kam.lt nuotr.

Patikslintos įstatymų pataisos skatins atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Balandžio 9 dieną Seimas pritarė Karo prievolės bei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų straipsnių pakeitimo įstatymo pataisoms, kuriomis patikslinta šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą organizavimo tvarka ir numatomos priemonės, skatinsiančios karo prievolės atlikimą.

„Keisdami Karo prievolės įstatymą siekėme, kad devynių mėnesių nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ją atliksiantiems jaunuoliams būtų patrauklesnė ir tikimės, kad priimtos pataisos paskatins daugiau jaunų žmonių apsispręsti tarnauti Lietuvos kariuomenėje,“ – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Patikslintas šauktinių amžius

Pagal priimtas pataisas numatoma, kad karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, amžius – nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai). Panaikintas ankstesnis reikalavimas studijas aukštojoje mokykloje baigusiems asmenims atlikti privalomąją karo tarnybą iki 38 metų (įskaitytinai). Tačiau išlieka galimybė atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru nuo 18 iki 38 metų (įskaitant ir moteris).

Numatytos finansinės skatinimo priemonės

Pataisose numatyta ir nauja privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių asmenų skatinimo priemonė – vienkartinė kaupiamoji piniginė išmoka. Ji bus skiriama vietoj lengvatos, skirtos kompensuoti dalį už studijas sumokėtos kainos.

Kaupiamoji piniginė išmoka bus skaičiuojama kas mėnesį, o sukaupta suma bus išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklausys nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.

Asmens tarnybą įvertinus labai gerai už vieną tarnybos mėnesį bus skaičiuojamos 4 bazinės socialinės išmokos (152 eurai), gerai įvertintiems – 3 bazinės socialinės išmokos (114 eurų), patenkinamai – 2 bazinės socialinės išmokos (76 eurai).

Savo noru į tarnybą atėjusiems jaunuoliams kaupiamosios piniginės išmokos bus didinamos dar 25 procentais. Į šią padidintą kaupiamąją išmoką šiais metais galės pretenduoti tie asmenys, kurie prašymą raštu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą bus pateikę iki šių metų gegužės 11 d. Po šios datos atlikti tarnybą savo noru, pasirinkti norimą tarnybos vietą ir pretenduoti į padidintą kaupiamąją išmoką galės tik tie jaunuoliai, kurie nebus įtraukti į 2015 metų šauktinių sąrašus.

Baigę devynių mėnesių tarnybą gautą vienkartinę kaupiamąją išmoką asmenys galės naudoti savo nuožiūra.

Be to, šauktiniams kas mėnesį bus mokama išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Priėmus įstatymo pataisas, ji buvo padidinta ir dabar siekia 140,6 euro. Ši išmoka yra vienoda visiems šauktiniams, nežiūrint į tai, ar asmuo bus atėjęs savo noru ar bus gavęs šaukimo pranešimą. Naujoji išmoka buitinėms išlaidoms padengti mokama panaikinus kai kurias Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytas garantijas (pašto siuntų, kelionės išlaidų apmokėjimą, būsto išlaikymo išlaidų kompensaciją.)

Šauktinių finansinių įsipareigojimų atidėjimas

Pagal Seimo patvirtintas įstatymo pataisas karo prievolę atliekančių piliečių prašymų pagrindu atidedamas suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas ir paliekamas įpareigojimas mokėti palūkanas. Palūkanos karo prievolininko pasirinkimu būtų mokamos vienu iš šių būdų – kaip nurodyta būsto kreditavimo sutartyje, palūkanų mokėjimas atidedamas ir visos atidėtos palūkanos sumokamos iš karto pasibaigus tarnybai arba visos atidėtos palūkanos mokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui pagal iš naujo sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką.

Patikslintas šaukimo į karo tarnybą organizavimas ir administravimas

Siekiant užtikrinti, kad einamaisiais kalendoriniais metais būtų pašaukti karo prievolininkai iš visų savivaldybių ir būtų išvengta atvejų, kad dauguma šaukiamų karo prievolininkų būtų iš vos vienos ar kelių savivaldybių, bus sudaromi šešis karo prievolininkų sąrašai. Jie bus sudaromi regioniniu principu pagal Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių teritorijų ribas, apimančias visą Lietuvos teritoriją.

Taip pat numatyta, kad karo prievolininkai, išvykę į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą.

Įstatymo pataisose taip pat numatyta atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą tiems karo prievolininkams, kurie pripažinti kaltais dėl tyčinių nusikaltimų ir (arba) atlikę laisvės atėmimo bausmę.

Šiais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pakviesti 3 tūkst. karo prievolininkų – dalis jų ateis savo noru. Šaukimo pradžia – gegužės 11diena.

kam.lt inf.

R. Rimkus už labai gerą tarnybinę veiklą neseniai buvo pakeltas pareigose. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Balandis – švaros mėnuo.

Iš oficialaus pranešimo Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje:

Balandis – tvarkymo ir švaros mėnuo
2015-04-08
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasirašė įsakymą (2014-04-07 Nr. A1-328) dėl balandžio mėnesio paskelbimo Šilutės rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros mėnesiu…

Administracijos direktoriaus įsakymą rasite spustelėję šią nukreipimo nuorodą: „Įsakymas Nr. A1-328“.

