebūtų įgyvendinta. Po plaukimo jiems įteiktos padėkos ir rusniškės Elvyros Zenevičiūtės lelijų puokštės.

Žinią apie šventės naujoves entuziastingai pasitiko ir būrys rusniškių bei salos svečių, gausiai susirinkusių drauge giedoti Tautišką giesmę.

„Naujiena sudomino rusniškius ir svečius iš Švedijos bei kitų šalių. Jau devintus metus iš eilės Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventėje dalyvavo ir Klaipėdos krepšinio mokyklos auklėtiniai. Šį kartą Tautišką giesmę kartu su vietos gyventojais traukė 69 jaunieji krepšininkai“, – sako D. Drobnienė.

„Progų, kai šiltą vasaros vakarą galime džiaugtis tokiomis svarbiomis šventėmis, nedaug, taigi norime, kad laivuose minima liepos 6-toji taptų neatsiejama atostogų Rusnėje dalimi ir kasmet suburtų ne tik salos gyventojus, bet ir jos svečius“, – teigia Rusnės seniūnė.

VE.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvoje vyraus trumpi lietūs. Vietomis gali griaudėti perkūnija, įdienojus bus apie 17–22 laipsnius, LRT radijui prognozavo sinoptikė Natalija Nikolajenko.

Penktadienio naktį taip pat daug kur trumpai palis, bus – 9–14 laipsnių šilumos. Dieną šils iki 17–22 laipsnių.

Šeštadienį vyraus trumpi lietūs, kai kur gali griaudėti perkūnija. Naktį vėjas bus silpnas, o dieną vakarų vėjas vėl šiek tiek sustiprės. Išliks vidutiniškai šilti orai.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sekmadienį į šalį plūs šiltesnis oras. Naktį bus 12–15 laipsnių šilumos, dieną – 20–25 laipsniai. Dieną gali trumpai palyti.

Daugiau: LRT.lt: „Iškentėję vėsius orus savaitgalį pajausime vasarą“

15min.lt nuotr.

Trečiadienį po pietų specialiosios tarnybos buvo sukeltos ant kojų dėl melagingo pranešimo apie Švėkšnos miestelio ligoninėje padėtą sprogmenį. Sujudimas Švėkšnoje įsikūrusiame Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente šventinį trečiadienį užsitęsė ilgiau nei tris valandas.

15.24 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas apie tai, kad Švėkšnos gyvenvietėje, ligoninėje, padėtas sprogmuo.

Į įvykio vietą Aušros g. 27 buvo išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija perduota Tauragės apskrities VPK, informuota Klaipėdos GMP ir civilinė sauga, rašoma BPC Klaipėdos skyriaus vyresniosios specialistės trečiadienį paviešintame pranešime. Saugumo sumetimais buvo evakuoti 158 pacientai ir apie 30 personalo darbuotojų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aušros gatvėje Švėkšnoje įsikūręs Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas. Jam priklauso ir Psichiatrijos, ir Priklausomybės ligų, ir Psichosocialinės reabilitacijos skyriai. Pacientai policijos ir greitosios pagalbos automobiliais buvo vežami į kitas patalpas seniūnijoje, nes lauke buvo pakankamai vėsu. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai, jie patikrino patalpas. Tačiau jokių sprogmenų nerasta.

15min.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

18 kadrų iš Tautiškos giesmės (ir ne tik) giedojimo Šilutėje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

2016-07-06

—————————————————————————————————————————————————————————————————————-

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

„Facebook“ socialiniame tinkle sparčiai plinta phishing tipo ataka. Interneto saugos ekspertai skelbia, kad vidutiniškai kas 20 sekundžių virusu užkrečiamas vieno vartotojo kompiuteris, rašo thetelegraph.co.uk.

„Facebook“ vartotojai gauna apgaulingas žinutes iš draugų, kurie juos paminėjo savo socialinio tinklo įraše. Vartotojui paspaudus nuorodą užkratas toliau plinta, nes žinutė automatiškai išsiunčiama vartotojo draugams, praneša „Kaspersky Lab“ saugos ekspertai.

