Oresto Lidžiaus nuotr.

Šventės veidai ir ne tik.

Šventės programa

Sandros Tarozaitės nuotr.

Igai laukė Jis ir mes laukėme… Tiesiog miegoti šiomis paskutinėmis gegužės dienomis eikime vėliau. Paskirkime Jam pasimatymą vėlai vakare, kada jis ypatingai pasipuošęs…

Tai – mūsų Hugo Šojaus dvaras, kuris ruošiasi oficialiai atverti savo duris ir pavergti mūsų širdis 2015 m. gegužės 30 d. 13.40 val

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus inf.

Sandros Tarozaitės nuotr.

Iš gyvenimo paraščių.

Žiūriu į veidrodį, į savo akis, ir galvoju: „Ne, žmogau, šitaip toliau gyventi negalima…“
Paskui susierzinu ir nusisuku.
„Nuo pirmadienio, – nusprendžiau, – ir taškas…“
Juk tam ir yra pirmadieniai, kad nutrauktum…
Kad ir ką savaitgalį būtum pradėjęs.

Buvo penktadienis, už lango tvenkėsi tamsūs debesys…

Ir ko čia pykti,
Orestas

P.S. Nepamirškite, kad rytoj, gegužės 30 d., Šilutės miesto šventė (šventės programa).

Oresto Lidžiaus nuotr.

Niekur kitur – bent jau Lietuvoje – to nepamatysi!

Liko tik sulaukti Šilutės miesto šventės. Ir po to dar ilgai džiaugtis Šilutės rajono vaikų meno mokyklos dailės skyriaus kūriniais ant Šyšos upės vandens.

Ir ką darytų Šilutė be savo “dailiokų”?

Procesas
2015-05-29

Oresto Lidžiaus nuotr.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Pripažinimų ir įvertinimų Fortūna šiemet dosni Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai. Gegužės 28 d. Vidaus reikalų ministerijoje įvyko baigiamasis Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektų konkurso renginys. Renginio metu Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis apdovanojo geriausių 2014 metų projektų rengėjus, tarp kurių pateko ir F. Bajoraičio viešoji biblioteka. Jai įteiktas VRM ministro S. Skvernelio padėkos raštas ir paskatinamoji 579 eurų premija už programą „Biblioteka – policijos bendražygė nusikaltimų prevencijos greitkelyje!“

Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus specialistės Laima Dumšienė ir Sandra Jablonskienė.

„Konkurso tema labai atitinka laiko dvasią, nes nusikaltimai ir patyčios elektroninėje erdvėje – masiškai plintantis ir sunkiai valdomas reiškinys. Kompiuterinio raštingumo, sąmoningumo ir suvokimo mums labai trūksta. Ir tie projektai, kurie dalyvavo šiame konkurse, išties labai prasmingi,“ – sveikindamas nugalėtojus pažymėjo ministras S. Skvernelis.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kiekvienais metais gegužės mėnuo yra skelbiamas nerūkymo mėnesiu, o gegužės 31 diena – „Pasaulinė diena be tabako“. Atsižvelgiant į tai, sekmadienį policija visoje šalyje organizuoja prevencinę akciją, nukreiptą prieš rūkančius nepilnamečius. Jos metu rūkantiems nepilnamečiams nebus taikoma jokia tolerancija, už savo veiksmus jie turės atsakyti, pranešė Policijos departamentas.

„Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o visuomenė raginama susipažinti su rūkymo žala ir pasauline tabako epidemija. Pagrindinis šios akcijos tikslas yra apsaugoti dabartinę ir būsimas kartas nuo tabako vartojimo sukeliamų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių problemų bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru“- sako policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. balandžio 23 d. priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino draudimą asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti. Nuo gegužės 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už šį pažeidimą. Nepilnamečių asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymas (vartojimas) ar tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) turėjimas užtraukia baudą nuo 14 iki 28 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu.

Todėl šį sekmadienį policijos pareigūnai visoje šalyje vykdys specialias policines priemones, kurių metu užtikrins viešąją tvarką, aktyviai patruliuos viešose vietose, kontroliuos kaip laikomasi šių įstatymo nuostatų.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Savivaldybių taryboms netrukus bus suteikta teisė visiškai uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu.

Praeitą savaitę LR Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pataisas, patikslindamas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama bus švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu bei švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas.

Nors šios įstatymo pataisos įsigalios tik nuo šių metų rugsėjo 1 d., tačiau, ko gero, jau dabar laikas pradėti kalbėti apie jų įgyvendinimą, pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybėje.

