silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas.

Vasaros laikas kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda atgal.

Nuo spalio 15-osios iki gruodžio 15 d. vyksta akcija “Medžiok saugiai”, kurios tikslas – užtikrinti, kad medžiotojų ir kitų medžioklės dalyvių elgesys būtų saugus, o gyvūnijos ištekliai būtų naudojami racionaliai.

Akcijos metu bus įgyvendinama aktyvi prevencinė veikla, skiriamas didelis dėmesys saugiam elgesiui medžioklėje bei medžioklės dokumentų pildymo reikalavimų laikymuisi.

Aplinkosaugininkai sieks sumažinti neteisėtai medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą ir užtikrinti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų laikymąsi.

Aplinkosaugininkai primena, kad neteisėtai medžiojant ar esant medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais, užtraukia pažeidėjui baudą nuo 868 iki 1737 Eur su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu. Neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ir dorojimas baudžiamas nuo 868 iki 1737 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų, padarymo įrankių ir naudojamų transporto priemonių konfiskavimu. Jei asmuo už nusižengimus baudžiamas ne pirmą kartą, bauda gali siekti 3000 Eur su pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo naudotos, konfiskavimu.

klrd.am.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nusprendė pradėti tyrimą dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio elgesio.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys ir Kontrolės komiteto pirmininkas Zigmantas Jaunius prašo išsiaiškinti, ar V. Pozingis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

Tarybos nario pranešime teigiama, jog, būdamas Paičių melioracijos statinių naudotojų asociacijos nariu, V. Pozingis nenusišalino derindamas Šilutės rajono savivaldybės tarybai teikiamą klausimą dėl partnerystės tarp šios savivaldybės ir minėtos asociacijos įgyvendinant projektą „Šilutės rajono Inkaklių kadastrinės vietovės Paičių MSNA narių valdomų sklypų dalies melioracijos statinių rekonstrukcija“.

Parengta pagal VTEK inf.

Susiję: „Kaip tarybos opozicionieriai V. Pozingį „išlukšteno““,
„Trumpai: etikos sargai imasi V. Pozingio“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Minėdama tarptautinę kredito unijų dieną, LKU kredito unijų grupė pagerbė ir apdovanojo savo geriausiuosius.

Nors pati Šilutės kredito unija ir nepretendavo į pagrindinę – „Metų kredito unijos“ nominaciją, tačiau jos darbuotojai sulaukė deramo įvertinimo: Lina Bartkevičienė pelnė laurus „Metų pardavimo“ nominacijoje, o Genovaitės Kimbrienės kandidatūra buvo pristatyta net dviem – „Metų administracijos vadovo“ ir „Metų valdybos pirmininko“ nominacijoms. Į metų pardavimo specialisto titulą taip pat pretendavo Rolandas Majauskas.

Daugiau apie kredito unijų nominacijas – http://lku.lt/blog/2015/10/20/raseiniu-kredito-unija-issaugojo-metu-kredito-unijos-titula/

Valtis visiems reikalinga, tskant. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės administracijos pasėta abejonės sėkla dėl dalyvavimo asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veikos grupė“ veikloje sudygo akimirksniu.

Pirmieji ant savivaldybės administracijos meistriškai užmestos meškerės vakar užkibo savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nariai, patikėję, kad, susidėjusi su Klaipėdos ir Tauragės rajonais bei Palangos miestu, Šilutė galbūt prarastų galimybę “įsisavinti“ visą dabar jai „tenkančią“ paramos sumą.