„Birželio 24-27 dienomis tūkstančiai socialinio tinklo vartotojų gavo žinutes iš savo draugų, kurie skelbė, kad vartotojus pažymėjo komentare, – aiškina „Kaspersky Lab“. – Ši žinutė yra inicijuojama programišių ir vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu į vartotojo kompiuterį atsiunčiamas ir įrašoma Trojan kenkėjiška programa, kuri be kitų grėsmių įrašo „Chrome“ naršyklės plėtinį.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Vėliau, vartotojui prisijungus prie savo „Facebook“ paskyros, perimama jos kontrolė per kenkėjišką naršyklės plėtinį.“ Tuomet užpuolikai gali pakeisti privatumo nustatymus, vogti duomenis ir toliau platinti kenkėjišką programą, teigia „Kapsersky Lab“ ekspertai.

Manoma, kad pasaulyje tokiu būdu užkrėsta daugiau nei 10 tūkst. kompiuterių.

15min.lt inf.

Raganų eglė pretenduoja tapti Lietuvos metų medžiu. (www.smu.lt nuotr.)

Šilutės miškų urėdija konkursui pateikė Raganų egle vadinamą daugiakamienę paprastąją eglę, augančią Rambyno girininkijoje, netoli Vilkyškių miestelio.

Raganų eglė – vienas įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Medžio aukštis siekia apie 34 metrus, o 5,8 metrų apimties (ties išsišakojimu) liemuo 80 centimetrų aukštyje šakojasi net į 18 kamienų. Po 2007 m. lapkričio 10 d. praūžusios audros vienas kamienas nulūžo. Manoma, kad eglei gali būti 160-180 metų. Pasakojama, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista išaugo.

Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Tai vienintelė tokios neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Komisijos atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapiuose www.am.lt ir www.arboristai.lt, taip pat socialiniuose tinkluose, leidiniuose. Bus galima balsuoti nuo rugsėjo 5-osios iki spalio 10-osios. Lietuvos metų medis bus paskelbtas spalio 17 dieną.

Parengta pagal www.smu.lt ir www.arboristai.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vaikai, kurių tėvai nepaskiepijo, taip pat turi teisę būti priimami į vaikų darželius, nors nuo šių metų sausio 1 d. jiems tokią galimybę buvo atėmusi Sveikatos apsaugos ministerija, praneša portalas alfa.lt.

Tokį sprendimą antradienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs keturių Seimo narių skundą dėl buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio priimto įsakymo, jog nuo šių metų nepaskiepyti vaikai į darželius nebus priimami.

Šių metų sausį įsigaliojus prieštaringai vertinamam buvusio sveikatos apsaugos ministro įsakymui, vaikai, nepaskiepyti pagal profilaktinio skiepijimo kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, į darželius nebegali būti priimami. Tiesa, darželius jau lankantys vaikai iš jų nėra išprašomi.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Anot penkių LVAT teisėjų vardu kalbėjusio teisėjo Andriaus Bakavecko, išnagrinėjus skundą teko pripažinti, jog V. P. Andriukaičio priimtas įsakymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams, todėl turėtų būti panaikintas.

LVAT sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.

Teismo pranešimas: „LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą byloje dėl skiepų“

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nemuno deltos regioniniame parke yra unikali neapsakomo grožio vieta, kurioje prieglobstį randa beveik keturios dešimtys saugomų rūšių augalų, gyvūnų, paukščių bei vabzdžių. Tai – Aukštumalos aukštapelkė.

Aukštumala lankytojus vilioja žydromis ir smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis, minkštais kiminų patalais su išbarstytais raustančiais spanguolių karoliais, kreivomis nykštukinėmis pušaitėmis, spindinčiais viliokių saulašarių deimantais, paslaptingų paukščių – gervių, sėjikų, tikučių ar kuolingų – balsais bei milžiniškais čia nuolat ratus sukančio jūrinio erelio sparnų mostais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Aukštumalos pelkė – pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje (C.A. Weber, 1902 m.) aprašyta aukštapelkė. Iš natūralios pelkės, kurios plotas buvo beveik 2500 ha, dabar liko tik apie 900 ha. Ši dalis paskelbta telmologiniu draustiniu.