Beje, R. Rimkus, dabar jau buvęs savivaldybės gamtosaugininkas, už labai gerą tarnybinę veiklą kovo pradžioje buvo pakeltas pareigose ir tapo Viešųjų paslaugų skyriaus vedėju…

Susijęs: „Trumpai: be komentarų…“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vakarų Lietuvos turistų lankoma Ventės rago ornitologijos stotis netrukus nustebins ne tik kardinaliai atsinaujinusia aplinka, modernia paukščių stebėjimo įranga, muziejaus ekspozicija, bet ir kaina už apsilankymą. Bilietas į Ventės rago paukščių žiedavimo stoties teritoriją netrukus pabrangs penkiskart, rašo Laura Sėlenienė str. „Smūgis turistų kišenei – bilietas į Ventės ornitologijos stotį brangsta penkis kartus“ portale 15min.lt.

Ekskursijos po Ventės rago ornitologijos stotį pabrangintos aplinkos ministro Kęstučio Trečioko palaiminimu. Iki rekonstrukcijos bilietas į paukščių žiedavimo stotį kainavo 2 litus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai stotyje lankydavosi nemokamai.

O štai finišavus rekonstrukcijos darbams bilieto kaina šoktelės iki stulbinamų aukštumų. Suaugusiesiems teks pakloti 3 eurus, vaikams – 2 eurus. Grupėms gido paslaugos kainuos 25 eurai.

„Po rekonstrukcijos atsivers visai kitas vaizdas. Teritorijoje nutiesti takeliai, įrengtos poilsio aikštelės. Stotyje iškilo naujas pastatas, kuriame bus įkurdintas lankytojų informacijos centras, atnaujinta ekspozicija, interaktyvūs pažintiniai portalai. Teritorija didelė ir joje tikrai bus, ką apžiūrėti, tad ir kaina už jos lankymą, natūralu, kad bus didesnė“, – apie brangstančius bilietus pasakojo Ventės ornitologijos stotį valdančio Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Grigonis.

Kad rekonstrukcijai skirtos investicijos tikrai vertos smarkiai pabranginto bilieto, muziejininkai įtikinėja skaičiais. Ventės rago žiedavimo stoties atnaujinimas kainavo 3,7 mln. eurų. 85 proc. investicijų – Europos Sąjungos parama. Už šiuos milijonus vykdomus darbus ketinama baigti iki gegužės. O tada laukiama ir lankytojų antplūdžio.

Tik kad paukščiai į ornitologijos stotį šiemet skrenda nenoriai. Pavasaris ankstyvas, tačiau oras permainingas, tad paukščiai nekelia sparnų į namus.

Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Būna parų, kai per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių. Nuo įsikūrimo 1929 m. ornitologijos stotyje sužieduota apie 1,4 mln. paukščių, daugiau kaip 200 jų rūšių.

15min.lt inf.

Susijęs: “15min.lt: Ventės rago aplinkos pritaikymas lankymui – brangus, bet kur atsisėsti?”

M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūros šioje vietoje rusniškiai nenori matyti. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Rusniškiai – paprasti žmonės. Todėl ir paminklus savo saloje jie mieliau statytų saviems didvyriams, o ne pasaulinio garso asmenybėms. Vis dėlto jie nesikrato ir Rusnei peršamos skulptūros Indijos tautinio išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandžiui (Mahatma Gandhi) ir jo bičiuliui, iš Rusnės kilusiam žydų architektui Hermanui Kalenbachui (Hermann Kallenbach). Tik jau tai skulptūrai primygtinai siūlomą vietą – Atmatos upės pakrantėje išlikusią senojo tilto atramą rusniškiai kategoriškai atmeta.

Trečiadienį po pietų rusniškiai rinkosi Salos etnokultūros ir informacijos centre. Ten turėjo įvykti vietos bendruomenės susitikimas su M. Gandžio ir H. Kalenbacho draugystės įamžinimu Rusnėje besirūpinančios VšĮ „Kiškų garbė“ atstovais Edita Mildažyte ir Gintautu Vyšniausku. Tačiau pastarieji Rusnėje taip ir nepasirodė, nes, kaip netrukus paaiškėjo, kažkas sumaišė dienas, ir E. Mildažytė su G. Vyšniausku į Rusnę atvyks tik šiandien po pietų.

Nepaisant to, rusniškiai nusprendė neišsiskirstyti, bet, kad jau susirinko, pasitarti, kur būtų galima statyti skulptūrą M. Gandžiui ir H. Kalenbachui.

Iš visų susirinkusių, ko gero, vienintelis Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis palaikė VšĮ „Kiškių garbė“ pageidavimą skulptūrą statyti ant senojo tilto per Atmatos upę liekanų.

Visi kiti pritarė seniūnės Dalios Drobnienės, leidėjo, kultūros paveldo eksperto Kęstučio Demerecko ir Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorės Birutės Servienės nuomonei, kad ant architektūros paveldo paminklo (tilto liekanų – red.) nederėtų statyti naujų paminklų, o geriausia vieta M. Gandžio ir H. Kalenbacho skulptūrai esą būtų šalia buvusios sinagogos, Atmatos upės pakrantėje, į dešinę nuo prieplaukos.

www.sveksnosnauijienos.lt nuotr.

delfi.lt: “Dėl prostitucijos skandalo pagarsėjusioje Švėkšnoje mokiniai buvo farširuojami vaistais”

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pradėtame tyrime dėl galimų vaikų teisių pažeidimų Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, kuriame mokosi ir gyvena sunkių elgesio ir emocinių sutrikimų turintys vaikai iš visos Lietuvos, pateikti pirmieji rezultatai glumina, rašo Inga Saukienė str. “Dėl prostitucijos skandalo pagarsėjusioje Švėkšnoje mokiniai buvo farširuojami vaistais” portale delfi.lt.

