A. J. Červinskui įteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio ženklas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Kad Šilutės vardas skambėtų didžiąja raide mūsų gražiojoje, brangiojoje Lietuvoje.
(A. J. Červinskas)

Algirdui Juozui Červinskui, aktyviam sąjūdiečiui, mokytojui, kraštotyrininkui, iškilmingai įteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio ženklas.

Iškilmės vyko šį penktadienį Šilutės Hugo Šojaus muziejaus reprezentacinėje salėje.

Penktąjį Šilutės miesto Garbės pilietį sveikino gausus būrys artimųjų, bičiulių ir kolegų, taip pat Šilutės rajono savivaldybės meras V. Laurinaitis, Šilutės seniūnas R. Steponkus, Seimo pirmininko pavaduotojas K. Komskis.

Šilutės miesto Garbės piliečio vardas A. J. Červinskui suteiktas už jo profesinę ir visuomeninę veiklą bei ypatingus nuopelnus Šilutės miestui.

2016-03-10

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..

Oresto Lidžiaus nuotr.

www.youtube.com stop kadras.

Buvusi televizijos laidų vedėja, žurnalistė Ieva Kašauskaitė pasidalijo jaudinančia akimirka: Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal mainų programą besimokanti jos 16-metė dukra Julija Marija drauge su mokyklos choru atliko kūrinį „Lietuva brangi“. Dešimtys choristų sutiko išmokti jiems iki šiol negirdėtą dainą ir atlikti ją svetima sau kalba – lietuviškai, praneša portalas 15min.lt.

Vaizdo įrašas: Mead vidurinės mokyklos kamerinis choras, „Lietuva brangi“

I.Kašauskaitės jaunėlė dukra Julija Marija Petrauskaitė mokosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado valstijoje – išvykusi pagal ExCEL mainų programą lanko Mead vidurinę mokyklą.

„Būdama 15-os metų ji laimėjo praėjusį pavasarį JAV ambasados rengtą konkursą ir stipendiją metams mokytis vidurinėje mokykloje“, – Žmonės.lt pasakoja I.Kašauskaitė.

Nors mokosi svetur, Lietuvos Julija Marija nepamiršta. Pavyzdžiui, mokyklos kamerinio choro mokytojai bei choristams ji pasiūlė išmokti kūrinį „Lietuva brangi“ ir atlikti jį drauge.

„Žinoma, ji ilgisi namų, todėl dalyvauja visose įmanomose veiklose. Gimnazijos choras buvo viena iš jų. Ji uždegė idėja visą chorą į repertuarą įtraukti lietuvišką dainą. Daug kartų jos įrašo visi klausė, manė, kad nepavyks tokio kūrinio įveikti. Bet nuo sausio repetavo, ir kaip matome, pavyko“, – džiaugiasi I.Kašauskaitė.

Dalindamasi jaudinančiu vaizdo įrašu žurnalistė šypsosi: „Tas tarties gražumas… Ar man vienai taip širdį spaudžia?“

Ir prideda kelis dukros bičiulių, išmokusių atlikti „Lietuva brangi“, atsiliepimus. Pavyzdžiui, 10-oko Tylerio: „Mano mėgstamiausias žodis yra „žaliąsias“, nes man tikrai patinka garsas „ž“. Anglų kalboje mes niekad neskleidžiame tokio garso!“

Vaizdo įrašas: Mead vidurinės mokyklos kamerinis choras, „Lietuva brangi“

www.15min.lt/zmones inf.

R. Budrikas. (www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko elgesio nutrauktas

Tokį sprendimą vakar, kovo 9 d., priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK).

Susijęs: „Žuvininkystės plėtros ypatumai: jeigu Šilutės taryboje būtų Arūnas V…“

Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau – VLŽRVVG) direktorė Edita Rimkė buvo pranešusi, jog, būdamas asociacijos „Žuvėjų kraštas“ pirmininku, R. Budrikas Šilutės rajono savivaldybėje galimai dalyvavo sprendimo procedūrose dėl šios asociacijos konkurentės – VLŽRVVG.

Tačiau, nesant pakankamai duomenų asmeniniam suinteresuotumui įrodyti, VTEK šį tyrimą nusprendė nutraukti.

Parengta pagal www.vtek.lt inf.

Neįvykus 2016 m. kovo 17 d. 8 val. adresu: Šilutės kredito unija Lietuvininkų g.32 / Kęstučio g. 1, Šilutė, Šilutės kredito unijos, kurios buveinės adresas Lietuvininkų g. 32 / Kęstučio g. 1, Šilutė eiliniam visuotiniam narių susirinkimui, skelbiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2016 m. kovo 18 d. 11 val., kuris vyks Šilutės kultūros ir pramogų centro salėje, adresu Lietuvininkų g. 6, Šilutė.

Dalyvių registracija 10.30 val.

Darbotvarkė:
1. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
2. Vidaus audito tarnybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
4. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
5. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo projekto pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimas.
6. 2016 – 2018 m. veiklos plano tvirtinimas.
7. 2016 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.
8. Audito įmonės einamųjų 2016 m. ir dviejų ateinančių finansinių metų kredito unijos finansinei atskaitomybei rinkimas ir lėšų, kurios bus skirtos audito įmonei apmokėti limito nustatymas.
9. Vytauto Šiškausko koncertas. Po to puodelis karštos kavos.

Šilutės kredito unijos valdyba

ve.lt nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo šilutiškis Valdas Jankauskas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už bejėgiškos būklės Justinos Šikšniūtės nužudymą siekiant nuslėpti kitus nusikaltimus – jos išžaginimą ir seksualinį prievartavimą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl V. Jankausko padarytų nusikaltimų.