Liepos 8 d. 14 val. Aukštumaloje atidaromas naujas pėsčiųjų pažintinis takas, kuriuo keliaudami smalsuoliai galės susipažinti su viena didžiausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos pelkių.

Aukštumalos pažintinio tako ilgis (į vieną pusę) – 1,2 km.

www.am.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) raštas pasiklydo Šilutės rajono svivaldybės administracijos koridoriuose.

Birželio 27 d. Šilutės rajono savivaldybę pasiekė merui Vytautui Laurinaičiui adresuotas VTEK raštas. VTEK prašė iki liepos 2 d. pateikti jai balandžio 26 d. įvykusio Šilutės rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdžio protokolą ir kitus Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Vlado Kainovaičio elgesio tyrimui reikalingus dokumentus. Apie VTEK atliekamą tyrimą „Šilutės ETA Žinios“ rašė birželio 8 d. str. „Etikos sargai narplioja Šilutės politiko interesus“.

Meras tą pačią dieną VTEK raštą nusiuntė savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui ir tarybos sekretoriui Andriui Jurkui. Kitą dieną, birželio 28 d., S. Šeputis VTEK raštą persiuntė savo pavaduotojui Virgilijui Pozingiui. Pastarasis tą pačią dieną raštą persiuntė Personalo ir teisės skyriaus vedėjui Arvydui Bielskiui bei Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjui Remigijui Rimkui. Šis savo ruožtu VTEK raštą persiuntė savo skyriaus vyr. specialistei mobilizacijai ir korupcijos prevencijai, Antikorupcijos komisijos sakretorei Jūratei Bandzienei. Bet ne iš karto, ir ne kitą dieną, o tik šį pirmadienį, liepos 4 d., po pietų.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

J. Bandzienė apie pavėluotai gautą raštą iš karto pranešė Antikorupcijos komisijos pirmininkei, savivaldybės tarybos narei Sandrai Tamašauskienei. Pastaroji susisiekė su tarybos sekretoriumi A. Jurkumi, paskui paskambino administracijos dierktoriaus pavaduotojui V. Pozingiui, bet kaltų dėl šio nesusipratimo taip ir nerado. Tuomet, kaip teigia tarybos narė, ji pati surinko VTEK prašomus dokumentus ir išsiuntė.

Pavėluota buvo 2 dienas. Tai menka bėda. Tačiau, tarybos sekretoriaus A. Jurkaus žodžiais tariant, savivaldybės tai nepuošia.

Šiandien ryte susisiekėme ir su V. Pozingiu. Jis apgaileistavo dėl to, kas įvyko. „Pasitaisysim“, – pažadėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas. Tik jam keista, kad VTEK raštas buvo persiųstas administracijai, kuri nei Antikorupcijos komisijai vadovauja, nei tarybos narių elgesį gali vertinti.

Atsakymą į V. Pozingiui iškilusį klausimą turi tarybos sekretorius A. Jurkus: Antikorupcijos komisijos sekretorė yra savivaldybės administracijos tarnautoja, todėl ir VTEK raštas buvo persiųstas savivaldybės administracijos vadovui.

A.Jurkaus teigimu VTEK raštas galėjo pasimesti Personalo ir teisės skyriuje. Tačiau šio skyriaus vadovas A. Bielskis su tokiu teiginiu nebuvo linkęs sutikti, – esą jo vadovaujamas skyrius su Antikorupcijos komisijos veikla neturi nieko bendra, – juolab kad VTEK rašto kopiją turėjo gauti ir J. Bandzienės tiesioginis vadovas Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Susisiekti su R. Rimkumi mums nepavyko, todėl surinkome J. Bandzienės numerį. Pastarosios teigimu, R. Rimkus nekaltas. Esą jis pats VTEK rašto kopiją gavo pavėluotai, o kaltų galbūt reikėtų ieškoti Kanceliarijos skyriuje…

Pavėluota buvo 2 dienas. Tai menka bėda. Tačiau, tarybos sekretoriaus A. Jurkaus žodžiais tariant, savivaldybės tai nepuošia.

Bet juk V. Pozingis pažadėjo, kad savivaldybės administracija pasitaisys.

Pagyvensime – pamatysime.

Namas Macikuose, kuriame veikia H. Zudermano ekspozicija. (Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuotr.)