Vyksta tyrimas dėl darbuotojų smurto prieš vaikus

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė priėmusi sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva, atsižvelgdama į gautą informaciją, pranešimus apie galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (darbuotojų smurtas ir kitas netinkamas elgesys su vaikais, nusikalstamos veikos, dėl kurių galimai nukenčia vaikai, saugios aplinkos vaikams neužtikrinimas, netinkamas centrui nustatytų pareigų vykdymas ir pan.).

Šiuo metu Klaipėdos prokuratūroje, į kurią kreipėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, vis dar atliekamas tyrimas dėl galimo darbuotojų smurto prieš vaikus.

Daugiau: delfi.lt: “Dėl prostitucijos skandalo pagarsėjusioje Švėkšnoje mokiniai buvo farširuojami vaistais”

A. Gečas (pirmame plane) lieka mero komandoje. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Ketvirtadienį, balandžio 9 d., turėjęs įvykti Šilutės rajono savivaldybės tarybos neeilinis posėdis atšauktas, Algirdas Gečas lieka mero pavaduotojo pareigose. Bent jau kol kas.

Šilutės rajono savivaldybės meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis šiandien priešpiet pasirašė potvarkį dėl neeilinio tarybos posėdžio, kuriame turėjo būti svarstoma dėl vicemero A. Gečo (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) nušalinimo nuo pareigų, atšaukimo. „Šilutės ETA Žinioms“ tai patvirtino savivaldybės tarybos sekretorius Andrius Jurkus.

Galimybė išgirsti mero versiją pasitaikė tik apie 15 val., jam pasirodžius Salos etnokultūros centre Rusnėje,  kur vyko vietos bendruomenės susirinkimas.

V. Laurinaitis teigė, kad neeilinį posėdį atšaukė tik todėl, kad oponentai atsiėmė savo sprendimų projektus dėl administracijos direktoriaus Sigito Šepučio ir jo pavaduotojos Inesos Murauskienės atleidimo iš pareigų.

Jeigu taip, tai potvarkį dėl neeilinio posėdžio atšaukimo meras galėjo pasirašyti dar praeitą savaitę, o ne likus vienai dienai iki posėdžio…

O gal vis dėlto meras pamatė, kad neužteks rankų vicemerui nuversti?

Susijęs: „Šilutės valdžia pereina į kontrpuolimą“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Atvyko, apžiūrėjo, padėjo ir išvažiavo.

Rodos, dar ne gegužės 9-oji, kai Rusijoje minima pergalės prieš hitlerinę Vokietiją diena, o sovietinių karių kapinėse Šilutės centre jau atsirado vainikas. Ir ne bet koks, o Rusijos vėliavos spalvų, supintas iš dirbtinių gėlių.

Miestelėnams niekas nieko nepaaiškino, todėl pastarieji tik trauko pečiais nieko nesuprasdami.

Pasirodo, tą vainiką paliko rusų delegacija iš Kaliningrado srities, kuri, anot Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, buvo atvykusi apžiūrėti, ką prieš gegužės 9-ąją reikėtų sutvarkyti sovietinių karių kapinėse.

Tačiau Šilutės seniūnija ir be jų čia gerai tvarkosi. Todėl, pasak A. Ivanausko, svečiai tik padėjo vainiką ir išvyko apžiūrėti kitų sovietinių karių kapinių Vakarų Lietuvoje.

Ar sulauksime rusų delegacijos ir gegužės 9 d., seniūno pavaduotojas teigė nežinantis.

Rusnės kultūros namų statyba (oficialiai - rekonstrukcija) ir aplinkos sutvarkymas gali atsieiti beveik 1,5 mln. Eur. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Ne viskas, kas teisėta, būtinai yra teisinga.

Kodėl projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” antrojo etapo rangos darbai pabrango daugiau kaip 100 tūkst. eurų?

O buvo taip…

Šilutės rajono savivaldybės administracijos skelbtame viešajame pirkime „Projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbai“ (II etapas) dalyvavo iš viso 4 įmonės. Mažiausią kainą – 518 419,68 pasiūlė UAB „Stamela“. Tačiau šios įmonės pasiūlymas buvo atmestas, nes, kaip teigiama viešojo pirkimo ataskaitoje, ši bendrovė „per perkančiosios organizacijos (Šilutės r. savivaldybės administracijos – red. pastaba) nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo“.

Antroji mažiausią rangos darbų kainą pasiūliusi įmonė buvo UAB „Statybų valdymo sprendimai“ – 525 903,35 Eur. Toliau rikiavosi UAB „Žibai“ – 631 371,63 Eur ir AB “Kauno dujotiekio statyba” – 637 774,99 Eur.

Šio viešojo pirkimo nugalėtoja buvo paskelbta UAB „Statybų valdymo sprendimai“, ir su šia įmone turėjo būti pasirašyta rangos darbų sutartis. Tačiau nutiko taip, kad sutartis buvo pasirašyta su UAB „Žibai“. Todėl rangos darbai pabrango daugiau kaip 105 tūkst. Eur (per 360 tūkst. Lt).

Sprendžiant iš šio viešojo pirkimo ataskaitos, rangos darbų sutartis su UAB „Žibai“ buvo pasirašyta šių metų kovo 27 d., tai yra prieš dvi savaites.

Laimėtojas pats pasitraukė

Mėgindami išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, praeitą antradienį, kovo 31 d., elektroniniu paštu kreipėmės į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, o kitą dieną, balandžio 1-ąją, – ir į daugiau kaip pusės milijono eurų vertės sandorio atsisakiusią UAB „Statybų valdymo sprendimai“.