Susijęs: “15min.lt: studentės žudikas kalės dvidešimt metų”

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam buvo paskirta ne per griežta bausmė.

Nors nuteistasis prašė paskirti pirmus dešimt metų, o ne pirmus penkerius, kaip nusprendė apygardos teismas, kalėti kalėjime, tačiau Teismas pažymėjo, kad nuteistojo padėties sunkinti ir tokio prašymo patenkinti negali nesant prokuroro arba nukentėjusiojo skundų.

Nuosprendį skundęs V.Jankauskas neprašė sumažinti jam bausmės, tačiau prašė leisti jam patikslinti nusikaltimo aplinkybes ir nuteisti jį pagal įrodymus, o ne „galvojimus“. Taip pat nuteistasis prašė kalėjime jį laikyti ne 5, o 10 metų ir išteisinti jį dėl seksualinio prievartavimo.

15min.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie erkių įsisiurbimo atvejus.

Kadangi erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą, paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, greitai jų aptiksime visuose miškuose ir parkuose.

Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje prailgėjo nuo kovo (vasario) iki gruodžio. To priežastis – klimato šiltėjimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos šių erkių, bet čia jų gausa mažesnė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2015 m. užregistruoti 336 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2252 – Laimo liga.

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. (erkes atbaidančios cheminės priemonės).

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.

Dažniausiai užduodami klausimai apie erkes ir erkių platinamas ligas

Į kurias vietas dažniausiai įsisiurbia erkės?

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.

Kokias ligas platina erkės?

Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

Kaip šiomis ligomis užsikrečiama?

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną.

Kokie erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai?

Erkinis encefalitas. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.

Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai paprastai vargina tik apie savaitę, o tada jie išnyksta.

Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas (kasmet Lietuvoje miršta 1- 3 asmenys).

Laimo liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.

Inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 8 iki 30 dienų.

Ligos simptomai. Būdingiausias požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos ryškiais kraštais dėmės. Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti požymiai: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir tos ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus. Tad pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti. Prieš traukdami nenaudokite riebalų ar kitų medžiagų – pašaliniai dirgikliai suintensyvina erkės mitybą. Traukdami pincetu erkės nesukiokite į visas puses, o traukite staigiu judesiu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje, todėl pašalinus erkę, jis gali likti odoje. Pašalinus erkę, įkandimo vietą dezinfekuojame.

Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji ir buvo infekuota, įkandimo nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., vaikus galima skiepyti nuo metų. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą.

Erkių platinamų ligų profilaktika

Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.

Efektyviausia repelentų veiklioji medžiaga – DEET (dietiltoluamidas). Tik atkreipkite dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams būtina naudoti tik vaikams skirtus produktus.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

Kaip prižiūrėti aplinką?

Vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas – ekologinis. Jo esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.

www.ulac.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kaip Afrika turi Madagaskarą, taip Lietuva turi savą salą – Rusnę. Tik kitaip nei apie Madagaskarą, apie Rusnę, kaip apie didžiausią Lietuvos salą, pasakytų tikrai ne visi, teigiama portale www.perpasauli.lt.

Kam įdomu – prašom: www.perpasauli.lt: ”5 faktai, kurių nežinojote apie Rusnės salą”

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutiškiams, priešingai nei klaipėdiečiams, vietos politikų etikos pažeidimų tyrimai už uždarų durų tinka.

Ruošiamuose uostamiesčio Tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatuose planuojama įtvirtinti nuostatą, kad komisijos nariai ir ją aptarnaujantys darbuotojai negalės atskleisti jokios informacijos apie tyrimą, kol nebus paskelbtos išvados. Slaptumas papiktino ne tik kai kuriuos politikus, bet ir visuomenininkus, praneša portalas VE.lt.

Esą aktyvūs klaipėdiečiai besirenkančius Etikos komisijos narius pasitiko su plakatais, kuriuose pliekė ne tik norą įslaptinti politikų elgesio tyrimus, bet ir komisijos pirmininkę Aldoną Staponkienę, kuri viešai pavadinta valdančiųjų “nešvariu įrankiu” bei kaltinta ignoruojant skaidrumo ir viešumo principus. Daugiau – VE.lt: „Politikų etikos pažeidimų tyrimai taps slapti?“

Šilutėje prieš tai minėtos Etikos komisijos veiklos nuostatos įtvirtintos dar praeitą rudenį, savivaldybės tarybai patvirtinus savo naująjį veiklos reglamentą, tačiau tai nesulaukė didesnio dėmesio nei iš vietos politikų, nei iš visuomenės atstovų.

Tiesa, praeitų metų spalį mums buvo iškilęs klausimas, kodėl Etikos komisija, laužydama ankstesnes tradicijas, net nebeskelbia apie savo planuojamus posėdžius.

Štai kaip į mūsų paklausimą el. paštu tuomet atsakė savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis Etikos komisijos pirmininkas liberalsąjūdietis Jonas Jatautas:
„Komisijos nuostatai apibrėžia mūsų veiklą.
10. Atlikdami tyrimą Komisijos nariai privalo:
10.4. kol Komisija nebaigia tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis. Šio skyriaus 10.1., 10.2., 10.3., 10.4. punktų nuostatos taikomos ir Komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams.
31. Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami vietinėje spaudoje ir institucijos, kurioje Politikas eina pareigas, interneto tinklalapyje www.silute.lt.
5. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine Komisijos narių atsakomybe.
Tai paremta Politiko elgesio kodeksu:
4) kol Komisija nebaigia tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis.“

Beje, sprendžiant iš oficialiai publikuojamos informacijos, nuo praeito rudens J. Jatauto  vadovaujama Etikos komisija nuobodžiauja.

www.silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Seimo kontrolierių akiratyje – visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse.