Balsavimo rezultatai

Politikų apsižodžiavimas dėl alkoholio vartojimo prajuokino ne tik A. Vanagą. (stop kadras)

Mandrioji višta visada pirma užpakalį nuplinka (lietuvių liaudies posakis).

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijos narys Juozas Sauspreškis ketvirtadienio posėdyje, svarstant sprendimo projektą dėl Šilutės miesto šventės dalyvių atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už leidimus prekiauti ar teikti paslaugas, palietė švenčių be alkoholio temą.

- Neseniai mes su vicemeru dalyvavome paskaitoje, kurią vedė gerbiamas Karbauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis – red. pastaba). Ten ėjo kalba apie šventę be alkoholio. Ką jūs, vicemere, apie tai manote? -maždaug taip kreipėsi J. Sauspreškis į buvusį savo bendražygį žaliąjį valstietį Virgilijų Pozingį.

Ir ką jūs galvojate? Ogi V. Pozingis ėmė ir atrėžė, kaip dera tikram stačiokui: „Gerbiamas tarybos narį, žiūrėdamas į jūsų akis, aš irgi norėčiau, kad šventės būtų be alkoholio. Aš palaikyčiau tą dalyką…“

Po to vicemeras dar pasidalijo savo pastebėjimu, kad pastaraisiais metais miesto šventėse, lyginant su vykusiomis prieš 8-10 metų, mažiau bepasitaiko girtų ir taip toliau, ir panašiai.

Atsako į vicemero užgaulius žodžius nereikėjo ilgi laukti.

- Gerbiamas vicemere, – prabilo J. Sauspreškio bendrapartietis Saulius Stankevičius, – nesiūlyčiau vertinti tarybos narių pagal akių spalva arba dar ką nors, nes, jeigu pažiūrėti į kai kurių tarybos narių veido spalvą, tai alkoholį reikėtų uždrausti apskritai…

O juk viskas prasidėjo nuo tokio nekalto klausimo: kas būtų, jeigu Šilutės miesto šventėje dalyvaujantys prekybininkai nebūtų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio?

Posėdžio vaizdo įrašas (žiūrėti dalį “Dėl Šilutės miesto 2015 metų šventės dalyvių atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio”): http://www.silute.lt:50080/index.php?-1030873236

Beje, jeigu šventės prekybininkai nebūtų atleisti nuo tos rinkliavos, savivaldybės biudžetas pasipildytų kokiais 600 eurų.

Susijęs: “Šventės be alkoholio – misija (ne)įmanoma? (apklausa)”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Galima ir perkūnija, ir daugiau nei 20 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį šalyje numatomi nepastoviai debesuoti orai. Pūs vakarinių krypčių vidutinio stiprumo vėjas, o įdienojus oras sušils iki 14–19 laipsnių.

Penktadienį temperatūra naktį svyruos tarp 5–10 laipsnių, dieną pakils iki 16–21. Trumpai palis tik vietomis, vėjas bus silpnas.

Sekmadienį lietaus bus nedaug, bet šiek tiek atvės. Temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Orai: galima ir perkūnija, ir daugiau nei 20 laipsnių šilumos“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Meteorologų pranešimai apie artėjančius šiltus ir karštus orus yra gera žinia mėgstantiesiems maudytis atviruose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena apie saugų ir atsakingą poilsį prie vandens, pabrėždami, kad skaičiai traumų ir sužalojimų suvestinėse labiausiai priklauso ne nuo medikų ar saugos specialistų darbo, o nuo pačių poilsiautojų elgsenos.

Lietuvoje kasmet labai sunkiai susižaloja net kelios dešimtys jaunų žmonių, kurie nardė maudynių metu. Ypač skaudžios kaklo slankstelių lūžimų pasekmės. Kojų lūžiai ir kiti sužeidimai, patirti šokant į vandenį „kareivėliu“, vasaros maudynių traumų sąraše yra antroje vietoje. Stipriai susipjaustyti kojas galima ir į dygius, aštrius augalus ar užlipus ant stiklo šukių, skardinių. Visų šių traumų galima išvengti.

Didžiulė rizika susižaloti

Nerdami į vandenį galva žemyn daugiausiai susižaloja jauni vyrai. Nardyti dėl pramogos, tačiau neturint tam jokių įgūdžių, ypač mėgstama Vakarų Europos šalyse. Kitaip yra Rytų Europoje (išskyrus Lenkiją), kur traumos dėl nardymo skaičiuojamos ne dešimtimis, o vienetais. Australijoje, šalyje, kurioje gyvena per 19 mln. žmonių, tokių sužalojimų būna vos keletas per metus. Neurochirurgai gerai sutvirtina pažeistą stuburą, tačiau nė vienas pasaulio gydytojas dar nepagydė sužalotų nugaros smegenų ir negrąžino žmogaus į visavertį gyvenimą.