Šilutės rajono savivaldybės administracija į paklausimą atsakė jau kitą dieną, tai yra praeitą trečiadienį. Tuo tarpu atsakymo iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“ teko palaukti gerokai ilgiau – iki šio antradienio, balandžio 7 d. Ir tai jo sulaukėme tik po to, kai šios įmonės direktoriui Gintarui Pužui telefonu priminėme apie save.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytame atsakyme teigiama, kad viešojo pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Statybų valdymo sprendimai“ neatvyko pasirašyti sutarties iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino pabaigos, todėl, vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu, pasirašyti sutartį buvo pasiūlyta kitai, pasiūlymų eilėje po UAB „Statybų valdymo sprendimai“ esančiai įmonei – tai yra UAB „Žibai“.

Regis, šioje situacijoje viskas teisėta. Tačiau…

Nejau niekam neįdomu?

Nejau niekam savivaldybės administracijoje neiškilo jokių klausimų dėl to, kad konkursą laimėjusi įmonė lengva ranka atsisakė rangos sutarties kitos įmonės naudai? Juolab kad dėl to rangos darbai pabrango daugiau kaip 100 tūkst. Eur.

Ar savivaldybės administracija bent pasidomėjo, kodėl konkursą laimėjusi įmonė atsisakė rangos sutarties?

Ar savivaldybės administracija šioje situacijoje neįžvelgia galimo susitarimo tarp įmonių “įsisavinti” kuo daugiau viešųjų pinigų?

Manydami, kad savivaldybės administracija, būdama viešųjų lėšų valdytoja, turėtų rūpintis, kad viešieji pinigai, įskaitant ES fondų lėšas, būtų naudojami taupiai ir racionaliai, visus šiuos klausimus surašėme į naują kreipimąsi, kurį praeitą penktadienį elektroniniu paštu išsiuntėme savivaldybės administracijai.

Atsakymo dar nesulaukėme.

Sąmatoje įsivėlė klaidų?

Užtat, kaip jau buvo minėta, sulaukėme atsakymo iš UAB „Statybų valdymo sprendimai“.

Štai ką rašo šios bendrovės direktorius G. Pužas: „Pasiūlymo pateikimui dalyvaujant viešajame pirkime “Projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbai (II etapas)” turėjome ganėtinai mažai laiko. Iki rangos sutarties pasirašymo dienos dar kartą peržiūrėję pateiktą kainą sąmatinėse skaičiuotėse radome klaidų, kurios labai būtų įtakojusios objekto pelningumui. Praktiškai darbai būtų tapę nuostolingi. Todėl nusprendėme sutarties nepasirašyti“.

Štai taip.

„Žibai“ Rusnėje jau pasižymėjo

Negalime nepriminti, kad UAB „Žibai“ buvo laimėję ir projekto “Rusnės viešosios infrastruktūros plėtra” rangos darbų pirmojo etapo konkursą. Ir tai, kad šiai įmonei ten ne per geriausiai sekėsi: statant Rusnės kultūros namus buvo pažeistas greta esantis pastatas, kuris priklauso UAB „Energetikos objektų statyba“. Padarytą žalą – beveik 58 tūkst. Eur (200 tūkst. Lt) šiai bendrovei atlygino Šilutės rajono savivaldybė.

Buvo teigiama, kad dėl šios nesėkmės kalta ne UAB „Žibai“, bet Rusnės kultūros namų rekonstrukcijos projektą rengusi įmonė, iš kurios savivaldybės administracija turėtų – bent jau taip praeitų metų rugsėjį nusprendė savivaldybės taryba – regreso tvarka išieškoti „Energetikos objektų statybos“ bendrovei sumokėtą pinigų sumą.

Kaip savivaldybės administracijai tai sekasi, kol kas nežinome. Tačiau tikimės, kad bus atsakyta ir į šį klausimą.

Lygiai taip pat dabar negalime pasakyti, kiek iš viso atsieis Rusnės kultūros namų rekonstrukcija ir aplinkos sutvarkymas (kiek skirta iš ES fondų ir LR valstybės biudžeto, kiek turės pridėti Šilutės r. savivaldybė). Šios informacijos taip pat laukiame iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.

Kai kurių šaltinių teigimu, ši suma (per abu projekto etapus) gali siekti beveik 1,5 mln. Eur.

Pabaigai

Tačiau jokių sąmokslo teorijų mes nekursime. Išvadas darykite patys.

Bet nepamirškite, kad mūsų politikai šiuo metu labai įsitempę ir dėl kiekvieno jų garbę bei orumą galimai žeminančio komentaro greiti kreiptis į policiją.

Policijos nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai prašo atsiliepti įvykio Šilutės rajone, per kurį žuvo 39 metų vyriškis, liudininkus.

Balandžio 6 d. apie 21.46 val. buvo gautas pranešimas, kad ant važiuojamosios kelio dalies ties Gardamo ženklu guli partrenktas vyras. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad nenustatytu laiku, kelyje Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna, nenustatytas automobilis kliudė vyrą, gim. 1976 m., ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis.

Rūta Janavičiūtė, Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė

meldine.lt nuotr.

Informacija Šilutės rajono ūkininkams apie agrarinės aplinkosaugos priemonę meldinių nendrinukių buveinėms išsaugoti.

Migruojančių paukščių klegesys primena apie artėjančius ūkio darbus Nemuno deltos pievose. Nors meldinės nendrinukės čia pasirodys tik gegužę, tačiau jos jau yra pradėjusios savo kelionę į mūsų kraštą. Šiemet mes taip pat vykdysime meldinių nendrinukių skaičiavimus Nemuno deltoje ir tęsime tradiciją informuoti jus, kiek jų sugrįžo ir kuriose pievose suko lizdus.