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie tuberkuliozės protrūkio atvejį Skuode, Seimo kontrolieriai pradėjo tyrimą savo iniciatyva.

Tyrimu Seimo kontrolieriai Raimondas Šukys ir Augustinas Normantas siekia išsiaiškinti, ar tinkamai atliekama visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybėse, ar vykdoma užkrečiamųjų lygų profilaktika ir kontrolė.

„Po įvykio Skuode būtina atsakyti į keletą klausimų, tarp kurių, kaip savivaldybių administracija vykdo visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybės teritorijose vykdančiose ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, ar šias funkcijas atlieka tinkamai“, – sakė Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.

Seimo kontrolieriai tyrimu sieks išsiaiškinti, ar pakankamas dirbančių ugdymo įstaigose asmenų sveikatos patikrinimo teisinis reglamentavimas, ar tinkamai atliekamas higienos normos numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinant, kad ugdymo įstaigų darbuotojai dirbtų tik nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą.

„Kyla klausimų, kada ir kas turi teisę nuspręsti, kad ugdymo įstaigose dirbančio asmens sveikata turėtų būti tikrinama papildomai. Šiuo metu teisės aktuose numatytas tik vienintelis sąlyga – esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir epidemijai“, – sakė Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.

Teisės aktai numato, kad bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai mokyklos visuomenės sveikatos specialistams, vykdančių sveikatos priežiūrą ugdymo įstaigose kiekvienais metais turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą. Higienos norma HN 21:201 reglamentuoja, kad mokyklose gali dirbti tik nustatyta tvarka ir periodiškumu pasitikrinę sveikatą ir įgiję higienos bei pirmosios pagalbos teikimo srities žinių asmenys turintys sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus.

www.lrski.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė ir Jonas Jatautas šiandien, kovo 9 d., išplatino Šilutės krašto bendruomenei ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai skirtą pareiškimą dėl Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano.

Pareiškimas

Mes, Šilutės rajono savivaldybės VIII šaukimo tarybos opozicijos nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai ir Liberalų frakcijai, nepritariame Šilutės rajono savivaldybės administracijos paskubomis ir vienašališkai sudarytam Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano projektui.

Populistinių pažadų dalijimas rinkiminių kampanijų metu ir realių mokyklų tinklo problemų sprendimo vengimas sunkumų ir sprendimų naštą dėsningai perkėlė naujajai VIII šaukimo Savivaldybės tarybai, o, svarbiausia, mūsų krašto žmonėms, kurie tokių problemų nesitikėjo. Per pastaruosius ketverius metus savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose moksleivių skaičius sumažėjo 1401, t.y. nuo 6589 – 2011/12 iki 5188 2015/16 mokslo metais. 2015 m. rugsėjo mėnesį į pradines klases neatėjo 22, į pagrindines klases – 209, į gimnazijos klases – 132 buvę mokiniai, tačiau apie neatidėliotiną mokyklų tinklo pertvarką Savivaldybės taryba nebuvo informuota. Taip Šilutės rajono savivaldybės meras ir administracija grubiai pažeidė viešojo administravimo principus operatyviai neinformuodami visuomenės ir Tarybos apie susidariusią kritišką situaciją švietime.

Kai sprendimo projektas dėl savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos buvo atšauktas iš vasario mėnesio Savivaldybės tarybos darbotvarkės, buvo sudaryta nauja darbo grupė, turėjusi pakoreguoti pirminį sprendimo projektą. Mūsų, opozicijos atstovų, nuomone, šios darbo grupės veikla buvo formali, tik imituojanti realų šios problemos sprendimą. Todėl mes reikalaujame:
1. Asmeninės administracijos vadovų atsakomybės už nekompetentingą mokyklų tinklo strateginį planavimą;
2. Pradėti kurti ilgalaikę švietimo tinklo pertvarkos strategiją griežtai laikantis LR Vyriausybės 2011-06-29 nutarimo Nr.768;
3. Pateikti viešą mero ir administracijos direktoriaus paaiškinimą dėl susidariusios kritiškos padėties:
- Kodėl administracija neinformavo Tarybos dėl būtinumo skubiai inicijuoti mokyklų tinklo pertvarkos plano rengimo dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus ir atsiradusios biudžeto įtampos prieš pusę metų, t.y. rugsėjo mėnesį, nepažeidžiant esminių viešojo administravimo principų?
- Kodėl administracija neorganizavo tinklo pertvarkos taip, kaip reikalauja LR vyriausybės 2011-06-29 nutarimas 768, t.y. laikydamasi nustatytos 3 stadijų procedūros: inicijavimo (planų viešinimas ir svarstymas), įgyvendinimo (priimtų sprendimų vykdymo organizavimas) ir įtvirtinimo (pagalbos teikimas pertvarkytoms mokykloms, investavimas į mokymo bazę, aprūpinimas naujausiomis technologijomis ir mokymo priemonėmis)?
- Kodėl administracija neparengė mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo, įdarbinimo plano ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planų?
- Kodėl nebuvo laiku organizuotas mokyklų tinklo pertvarkos projektų svarstymas ir derinimas su bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis?

Švietimas yra prioritetinė šalies vystymo sritis. Rajono biudžete švietimui tenka 50 procentų nuo visų asignavimų. Todėl mokyklų tinklo pertvarka yra esminis klausimas, kuriam turime skirti didžiausią dėmesį.

Savivaldybės tarybos opozicijos vardu darbo grupės nariai: Sandra Tamašauskienė ir Jonas Jatautas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT).

VMVT atliko įvežamų pieno produktų laboratorinę kontrolę, kurios metu buvo tirti įvairūs pieno produktai.