Jei panėrus galva atsitrenkiama į kokią nors kliūtį (akmenį, vandens telkinio dugną ar kt.), ypač didelė tikimybė pažeisti stuburo kaklo dalies slankstelius. Jeigu jie lūžo, bet nedeformavo stuburo kanalo ir nesužalojo nugaros smegenų ir nervų, neįgalumo pavyks išvengti.

Maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs. Asmenys, nepatekę į gydymo įstaigas, kurie susižalojo stuburą nerdami į vandenį ir mirė iš karto, dažnai priskiriami paskendusiųjų skaičiui.

Nenardykit!

Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje. „Ne-nar-dy-kit!“ – toks Evaldo (vardas pakeistas) prašymas ir įspėjimas. Dvidešimtmetis vyras susižalojo panėręs, kaip jam atrodė, saugioje vietoje: „Nėriau ir net galva į nieką neatsitrenkiau. Ne nuo tiltelio šokau, o nėriau įsibridęs į vandenį ir atsispyręs kojomis nuo dugno. Tvenkinys buvo privačioje valdoje, man atrodė, jog gilus. Viena neatsargi sekundė – ir ne mano nervai, o gyvenimas nutrūko.“

Po traumos Evaldas nebegali vaikščioti. Jo nuomone, nardymo šokant galva žemyn draudimai turi būti tokie pat dažni, matomi ir net agresyvūs kaip, pavyzdžiui, dantų šepetėlių reklama – ji per televiziją transliuojama kasdien ir ne vieną kartą. Išlaidos tokiai socialinei reklamai atsipirktų labai greitai. Juk valstybė neįgalų žmogų gydo, reabilituoja, skiria pašalpas ir kt. Kai automagistralių informaciniuose skyduose vairuotojai mato tame kelyje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, juos tai drausmina, įspėja.

Dvidešimt ketverių Pijaus (vardas pakeistas) negalios priežastis ta pati: „Panirau ir staiga viskas dingo. Šalta. Nejaučiau rankų ir kojų, galėjau pajudinti tik galvą. Stipriai skaudėjo kaklą, kojų nejaučiau ir tada, kai draugai mane ištraukė. Jie automobilyje mane pasodino (didelė klaida: nukentėjusysis turi būti vežamas gulintis – aut. past.), kaklą apvyniojo rankšluosčiu. Kaip svarbu kiekvienam mokėti teikti pirmąją pagalbą! Taip ir atvežė į kliniką. Net priėmimo skyriuje kaklo įtvaro medikai neuždėjo. Sąmonę tai prarasdavau, tai atgaudavau. Vėliau draugas pasakojo, kad, kol sėdintį (!) vežė koridoriais į reikiamą skyrių, kelis kartus kilnojo vis į kitą vežimėlį. Tokia įstaigoje tvarka: vežimėlis „priklauso“ tam tikram skyriui, išvažiuoti juo į kitą skyrių negalima. Mane vis kilnojo ir kaskart netekdavau sąmonės. Buvo diagnozuotas 6-ojo kaklo slankstelio skeveldrinis lūžis, atlikta operacija. Dvi savaitės skyriuje, tada reabilitacija. Kineziterapeutai skatino kiek įmanoma daugiau mankštintis. Kojos liko nejudrios. Iš pradžių nepakluso ir rankos, vežimėlio ratų pajudinti negalėjau. Buvo beprotiškai sunku. Pamažu stiprėjau, įstojau į universitetą. Kasdienybėje tebėra sudėtinga.“

Drąsa, kurios nereikia

„Nugaros smegenys – tarsi pluoštas laidų, kurie jungia galvos smegenis su kūnu ir lemia valingus judesius, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas. – Šis ryšys užtikrina žmogaus galimybę judinti rankas ir kojas, vaikščioti, atlikti įvairius darbus. Jei dėl nugaros smegenų nervų ir kitų struktūrų pažeidimo šis ryšys nutrūksta, gali stipriai nukentėti gyvenimo kokybė. Stipriai sutrikdytų funkcijų bei sužalotų nugaros smegenų visiškai atkurti kol kas neįmanoma, nors šiuolaikinio mokslo ir praktikos pasiekimai nuteikia viltingai.