Anot savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Igno Pauliaus, jeigu Šilutės rajono savivaldybė, kuri jau dalyvauja asociacijos Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ veikloje, sutiktų su asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“ pasiūlymu ir deleguotų savo atstovą į jos valdybą, tai ši asociacija, kaip ir „Žuvėjų kraštas“, įgytų teisę rengti žuvininkystės regiono vietos plėtros strategiją. O tada… „Gavus finansavimą asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“ vietos plėtros strategijai rengti Šilutės rajonui dabar tenkantis paramos dydis strategijai įgyvendinti (apie 1,6 mln. eurų) nebūtinai atitektų Šilutės rajonui. Šią sumą galėtų įsisavinti kitų rajonų projektų pareiškėjai“, – teigiama I. Pauliaus nariams garsiai perskaitytame jo paties rengto savivaldybės tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

-Jie nori mūsų pinigėlių, – pridūrė I. Pauliaus viršininkas, Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas, pranešdamas komiteto nariams, kad Palangai, Tauragei ir Klaipėdos rajonui šviečiasi keliskart mažesnės investicijos žuvininkystės plėtrai.

Jeigu Šilutės taryboje būtų Arūnas V., tai jis tikriausiai – arba galbūt – būtų ištaręs savo garsiąją frazę: „Jeigu šitaip – tai tada nafik“. Tačiau Arūno V. Šilutės taryboje nėra. Bet yra Arūnas P. ir Arūnas K. Tačiau jie darbuojasi kituose komitetuose ir dar turės galimybę pasireikšti. Ir ne tik šiuo klausimu.

Užtat Ekonomikos ir finansų komitete yra buvęs Arūno V. bendrapartietis Steponas K., šio komiteto pirmininkas S. Kazlauskas, kuriam iškilo klausimas, kam toks sprendimo projektas iš viso teikiamas tarybai…

Klausimą projekto rengėjams turėjo ir Algis Bekeris: „Tai mes jų rėmėjais taptume?“

-Taip, – atsakė R. Budrikas ir, tarsi norėdamas sustiprinti įspūdį, pateikė skaičių: Palangai šveičiasi apie 400 000 eurų, o Tauragei – tik apie 170 000 Eur. O paskui lyg tarp kitko pridūrė, kad galbūt taip (apie ką prieš tai buvo pasakyta) ir nebus.

Tačiau abejonės sėkla jau buvo sudygusi, ir nė vienam komiteto nariui nepakilo ranka balsuoti už tai, kad šis sprendimo projektas būtų teikiamas savivaldybės tarybai svarstyti.

Beje, I. Pauliaus ir R. Budriko komiteto nariams paminėtos pinigų sumos – tik šakėmis ant vandens rašytos. Galimybę gauti tokią finansinę paramą dar teks užsidirbti, parengiant nepriekaištingas žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijas. Bet kam tai rūpi – svarbiausia, kad planas veikia. Bent kol kas.

silutesetazinios.lt asociatyvi nuotr.

Penktadienį, spalio 16 d., daugiau nei šimtas Paukščių stebėtojų ralio varžybų “Kuršių marios – 2015” dalyvių – profesionalų ornitologų ir paukščių stebėtojų mėgėjų – susirinko Kintuose. Jau šešioliktąjį kartą vykstančiose kasmetinėse varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir latvių, estų, suomių komandos bei mišrios lietuvių ir užsienio stebėtojų komandos.

Šeštadienis – varžybų diena. Dar neišaušus 7 valandai ryto, visi savais, iš anksto suplanuotais maršrutais, išskubėjo registruoti paukščių. Daugiausia komandų nuo pat ryto rinkosi Ventės rage.

Visą dieną trukusių varžybų metu daugelis dalyvių aplankė ne tik Nemuno deltą bei rytinę Kuršių marių pakrantę, bet ir Klaipėdos pajūrį bei uosto akvatoriją, Palangos tiltą, kitas vietas. Paukščių buvo ieškoma gyvenvietėse, miškuose, parkuose, pievose, karjeruose, tvenkiniuose.

Ralio dalyviai, kaip ir pernai, 19 val. finišavo Kintuose. Pateikę savo stebėtų paukščių rūšių sąrašus ir trumpai atsipūtę, visi nekantriai laukė varžybų rezultatų apibendrinimo: kaip kam sekėsi, kokias rūšis matė tam tikra komanda, kiek iš viso jų pavyko užregistruoti.