„Į Lietuvą įvežamuose pieno produktuose buvo nustatyta įvairių pažeidimų. Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės nei atvežti iš kitų ES valstybių. Lietuvoje visose pieno perdirbimo įmonėse įdiegtos savikontrolės sistemos. Siekiant, kad galutinis produktas patektų į rinką ne tik saugus, bet ir kokybiškas, labai griežtai kontroliuojama žaliava“, – sako VMVT direktorius Jonas Milius.

Tikrinant lenkiškus pieno produktus, buvo nustatyta kokybės ir ženklinimo pažeidimų. Pavyzdžiui, 5 proc. riebumo „Varškėje grūdeliais“ (gamintojas „SM Mlekovita“, Lenkija) rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų skaičius. Tai rodo, kad nebuvo tinkamai laikomasi higienos reikalavimų arba užteršta gamybos linija.

Pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės klaidino vartotojus. Pavyzdžiui, vienoje pakuotės pusėje nurodytas pavadinimas „Bananų geriamasis jogurtas“, o kitoje – „Bananų skonio geriamasis jogurtas“. Vartotojai klaidinami, rašant, kad jogurtas su bananais, nors produkto sudėtyje nurodyta, kad panaudota tik bananų kvapioji medžiaga.

Kitas toks atvejis nustatytas išnagrinėjus „Miško uogų geriamojo jogurto“ sudėtį. Gaminant šį produktą taip pat panaudotos tik kvapiosios medžiagos.

Kai kurių varškės produktų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodytas varškės kiekis procentais, sudedamųjų dalių sąraše neišskirtos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos. Be to, buvo įvežta pieno produktų, nepaženklintų valstybine kalba.

Laboratorinių tyrimų metu latviško vanilės skonio grietinėlės kremo „Karums“ (gamintojas SIA „Rigas Piensaimnieks”) sudėtyje buvo nustatyta konservanto – benzoinės rūgšties, kuris nenurodytas produkto sudedamųjų dalių sąraše, o vartotojai klaidinti užrašais ant pakuočių „Be konservantų“.

Minėtus produktus uždrausta realizuoti rinkoje.

Pasak J. Miliaus, kitų Europos Sąjungos valstybių atsakingos institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) yra ne kartą pranešusios apie Europoje išplatintą netinkamos kokybės lenkišką maistą, pasitaikė ir produktų klastojimo atvejų.

Pavyzdžiui, techninės paskirties druska buvo parduodama kaip druska maistui, o vafliuose rasta žiurknuodžių granulių.

Čekijos Respublikos atsakingos institucijos neseniai pranešė apie lenkiško sviesto klastojimo atvejį, kuomet nustatytas per mažas riebumas ir didesnis vandens kiekis nei buvo nurodyta ženklinimo etiketėse. Taip pat apie lenkiškame piene nustatytus antibiotikus (chloramfenikolį), svieste rastus patogeninius organizmus (listeria monocytogenes).

Vokietijos atsakingos institucijos informavo apie salmoneles lenkiškuose pieno milteliuose.

vmvt.lt inf.

Lietuvių kalba leidžiamo žurnalo „Nacionalinė geografija” puslapiuose publikuojamas išsamus straipsnis apie meldinę nendrinukę ir jos namus pamaryje.

Kam įdomu – prašom:
http://meldine.lt/images…Nacionaline-geografija-meldine-LT.pdf

Iniciatyvinė grupė 'Už blaivią'. (Liudo Masio nuotr.)

Kovo 8 d. pavakarę Vyriausioji rinkimų komisija rinkosi į posėdį ir vienbalsiai priėmė sprendimą patvirtinti iniciatyvinę grupę Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui surenkant 50 tūkst. parašų.

Komisija taip pat nutarė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei grupei „Už blaivią“ išduoti kovo 14 dieną. Juos reikės gražinti iki gegužės 14 d.

Paskelbus viešai apie iniciatyvą rinkti parašus ir taip keisti įstatymą, atsiliepė daug atsakingų piliečių bei institucijų, organizacijų visoje Lietuvoje, kurie savo vietovėse, darbovietėse nori rinkti parašus.

Iniciatoriai, matydami jau dabar esantį didelį susidomėjimą galinčių rinkti parašus, neabejoja, kad parašai tikrai bus surinkti. Keliamas naujas tikslas: surinkti ne tik būtinus 50 000, bet ir kuo daugiau, kad būtų parodyta: visuomenė nori šią problemą spręsti iš esmės. Ir viešajam interesui turinčios tarnauti institucijos – Seimas, Vyriausybė privalo problemą spręsti ne alkoholio pramonės nurodomais būdais, o mokslo pateikiamomis rekomendacijomis.

Inicijuojamo įstatymo preambulėje teigiama: „Alkoholio kontrolės įstatymu siekiama užtikrinti mokslu pagrįstą alkoholio kontrolę, sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, remiantis pasaulio ir Lietuvos mokslininkų išvadomis, imamasi veiksmingų alkoholio vartojimo mažinimo priemonių“.

Pati iniciatyva kilo po to, kai dirbantieji šioje srityje pamatė, kaip ši Vyriausybė alkoholio vartojimo mažinimo po tragiškų įvykių veiksmų planą ėmėsi ruošti pasitelkdama alkoholio pramonės atstovus, rengė su jais susitikimus, o į ekspertinių organizacijų raštus net biurokratiškai neatsakė, kas privalu pagal įstatymus.