Apmaudu, kad jaunų žmonių noras rizikuoti gali pastūmėti neatsargiai elgtis. Tokio elgesio pasekmės – mirtis arba neįgalumas visam gyvenimui. Galva atsitrenkus į dugną (akmenį, kelmą, šaką), staigiai pakreipiama galva, stuburas atlošiamas arba sugniuždomas, lūžta arba išnyra kaklo (dažniausiai) slanksteliai. Pavojingiausia, jei lūždami arba išnirdami jie pažeidžia smegenis. Dėl to sutrikdomos gyvybinės funkcijos, ištinka rankų bei kojų paralyžius.

Kaklinę stuburo dalį sudaro septyni slanksteliai. Kuo aukštesnis slankstelis lūžta, tuo trauma pavojingesnė. Ypač pavojingas antrojo kaklo slankstelio lūžimas, nes ties juo yra pailgosios smegenys ir gyvybiškai svarbūs nugaros smegenų centrai, kuriuos pažeidus sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Dauguma žmonių, patyrusių tokias traumas, tiesiog nuskęsta įvykio vietoje.“

Mėgėjiško nardymo dr. Bronius Špakauskas rekomenduoja apskritai atsisakyti. Tokiems šuoliams reikia tinkamo pasirengimo ir įgūdžių. Juk sportininkai, atliekantys šuolius į vandenį, ilgai treniruojasi baseine. Akrobatas pereina lynu, ištemptu tarp dviejų daugiaaukščių pastatų, bet tai gali tik todėl, kad ilgai rengėsi, treniravosi. O jauni narsuoliai, dažnai įkaušę, nei ruošęsi, nei treniravęsi, neria stačia galva į vandenį nežinomose vietose. Mažiau rizikuojama šokant į vandenį kojomis žemyn, tačiau ir toks būdas nėra visiškai nerizikingas.

Skaudžių traumų, patirtų nardant, nemažėja. Lietuvos neurochirurgams Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune kasmet tenka apsirūpinti stuburo slankstelių kūno pakaitalais ir metalinėmis plokštelėmis 40–60-čiai nardytojų. Patyrusieji sunkias kaklo slankstelių traumas dažniausiai lieka neįgalūs.

Nardymas nėra saugus laisvalaikis, – įspėja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Nardant stipriai rizikuojama sveikata ir gyvybe.

Nenardykite, nes:

vandens telkinių, kuriuose nardyti būtų saugu, nėra. Susižaloti galima bet kuriame vandens telkinyje;

nardymui reikalinga tinkama vieta, specialus pasirengimas. Nepasiruošus, nesimokius nėrimo technikos vadovaujant treneriui, nardyti negalima.

Maudykitės saugiai:

reikėtų maudytis tik tam skirtose vietose – baseine ar paplūdimio teritorijoje;

net ir jums žinomos maudynių vietos – tvenkinio, upės ar ežero – dugno reljefas gali kisti. Gali būti ką tik įmestų šakų, akmenų ar kitų daiktų;

maudynių vietoje įvertinkite gylį, iš pradžių įbriskite į vandenį ir patikrinkite dugną, ypač, jei toje vietoje lankotės pirmą kartą;

poilsiaudami prie vandens nevartokite alkoholinių gėrimų ar kitų svaigalų.

Jeigu atsidūrėte maudynių vietoje, kurioje žmogus nėrė ir, tikėtina, susižalojo stuburą:

būtinai skubėkite padėti;

negalima nukentėjusio žmogaus sodinti, negalima sukioti jo liemens;

nukentėjusįjį guldykite ant tvirto pagrindo, imobilizuokite kaklą, prilaikydami savo rankomis arba priemonėmis, kurias turite: rankšluosčiais, porolono juosta ar kt., kad galva nejudėtų;

kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, stebėkite nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, pulsą. Negalima transportuoti nukentėjusiojo savo automobiliu, laukite, kol atvyks medikai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Danguolė Andrijauskaitė

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Siekiant maksimaliai patenkinti vietų Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose poreikį, kai kuriose iš jų iki naujų mokslo metų pradžios planuojama atidaryti naujų grupių.

Šilutės rajono savivaldybės vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vykdymo komisijai – pats darbymetis: sulaukta per 400 prašymų priimti vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes nuo naujų mokslo metų pradžios: 250 mažylių beldžiasi į Šilutės miesto vaikų darželius, apie 160 – kaimiškose vietovėse.