Šiose varžybose iš viso buvo stebėtos net 143 paukščių rūšys. Totalizatoriaus metu šį skaičių atspėjo Augustas Šimkus, Inga Ringailaitė ir Bob Dennison. Jie buvo apdovanoti specialiais Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriato įsteigtais prizais.

www.birdlife.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės išrinktųjų – rajono savivaldybės tarybos narių, priešingai nei šalies parlamentarų, neslegia rūpesčiai dėl savo įvaizdžio formavimo prieš rinkimus (šiemet tokių ir taip turėjome per akis), todėl jie drąsiai gali giliau kišti ranką į savivaldybės kišenę, pasididindami su tarybos nario veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidas.

Naują Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą rengusi darbo grupė nepasikuklino ir su tarybos nario veikla susijusias išlaidas susiejo su minimalia mėnesio alga (MMA).

Todėl, jeigu taryba patvirtins naująjį reglamentą, kiekvienam tarybos nariui kas mėnesį galės būti mokama iki 1 MMA dydžio išmoka. Dabar 1 MMA yra 325 eurai – tai apie 35 Eur daugiau už dabartinę didžiausią galimą išmoką su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. O juk jau kalbama apie MMA didinimą iki 350 Eur…

Darbo grupės, rengusios naujojo tarybos veiklos reglamento projektą, pirmininkas, savivaldybės tarybos sekretorius Andrius Jurkus šiandien teigė telefonu, kad toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu ir esą didesnių diskusijų dėl to nekilo.

Anot A. Jurkaus, šios išmokos dydis buvo susietas su MMA tam, kad ateityje nereikėtų kaitalioti reglamento. „Bet tai maksimali suma. Nebūtina tos sumos maksimaliai išnaudoti, – aiškino tarybos sekretorius. – Kiekvienam tarybos nariui pagal jo reikalus. Kiek jisai dalyvauja toje veikloje, kiek jisai patiria išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, tiek jisai ir pateikia buhalterijai“.

Tas tai taip, tačiau bent jau praeitos kadencijos taryboje būta nemažai tokių, kurie labai stengėsi „vardan tos“, todėl ir jiems mokamų išmokų dydžiai dažnai priartėdavo prie maksimumo.

Nors savivaldybės biudžetas ir kiauras (vėl skolinamės tam, kad grąžintume senas skolas), bet rinkimai dar toli – galima ir paišlaidauti. Nebent kiti tarybos nariai, kurie nedalyvavo reglamento rengimo darbo grupės veikloje, manytų kitaip.

Šilutės H. Šojaus muziejaus nuotr.

Spalio 16 d. Šilutės (H. Šojaus) dvare paminėta Mažosios Lietuvos genocido diena.

2006 m. LR Seimo nutarimu spalio 16-oji buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena. Tradiciškai šią mūsų kraštui itin svarbią datą kasmet mini ir Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Tądien organizuojami būtent šiai atmintinai datai skirti renginiai, kad praeitis nebūtų pamiršta, išliktų gyva ir būtų perduodama iš kartos į kartą.

Į muziejaus organizuojamą renginį susirinko ne tik krašto istorijai neabejingi šilutiškiai. Jame taip pat dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Renginys „Lietuvininkų krašto spalvos: tarp praeities ir dabarties“, skirtas paminėti Mažosios Lietuvos genocido dieną, prasidėjo kilnojamosios parodos „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“, sukurtos bendru Klaipėdos krašto muziejų projektu, skirtu etnografiniams regionų metams paminėti, pristatymu. Pasivaikščioti lietuvininkų krašto istorijos takais renginio dalyvius pakvietė Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė. „Mums ši diena turėtų priminti tai, kad dėl šių baisių įvykių, kuriuos teko iškentėti lietuvininkams, čia nebeliko senųjų gyventojų, o kartu su jais išnyko ir dvasinis bei kultūrinis paveldas. Karaliaučiaus kraštas buvo nusiaubtas, o išlikę gyvi jo gyventojai turėjo kentėti koncentracijos stovyklose. Atsirado tūkstančiai Vilko vaikų, netekusių savo tėvų ir artimųjų, bėgančių į Lietuvą“, – parodos pristatymo metu kalbėjo muziejaus direktorė R. Šikšnienė.