Būtent tą dieną, kai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje buvo svarstomas iniciatyvinės grupės klausimas, žiniasklaidai „paleistas“ Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakytas „tyrimas“, kuriame teigiama, kad pagrindinė problema ne Lietuvoje girtaujantys žmonės, o atvykę turistai, kurie čia tiek išgeria, kad net iškreipia statistiką, padaro Lietuvą nepatrauklią turistams. Vienu žodžiu situacija Lietuvoje yra visai normali alkoholio vartojimo srityje ir jokių „kraštutinių“ priemonių imtis nereikia, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos tyrimas, kurioje garbingas vietas užima alkoholio įmonės. Ar taip ši konfederacija nežemina verslo, kitų pramonės sričių (ir tų, kurie priklauso konfederacijai), kurios dėl labai aukšto alkoholio vartojimo lygio neturi kvalifikuotos darbo jėgos, kitokios ir aukštesnės vertės produktų ir paslaugų vartotojų? Ar visas verslas šiandien apsiriboja tik alkoholio gaminimu, importu, reklama ir prekyba?

Aktyvūs visuomenės atstovai, ekspertai sako, kad būtent aukštas alkoholio suvartojimo lygis žlugdo ekonomiką, neleidžia visuomenei darniai vystytis, turi baisias pasekmes žmonių sveikatai.

Iniciatyvinės grupės koordinatorius Juozas Dapšauskas

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai  kviečiami pažinti Nemuno deltos regioninį parką, pamario krašto etnografinį palikimą, dalyvaujant edukacinėje programoje „Potvynio apsupty“.

Nemuno deltos regioninis parkas yra unikalus, jame gausu savito grožio gamtos ir įdomūs kultūros paveldo objektai.

Parko teritorija apima įvairialypę Mažosios Lietuvos, kuri atspindi įvairių krašto sričių tradicines gyvensenos ypatybes, dalį: pradedant pirmuoju kryžiuočių statytu Ventės rago švyturiu, kurį jau nuplovė Kuršių marių vanduo, buvusiais pelkininkų kaimais Europos pelkėtyros lopšyje Aukštumalos aukštapelkėje ir tebegyvenančiais gyventojais buvusioje Bismarko gyvenvietėje, kurie kiekvienais metais užpilami potvynio vandenimis.

Atvykę į Rusnės salą, apsilankysite pas Simą Knapkį, tautinio paveldo puoselėtoją, kuris papasakos ir pademonstruos, kaip gaminami tradiciniai pamario krašto laivai – kurėnai. Susipažinę su pamario laivais, atvyksite pas žolininkus Valentiną ir Valdą Baužas, kurie ne tik papasakos, kaip žolelėmis išsigydyti įvairiausias ligas, bet ir pasiūlys išgerti žolininkės paruoštos arbatos, o pageidaujantys galės jos ir nusipirkti.

Pastiprinę sveikatą, vyksite susipažinti su Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalu – rūkytu karšiu, išgirsti kaip jis ruošiamas, paragauti ar net įsigyti. Šiek tiek užkandę, vyksite pas nendrių pjovėją Alfonsą Edmundą Demerecką, kuris išsamiai supažindins su nendrių pjovimo, apdirbimo ir panaudojimo galimybėmis. Sužinoję, kaip galima panaudoti vandens plotuose augančias nendres, vyksite į Pakalnės kaimą Rusnės saloje, kur paragausite tradicinės Pamario krašto žuvienės.

Kaina – 14,50 Eur vienam žmogui. Taikomos nuolaidos grupėms: mokinių, neįgaliųjų – 20 % nuolaida. Programos trukmė 6 val.

Į PROGRAMOS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
1. Nemuno deltos regioninio parko lankytojo bilietas;
2. Edukacinė programa;
3. Degustacijos;
4. Kelionės vadovo paslaugos.

Išankstinė registracija: z.cesna@nemunodelta.lt arba telefonais: 8 441 75050; 8 647 26719.

www.vstt.lt inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugumai sveikatos priežiūros specialistų reikėtų pasitempti atskleidžiant privačius interesus. Tokia išvada peršasi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK), išanalizavusiai beveik 10 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų pateiktų deklaracijų.

81 proc. deklaravusiųjų nurodė tik bazinę informaciją – savo ir sutuoktinio vardą, pavardę bei pagrindinę darbovietę.

Duomenis apie saistančius ryšius, gautas dovanas, sudarytus sandorius, vykdomas individualias veiklas ar kitą interesų konfliktą galinčią sukelti informaciją atskleidė vos 19 proc. deklaravusiųjų. VTEK analizės metu taip pat paaiškėjo, kad net 88 proc. deklaravusiųjų pildė deklaraciją tik vieną kartą ir vos 12 proc. duomenis tikslino ar papildė.

„Privačių interesų deklaravimas – tęstinis procesas. Deklaraciją būtina tikslinti kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų duomenų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Būtų keista, jei per tuos metus, kai atsirado pareiga deklaruoti, nė vienas iš šių asmenų nebūtų gavęs 150 eurų viršijančios dovanos, nedalyvavęs asociacijų veikloje, neėmęs paskolos, nepirkęs ar nepardavęs nieko, kas viršytų 3 tūkst. eurų sumą. Kai iš septynių deklaracijos lapų užpildomi vienas arba du, kyla įtarimų, kad įstatyme įtvirtinta pareiga vykdoma formaliai ir negalvojama apie siekiamybę dirbti skaidriai. Patirtis rodo, kad kiti tarnautojai vidutiniškai užpildo keturis ar penkis deklaracijos lapus“, – sakė VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Šiemet įsigaliojo naujas privačių interesų deklaracijos priedas. Jame valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys gali nurodyti abejonių keliančius ryšius, atsiradusius einant pareigas. Tai gali būti privačiomis lėšomis finansuoti mokymai, gautos nemokamos paslaugos, reklaminiai produktai, produktų prezentacijos ir kita. Tačiau šiuo deklaracijos priedu per porą mėnesių pasinaudojo tik nedaugelis sveikatos priežiūros specialistų.