Anot rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Nemanienės, 354 vaikai jau nukreipti į jų tėvelių pageidaujamas įstaigas. Dviejose iš jų – Usėnų pagrindinėje mokykloje ir Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje iki naujų mokslo metų pradžios bus įsteigta po vieną naują grupę. Taip pat svarstoma galimybė vieną naują grupę įsteigti Vilkyčių pagrindinėje mokykloje, mat čia už durų yra likę 13 mažylių. Kitose įstaigose vietų deficitas žymiai mažesnis.

Mieste už pageidaujamo vaikų darželio vartų likusiems tėveliams siūloma pasirinkti kitą įstaigą, kurioje dar yra laisvų vietų.

Tačiau garantijos, kad visiems mažyliams užteks vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nėra. Anot V. Nemanienės, vienas kitas vaikas į jas gali ir nepatekti.

Bet prieš akis visa vasara, ir situacija dar gali pasikeisti (esą jau dabar esama tėvelių, kurie metams atidėjo planus leisti savo atžalą į vaikų darželį). Todėl ir tikslūs pageidaujančiųjų lankyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes ir priimtųjų į jas skaičiai bus žinomi tik prieš pat Rugsėjo 1-ąją.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Paskutinio skambučio šventė Šilutėje.

„Italų mafijos“ (Vydūno gimnazijos abiturientų) eisena miesto gatvėmis.

2015-05-28

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Parengtas naujas informacinis leidinys, kuriame pristatomi kandidatai į merus pakartotiniuose savivaldos rinkimuose Šilutės rajono savivaldybėje, publikuojami politinių partijų ir visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius sąrašai, rinkimų programos.

Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 47 informacinis leidinys

Pakartotiniai savivaldos rinkimai Šilutės rajono savivaldybėje vyks birželio 21 d.

.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai: http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Aplinkosaugininkai kartu su GRYNAS.lt žurnalistais Nemuno deltoje surengė reidą, kurio metu buvo tikrinti žvejai. Vienas pareigūnų sučiuptas vyras kartojo „nebauskite, vyrai“. Tai sukėlė kartu reide dalyvavusios aplinkosaugininkės nepasitenkinimą ir ji ištarusi „vyrai tavęs nebaus, užtat moteris nubaus”, skyrė baudą.

Nors ir buvo pirmadienis, tačiau Atmatoje, Nemune ir šių upių intakuose žvejų buvo daugiau nei žuvų, kurias jie tikėjosi sugauti.

Pasak Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos vyresniojo specialisto Mindaugo Pečiulio, tokiam aktyvumui įtakos turėjo vos prieš kelias dienas, gegužės 20 dieną, pasibaigęs draudimas žvejoti karšius. „Jau kitą dieną į visas Nemuno deltos upes plūstelėjo žvejai. Pirmiesiems tikrai pasisekė, jų laimikiai buvo įspūdingi. Tačiau sulig kiekviena diena žuvų buvo sugaunama vis mažiau“, – juokėsi M. Pečiulis.

Daugiau: grynas.lt: „Kaip užsikirtusi plokštelė „nebauskite vyrai” kartojęs žvejas ne juokais supykdė aplinkosaugininkę“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Naujoviško karo priemones pasitelkę nedraugiški kaimynai puikiai geba kiršinti lietuvius, paveikti sprendimų priėmimą ir demonstruoti savo raumenis, tad apie šiuolaikinio karo priemones ir grėsmes gargždiškiams pasakojęs apžvalgininkas Aleksandras Matonis pabrėžia: išgirdus žinią visada savęs reikia paklausti, ar tai – teisybė, rašo Rytis Savickis str. “Lietuva – rusiškos propagandos pinklėse” portale ve.lt.

Įvairiuose miestuose skaityta A. Matonio paskaita “Sąmoningumas nugali propagandą” atkeliavo ir į Gargždus.

Krašto apsaugos temomis rašantis žurnalistas, 2007-2008 m. dirbęs Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovu, negausiai susirinkusiems gargždiškiams atskleidė, kad šiuo metu Lietuva susiduria su informaciniu karu. Priešiškoms valstybėms į šalį nebereikia įvažiuoti su tankais, kad būtų suardyta žmonių savimonė ir sprendimai, nes pakanka gerai organizuojamo ir finansuojamo propagandinio bei dezinformacinio srauto iš televizijos ekranų, interneto, radijo ir spaudos.

Pasakoms kurti – aktoriai

“Neabejoju, kad ir šiemet per prezidentės metinį pranešimą apie tai bus šnekama”, – kalbėjo žurnalistas.