Apžiūrėję eksponuojamą parodą, pasivaikščioję kartu su muziejaus direktore istorijos pėdomis renginio dalyviai skubėjo į dvare esančią freskų salę. Ypatingoje vietoje istorikas Algirdas Gečas skaitė pranešimą „Įžvalgos apie Mažosios Lietuvos genocidą“.

Minėjimas užbaigtas Šilutės mišraus kamerinio choro „Vox Libri“ (vad. Rasa Golubovskienė) dainomis, pasibeldusiomis į kiekvieno renginio dalyvio širdį ir užpildžiusiomis ją švelnumu.

Istorijos pėdomis

Istorikų teigimu, Mažosios Lietuvos genocidas prasidėjo tada, kai 1944 m. spalio 16 d., išstūmusi vokiečių dalinius, į Karaliaučiaus kraštą įsiveržė sovietų kariuomenė.

Per šį genocidą, vykusį 1944–1949 m., buvo sunaikinta per 300 000 žmonių, iš jų apie 130 000 lietuvių kilmės.

Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. suniokotas Karaliaučiaus kraštas buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų sąjungai. Tų pačių metų rudenį čia imta siųsti rusakalbius kolonistus ir prasidėjo nenutrūkstamas krašto kolonizavimas.

Šilutės H. Šojaus muziejaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kasmet Švėkšnoje vykstanti moliūgų-žibintų šventė sulaukė gargždiškių atsako. Gyventojai iš savo ūkių jau tempia moliūgus, cukinijas, kitas daržoves ir ruošiasi pirmajai jų mieste rankų darbo žibintų fiestai, rašo Ieva Liškevičiūtė str. „Gargždai meta iššūkį Švėkšnai“ portale klaipeda.diena.lt.

“Gal mums tiesiog atsibodo stovėti kamšatyse į Švėkšną? Mūsų renginio mintis yra kitokia”, – šypsojosi Gargždų bendruomenės pirmininkas Ovidijus Jankauskas.

Daugiau: klaipeda.diena.lt: „Gargždai meta iššūkį Švėkšnai“

Švėkšnos šviesos šventės programa

V. Pozingio elgesį narplios Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šį trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) turėtų nagrinėti Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos skundą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo žaliojo valstiečio Virgilijaus Pozingio galimo interesų supainiojimo, derinant su jo paties veikla susijusį tarybos sprendimo projektą.

V. Pozingis pats prisipažino, kad, būdamas vienu iš Paičių melioracijos statinių naudotojų asociacijos (MSNA), ketinančios ES fondų ir, esant reikalui, savivaldybės biudžeto lėšomis pagerinti savo žemių būklę, narių, nenusišalino nuo tarybos sprendimo projekto „Dėl pritarimo partnerystei įgyvendinant projektą „Šilutės rajono Inkaklių kadastrinės vietovės Paičių MSNA narių valdomų sklypų dalies rekonstrukcija““ derinimo. Anaiptol, opozicijos narių spaudžiamas į kampą, jis lyg niekur nieko pareiškė: „Sprendimo projektas paruoštas. Už kurį aš atsakingas. Aš peržiūrėjau ir pasakiau, kad jisai teisingai paruoštas. Ir viskas…“ (daugiau – „Kaip tarybos opozicionieriai V. Pozingį „išlukšteno““).

VTEK atstovė žiniasklaidai Eglė Ivanauskaitė šiandien mums pranešė, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių skundo nagrinėjimas dėl V. Pozingio elgesio yra įtrauktas į šio trečiadienio VTEK posėdžio darbotvarkę.

Švėkšnoje tęsiama šviesos šventės tradicija. Šiemet jau ketvirtoji moliūgų-žibintų akcija “Mes už šviesą” vyks kiek neįprastą dieną – spalio 30, penktadienį.