Pasibarstykite galvas pelenais, ponai prisiekusieji.

Vokiečių rašytojo Hermano Zudermano ekspozicijai neliko vietos Šilutės priemiesčio gyvenvietėje Macikuose.
Taip nusprendė Šilutės rajono savivaldybės taryba, patvirtinusi naujus Šilutės Hugo Šojaus muziejaus nuostatus.
Balsuota buvo vienbalsiai.
Ir visiems buvo gerai.
Buvo gerai, pakol paaiškėjo, kad ne viskas šiame reikale yra gerai.

Mat paaiškėjo, kad H. Zudermano ekspozicijos Macikuose, rašytojo gimtuosiuose namuose, durys bus uždarytos, o pati ekspozicija bus perkelta į Šilutę, į Hugo Šojaus muziejų.
Tuomet ir prasidėjo…
Kai kam iš tarybos opozicijos, kurie nedalyvavo posėdyje, dabar gėda, kiti jaučiasi suklaidinti, nes esą jiems niekas nieko nepasakė, iš anksto neįspėjo…
Tai kas dabar dėl to kaltas?
Gal savivaldybės administracija, kuri viską žinojo, bet apdairiai nutylėjo?
O gal tai rajono valdančiųjų suokalbis?
Galbūt ir taip.
Bet neskubėkime jų vienų teisti.
Geriau išplėskime sąrašą (sąrašas pridedamas).
Yra tokia muziejaus taryba.
Muziejaus tarybos narių sąrašas:
Steponas Kazlauskas (savivaldybės tarybos narys, valdančioji dauguma),
Jonas Jatautas (savivaldybės tarybos narys, opozicija),
Virgilijus Pozingis (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas),
Reda Švelniūtė (savivaldybės administracija, Kultūros skyrius),
Roma Šukienė (Šilutės Hugo Šojaus muziejus),
Indrė Skablauskaitė (Šilutės Hugo Šojaus muziejus).
Tai jie pirmi nusprendė, kad H. Zudermano ekspoziciją reikia perkelti į Šilutės Hugo Šojaus muziejų.
Nusprendė dar gegužės 31 d.
Nuspręsti tai nusprendė, tačiau, kaip tvirtina muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, iš pradžių buvo parengtas kitoks sprendimo projektas, nei svarstė ir tvirtino savivaldybės taryba (buvo su H. Zudermano ekspozicija Macikuose).
Tačiau vėliau esą jis buvo pataisytas muziejaus darbuotojos Romos Šukienės rankomis, o pati direktorė apie tai sužinojusi tik prieš pat savivaldybės tarybos posėdį.
Bet R. Šukienė išvyko į komandiruotę – nepriskambinsi.
Kultūros skyriaus darbuotoja Jurgita Skobienė, kuri rengė sprendimo projektą, teigia, kad tarybai pateikė tokius muziejaus nuostatus, kokius pati gavo.
Pastarosios kolegė Reda Švelniūtė, kuri taip pat minima šioje istorijoje, irgi kratosi atsakomybės – esą ji tik pateikė nieko neįpareigojantį pasiūlymą – ir siūlo atsakymo paieškoti pas Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę.
Deja, pastarosios telefonas šiandien tyli.
Užtat yra prieš tai minėto muziejaus tarybos posėdžio protokolo išrašas.
Iš protokolo:
„SVARSTYTA. 5. H. Zudermano muziejaus klausimas.
Kultūros skyriaus vedėja (Mažosios Lietuvos etininės globos tarybos pirmininkė) Vilma Griškevičienė paprašė dar kartą apsvarstyti daug diskusijų sukėlusį H. Zudermano ekspozicijos perkėlimo klausimą.
Virgilijus Pozingis paaiškino, kad H. Zudermano ekspozicijoje yra tik keletas originalių daiktų, o visi kiti eksponatai nėra autentiški.
Direktorė paaiškino, kad šį muziejų lanko suinteresuoti žmonės. Šiais metais muziejuje apsilankė 60 žmonių.