Apžvalgininkas informacinį karą iliustravo piešiniu, kuriame gyvatė sučiuptą žuvį neša į krantą. Atrodytų, viskas gerai – gyvatė pasigavo žuvį ir nešasi ją sudoroti. Vis dėlto kiti gali sakyti, kad gyvatė išgelbėjo skęstančią žuvį ir tempia ją į krantą.

“Atrodo, kad panašų paaiškinimą turi ir Rusijos televizijos, kur rodoma viena, o pasakojama kita. Jei klausytis BBC ar kitos angliškos televizijos, viskas bus suprantama vienaip, o tokiuose kanaluose kaip “Pervyj kanal” realybę bandoma pateikti apverstą. Tai pastaruoju metu ypač susiję su karu Ukrainoje”, – aiškino A. Matonis.

Vienas puikus pavyzdys – Galina Pišniak, savo karjerą Rusijos televizijose pradėjusi pasakodama, kaip į Slovjanską atėję Ukrainos kariai nužudė ir nukryžiavo penkiametį berniuką. Vis dėlto “faktas” liko nepatvirtintas ir net patys rusai “Pervyj kanal” žurnalistų klausia, kur įrodymai, kad ukrainiečiai padarė tokį baisų nusikaltimą. Kad reportaže pateikiama informacija greičiausiai sufalsifikuota, įrodo ir tai, kad ta pati moteris televizijos ekranuose vėliau šnekėjo, kaip sužeista Luhansko gyventoja, dar vėliau – kaip doneckietė, besiskundžianti esą ukrainiečių apšaudytu autobusu.

“Yra ir daugiau panašių žmonių. Jie įtraukti į žinių kūrybą – ne nušviečiant objektyviai, kas vyksta karo apimtoje šalyje, bet kuriant žinias. O juk žinios iš principo turi būti patikimos, nešališkos ir teisingos”, – pabrėžė A. Matonis.

Demonstruoja raumenis

Nors daug šnekama apie tai, kad sportas ir menas neturi nieko bendro su politika, A. Matonis pateikia visai kitokų pavyzdžių. Vienas jų – visai neseniai praūžusi “Eurovizija”.

“Mes turime suprasti, kad tokie renginiai kaip “Eurovizija” nėra tik skirti “geriausiai atlikti dainą”. Tai yra tarsi propagandinis mechanizmas, kurį Rusija išnaudoja labai seniai”, – tikino A. Matonis.

Kaip pavyzdį jis pateikė 2009 m. “Eurovizijos” atidarymo ceremoniją Maskvoje. Tuomet žinomai merginų grupei “TaTu” atliekant dainą ir šokant moderniu ritmu už jų nugarų pritarė žinomas Aleksandrovo karinis choras. Scenos šonuose buvo matomas rožinis gėlyte papuoštas tankas, o kitoje pusėje – guminis bombonešis.

“Kam čia pastatytas tas tankas ir lėktuvas? Žiūrėkime, kas įvyko 2008 metais. Tada įvyko Rusijos intervencija į Gruziją, galutinai buvo atimtos Pietų Osetija ir Abchazija, o rusų tankai sustojo tik likus 40 kilometrų iki Tbilisio. Praėjus mažiau nei metams Rusija organizuoja “Eurovizijos” konkursą ir sako Europai – taip, turime tankus, bet jie nudažyti rožine spalva. Tai yra puikus minkštosios galios pavyzdys”, – aiškino A. Matonis.

Pavyzdžių būtų ir daugiau: visai neseniai Rusijos televizijos TV5 žiniose pasirodęs reportažas, kuriame svarstoma įsiveržimo į Europą galimybė. Paskaičiuota, kad esą Rusijos kariuomenė į Baltijos valstybes galėtų nueiti pėsčiomis, o Berlynas po kojomis pultų per kelias valandas.

“Ir tai rodoma per žinias. Žmonės, kurie 15 metų gyvena be laisvos žiniasklaidos, mano, kad tai yra teisybė, leistina ir toleruotina, todėl tam pritaria”, – akcentavo specialistas.

Skleidžia “gerąją žinią”

Pasak A. Matonio, Lietuvą propaganda iš Rusijos pasiekia trim keliais – teisėtu, neteisėtu ir “pilkuoju” (kai balansuojama ties įstatymo riba). Rusija ir oficialiai yra prisipažinusi, kad jų kariuomenėje veikia kibernetiniai padaliniai. Vienuose dirbantys žmonės stengiasi padaryti žalą kitų šalių kompiuterinėms sistemoms, veikia programišiai, bandantys įsiskverbti į kitų šalių duomenų bazes, o kiti padaliniai skirti veiklai informaciniame fronte.