Ne vienerius metus jums minėjome apie meldinės nendrinukės apsaugai skirtą agrarinės aplinkosaugos priemonę, kuri suteiktų galimybę ūkininkauti šiam paukščiui palankiu būdu ir gauti specialias Europos Sąjungos išmokas. Nors tokios priemonės patvirtinimas užtruko, dabar jau turime kuo džiaugtis. Nuo šių metų pagal galiojantį kaimo plėtros programos planą išmokos meldinės nendrinukės apsaugai bus mokamos pagal dvi naujas priemones.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog meldinės nendrinukės apsaugos priemonėse galės dalyvauti tik tie ūkininkai, kurių valdomų pievų plotai sutampa su meldinei nendrinukei svarbiomis teritorijomis. Šie plotai yra pažymėti žemėlapiuose ir apie juos žinos seniūnijų specialistai, atsakingi už deklaravimą. Jūs taip pat galite pamatyti minėtus žemėlapius interneto svetainėje www.meldine.lt. Žemėlapiuose matysite, jog, pavyzdžiui, dauguma Šyšos, Sausgalvių polderių patenka į minėtus plotus. Taip pat matysite, jog pažymėti plotai yra raudonos arba geltonos spalvos.

Raudonos spalvos plotuose pažymėta, jog čia galima dalyvauti priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srityje „Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas“. Šios priemonės tikslas yra atkurti šiuo metu apleistas meldinės nendrinukės buveines. Ūkininkams, dalyvaujantiems šioje priemonėje, yra kompensuojamos išlaidos, susijusios su krūmų, nendrių ar senos žolės nušienavimu ir pašalinimu iš lauko. Kompensacijos dydis nustatomas parengus sąmatą ir ją suderinus su savivaldybės specialistais. Išmoka mokama atlikus numatytus darbus, o baigus įgyvendinti priemonę, ūkininkas įsipareigoja dalyvauti kitoje veikloje, skirtoje meldinės nendrinukės buveinių palaikymui (žemėlapyje ši priemonė rodoma geltona spalva).

Geltona spalva pažymėti plotai, kuriuose galima dalyvauti priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” veiklose „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ arba „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ (pastarieji plotai yra pažymėti dryžuotai). Daugelis Jūsų turės galimybę dalyvauti veikloje, skirtoje tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas. Pagal šią veiklą šienavimo terminas numatomas priklausomai nuo vietų, kur stebimos meldinės nendrinukės. Vietovėse, kuriose meldinės nendrinukės stebimos, šienavimo pradžia nustatyta nuo rugpjūčio 15 d. Vietovėse, kuriose meldinės nendrinukės šį sezoną neaptinkamos, šienavimo pradžia – nuo liepos 1 d. Šienavimo terminai kiekvienai teritorijai bus nustatomi remiantis specialistų atlikais meldinių nendrinukių stebėjimais. Todėl dalyvaujantys šioje priemonėje ūkininkai konkrečią informaciją, kada reikėtų pradėti šienauti, gaus seniūnijose nuo birželio 15 d. Dalyvaujantiems šioje priemonėje taip pat leidžiama ganyti gyvulius 1 SG/ha (sąlyginio galvijo hektare) intensyvumu. Šios veiklos išmokos dydis – 291 eur/ha.

Veikla „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ (minėtame žemėlapyje šie plotai pažymėti dryžuotai) yra taikoma mažo derlingumo žemapelkėse. Čia reikalavimai yra paprastesni: šienavimo terminas yra nuo rugpjūčio 15 d., o šienauti kasmet reikia tik pusę ploto (visa teritorija nušienaujama per dvejus metus). Mokamas išmokos dydis – 160 eur/ha.

Norinčius detaliau susipažinti su numatomais plotais ir deklaravimo tvarka informuojame, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra organizuoja konsultacijas ūkininkams, kurios vyks š.m. balandžio 13 d. 10 val. Šilutės seniūnijoje, Lietuvininkų g. 17, Šilutėje.

Mūsų komanda tikisi, jog aktyvus jūsų dalyvavimas meldinės nendrinukės apsaugos agrarinės aplinkosaugos priemonėje užtikrins palankias sąlygas šiam retam paukščiui kiekvienais metais sugrįžti į šlapias pamario pievas ir saugiai vesti kelias jauniklių vadas, o jums atneš ūkinės naudos.

www.meldine.lt inf.

Šilutės dziudo klubo mažieji. (R. Lukošiaus nuotr.)

Balandžio 4 dieną Plungėje ir Šiauliuose vyko tarptautiniai dziudo turnyrai, kuriuose dalyvavo ir Šilutės dziudo klubo auklėtiniai.

Plungėje Šilutei atstovavo mažieji klubo dziudoistai. Geriausiai sekėsi Ugnei Štrapėlaitei, Domui Plikšniui ir Mantui Sungailai – jie tapo čempionais. Emilis Stanys, Nedas Jurkevičius ir Arnas Galdikas iškovojo sidabro medalius, o Aras Plikšnys, Augustinas Goberis, Mantas Keršulis, Arnas Urniežius, Aleksas Statkus ir Milena Gailiūtė pelnė turnyro bronzą.

Kitiems šilutiškiams Plungėje sekėsi kiek prasčiau.

Vyresnieji klubo nariai pečius surėmė ant Šiaulių arenos tatamio. Broliai Ernestas ir Edvardas Sagalec savo svorio kategorijose iškovojo čempionų vardus, Pijus Strukčinskas užėmė trečiąją vietą, o Tomas Poteliūnas, kuris ėmėsi su suaugusiais dziudoistais, pasidabino sidabro medaliu.