„Esama situacija rodo, kad, norėdami atitikti jiems keliamus skaidrumo reikalavimus ir pateisinti visuomenės lūkesčius, viešojo sektoriaus medikai turi stipriai pasitempti. Siekdami bendrų tikslų, teigiamų rezultatų šioje srityje tikimės pasiekti aktyviai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija“, – sakė R. Valentukevičius.

VTEK tikisi, jog efektyvinti prevencijos bei kontrolės priemones padės ir prie sveikatos priežiūros sistemos skaidrinimo prisijungusios farmacijos kompanijos. Keturiasdešimt jų iki šių metų vidurio yra įsipareigojusios atskleisti pernai sveikatos priežiūros specialistams ar organizacijoms perleistas vertes – tai yra, pateikti informaciją apie įvairius medikams suteiktus piniginius mokėjimus ir nepiniginę naudą.

Prievolė atskleisti privačius interesus biudžetinėse, valstybės ir savivaldybių bei viešosiose įstaigose dirbantiems gydytojams, odontologams ir farmacininkams numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Sveikatos priežiūros specialistams galioja tokia pati privačių interesų deklaravimo tvarka, kaip ir politikams bei kitiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Ši pareiga atsirado 2014-aisiais, kai Seimas išplėtė privačius interesus privalančių atskleisti asmenų ratą.

VTEK inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Trečiadienį, kovo 9 d., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) spręs, ar Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (ačiū VTEK atstovei žiniasklaidai Eglei Ivanauskaitei už suteiktą informaciją).

Susiję: “Žuvininkystės plėtros ypatumai: jeigu Šilutės taryboje būtų Arūnas V…”,
“Krašte žuvėjų padvelkė vėjas”

Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (toliau – VLŽRVVG) direktorė Edita Rimkė pranešė VTEK, jog, būdamas asociacijos “Žuvėjų kraštas” pirmininku, R. Budrikas Šilutės rajono savivaldybėje galimai sprendė klausimus dėl šios asociacijos konkurentės – VLŽRVVG.

www.silutesetazinios.lt montažas

Sula šiemet pradėjo tekėti ypač anksti, tačiau nustos bėgti įprastu metu, todėl sula galėsime mėgautis ilgiau. Taip LRT radijui tvirtino Molėtų krašto muziejaus muziejininkas etnokosmologas Jonas Vaiškūnas. Anot jo, kaip ilgai išsaugoti sulą, jos nerauginant, galima pasimokyti iš mūsų senolių.

J. Vaiškūno tvirtinimu, paprastai sula teka apie 1–2 savaites, o kartais ir ilgiau. „Tai priklauso nuo to, kaip paskuba ateiti pavasaris. Kai pradeda sprogti pumpurai, skleistis pirmoji žaluma, apie Jurgines, balandžio 23 d., sula nustoja bėgti.

Dažniausias požymis – pirmoji žaluma“, – teigia etnokosmologas.

Jis įsitikinęs, kad sula, šiemet pradėjusi tekėti dar vasario pradžioje, vis dėlto tekės ilgiau nei įprastai. Specialisto aiškinimu, tai susiję su medžio vegetacija. „Kai pradeda sprogti pumpurai, skleistis pirmoji žaluma, kamiene sustoja cirkuliacija. Tai reiškia, kad šiemet sulos bėgimas tęsis ilgiau arba anksčiau ateis pavasaris, [...] bet taip paprastai nebūna – vis tiek pirmoji žaluma pasirodo balandžio antroje pusėje, taigi sulos tikrai turėsime iki balandžio vidurio“, – tikina J. Vaiškūnas.

Kovai. (Gedimino Petkaus, birdlife.lt, nuotr.)

Į Lietuvą jau sugrįžo nykstantys kovai.

Šiltas vasaris nulėmė, jog kovai į Lietuvą šiais metais sugrįžo gerokai anksčiau neis įprastai. Nors ir trumpai trukusią žiemą nemažai jų praleido mūsų krašte. Iš tikrųjų kovai pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys.

Nuo senovės lietuvių minimą kovarnių dieną (kovo 4 d.) daugelyje kolonijų paukščiai jau kūrėsi lizduose. O tai jau tikros pavasario pradžios požymis. Šią dieną kaime patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu.

Tačiau, deja, retame Lietuvos kaime ar miestelyje berasime perinčius kovus – didžiąją dalį daugelį metų egzistavusių kolonijų žmogus paprasčiausiai išnaikino – išardė lizdus, šūviais naikino į senąsias perėjimo vietas sugrįžusius paukščius. Gaila, kad aktyviausi šių barbariškų akcijų iniciatoriais buvo savivaldybių darbuotojai, seniūnai ar net klebonai, t.y. žmonės, kurie turėtų kurti gražią ir draugišką aplinką, siekti taikaus sambūvio su mus supančia gamta. Taip jau susiklostė, jog dabar didesnėje šalies dalyje kaimo žmonės apie kovų „parlėkimą“ pavasarį ar jų perėjimo pradžią gali sužinoti tik iš žiniasklaidos, o apie senąsias tradicijas tik pasiskaityti, nes gyvai jų puoselėti nebeišeina dėl paprastos priežasties – nebeliko pačių kovų.

Kokia tikroji kovų būklė mūsų šalyje?