Tačiau negalintys atvykti tądien, neturėtų nusiminti – organizatoriai planuoja uždegti kuo daugiau žibintų ir kitą vakarą.

www.sveksnosnaujienos.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nuo 2015 spalio 15 dienos pradėjo budėjimus žiemos režimu ir kreipiasi į eismo dalyvius su priminimu ir prašymu, kad jau reikėtų keisti vasarišką vairavimo stilių.

Kol nėra sniego dangos vairuojame labai drąsiai. Tačiau naktimis ir rytais oro temperatūrai esant netgi pliusinei, bet artimai nuliui, važiuojamoji dalis gali pasidengti plonu ledo sluoksniu, kuris yra nepastebimas ir labai pavojingas. Kaip taisyklė, šiuo sezono metu apledėjimai būna staigūs ir trumpalaikiai.

Šiuo metu važinėjama su vasarinėmis padangomis ir jų keisti dar neprivaloma, todėl įspėjame, jog prieš pradedant važiuoti būtina pasitikrinti kelio dangos būklę, o kelionėje atidžiai stebėti kelio dangą. Labiausiai dėmesingiems reikėtų būti važiuojant per tiltus ir viadukus, taip pat miškingose vietovėse, nes šie kelių ruožai apledėja pirmiausiai.

Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, tamsiu paros metu nedėvintys šviesą atspindinčios liemenės, neprisisegę atšvaito ar dviračiuose neįsirengę šviesą atspindinčių elementų, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šiuo metų laikotarpiu, kada švinta vėlai ir anksti temsta, labai svarbu būti laiku pastebėtiems vairuotojų. Tamsiu paros metu keliu einančius žmones vairuotojai pastebi tik automobiliui visai prie jų privažiavus ( likus iki pėsčiojo apie 30 m).Pėsčiasis su prisegtu atšvaitu pastebimas iš 150 m atstumo. Neturėtumėme pamiršti, kad niekas nuo nelaimės neapsaugos taip, kaip tai padarytumėte patys. Tereikia prisisegti atšvaitą, turėti šviečiantį žibintuvėlį, ar užsidėti šviesą atspindinčią liemenę.

www.klrk.lt inf.

Bus tikrinama gyventojų perspėjimo sistema.

Spalio 21 d. 11 val. 52 min. Lietuvoje vyks perspėjimo sistemos patikrinimas. Šalies gyventojai girdės sirenų gausmą, bus jungiamos centralizuoto valdymo sirenos garsiniu signalu „Dėmesio visiems“, taip pat gyventojams bus išsiųsti trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus apie sistemos patikrinimą.

Atkreipiame dėmesį, kad šie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau gali būti priimami tik tais telefonais, kuriuose yra įjungta korinio transliavimo funkcija.

Telefonų nustatymo instrukcijos ir daugiau informacijos apie šią sistemą pateikiama tinklalapyje adresu: www.gpis.vpgt.lt. Jeigu perspėjimo pranešimo savo mobiliajame telefone negavote, nors ir jį aktyvavote, prašome rašyti elektroniniu paštu gpis@vpgt.lt.

Patikrinimo metu sirenos kauks 3 minutes. Nustojus joms kaukti, 11 val. 55 min., per Lietuvos radijo ir televizijos programas, regionines ir vietines radijo programas gyventojams bus skelbiama informacija ir rekomendacijos.

Trumpųjų perspėjimo pranešimų perdavimas prasidės kartu su sirenų jungimo pradžia, t. y. 11 val. 52 min. ir tęsis iki 11 val. 58 min.

Tuo pačiu primename, kad išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Paprastai sirenos įjungiamos du kartus per metus, kai atliekamas Perspėjimo sistemos patikrinimas.

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai šalyje, šalies gyventojai perspėjami įjungus sirenas ar pranešimais į mobiliuosius telefonus.

www.vpgt.lt inf.

Mažieji dziudoistai, tarptautinio turnyro prizininkai. (R. Lukošiaus nuotr.)

Šeštadienį Šakiuose vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre šilutiškiai imtynininkai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo keturis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius.