Parengta pagal Rimvydo Lukošiaus inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Antrąja Velykų diena prasidėjusią savaitę sulauksime vis šiltesnių orų, tvirtina sinoptikė Judita Lukaitytė. Anot jos, tiek dienos, tiek naktys su kiekviena diena šils vis keliais laipsniais, o didesnių atšalimų nebenumatoma.

„Ateinanti naktis bus nepastoviai debesuota. Tikimybė naktį iš pirmadienio į antradienį sulaukti kritulių bus nedidelė. Dėl to kai kur gali susiformuoti rūkas, o temperatūra bus apie 0–5 laipsnius šalčio, taigi antradienį ryte atsikėlę vėl turėsite valyti automobilių langus“, – perspėja sinoptikė.

J. Lukaitytės tvirtinimu, antradienio rytą daugiau saulės pasitaikys rytiniuose rajonuose, nes vakarinius pasieks vieno praslenkančio fronto debesys ir todėl gali pasitaikyti daugiau trumpo lietaus. Nepaisant to, diena bus gana šilta – 6–11 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį lietus jau praslinks pro rytinius rajonus. Naktis turėtų būti truputį šiltesnė – nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio. Trečiadienio dieną prognozuojama 8–13 laipsnių šilumos.

Nors savaitgalio orus, pasak sinoptikės, prognozuoti dar anksti, didesnio atšalimo nebelaukiama. Dienomis turėtų būti apie 7–14 laipsnių šilumos, naktimis temperatūra gali siekti nuo kelių laipsnių šalčio iki 5 laipsnių šilumos.

Daugiau: lrt.lt: „Prasidedanti savaitė atneš vis šiltesnius orus“

J. Jatautas - naujas pretendentas į Šilutės merus. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių mandatų pakartotiniuose rinkimuose ketina siekti 8 politinės partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai.

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė užsiregistravusių politinės kampanijos dalyvių sąrašą. Jame nėra Šarūno Laužiko įsteigto visuomeninio rinkimų komiteto „Šilutės kraštas“, užtat valdžios siekiančių politinių partijų gretas papildė „Jaunoji Lietuva“. Anot šios partijos lyderio Stanislovo Buškevičiaus, Šilutėje jaunalietuvius į rinkimus ves iš Šilutės rajono kilęs, bet Kauno rajone gyvenantis Kazimieras Nausėda.

Naujieną rinkėjams turi ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius: liberalai kandidatu į merus šį kartą nusprendė kelti buvusį Šilutės Vydūno gimnazijos vadovą jokiai politinei partijai šiuo metu nepriklausantį Joną Jatautą.

www.vrk.lt ir www.silutesetazinios.lt inf.

Apie gandrus ir ne tik.

Kitą dieną po to,
Kai rašiau,
Kad dar nemačiau,
Ir kitus raminau,
Kad liūdėti neverta,
Išvydau aš jį
Aukštai danguje.

O paskui…
Paskui vienas po kito,
Porom ir po vieną,
Danguj,
Lizduose
Ir ant žemės
Jie skelbė pavasarį.

Kaip visada…
Orestas

Susijęs: „Apreiškimas penktadieniui“

V. Laurinaičiui teks iš naujo pakovoti dėl mero posto. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Teismas: rinkimų rezultatai Šilutės rajono savivaldybėje pagrįstai pripažinti negaliojančiais.

2015 m. balandžio 3 d. išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų V. L. ir partijos Tvarka ir teisingumas skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažino, jog Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) pagrįstai pripažino 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Šilutės rajono savivaldybėje negaliojančiais, o pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog priimdama ginčijamą sprendimą VRK rėmėsi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis balsavimo slaptumo svarbą, draudimą papirkti rinkėjus bei VRK teisę pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo išvadomis.

Teismas nurodė, jog VRK darbo grupė, kurios pažyma remtasi priimant ginčijamą sprendimą, nustatė tris Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimų grupes rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą metu – įtariamus 7 asmenų balsų pirkimus; galėjusius būti pakeistais iki 429 biuletenių balsuojant iš anksto ir keliasdešimt biuletenių, kurie užpildyti ir juose pasikartojantys kandidatų pirmumo balsai nurodyti panašia rašymo priemone, panašiu raštu.

LVAT vertino, jog nagrinėjamu atveju draudimą papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis įtvirtinančios Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos pažeidimų mastas buvo pakankamas tam, kad konstatuoti šiurkštų šios įstatymo normos pažeidimą. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog vien šio fakto nepakaktų rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, kadangi šiuo atveju nustatytas galimų balsų pirkimo už atlygį skaičius nelaikytinas masiniu ar sistemišku rinkėjų papirkimu. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš balsavimo rezultatų vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėse matyti, kad galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo įtakoti kandidatų, esančių antroje ir trečioje vietose pozicijas ir lemti, kas pateks į antrą rinkimų turą. Be to, balsavimo rezultatai daugiamandatės apygardos rinkimų apylinkėse taip pat rodo, kad nustatytas galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo daryti įtaką ir mandatų paskirstymo skaičiui tarp politinių partijų.

Visų VRK nustatytų pažeidimų masto kontekste taip pat įvertinusi ir VRK darbo grupės nustatytą aplinkybę, jog buvo rasta 74 rinkimų biuleteniai su panašiais reitingo skaičiais, o dalis reitingo skaičių galimai rašyta panašiu šriftu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai papildomai patvirtina, jog tikroji rinkėjų valia nagrinėjamu atveju buvo iškreipta, dėl to negalėjo būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai.