2014 metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) vykdytos šalyje perinčių kovų inventorizacijos metu surinkti duomenys šokiravo gamtininkus. Pasirodo, jog iš šešiasdešimties savivaldybių, kovų kolonijų neaptikta net vienuolikoje – Neringoje, Telšių, Pakruojo, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Birštono, Vilniaus rajono, Varėnos ir Druskininkų. O juk daugelyje jų nuo seno pasižymėjo perinčių kovų gausa. Pakruojo savivaldybė dėl skaitlingų kovų kolonijų buvo pasivadinusi netgi „varniukų“ sostine. Dabar šioje „sostinėje“ nebeliko nė vieno perinčio kovo, o Pakruojis gali būti puikiu neapgalvoto gamtos naikinimo pavyzdžiu. Mažiau šimto perinčių porų rasta Palangos, Akmenės, Šiaulių miesto ir Zarasų savivaldybėse, kur taip pat neapseita be drastiško kovų naikinimo. Šiuo metu Lietuvoje liko maždaug trečdalis prieš trisdešimt metų egzistavusių kolonijų, o per paskutinius du dešimtmečius perinčių porų skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai. Remiantis tarptautinių gamtosauginių organizacijų rekomendacijomis, rūšiai nykstant tokiu mastu, ji turėtų būti skelbiama saugoma. To daryti neskubama, nes užtikrinti efektyvią tokiais tempais nykstančios rūšies apsaugą yra nelengvas uždavinys. Tačiau šalies ornitologai negali abejingai stebėti katastrofiška tampančios kovų padėties. 2014 m. Lietuvoje kovą paskelbusi „Metų paukščiu“, LOD siekė atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į šią rūšį, kuriai šiuo metu reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys ir net specialios apsaugos priemonės. Tai patvirtino ir tais metais vykdytų kovų kolonijų inventorizacijos rezultatai.

Žmogaus paskelbtas priešu

Jau minėjome, kad kovai dažnai skelbiami nepageidaujamu žmogaus kaimynu. Pirmiausia dėl keliamo triukšmo. Dažnam nepatinka, jog paukščiai veisimosi vietose teršia aplinką. Tačiau šiuo atveju visgi iškyla tas pats klausimas: ar mes esame pakankamai tolerantiški greta mūsų gyvenantiems gyvūnams. Ir dilema: ar žmogus yra visagalis Žemės savininkas, galintis visą aplinką tvarkyti taip, kaip jam patogu ir naudinga, ar visgi yra tos pačios aplinkos dalis ir turi sugyventi su ja? Kovo atveju dažnai tenka spręsti šią dilemą, nes šis paukštis visuomet buvo žmogaus palydovas, kurdavosi greta jo, ne tik perėdavo jo kaimynystėje, bet ir maitinosi žmonių dirbamuose laukuose, daržuose, nekonkuruodamas su juo, o vykdydamas jam skirtą misiją – palaikydamas gamtos pusiausvyrą. Juk būtent kovai yra viena iš nedaugelio rūšių, kuri gali reikšmingai reguliuoti grambuolių gausą (o šie nemažai žmogui bėdų pridaro), taip pat sulesa nemažai pelinių graužikų, kitų žemės ūkio kenkėjų.

Tačiau žmogus dažnai mato tik tai, kas jam nepatinka, trukdo. Susidaro paradoksali situacija – kovui labai reikia žmogaus (tiek dėl perėjimo, tiek maitinimosi sąlygų), o žmogui kovas dažnai atrodo nepageidaujamas triukšmadarys ir aplinkos teršėjas. Net neįvertinant jo svarbos ne tik pačiam žmogui, bet ir visai ekosistemai. Dažniausiai matoma tai, kas nepatinka – gyvenviečių parkuose, skveruose, kapinėse ar klebonijose kovų lizdais tankiai nusėti medžiai. Nepatinka jų keliamas triukšmas, nors mašinų keliamas triukšmas miestuose jiems netrukdo. Taigi, nors kovai turi nedaug natūralių priešų, žmogus tampa didžiausia jų nelaime, tam tikra prasme juos priviliodamas tinkama aplinka (ne tik veisimuisi tinkamais želdiniais, bet ir netvarkingais šiukšlių konteineriais, kur kovai apsčiai randa maisto), o vėliau stengdamasis naikinti nepageidaujamus kaimynus. Tačiau visgi vertėtų prisiminti, jog gyvename jau 21 amžiuje ir išsivysčiusiose šalyse gamtosauginė etika žengia koja kojon su kultūros ir žmogaus gerovės puoselėjimu. Norėtųsi tokia šalimi laikyti ir Lietuvą. Nors kovų šaudymas prie lizdų, kiaušinių ar net jauniklių naikinimas visgi parodo, kad mūsų visuomenėje dar gajus ilgus sovietmečio metus skiepytas vartotojiškas požiūris į gamtą. Kovus vis bandoma išvaryti iš paskutinių likusių jų kolonijų, tam pasitelkiant įvairiausias priemones – pradedant paukščių baidymu ir baigiant perinčių paukščių bei jų lizdų naikinimu.

Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?

Deja, ir aplinkosaugos institucijos ne visada apgina prieš žmogų bejėgiu atrodantį kovą. Ką jau kalbėti apie daugumą savivaldybių, seniūnijų. Todėl nepaprastai svarbu, kad gamtosaugai neabejinga visuomenės dalis imtųsi kovų gynėjo vaidmens. Tuo paremta ir LOD iniciatyva, prašanti visų gamtos išsaugojimu besirūpinančių žmonių pranešti apie kovų ir jų lizdų naikinimo veisimosi metu atvejus. O jų vis dar pasitaiko iki šiol. Ypač svarbu tokią informaciją gauti operatyviai, kuomet galima užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, o kaltininkus nubausti. Kovų naikinimo klausimas išlieka aktualus Plungėje, kur jis svarstytas net savivaldybės Taryboje. Daug diskusijų kasmet verda dėl didžiausios šalyje kovų kolonijos Dotnuvoje likimo. Bandoma kovus išgauti ir iš Vilniaus miesto, kur savivaldybė pasirinko „tylaus“ naikinimo taktiką. Niekaip negali su kovu kaimynyste susitaikyti ir Palangos, Utenos bei kitos savivaldybės. Tačiau norime priminti, jog paukščių šaudymas perėjimo vietose ar lizdų naikinimas veisimosi metu, t.y. po kovo 1 d., yra didžiulis nusižengimas su atitinkamomis nuobaudų priemonėmis. Svarbu, kad tokie faktai būtų išaiškinti.