“Tai yra žmonės, nesiekiantys suardyti informacinės sistemos, bet bandantys paskleisti puolančiai šaliai reikalingą žinią. Yra žinoma, kad Rusijoje veikia vadinamieji “trolių fabrikai”. Trolis – ne kažkoks pobjauris Norvegijos pasakų kalnų personažas, bet žmogus, internete skleidžiantis neapykantą, neteisybę, bandantis sukiršinti tarpusavyje susirašinėjančius žmones”, – pasakojo apžvalgininkas, pridūręs, kad iš didžiulių centrų veikla vykdoma visoje Rytų Europoje, ypač ten, kur rusai turi savo interesų.

Kitas neteisėtas būdas platinti propagandą – kurti socialinio tinklo “Facebook” grupes. Skaičiuojama, kad kas trečias Lietuvos gyventojas naudojasi “Facebook”, todėl jo poveikis ir sklaida yra itin didelis. Pavyzdys – grupė “Japonų testas akims”. Žmogus, užėjęs į šią grupę, pamatys, kad ten jokio testo nėra, tačiau gausu kraštutinių pažiūrų žmonių, netgi neonacių pasisakymų ir paveiksliukų, kuriuose kviečiama pasisakyti prieš žemės pardavimą užsieniečiams, deklaracijos apie Sovietų Sąjungos atkūrimą ir panašiai. Yra ir grupių, kuriose atvirai remiami Rusijos veiksmai bei šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Pavyzdžiui, grupėje “Mes remiame Putiną ir Rusiją” galima rasti Lietuvai priešiškų tekstų ir žinučių, atsišaukimų, raginančių nepaklusti teisėtai valdžiai ir įstatymams.

“Pašalinti iš interneto tokias grupes labai sudėtinga. Yra ir tokios grupės kaip “Vilniaus liaudies respublika”, kur kviečiama sostinę atiduoti esą teisėtai jos savininkei – Lenkijai. Lietuvos prokurorai jau pradėjo tirti puslapio autorius, atsiradimo motyvus ir bando kvalifikuoti kaltinimus pagal Baudžiamąjį kodeksą”, – šnekėjo svečias, pridūręs, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir latviai bei estai, kadangi ir jų šalyse atsirado tokios grupės kaip “Latgalos liaudies respublika” bei “Narvos liaudies respublika”.

Visiškai teisėtas propagandos skleidimo būdas – organizacijos “Rusotrudničestvo” veikla. Jos tikslas – skleisti gerąsias žinias apie Rusijos politinį, kultūrinį, ekononimį gyvenimą. Šios organizacijos atstovai bendrauja su užsienio žurnalistais, ji net buvo sudariusi sutarčių su amerikiečių viešųjų ryšių kompanijomis, kurios užjūryje už rusiškus pinigus skleidė geras žinias apie Rusiją, “Gazprom” veiklą ir panašiai.

Dar vienas žinomas teisėtas būdas skleisti propagandą – televizija “Russia Today” (RT). Ji transliuojama visame pasaulyje, dažniausiai šalių, kuriose veikia, kalbomis – anglų, vokiečių ir panašiai.

“Samdomi vietos žurnalistai ir verčiami nušviesti Rusijos politinį gyvenimą ir skleisti tam tikras propagandines žinutes. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvo pavyzdžių, kad žurnalistai, negalėdami dirbti tokio darbo, išeidavo”, – šnekėjo A. Matonis, pridūręs, kad vien šios televizijos finansavimas pernai siekė apie 300 mln. eurų, o šiemet jos biudžetą planuojama kilstelėti net 41 proc.

Net Lietuvos krašto apsaugos ministerija neturi tokio finansavimo, kiek gauna vienas kanalas.

Bando suardyti sprendimų priėmimą

Žinios iš televizijos ekrano neabejotinai turi didelę įtaką žmonių mąstysenai ir pasaulėžiūrai. Skaičiuojama, jog sudėjus visų Lietuvoje retransliuojamų rusiškų kanalų žiūrovus gausime apie 400 tūkst. žmonių. Didžiausią Seimo frakciją išrinkti pakanka, jei už partiją balsuotų 200 tūkst. žmonių, o sudaryti daugumai parlamente reikia būtent apie 400 tūkst. balsų.

Anot žurnalisto, iš žiniasklaidos skliandčios propagandos esmė labai paprasta – bandoma paveikti sprendimų priėmimą nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens.