LVAT inf.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojai balandžio 2 d. jaunimą ir ne tik pakvietė dalyvauti draugiškame žinių turnyre „Mažoji Lietuva – etninės kultūros atlase“. Šis renginys, vykęs mokinių velykinių atostogų metu, įtrauktas į kultūros edukacijos savaitės „Menų dūzgės“ renginių programą.

Žinių turnyras buvo skirtas Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos paveldo, kuris yra unikalus ir savitas, tematikai. Išskirtiniai yra šio regiono architektūra, folkloras, papročiai, kulinarinis paveldas, drabužiai ir kt. O įvertinti šio etnografinio regiono grožį ir įvairiapusiškumą gali tik tas, kuris tai išmano, kuris ne tik apie tai skaitė, bet pats savo ausimis girdėjo.

Ketvirtadienio popietę turnyre dalyvavo penkios komandos skambiais pavadinimais: „Šilutės šaulių 8-oji kuopa“ (vyrai), „Kovinės nendrelės“ (Šilutės šaulių 8-osios kuopos merginos), „Šilutės lietuvininkai“, „Draugai“ bei komanda „Žiūrovai“, kurią sudarė į renginį atėję žiūrovai bei šaulių vadas Donatas Jaunius.

Komandos varžėsi keturiuose turuose: Mažosios Lietuvos kulinarinis paveldas, lietuvininkų tautiniai drabužiai ir gyventojų buitis, lietuvininkų tautosaka ir papročiai bei paskutinis turas – tarmės. Kiekviename ture buvo po dešimt klausimų. Paskutiniajame ture komandos turėjo pademonstruoti žinias apie tarmiškus žodžius, nes reikėjo burtų keliu ištrauktuose lapeliuose surašyti jų reikšmes.

Pasibaigus žaidimui ir susumavus visų turų rezultatus paaiškėjo, kad visų komandų žinios apylygės ir rezultatai skyrėsi tik vienu ar dviem taškais. Šiek tiek pirmavo komanda draugišku pavadinimu „Draugai“ (Kristina, Danguolė, Mykolas ir Domas). Visoms komandoms įteikti saldūs prizai.

Renginio dalyviai, pasitikrinę žinias apie Mažąją Lietuvą beis užinoję naujų dalykų, žinių turnyrą baigė puikios nuotaikos bei kupini gerų emocijų.

Dalia Vasiliauskytė, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

.

A. Gečas verčiamas iš vicemero pareigų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dabar jau iš pareigų verčiamas visuomeninis mero pavaduotojas Algirdas Gečas.

Šilutės rajono savivaldybės meras „tvarkietis“ Vytautas Laurinaitis, praeitą ketvirtadienį turėjusį įvykti savivaldybės tarybos posėdį nukėlęs į balandžio 9 d., ne tik atitolino jo vadovaujamai koalicijai iškilusią grėsmę, bet ir susikūrė sau gražaus laiko jėgoms savivaldybės taryboje pergrupuoti. Ir panašu, kad šis manevras jam pavyko: sprendimų projektų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus socialdemokrato Sigito Šepučio ir jo pavaduotojos „tvarkietės“ Inesos Murauskienės atleidimo iš pareigų posėdžio darbotvarkėje neliko, užtat atsirado naujas sprendimo projektas – dėl mero pavaduotojo A. Gečo (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) atleidimo iš pareigų, kurį parengė ir savivaldybės tarybos sekretoriate užregistravo socialdemokratų frakcijos vadovas Alfonsas Vanagas. Šis sprendimo projektas bus teikiamas svarstyti neeiliniame savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks tą pačią balandžio 9-ąją, tik anksčiau – 11 val. (mero potvarkis Nr.M1-25).

Jeigu rajono valdantiesiems pavyks nuversti A. Gečą, jo vietą mero pavaduotojo pareigose turėtų užimti Šilutės valstiečių ir žaliųjų lyderis Virgilijus Pozingis.

Susijęs: “Klibina S. Šepučio kėdę (meras atšaukė posėdį)”

Liudo Mockaus nuotr.

Artimiausiomis dienomis numatomi vėsūs orai, naktį kris sniegas, dieną – šlapdriba ir lietus. Žymiai malonesnių orų sulauksime tik pirmadienį, LRT Radijui sake sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Penktadienį vyraus šlapdriba, kartais ją pakeis lietus. Rytiniuose rajonuose oras šils iki 2–5 laipsnių šilumos, šalies Vakaruose dažniau turėtų pasirodyti saulė, krituliai bus silpnesni, temperatūra bus 5–7 laipsniai šilumos. Pūs žvarbus vidutinio stiprumo vakarų-šiaurės vakarų vėjas, kuris Vakarų Lietuvoje gali būti gūsingesnis.

Sekmadienį – pirmąją Velykų dieną – didesnių pasikeitimų nebus. Tačiau pirmadienis jau turėtų būti žymiai malonesnis,

Daugiau: lrt.lt: „Malonesni orai – tik antrą Velykų dieną“

Etnologas L. Klimka. (LEU nuotr.)

Šiemet kovo mėnuo baigiasi, o balandis prasideda Didžiąja savaite, tradiciškai vadinama Šventąja arba Kančios. Bažnyčios liturgijoje šią savaitę prisimenama Jėzaus Kristaus kančios istorija: jo išdavimas, Pontijaus Piloto teismas, vainikavimas erškėčiais, nukryžiavimas ir palaidojimas. Tikinčiųjų jausmai Didžiosios savaitės metu ypatingi: tai rimties, susikaupimo, religinių išgyvenimų metas. Tačiau kartu tai yra ir paskutinės laukimo dienos prieš džiaugsmingąją Prisikėlimo šventę.