Reda Švelniūtė paklausė, kas pasikeistų, jeigu ši ekspozicija būtų perkelta į H. Šojaus muziejų? Ar 158 lankytojai nepamatytų šios ekspozicijos? Žmonės galėtų pamatyti ekspoziciją ir nuvykti apžiūrėti jo gimtojo namo.
Jonas Jatautas pareiškė, kad ekspozicijos perkėlimas į kitą muziejų nesukuria autentiškos aplinkos, nebelieka autentiško memorialinio objekto.
Virgilijus Pozingis paaiškino, kad H. Zudermano muziejaus patalpos labai mažos, nešildomos, nesuremontuotos, tad ar tikslinga jį laikyti, jeigu galima ekspoziciją perkelti į naujas patalpas.
Vilma Griškevičienė paaiškino, kad muziejuje dirba eksponatų saugotoja, kuri neveda ekskursijų. H. Zudermano bareljefas kabo vidinėje, o ne gatvės pusėje. Perkėlus jį į gatvės pusę būtų puiki reklama. H. Zudermanas neužmirštas, turistai lanko H. Zudermano paminklą. Aplankę H. Šojaus dvaro rūmuose įrengtą ekspoziciją, skirtą H. Zudermanui, besidomintys galės nuvažiuoti aplankyti ir jo tėvų namo.
Jonas Jatautas pasiūlė išryškinti namą, sudėti visus akcentus, pasiruošti ekspozicijos perkėlimui, tada nekiltų nereikalingos diskusijos ir nebūtų kalbama, kad naikinama kultūra. H. Zudermano muziejaus aplinka šiandien nėra patraukli. Šiame muziejuje nėra jokios vertingos ekspozicijos, yra tik lankytina vieta, vadinasi, šią lankytiną vietą reikia sutvarkyti, o muziejininkai atvykusius lankytojus, norinčius apžiūrėti rašytojo gimtąjį namą, nukreips į šią lankytiną vietą.
Reda Švelniūtė pasiūlė koncentruotis į namą, eksponatai, kurie daugiausia yra kopijos, galbūt atras vietą Hugo Šojaus muziejuje kuriant bendrą miesto istorinę ekspoziciją. Jeigu bus koncentruojamasi į namą, kad žmonės nepravažiuotų šio lankytino objekto, reikėtų perkelti H. Zudermano bareljefą, sutvarkyti namą, o jeigu reikalinga platesnė informacija, būtina pastatyti informacinį stendą. Kadangi šio lankytino objekto bendrasavininkė yra savivaldybė, tai ji ir turėtų pasirūpinti šio pastato sutvarkymu.
Tarybos nariai bendru sutarimu nusprendė įpareigoti muziejaus direktorę Rozą Šikšnienę Šilutės rajono savivaldybės administracijai parengti raštą „Dėl H. Zudermano muziejaus pastato perdavimo į savivaldybės balansą“. H. Zudermano muziejaus eksponatus perkelti į Šilutės Hugo Šojaus muziejų.
NUTARTA.1. Įpareigoti muziejaus direktorę Rozą Šikšnienę Šilutės rajono savivaldybės administracijai parengti raštą „Dėl H. Zudermano muziejaus pastato perdavimo į savivaldybės balansą“.
2. H. Zudermano muziejaus eksponatus perkelti į Šilutės Hugo Šojaus muziejų.
Posėdžio pirmininkas Jonas Jatautas
Posėdžio sekretorė Roma Šukienė“.
Muziejaus tarybos posėdis įvyko gegužės 31 d., savivaldybės tarybos – praeitą ketvirtadienį.
Dėl naujų muziejaus nuostatų balsuota buvo vienbalsiai.
Ir visiems buvo gerai.
Buvo gerai, pakol paaiškėjo, kad ne viskas šiame reikale yra gerai.
Tai kas kaltas?
A. Savivaldybės administracija.
B. Savivaldybės valdančioji dauguma.
C. Tarybos nariai, nesidomintys, kas vyksta, ir ne visada žinantys, už ką balsuoja.
D. Muziejaus darbuotojai, bijantys garsiai pasakyti „NE“.
E. Jūsų variantas…

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo liepos 4 d. laikinai atnaujino pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, taip pat ir su Lietuva.