“Paprastam žmogui televizijos kanaluose įperšama, už ką jam balsuoti rinkimuose. Siekiama, kad pareigūnai neturėtų atsidavimo ir motyvacijos veikti Lietuvos labui, kad būtų priimami neigiami ar prieštaringi sprendimai. Jei suardai sprendimų priėmimą, viskas sekasi, ir gali su ta šalimi tvarkytis kaip nori”, – tvirtino apžvalgininkas.

Rytis Savickis, ve.lt

Mano bandymas atidaryti Šilutės socialdemokratų interneto svetainę eilinį kartą baigėsi apsaugos sistemos garsiniu ir vaizdiniu pranešimu, kad žiniatinklio skydas užblokavo pavojingą tinklalapį.

Ir taip jau kelintas mėnuo.

Žinoma, be pykčio,
Orestas

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Be jau įprastų Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, Atmatos upės tie Rusne, Kuršių marių ties Kintais ir Šyšos upės ties Darbininkų kvartalu Šilutės mieste maudyklų vandens tyrimų, nuo šių metų maudymosi sezono metu Šilutės rajone papildomai bus stebima dar 7 poilsiautojų pamėgtų vandens telkinių vandens kokybė.

Į stebimųjų sąrašą Šilutės rajono savivaldybė nusprendė papildomai įtraukti Vilkėnų, Ramučių, Šylių, Degučių, Vainuto ir Kriauleidiškės tvenkinius bei Šusties upelį Žemaičių Naumiestyje.

Tiesa, šių vandens telkinių vanduo bus tiriamas tik du kartus: prieš maudymosi sezoną – gegužės 25 d. ir jam įpusėjus – liepos 7 d.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialisto-sanitarijos inspektoriaus Jono Čeponio, pirmieji vandens mėginiai iš visų stebimų maudyklų paimti gegužės 25 d., jie išvežti į laboratoriją ištirti.

Skaitytojo nuotr.

Iš rinkiminės kampanijos “perliukų” serijos.

Vieni (liberalsąjūdiečiai) žadėjo atidirbti, kiti („darbiečiai“) tvirtino, kad moka dirbti, bet kažkas ėmė ir pridirbo…

Užtat žalieji valstiečiai dabar ėmė ir aiškiai nurodė, ką konkrečiai sugeba…

.

.

Politinės reklamos “Šilutės ETA žiniose” įkainiai:
http://www.2013.vrk.lt/rinkimai/99_lt/Ikainiai/ZpIkainiaiEilutes4205.html

Šilutiškiai dziudo imtynių veteranai dar turi parako.

Savaitgalį Plungėje vykusiuose dziudo imtynių turnyruose puikiai pasirodė tiek Šilutės klubo „Kumikata“ jaunimas, tiek ir veteranai.

Dziudo turnyre treneriui K. Šermukšniui atminti, kuriame dalyvavo sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos, Šilutės dziudo klubo auklėtiniai iškovojo 6 medalius: čempiono vardus savo svorio kategorijose iškovojo Justas Pauparis ir Ernestas Sagalec, antrąsias vietas užėmė Edvardas Sagalec ir Rokas Šadzevičius, o Lukas Pocevičius ir Pijus Strukčinskas pelnė bronzos medalius.

Vėliau ant tatamio kovojo dziudo imtynių veteranai – čia vyko atviras 24-asis Lietuvos senjorų dziudo čempionatas. Jame taip pat dalyvavo sportininkai iš Lietuvos ir Latvijos.

Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ delegacija buvo gausiausia – 9 sportininkai. Visi jie užėmė prizines vietas: čempionais savo svorio ir amžiaus kategorijose tapo Vytautas Paškauskas, Vladimiras Filičkinas, Edvardas Česnakevičius, Andrius Mikėnas, Dainius Karinauskas, Žilvinas Lukošius ir Rimvydas Lukošius, Vytautas Jurkevičius ir Eugenijus Šuldiakovas iškovojo bronzos medalius.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Karšto vandens kubas Šilutės gyventojams birželio mėnesį kainuos 8 euro centais pigiau nei dabar – 5,56 Eur (su 9 proc. PVM).

Toliau pinga ir centralizuotai tiekiama šiluma: dabar šilumos kilovatvalandė gyventojams kainuoja 5,24 euro ct, birželį kainuos 5,09 euro ct (su 9 proc. PVM).

Kitiems vartotojams šilumos kilovatvalandė kainuos 5,51 euro ct (su 21 proc. PVM), karšto vandens kubinis metras – 5,90 Eur (su 21 proc. PVM).

Parengta pagal silutesst.lt inf.