Mažųjų grupėje sau lygių ant tatamio nesutiko Aras Plikšnys ir Mantas Sungaila – savo svorio kategorijose jie tapo čempionais.

Domas Plikšnys iškovojo turnyro bronzą.

Per žingsnį nuo nugalėtojų pakylos liko Mažvydas Žemaitaitis ir Augustinas Goberis, užėmę penktąsias vietas.

Jaunių grupėje vėl sublizgėjo broliai Ernestas ir Edvardas Sagalec – savo trofėjų kolekciją jie papildė šio turnyro aukso medaliais.

Dominykas Šatkus užėmė antrąją vietą, o Justas Pauparis – trečiąją.

Pijus Strukčinskas savo svorio kategorijoje liko penktas.

Parengta pagal R. Lukošiaus inf.

Dokumentai priimami iki 2015 m. lapkričio 6 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos 331 kab., Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutė.

Atrankos data – 2015 m. gruodžio 11 d.

Daugiau - http://www.silute.lt:50080/go.php/lit/Konkursas-silutes-r-vaiku-meno-mokyklos-direktoriaus-pareigoms-eiti#

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pirmadienį lietaus tikimybė bus nedidelė, pūs šiaurės rytų vėjas, temperatūra kils iki 8–13 laipsnių, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Anot sinoptikės, lietaus nenumatoma ir antradienio naktį, tačiau dieną daug kur gali dulksnoti. Naktį temperatūra svyruos tarp 1–6 laipsnių šilumos, o dieną kils iki 8–12 laipsnių.

Trečiadienis jau bus lietingesnis, naktį temperatūra sieks 3–6 laipsnius šilumos, dieną bus keliais laipsniais šilčiau.

Ketvirtadienį lynos beveik visoje Lietuvoje. Naktį bus apie 2–6 laipsnius šilumos, dieną daug kur svyruos apie 7–9 laipsnius.

Savaitgalį tikimasi giedresnių orų.

Daugiau: lrt.lt: „Sinoptikė: šalta nebus, tačiau lietaus sulauksime vis dažniau“

Organizatorių nuotr.

Pirmadienį, spalio 19 d., Pasaulinės veiksmo dienos prieš hidraulinį uolienų ardymą proga Susivienijimas Žali.LT surengė aplinkosauginę „Drugelių akciją“, kuria siekta atkreipti visuomenės dėmesį į galimas aplinkai ir žmogui žalingas hidraulinio ardymo technologijos naudojimo pasekmes.

Šalia Aplinkos ministerijos akcijos dalyviai sunešė iš popieriaus išlankstytus, antiskalūniniais šūkiais papuoštus, drugelius, kurie simbolizuoja mūsų planetos trapumą. Akcijos metu įteiktas raštas ministerijai, kuriuo raginama atsisakyti planų vykdyti skalūnų dujų gavybą Lietuvoje.

„Ši akcija – tai dar vienas priminimas, jog hidraulinio ardymo technologija toli gražu nėra tokia saugi, o skalūnų gavybos ekonominė nauda yra labai abejotina. Ypač jei įvertinama reali, Europos Komisijos ir JAV institucijų pripažinta grėsmė užteršti geriamą vandenį ir aplinką. Akcija norime atkreipti dėmesį, kad yra nemažai alternatyvų skalūnams”, – sako vienas iš akcijos sumanytojų, Susivienijimo Žali.LT narys Martynas Norbutas.

Pasak Susivienijimo Žali.LT koordinatorės pavaduotojos Virginijos Vingrienės, Vokietija ir Prancūzija jau atsisakė naudoti hidraulinio ardymo technologiją skalūnų gavybai. Nepaisant šių sprendimų ir visuomenės pasipriešinimo skalūnams Lietuvoje, mūsų valdžia vis dar grįžta prie šio klausimo.

„Mūsų akcijos simboliu pasirinktas drugelis simbolizuoja planetos pažeidžiamumą. Norime priminti, kad savo trumparegiškais sprendimais, prioritetu iškėlus ekonominę naudą ir finansinę gerovę, rizikuojame kur kas daugiau nei pinigais. Pasekmės įvykus ekologinei nelaimei būtų jaučiamos ilgą laiką”, – sako Virginija Vingrienė.