Šv. Velykomis išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Tai įvyko trečią dieną po nukryžiavimo, kai mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės. Didžioji pavasario šventė kasmet švenčiama skirtingomis datomis, pagal tokią taisyklę: artimiausią mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji buvo nustatyta 325 m. pirmajame Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Bitinijos miestelyje Nikėjoje (dabar tai Turkijos miestelis Iznikas).

Dažnas klausimas: iš kur toji kilnojamos datos tradicija, derinant ją prie mėnulio? Taigi iš Šventojo Rašto nuorodos, kad Jėzaus Kristaus pasiaukojimas žmonijos išganymui įvyko prieš žydų (izraelitų) Pesach šventę. Pavasarį, apie lygiadienį, išrinktoji tauta pažymi išsilaisvinimą iš Egipto vergijos, trukusios 400 metų. Šventės data nustatoma pagal tuomet naudotą mėnulio kalendorių, būdingą klajoklių kultūrai. Juk Mozės vedami žydai 40 metų keliavo dykumomis, ieškodami pažadėtosios žemės. Vėliau jie, tapę žemdirbiais, sukūrė mišrų saulės – mėnulio kalendorių, gana sudėtingai derinantį dangaus šviesulių ciklus. Kalendorinių švenčių laiką apskaičiuoja dvasiškiai, todėl jie vadinami išminčiais.

Savo ruožtu žydų šventė turi dar senesnes pirmtakes, minimas Senajame Testamente, – tai Pascha ir Matzot. Pirmoji kilusi iš senoviškų gyvulių augintojų klajoklių papročių: pavasario pradžioje vienas ėriukas iš bandos būdavo aukojamas dievams – metų ganiavos sėkmei. Antroji yra neraugintos duonos šventė, kilusi jau iš pirmųjų žemdirbių kultūros – jos metu pasidžiaugiama užaugintu nauju derliumi. Žydų tradicijose abi šventės sutapo. Nes Egipte mirties angelas nepalietė tų namų, kurių durys buvo pažymėtos ėriuko krauju (žodis Pesach reiškia „praėjo pro šalį“). Ogi dykumų klajonėse buvo kepami tik neraugintos tešlos papločiai – macai. Kur juos kepdavo? – Ant lauže įkaitinto akmens.

Pirmieji krikščionys įsiminė Kristaus pasiaukojimo datą ir jos nustatymo būdą. Kartais krikščionių ir judėjų šventės sutampa, nes šiaip ar taip, jų laikas skaičiuojamos panašiu būdu. Rytų apeigų krikščionys laikosi šv. Velykų datos nustatymo Nikėjos taisyklės, tačiau pagal Julijaus kalendorių. Tuomet šv. Velykos visados būna prieš Pesach šventę.

Liaudiškieji šv. Velykų papročiai mūsų krašte saviti, kiek skirtingi nuo kitų krikščioniškų tautų. Čia išlikę net labai archajiškų dalykų, prosenoviškų tikėjimų, jau kadaise netekusių sakralumo, tačiau atspindinčių tautos pasaulėjautą. Tie ypatumai, galimas dalykas, kilę net iš senosios baltų religijos Pavasario šventės, pažymimos lygiadienio metu. Kad ji turėjusi nekintamą datą, rodo toks įdomus paprotys: Didįjį ketvirtadienį, saulei tekant, reikia nusiprausti ar nusimaudyti upelyje, atitekančiame iš rytų – būsi sveikas, skaistus visus metus. Tačiau saulė, nuauksinanti vandenį, tiksliai iš rytų pateka tik per lygiadienį! Jeigu namų langas „žiūri“ į rytus, tai tekanti saulė lango rėmo šešėlį nuves statmenai per kambarį. Ant palangės angliuku pasižymėjus jo vietą, kasdieną galima džiaugtis vis toliau nubėgusiu pavasariop. Būta senovėje tokio papročio…

Na o balandžio mėnesio pradžia pasižymi orų išdaigomis. Nereta, kad ir „kėpį pateikia“; šis pasakymas reiškia staigią orų permainą: iš šiltos dienelės – į vėjuotą šlapdribą. Kita šio žodžio prasmė – toks varškės paplotis iš grikinių miltų su pakraščiais iš ruginės tešlos. Tikėtina, kad tai būta apeiginio valgio, skirto pavasarinės orės pradžiai pažymėti. Kaip orai, taip ir žmonių nuotaikos… Gal todėl balandžio pirmoji, skirta pokštams ir žaismingoms apgaulėms. Dar ir kalendorinės reformos prie tos sumaišties yra prisidėjusios.

O 1579 m. balandžio 1 d. valdovas Steponas Batoras įsteigė Vilniaus universitetą. Beje, tą pačią dieną universitete įvyko naujojo rektoriaus Artūro Žukausko inauguracija – pareigų vykdymo pradžios šventė. Palinkėkime mūsų aukštojo mokslo flagmanui sėkmės ir gerų permainų jau artimiausiu metu įsiterpti tarp 500 geriausių pasaulyje.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) baigia nagrinėti partijos „Tvarka ir teisingumas“ skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo savivaldos rinkimų rezultatus Šilutėje dėl šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų pripažinti negaliojančiais.

LVAT teisėjų kolegija savo sprendimą žada paskelbti jau šį penktadienį, balandžio 3 d., 10 val.

Susiję: „„Tvarkiečiai“ VRK sprendimą apskundė teismui (papildyta)“, “VRK: Šilutės rajono rinkėjams dėl savivaldybės tarybos ir mero teks apsispręsti iš naujo”