Įvažiuojantys į Lenkiją šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki rugpjūčio 2 d., ši šalis ėmėsi dėl Varšuvoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo bei Krokuvoje rengiamų Pasaulio jaunimo dienų, kuriose ketina dalyvauti popiežius Pranciškus.

Kontrolė vykdoma buvusių sausumos valstybės sienos perėjimo punktų vietose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva. Papildomų saugumo bei kontrolės priemonių Lenkijos teisėsaugininkai taip pat imasi šalies oro bei jūrų uostuose.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis saugumo priemonių, siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Atnaujinus vidaus sienų kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Lenkiją, šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba primena, kad jokie kiti dokumentai vykti į užsienio valstybę netinka, t. y. į kitą šalį negalima įvažiuoti turint tik vairuotojo pažymėjimą, gimimo liudijimą ir pan.

Lenkija pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų atnaujina trečią kartą nuo 2012 m., kuomet ši šalis kartu su Ukraina rengė Europos futbolo čempionatą. 2013 m. Lenkijos sienų kontrolė buvo laikinai atnaujinta dėl Varšuvoje vykusios pasaulinės klimato kaitos mažinimo konferencijos.

www.pasienis.lt inf.

Gatvės krepšinyje lygos varžybos vyksta bet kokiu oru. (Organizatorių nuotr.)

Birželio mėnesį Šilutėje pirmą kartą startavo „Šilutės krepšinio gatvės lyga“.

Praėjusią savaitę buvo sužaistos paskutinės pirmojo rato rungtynės.

Po šešerių rungtynių turnyrinės lentelės viršuje įsitvirtino komanda „Alkani Vilkai“, kuri dar nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, antri su dviem pergalėmis žengia „Germanika“, treti – „Stubriai“. Pergalės skonio dar nepatyrė „Gluosnis“.

Po kiekvienų rungtynių yra renkamas naudingiausias dienos žaidėjas. Pirmajame rate jais tapo: Rolandas Baltuonis, Lukas Petkevičius, Aurimas Rumšas, Šarūnas Baldika, Gvidas Galinauskas, Lukas Petrošius.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Komandos tarpusavyje dar sužais po vienerias rungtynes, po kurių paaiškės atkrintamųjų rungtynių poros. Kitos rungtynės vyks jau šį antradienį, liepos 5 dieną, 20.00 val.

Lygos organizatorių Jono Gvėnės ir Laimono Eglinsko teigimu, šis projektas yra skirtas ne tik krepšinio mylėtojams, bet ir visai Šilutės bendruomenei. Jų tikslas yra pritraukti visus šilutiškius smagiai praleisti vasaros vakarus kartu. Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 val. rungtynės organizuojamos Šilutės meno mokyklos krepšinio aikštelėje.

Prieš varžybas ir pertraukėlių metu yra rengiami žaidimai visiems atėjusiems bei norintiems laimėti rėmėjų įsteigtus prizus. Mažiau aktyviems taip pat nėra laiko liūdėti, nes žiūrovai gali pamatyti „Atėnės“ šokėjų pasirodymus, pasiklausyti nuolat skambančios muzikos bei šmaikščių rungtynių komentatorių kalbų. Išties džiugu, kad rugtynės vyksta net ir lyjant gaiviam vasaros lietui, kuris neišbaido nei žiūrovų, nei žaidėjų.

Šilutiškių susidomėjimas šiuo renginiu nuolat didėja ir atsiranda vis daugiau žiūrovų bei dalyvių. Dalyviai ir žiūrovai nulat būna įamžinami lygos fotografų, o visos emocijos ir informacija apie rungtynes, laimėtojus yra talpinama lygos Facebook paskyroje SilutesKrepsinis.

Lygos finalas planuojamas liepos 29 dieną, o organizatoriai žada daug staigmenų, kurias atskleis tik prieš pat finalą.

Organizatoriai šios lygos neįsivaizduoja be didžiulės rėmėjų pagalbos: FEN maisto sporto papildų parduotuvės, restorano Gilija, Husqvarna, INFO-TEC, Egmina, MagicB, Savas Kampas, fotoateljė „Šviesa“, naktinio klubo „GoldenRoom“, Šilutės krepšinio klubo, Šarūno Reklama, lygos globėjo Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus.

Organizatorių inf.