Akcijos metu Susivienijimo atstovai įteikė raštą Aplinkos ministerijai, kuriuo raginama atkreipti dėmesį į hidraulinio ardymo technologijos naudojimo neigiamas pasekmes.

“Atkreiptinas dėmesys, kad hidraulinės technologijos naudojimas skalūnų dujų gavybai Lietuvoje paspartins pavojingą žmonijai klimato kaitą, pagilins mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pristabdys investicijas į švarios energijos šaltinius, kurie gali sukurti darbo vietas regionuose”, – rašoma rašte. Taip pat priduriama, kad moksliniai tyrimai rodo, jog skalūnų dujų naudojimas elektros energijai, pakeičiant jomis iškastines dujas, padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją net iki 11%. Tuo tarpu artėjant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, Aplinkos ministerija turi imtis visų įmanomų priemonių, mažinant klimato kaitos efektą, o ne skatinti jo didėjimą.

“Drugelių akcija” yra „Global Frackdown“ judėjimo renginių dalis. Susivienijimas Žali.LT yra vienintelė Lietuvos nevyriausybinė organizacija, kuri yra prisijungusi prie Korbacher rezoliucijos rėmėjų. Rezoliucija, kurią pasirašė tūkstančiai europiečių, šimtai nevyriausybinių ir politinių organizacijų, siekiama uždrausti naudoti hidraulinę uolienų plėšymo technologiją Europoje.

zali.lt inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Metų geradario titulas ir Šilutės Rotary klubo (prezidentas Algis Bekeris) įsteigtas pagrindinis prizas – Šilutės miesto mecenatu tituluojamo Hugo Šojaus (H. Sheu) skulptūros, puošiančios jo vardo dvaro rūmų prieigas, sumažinta kopija šiemet atiteko Rusnės seniūnijos bendruomenei „Rusnės sala“ (pirmininkas Raimondas Plikšnys).

Rusniškiai tokio įvertinimo sulaukė už bendruomeniškumą ir savo miestelio puoselėjimą.

Į metų geradario titulą taip pat pretendavo Vyžių kaime veikiančio reabilitacijos centro „Gabrielius“ steigėja VšĮ „Liuteronų diakonija“ (direktorius Mindaugas Kairys) ir Šilutės kultūros ir pramogų centras (direktorė Jūratė Pancerova) – už nemokamų koncertų ciklą „Muzikinė Verdenė“.

Penktadienį Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusio renginio metu taip pat buvo įteiktos dvi vienkartinės stipendijos jauniesiems talentams iš Šilutės rajono vaikų meno mokyklos: klubas „Inner Wheel“ stipendiją skyrė Emilijai Skrodenytei (kanklės, mokytoja A. Alšauskienė), o Rotary klubas – Benui Tarozai (akordeonas, mokytoja L. Kabanova).

Vaizdine medžiaga paremtas išgalvotas pasakojimas.

Rytas nieko bloga nežadėjo.
Kai pramerkiau akis, pati jau sukosi virtuvėje.
Televizorius rodė jaunuosius karatistus, pasaulinių pirmenybių prizininkus.
Ant dūšios buvo lengva.
Kai staiga…

Be pykčio,
Orestas

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio 12–13 dienomis vyko 10-asis Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas (CoBaL10), organizuotas Latvijos bibliotekų asociacijos.

Dalyviai pakviesti į 2014 m. atidarytą naująją Latvijos nacionalinę biblioteką, įsikūrusią Rygoje, moderniame pastate ant Dauguvos upės kranto.

Pagrindinė Baltijos šalių bibliotekininkų kongreso (CoBaL10) tema – „Bibliotekos bendruomenėse”: bibliotekos kaip formaliojo ir neformaliojo švietimo šalininkės; bibliotekos kaip informavimo ir žiniasklaidos priemonės vartotojams; bibliotekos kaip skaitymo aktyvatoriai; bibliotekos kaip platformos įgūdžiams lavinti; bibliotekos kaip kultūrinės erdvės; novatoriškos paslaugos visuomenei.