Tačiau mūsų teisės aktai leidžia kovus baidyti jų veisimosi vietose, tuo siekiant juos „išprašyti“ iš nepageidaujamų vietų, pavyzdžiui kapinių ar miesto rekreacinių zonų. Atlikti tyrimai parodė, kad lizdų išardymas žiemos metu ir vėlesnis paukščių baidymas jiems tik atskridus į buvusias veisimosi vietas, priverčia kovus ieškoti naujų perėjimo vietų. Tokių būdų išvengiama tiesioginio paukščių ir jų palikuonių naikinimo. Tačiau reikia nepamiršti, jog kovai vis vien įsikurs kažkur netoliese. Todėl net ir organizuojant jų baidymą, reikia pagalvoti ar nenutiks taip, jog paukščiai iš miesto parko ar poilsio zonos persikels prie mokyklų, į judrias miesto vietas, kapines, kur konfliktas su žmogumi tik augs. O tuomet bus griebtasi barbariško lizdų ar perinčių paukščių naikinimo, prisidengiant rūpinimusi visuomenės sveikata ir pan. LOD sieks iš esmės keisti tokią situaciją, pirmiausiai pasitelkiant viešumą, kuris kartais duoda žymiai geresnius rezultatus nei teisinės priemonės. Todėl prašome visų šalies piliečių pranešti mums apie pastebėtus kovų šaudymo ar lizdų naikinimo perėjimo metu atvejus. LOD viešins visus tokių „akcijų“ vykdytojus, informuos visuomenę ir apie jų organizatorius bei leidimus naikinimui išdavusius asmenis, apie gamtosauginius ir medžioklės taisyklių pažeidimus informuos atitinkamas aplinkosaugines institucijas. Jūsų pranešimų laukia draugijos sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5 ) 213 0498.

NEBŪKIME ABEJINGI, BENDROMIS PASTANGOMIS APGINKIME SKRIAUDŽIAMUS KOVUS!

Trumpai apie kovą

Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose, pilių satelitinėse gyvenvietėse. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau pavieniuose lizduose. Didžiausiose žinomose kolonijose Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei po tūkstantį užimtų lizdų, nors paskutiniais metais didelės kolonijos nyksta visoje šalies teritorijoje. Viena iš priežasčių, yra perinčių paukščių persekiojimas ar net naikinimas visokiais, tame tarpe ir neleistinais būdais, pavyzdžiui, šaudant perinčius paukščius. Tenka apgailestauti, kad dalis visuomenės, ypač stokojanti ekologinių žinių ar su vyraujančia vartotojiška mąstysena (atseit, „viskas kas aplinkui priklauso man ir turi būti kaip aš noriu“), vis dar nevengia drastiškų priemonių.

Kovai nyksta daugelyje Europos šalių

Nors kovai matomi visur, – ir kaime, ir mieste, – paskutiniais metais nustatyta, jog daugelyje Europos šalių jie sparčiai nyksta. Vakarų Europoje dėl to „kaltas“ intensyvus žemės ūkis, kuris tiesiogiai siejamas su gausiu pesticidų naudojimu. Šios medžiagos, patekę į kovų organizmą (ko jie negali išvengti, nes maitinasi žemės ūkio naudmenose), įtakoja ne tik žemą rūšies produktyvumą, bet neretai yra ir suaugusių paukščių mirties priežastis. Taip kovai, naikindami žemės ūkio kenkėjus, patys patenka į šiems paspęstus spąstus. Tuo tarpu Rytų Europoje, kur gamtosauginės tradicijos dažnai nėra siejamos su lygiateisiu žmogaus ir gyvosios gamtos vertybių sugyvenimu kartu, laikantis pakantumo ir tolerancijos principo, kovai paprasčiausiai paskelbiami kaip nepageidaujamas žmogaus aplinkos komponentas su atitinkamais, toliau sekančiais sprendimais – naikinti, vyti, išvaryti. Todėl kovų kolonijos nyksta, o pats paukštis Lietuvoje praranda savo etnografinę savastį.

www.birdlife.lt inf.

zuv.lt nuotr.

Žuvininkystės tarnybos Rusnės poskyryje jau vyksta pavasariniai žuvų įveisimo darbai.

Kovo 3 d. Rusnės poskyrio darbuotojai Nemuno žemupyje išleido 2,2 mln. paaugintų vėgėlių lervučių. Iki to laiko jos buvo maitinamos 20 dienų, tačiau, prasidėjus kanibalizmui, suskubta jas įveisti neišnuomotuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose.

Įveisimo darbai vykdomi pagal numatytą Valstybinio žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai plano 2016 m. projektą, netgi šiek tiek viršijant prisiimtus įsipareigojimus.

Kovo 4 d. Atmatos upėje taip pat buvo išleista 2,8 mln. paaugintų vėgėlių lervučių. Šios lervutės buvo maitinamos 21 dieną.

Rusnės poskyris iš anksto numatytuose vandens telkiniuose planuoja įveisti iš viso 7,2 mln. paaugintų vėgėlių lervučių.

zuv.lt inf.

Ką turiu, tuo ir dalinuosi.

Moterys.
Kažkam jos – grožio modelis.
Kitiems – gyvenimo valdovės.
Tretiems – viltis,
Arba sudužusios svajonės.

Moterys.
Mamos, sesės, žmonos, dukros.
Taip pat kaimynų Petrų pačios.
Su jom… be jų…
Bet ką aš čia…

Orestas