Kongrese, atstovaujant Šilutės Fridricho Bajoraičio viešajai bibliotekai, šių eilučių autorė pristatė pranešimą „Bibliotekos renginiai – inovatūs būdai skatinti skaitymą Šilutės rajono bendruomenėje“.

Dalyviams surengta ekskursija po „Šviesos pilį“. Taip vadinama naujoji Nacionalinė biblioteka, kuri yra vienas didžiausių ir brangiausių projektų nepriklausomybę atgavusioje Latvijoje, kainavęs 256,1 mln. eurų. Iki 2014 m. Latvija buvo vienintelė šalis Europoje, neturinti Nacionalinės bibliotekos pastato, šalyje buvo tik bibliotekų tinklas. Šiame įspūdingame 40 000 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta tūkstančio vietų skaitykla, archyvas, kuriame saugoma net 4,2 mln. knygų. Bibliotekoje veikia restoranas, parodų centras, įrengtos konferencijų salės. Stulbino ne tik statinio dydis, bet ir architektūrinė vizija – biblioteka jau laikoma vienu įspūdingiausių kultūrinės paskirties pastatų per pastaruosius dešimtmečius. Kasdien čia užsuka nuo 700 iki 1000 žmonių.

Kongreso metu Latvijos, Estijos ir Lietuvos nacionalinių bibliotekų direktoriai ir bibliotekininkų asociacijų pirmininkai tarė sveikinimo žodį. Pranešėjai pristatė savo bibliotekas ir jose įgyvendinamas idėjas, naujoves ir iššūkius. Bibliotekos įgauna vis daugiau ir daugiau naujų funkcijų, siūlo novatoriškas paslaugas, kad tenkintų konkrečius visuomenės poreikius, todėl dažnai žengia netradicinių bibliotekų paslaugų teikimo linkme. Susirinkusieji pasidalino gerosios praktikos pavyzdžiais, išsakė mintis, kaip bibliotekos turėtų reaguoti į konkrečius pokyčius visuomenėje ir pristatyti novatoriškas programas bei veiklas savo bendruomenėse. Daugelis pranešėjų teigė, kad bibliotekos funkcionuoja ne vien dėl knygų, bet labiau dėl žmonių ir bendruomenės. Įsimintinas Ragnaro Siilo (Estija), turinčio dešimties metų patirties kultūros projektų „Creativity Lab” srityje, pranešimas „XXI a. bibliotekos – galimybės ir iššūkiai“. Jis pastebėjo, kad bibliotekų planai dažnai yra trumpalaikiai ir konservatyvūs, neatsižvelgiama į naujoves, kurios per kelis metus gali smarkiai pakeisti pasaulį ir turėti įtakos bibliotekų darbui. Vikipedia, Facebook’as, elektroninė knyga – vakar dienos naujienos, nes 3D spausdintuvu jau galima kiekvieną dieną atsispausdinti naują dantų šepetuką. Jis skatino mąstyti apie naujoves ir kaip jos galėtų prisidėti prie bibliotekų darbo, kuo jos galėtų pritraukti lankytojus ir pasitarnauti paslaugų vartotojams. Kalbėdamas apie bibliotekų viziją pranešėjas akcentavo, kad bibliotekose reikalingi žmonės, matantys žingsniu į priekį. Kaip pavyzdį, koks turėtų būti bibliotekininkas, pranešėjas pacitavo britų mokslinės fantastikos rašytojo Neilo Gaimano mintį: „Google gali pateikti 100 000 atsakymų, o bibliotekininkas – teisingą!“ Pranešėjas klausė, kodėl bibliotekos Baltijos šalyse negali tapti kūrybiškomis laboratorijomis. Viena iš kongreso sekcijų „Idėjų turgus“ buvo skirta stendinėms parodoms, kur Latvijos bibliotekos pristatė savo bibliotekų inovacines idėjas.

Dalia Pupšytė, Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka