Klausiu savęs -
O ko daugiau klausti? -
Kodėl Darbo dieną,
Juolab tarptautinę,
Ir dar darbo dieną -
Tai yra ketvirtadienį,
Gegužės 1-ąją,
Bus nedarbo diena?…

Ir dar toks sutapimas,
Kad tokią -
Nedarbo Darbo -
Gali liežuvį nusilaužti – dieną,
Kuri, pasirodo,
Dar yra ir Gegutės diena,
Prieš dešimt metų,
Įstojom į ES…

Geros jums nuotaikos.

lrt.lt stop kadras

Lietuvos geologijos tarnybos atliktų daugiau kaip 500 tyrimų duomenys rodo, kad Šilutės apylinkėse, kur numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, žemės gelmės yra gerokai karštesnės. Ši iš uolienų išgaunama šiluma gali būti naudojama šildymui ar elektrai gaminti.

„Žemės gelmių šiluma – tai neišsenkantis energijos šaltinis, kurį turime ir savo šalies teritorijoje. Puiki žinia yra ta, kad angliavandenilių išteklių žvalgybai, gavybai ir jų ištyrimui skirti gręžiniai gali būti naudojami geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Juos tereikės tik pagilinti. Tai leis sutaupyti milijonus litų plėtojant geoterminę energetiką“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Vakarų Lietuvos terminis organinės medžiagos brandumas molingų uolienų, perspektyvių netradicinių angliavandenilių potencialui (skalūnų), sluoksniuose kinta nuo 0,7–1,4% Ro. Šis geologinis rodiklis rodo, ar organinė medžiaga yra virtusi dujomis, ar yra skystos naftos pavidalo.

Vakarų Lietuvoje pagal šį rodiklį skalūnų angliavandeniliai yra daugiausia skysto (galimai naftos, kondensato) būvio.

Šilutės apylinkėse skalūnų brandumas yra didesnis ir siekia 1,95% Ro. Šiame plote (pažymėtas žalia spalva) skalūnų angliavandeniliai yra dujos. Skalūnų dujas yra lengviau išgauti nei naftą, tad Šilutės apylinkės yra perspektyvesnės.

Ši padidinto brandumo anomalija atitinka Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją – tai vieta kur žemės gelmės yra gerokai karštesnės nei gretimose teritorijose esantys sluoksniai tame pačiame gylyje. Šios anomalijos ribose 2 km gylyje vandens temperatūra siekia 100 oC, o giliau, 3–4 km gylyje, uolienos gali būti įkaitusios iki 150 oC ir daugiau. Iš tokios temperatūros uolienų gręžiniais galima išgauti petrogeoterminę energiją ir naudoti ją šilumai ar elektrai gaminti.

Pavyzdžiui, Hanoverio (Vokietija) miesto centre iš 3,5 km gylio gręžinio šiluma išgaunama iš uolienų, kurių temperatūra yra 120 oC. Tai neišsenkantis atsinaujinančios energijos šaltinis.

Plotas, kuriame Lietuvoje numatoma pakartotinai skelbti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą, patenka į geoterminės anomalijos ribas. Atlikus skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, jiems tirti ir išgauti skirti gręžiniai (juos pagilinant) galėtų būti panaudoti geoterminei žemės gelmių energijai išgauti. Giliems gręžiniams daryti yra naudojama ta pati technologija, tik skalūnai slypi apie 2 km gylyje, o karšti žemės gelmių sluoksniai – giliau.

Susijęs: “Ministras: esant sutarimui skalūnų dujos žvalgybos konkursą būsime pasiruošę skelbti rudenį”

Maskvoje...

Savaitgalį Rusijos sostinėje Maskvoje vykusiame tarptautiniame dziudo turnyre Lietuvos rinktinei atstovavo ir trys Šilutės sporto mokyklos auklėtiniai (treneris Rimvydas Lukošius). Deja, pirmųjų trijų prizinių vietų iškovoti jiems nepavyko.

Geriausiai iš šilutiškių sekėsi Edvardui Sagalec, jis iškovojo penktąją vietą. Edvardo brolis Ernestas liko septintas. Dominykui Šatkui pavyko įveikti tik vieną varžovą…

Komandinėse varžybose Lietuvos rinktinė tenkinosi penktąja vieta.

Pirmadienį šilutiškiai imtynininkai dalyvavo ekskursijoje po Maskvą. Didžiausią įspūdį jiems padarė Kremlius ir Raudonoji aikštė.

Irmanto Gelūno, 15min.lt, nuotr.

Gegužės 1-os naktį vietomis numatomos šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio. Gegužės 2–4-os naktimis 0–6 laipsnių šalnos apims daugelį rajonų. Gegužės 5-os naktį šalnų bus mažiau – kai kur 0–3 laipsniai šalčio.

Balandžio mėnesį orai Lietuvoje labiau priminė gegužės, o kartais net birželio orus – tik retkarčiais aukščiausia oro temperatūra atskirose vietovėse nepasiekdavo 20 laipsnių. Panašiai elgiasi ir gamta: Vilniuje jau seniai žydi ievos, skleidžiasi kaštonų žvakės ir kvapą ima skleisti alyvos. Pastarosiomis naktimis vis dažniau pasitaiko šalnos, balandžio 25-os naktį jos apėmė didesnę šalies teritoriją, Aukštaitijoje net ir oro temperatūra vietomis nukrito iki 2 laipsnių šalčio, o dirvos paviršius daug kur atšalo iki 3–5, Varėnoje net iki 7 laipsnių šalčio.

Pagal daugiamečius duomenis balandžio – gegužės mėnesiais šalnos mūsų šalyje pasitaiko beveik kasmet. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio pabaigoje būta netgi didesnės šalnos (vietomis dirvos paviršius atšalo iki minus 9 ºC), tačiau prieš tai nebuvo tokio ilgo šilto laikotarpio ir šalnos nebuvo stichinės. Labai šaltomis naktimis išsiskyrė 1999 metų gegužė, tuomet buvo du ilgi periodai su stichinėmis (vietomis iki minus 8–9 ºC) šalnomis. Dažnai šalnos kartojosi 2004 metų gegužę. Pasitaiko ir gana vėlyvų šalnų, kaip būta 2009 m. birželio 18 d. – dirvos paviršius kai kuriuose vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose atšalo iki minus 1–2 ºC.

Artimiausiomis paromis prognozuojami vis vėsesni orai, ypač šaltos numatomos naktys. Gegužės 1-os naktį šalnos numatomos tik vietomis, o gegužės 2–3 naktimis jau daug kur ant dirvos paviršiaus bus 1–3, vietomis iki 6 laipsnių šalčio, net ir oro temperatūra gali nukristi iki neigiamų reikšmių. Skverbiantis šaltam orui nuo Skandinavijos, gegužės 1-ąją termometrai pietiniuose rajonuose rodys 15–19, šiauriniuose rajonuose apie 10, o savaitgalio dienomis visoje Lietuvoje teliks vos 8–13 laipsnių šilumos. Pūs stiprokas šiaurinių krypčių vėjas.

Daugiau lietaus sulauksime tik rytoj, kitomis paromis jo neprognozuojama, nebent sekmadienį popietinėmis valandomis trumpai gali palyti. Būnant gamtoje reikėtų atsargiai elgtis su ugnimi, nes gaisrų pavojus savaitgalį vis dar išliks didelis.

LHMT inf.

Bibliotekos nuotr.

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2014 metų balandžio 23-29 dienomis skelbia 14-ąją Nacionalinę bibliotekų savaitę „Biblioteka – vienas pasaulis, daug istorijų“, nes biblioteka – tai vieta, kur kiekvienas gali kurti savo istoriją, pilną naujų žinių, idėjų, kūrybos ir bendravimo…

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje balandžio 23 dieną, skirtą šeimoms ir jaunimui, įvyko Vydūno gimnazijos gimnazisto Oskaro Venckaus pirmosios knygos „Mes iš žemės“ pristatymas. Moksleiviai bei jų mokytojai iš Šilutės Pamario (mokyt. Nijolė Kungelienė, Asta Memytė) ir M. Jankaus (mokyt. Laimutė Giržadienė) pagrindinių mokyklų, turėjo galimybę pabendrauti su knygos autoriumi ir jo mokytoja, idėjų palaikytoja ir skatintoja Laimute Pakalniškiene.

Oskaro knyga – fantastinė apysaka, skirta paaugliams. Ji tiesiog spinduliuoja smagiu nutrūktgalviškumu, jaunatviškais nuotykiais, nes autorius – dar gimnazistas (o knygą parašė prieš kelerius metus) ir puikiai žino, kuo gyvena šių dienų mokiniai. Kūrinys skaitytojui leidžia pasijusti personažų bendrakeleiviu ir patirti įvairių netikėtumų ir begalę įspūdžių. Knygoje apstu linksmų nutikimų, nutrūktgalviškų įvykių ir išgalvotų situacijų. Tai nuostabus siužetas, sudominantis kiekvieną, atsivertusį šią knygą.

Prisistatymą pradėjo pats knygos autorius. Jis perskaitė ištrauką, kuri iš karto pakėlė auditorijos nuotaiką, nes joje netrūko šmaikštumo ir vaikams suprantamo humoro. Oskaras jiems papasakojo knygos atsiradimo kelią, kaip jis ją penkerius metus „brandino“ ir tiktai vėliau, mokytojai Laimutei paskatinus, kilo idėja ją išleisti.

Su auditorija knygos autorius pasidalino džiaugsmu, kurį patyrė tuomet, kai sužinojo, kad leidykla „Gimtasis žodis“ sutinka jo apysaką išleisti. Klausytojams buvo įdomus Pamario pagrindinės mokyklos mokinės Emilijos Lidžiūtės, perskaičiusios Oskaro knygą, paruoštas puikus apysakos pristatymas, taip pat visi įdėmiai klausėsi jos dėstomų minčių, kilusių skaitant knygą. Pasak Emilijos, knyga jai tikrai patiko, todėl susidomėjusi klausinėjo Oskaro, iš kur šis semiasi tiek neribotos fantazijos, kaip jis tarsi „kiaurai permato“ veikėjų dvasinį pasaulį. Juk panašių žmonių, panašių į autoriaus kuriamus personažus, pilna ir aplink mus – tai draugai, bendraklasiai, artimieji.

Tam, kad vaikai geriau jį pažintų ir suprastų Oskaras turėjo paruošęs vaizdinius atsakymus į klausimus, supažindino juos su savo kurtais animaciniais filmais, kurie, beje, yra pelnę nemažai apdovanojimų.

Oskaras papasakojo ne tik apie įdomią, neribotos fantazijos kupiną apysaką, bet ir parodė savo kurtas fotografijas, kurių parodą pavadinimu „Paukščiai“ neseniai įdomiai ir išskirtinai pristatė bibliotekoje.

Visi, dalyvavusieji knygos pristatyme, suprato, kad šitokių gebėjimų turinčiam Oskarui jo pirmoji knyga „Mes iš Žemės“ buvo dar vienas iššūkis jo pilname ieškojimų ir nuotykių (Oskaras ne kartą vaikams ir savo bendraamžiams per susitikimus bibliotekoje pasakojo apie nutikimus, kurie įvyksta fotografuojant) kūrybiniame procese. Kaip tik apie tai susirinkusiems kalbėjo ir jo mokytoja Laimutė Pakalniškienė, pasakodama apie jaunojo rašytojo pasiekimus įvairiose srityse, apie tai, koks jis nerimstantis ir kūrybingas. Netrūko Oskarui ir klausimų. Vaikams buvo įdomu viskas: kas paskatino jį sukurti šią nuotaikingą knygą, kas toliau laukia jo kūrybiniame kelyje, kada pasirodys kita jo knyga, kokią profesiją rinksis (mat jis jau ketvirtokas ir ruošiasi laikyti brandos egzaminus), kokios jo tolimesnės svajonės.

Knygos pristatymą Oskaras užbaigė paskatindamas vaikus nebijoti svajoti, o, svarbiausia, nebijoti savo svajones atskleisti ir jas įgyvendinti.

Pamario kraštui garbė turėti tokį perspektyvų kūrėją. Jo knygą paskaityti galima F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10). Oskaras bibliotekai padovanojo net penkias savo knygas. O įsigyti apysaką „Mes iš Žemės“ galima Šilutės „Pegaso“ knygyne.

Liuda Nausėdienė

Macikų dvaras. (lietuvosdvarai.wordpress.com nuotr.)

Namą pasistačiusių ir aplinką savo rankomis išpuoselėjusių Macikų kaimo gyventojų Toleikių gyvenimą aukštyn kojomis apvertė paveldosaugininkai: Šilutės teisme priimtas Kultūros paveldo departamento ieškinys dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Mat paaiškėjo, kad Toleikių sklypas patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos – teritoriją. Todėl čia taikomi griežtesni reikalavimai.

'Žvaigždūnės' nuotr.

Šokti, kaip ir siekti sveikatos bei harmonijos su savimi – natūralus ir prigimtinis žmogaus poreikis, lydintis žmoniją nuo jos istorijos pradžios. Šokti – tai reiškia stengtis pažinti savo kūną, susidraugauti su juo, galbūt atgauti prarastą ryšį ir mokytis pripažinti, priimti jį su visomis savybėmis – kaip vertybę. Šokis suteikia žmogui galimybę išreikšti emocijas be žodžių, jų neanalizuojant, nevertinant ir neskirstant į geras ar blogas…

Kodėl įvairiausi šokio žanrai tokie populiarūs šiandien ne tik tarp profesionalų, bet ir tarp visokio amžiaus mėgėjų?

“Todėl, kad šokti malonu”, – paprastai atsako brandaus amžiaus šokėjos neprofesionalės, kurių kraujyje – žodžiais nepaaiškinama muzikos ir judesio trauka. Viena iš jų – klaipėdietė, verslą plėtojanti Šilutėje, kita – šilutiškė, aštuntus metus važinėjanti į darbą Klaipėdoje, tačiau grįžusi iš jo pirmiausiai lekianti į šokių repeticiją…

Šokis – genuose ir svajose

Daiva Maciukevičienė – šilutiškė, dviejų vaikų mama, baigusi Žemės ūkio akademiją (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas), kurioje mokėsi buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės, aštuntus metus važinėja dirbti buhaltere į Klaipėdą, o grįžusi iš darbo lekia į “Žvaigždūnės” šokių klubo repeticijas. Kaip spėja? Ar užtenka jėgų? “Kai nori, viską spėji”, – šypsosi moteris ir priduria, jog, be šokių, savarankiškai dar užsiima saviugda, savityra, lanko įvairius seminarus, ypač susijusius su žmogaus psichologija…

“Kartais būnu labai pavargusi, bet žinau, kad repeticijoje atsigausiu. Ten atsidaro antras kvėpavimas… Viską pamiršti, nuovargis, rūpesčiai, įtampa greitai ištirpsta…”

Šokis seniai apsigyveno Daivos sieloje. “Mėgstu šokti nuo to laiko, kiek tik save atsimenu. Per televiziją sulaikiusi kvapą žiūrėdavau įvairius konkursus, šokau būdama mokine, kultūros namuose, vakarėliuose – kur tik galėjau… Prieš 21 metus laimėjau šokių maratoną Juknaičiuose – “Vakarų ekspresas” rašė!” – priminė pokalbininkė.

Jau suaugusi ėjo į vieną kitą šokių kolektyvą – pasižiūrėti… bet netiko. “Iš draugės sužinojau apie “Žvaigždūnę” – ir ji man tapo tikru atradimu. Pasilikau čia nuo pirmos pamokos. Radau, ko ieškojau: draugišką atmosferą, nuoširdų tarpusavio bendravimą, gerą nuotaiką…

Mūsų vadovė Gintarė – labai talentinga pedagogė ir nepaprastai nuoširdus žmogus, ji taip dėl mūsų stengiasi, sugeba motyvuoti, įkvėpti pasitikėjimo. Ir visada įvertina mūsų pastangas. Tai ne tik šokių kolektyvas, tai labiau laisvalaikio klubas, nes mes ne tik repetuojame, koncertuojame, dalyvaujame konkursuose, bet ir kartu ilsimės, pramogaujame, keliaujame…” – pasakojo šilutiškė.

Paklausta, kodėl gi pasirinko tiksliukės specialybę, jeigu nuo mažens traukė šokis, moteris sakė: “Gyvenau ne pačioje Šilutėje, bet Usėnų kaime, kur nebuvo šokio kolektyvų. Jei būtų buvę?.. Nežinia, kaip būtų susiklostęs mano gyvenimas… Ir dabar dažnai apie tai galvoju. Buhalterinė apskaita – darbas, amatas, pragyvenimo šaltinis, o šokis – pašaukimas ir svajonė…”

D. Maciukevičienės vyras Ramūnas ir du vaikai, 17 metų Eglė ir 16 m. Dovydas, – didžiausi jos gerbėjai. “Ne, koncertų salėje “Bravo!” nešaukia, – juokiasi, – pernelyg santūrūs, bet kai vyksta intensyvios repeticijos, namuose už mane padaro daug darbų, kad galėčiau išlėkti…”

Daivos atžalos ne taip veržiasi šokti kaip mama, nors sūnus jos iniciatyva Šilutės meno mokykloje 7 metus mokėsi šokių. “Anksčiau išsitempdavau pašokti džaivą – žingsnelius man parodydavo, bet dabar jau “nebe tas amžius”, – šypsosi. – Sūnus – tiksliukas, linkęs į gamtos mokslus, ir sportininkas, neseniai laimėjo 3 vietą trišuolio varžybose.”

Dukra Eglė pasirinko rimtąją muzikos sritį: Šilutėje baigė muzikos mokyklą, vėliau mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, nuo praėjusio rudens Nacionalinėje Čiurlionio menų mokykloje studijuoja muzikologiją.

Daiva didžiuojasi ir savo tėveliais, gyvenančiais Usėnuose. Jie abu – nepailstantys saviveiklininkai: tėtis puikiai šoka, mama – nuostabaus balso savininkė, dainuoja bendruomenės ansamblyje. D. Maciukevičienė dar turi du brolius, abu jie – sportininkai. “Judesys – mano šeimos genuose…” – reziumavo ji.

Meditacija, adrenalinas, džiaugsmas…

Medikė Loreta Nedzinskienė su šeima prieš penkerius metus apsigyveno Priekulėje – tarpinėje stotelėje tarp gimtosios Klaipėdos ir Šilutės. Čia ji ne tik sukūrė savo verslą, susijusį su sveikata bei grožiu, bet ir įgyvendino vaikystės svajonę…

“Šilutėje esu nevietinė, tad klausinėjau daugelio pažįstamų, kur šiame jaukiame miestelyje po darbo galėčiau atsipalaiduoti, išlieti susikaupusias neigiamas emocijas, pailsėti… Sporto klubas – ne visai tai, ko trokšta mano širdis. Šokti – štai ko labiausiai norėjau.”

Iš daugybės žmonių Loreta išgirdo tą pačią rekomendaciją – apsilankyti “Žvaigždūnės” šokių klube. “Nuo tol, atėjusi į šokių repeticiją, atsiduriu visai kitame pasaulyje. Čia nėra kasdienybės su visomis jos problemomis. Tas susikaupimas, žingsnelių gludinimas – kaip meditacija. Taip, šokis man pirmiausiai yra terapija, gydymas geromis emocijomis.”

Loreta pasakojo jau seniai troškusi šokti scenoje, bet nedrįsusi. “Kai sėdėjau koncertų salėje kaip žiūrovė ir pirmą kartą stebėjau “Žvaigždūnės” moterų grupės pasirodymą scenoje, man šiurpuliukai lakstė po kūną… Ką jau kalbėti apie tą jausmą, kai pati atsidūriau rampų šviesoje, o salėje sėdėjo šeima, artimieji… To neįmanoma nupasakoti. Koncertus, konkursus lydi adrenalinas, džiaugsmas, o po jų – euforija. “Ypač kai laimi pirmąją vietą”, – priduria moteris. – Triumfas ir šėlsmas iki ryto!”

Medikė pabrėžė, kad “Žvaigždūnės” šokėjos statusas ją įpareigoja visada būti pasitempusią. Grupės vadovė Gintarė, kaip ir jau 21 metus gyvuojančio klubo “Žvaigždūnė” įkūrėja bei siela Loreta ypač akcentuoja laikyseną, nuolat moterims primindamos, kad jos – ne šiaip moterys, o jaunos, gražios, fatališkos, seksualios moterys…

“Ir aš, ir kitos šokėjos pastebėjome, kaip greitai buvome įpratintos ne tik ištiesti nugarą, pakelti galvą, bet ir likti tokios po repeticijos jausdamosi natūraliai ir laisvai”, – sakė L. Nedzinskienė.

Emocijos – kaip vaikystėje

Koks esminis stimulas atveda brandžius žmones į šokių pasaulį? Medikai, apskaitininkai, pedagogai, verslininkai, nuolat paskendę darbuose, kažin kodėl veržiasi ten, kur viso to nelieka; kur nėra pareigų, vaidmenų, kaukių, neatidėliotinų reikalų ir neišsprendžiamų problemų. “Malonumas, – kai ir mūsų kalbintos šokėjos, atsakė “Žvaigždūnės” šokių klubo moterų grupės vadovė Gintarė Stanelytė. – Čia nėra “reikia”, čia yra tik “noriu”.

Žinoma, disciplina yra šokio meno sudedamoji, nes be prakaito repeticijose negalėsi lipti į sceną, tačiau moterys tai gerai supranta. Jos tuo ir skiriasi nuo jauno amžiaus šokėjų, kad nesitiki aukštų rezultatų greitai ir lengvai.”

Tačiau emocijos, kurios jas lydi, anot Gintarės, tyros kaip vaikų: jaudulys, nusiminimas, džiaugsmas, pasididžiavimas savimi… “Visi jausmai, kokie iš prigimties yra būdingi žmogui, šokio pasaulyje liejasi per kraštus”, – sakė šokių vadovė.

Poreikis judėti

Antras stimulas, atvedantis neprofesionalus į sceną, o prieš tai, žinoma, – į repeticijų salę, anot G. Stanelytės, yra judesio poreikis: “Ne, ne svorio metimas. Svoris čia nukrenta apie tai negalvojant, tai jau šalutinis efektas… – juokiasi. – Atveda natūralus žmogaus poreikis judėti.”

Ir ne tik tai. “Šokis patenkina ir žmogaus poreikį džiuginti stebėtojų akis, suteikti kitiems estetinio pasigėrėjimo galimybę. O tai reiškia, kad suteikia šokėjui peržengti drovumo kompleksą ir įgyti tikėjimo savimi: “Aš moku, aš tai galiu!”

Kūnas ir protas – vienu ritmu

“Dar vienas svarbus motyvas šokti yra gera savijauta, sveikata. Per šokių repeticijas mes mokomės išgirsti muzikos ritmą, jį pajausti savo širdimi, protu ir kūnu, ir pagal tą ritmą atlikti tam tikrus judesius. Tai nėra paprasta ir lengva, nes tai skatina “atsibusti” tas smegenų dalis, kurios paprastai “miega”.

Šokant sinchronizuojasi kairiojo ir dešiniojo pusrutulių darbas, aktyvizuojamos visos gyvybinės organizmo sistemos; jos “pagauna” tą bendrą darnų ritmą. Ir širdies plakimas, ir kvėpavimas, ir kraujo spaudimas veikia išvien, harmoningai. Protas pamiršta rūpesčius, žmogus, galima sakyti, peržengia savojo ego ribas, ir įtampa – tiek kūno, tiek psichologinė – dingsta”, – pasakojo grupės, kurioje šoka apie 30 brandaus amžiaus moterų, vadovė.

Šokio terapija: kas nematoma, įgauna formą

Įtikti dievams

Pasak psichologės ir muzikos pedagogės Aidos Ailamazian, šokis senais laikais turėjo sakralinę prasmę. Gentis turėdavo savo totemą (gyvūno pavidalo) ir garbindavo jį ritualais, susitapatindami su juo – lokiu ar tigru, kopijuodami jo judesius. Šie veiksmai būdavo atliekami ne šokėjų malonumui ir ne žiūrovams pasigėrėti, o dievams įtikti.

Sakralinė funkcija reikalavo iš šokėjų pasinerti į ypatingas sąmonės būsenas. Šokių terapijos specialistas Aleksandras Giršonas žurnalui “Psychologies” teigė, kad tai būdavo ekstazių praktika: žmogus išeidavo už savo asmenybės ribų, kaip dabar sakoma – “į astralą”.

Išreikšti seksualumą

Laikui bėgant sakralinis žmonijos kultūros aspektas atsiskyrė nuo visuomeninio. Kaip mūsų sąmonėje atsiskyrė siela ir kūnas. Kultiniuose ritualuose šokį beveik išstūmė dainavimas ir dvasinė muzika. Visuomenės elito pokyliai, karnavalai, maskaradai tapo tikra kūno ir šokių fiesta.

Netgi puritoniškais laikais aristokratų pokylis suteikdavo galimybę skirtingų lyčių žmonėms liestis vienam prie kito šokio metu. Kasdienybėje to daryti nebuvo galima. Pasak A. Giršono, civilizacijos istorijoje šokiai buvo ir seksualinės kultūros dalis. Kitaip tariant, šokis – tai savęs demonstravimas bei partnerio išbandymas. Tai susitikimas neverbaliniam bendravimui. Tą pačią funkciją turėjo ir pionierių diskotekos tarybiniais laikais, tas pats vyksta ir šiandieniniuose vakarėliuose.

Šokis – tai būdas išgyventi savo seksualumą. Juk žmogus – erotinė būtybė, ir atmesti šią savo savybę pavyksta nedaugeliui.

Seksualinės energijos kontrolė yra vienasesminių religinių momentų, turint galvoje vienuolynus, hierarchijos sistemą ir intymaus gyvenimo reglamentus. Žinoma, buvo atmetams ne pats šokis, o kūno laisvė ir visos jos išraiškos. “Proto dominavimas kūno instinktų atžvilgiu simbolizuoja dvasios pergalę prieš kūną”, – pabrėžia šokio terapijos specialistas A. Giršonas.

Tačiau kūnas, be abejo, reikalauja kompensacijos. Žmogus visada ras būdą apgauti tabu. Psichologai aiškina, kad karnavalai atsirado kaip būdas apeiti bažnyčios draudimus. Pasislėpus po kauke, (čia ne aš, o kažkas kitas), buvo galima išleisti slopinamą seksualumą į laisvę nebijant pasmerkimo.

Šiuolaikinė kultūra taip pat stengiasi susigrąžinti kūniškumą. Kūno rengybos, SPA centrų, šokių studijų populiarumas – visa tai kompensuoja kūniškumo trūkumą.

Šiuolaikinis žmogus per daug atsiskyręs nuo savo kūno, o šokis suteikia galimybę atgauti jį.

Šių dienų vyrams ir moterims tenka vaidinti gana mišrius vaidmenis, tuo tarpu šokis reikalauja griežtos lyčių identifikacijos – šokant su pora ar be jos.

Atsiverti permainoms

Šokantys žmonės mėgaujasi galimybe prisiliesti prie kai ko daug gražesnio nei mūsų kasdienybė. Šokis susijęs emocijų, o ne minčių judesiais. Pasak A. Giršono, šokant plečiasi suvokimas, mes galime pajusti savo asmenybės vientisumą. Nelieka prieštaravimų tarp intelektualaus, analitinio ir emocinių savęs suvokimo būdų.

Daugelis iš mūsų pajaučiame norą šokti vien stebėdami baleto spektaklį, sportinių šokių, hiphopo ar folkloro šokėjų pasirodymus. Tačiau ne kiekvienas leidžiame sau pagalvoti: “Aš irgi galiu.” Pradėti šokti – tai reiškia atsiverti permainoms, pradėti keistis iš vidaus.

Bet kokie pokyčiai suaugusio žmogaus gyvenime reikalauja drąsos, ir ne kiekvienas tam sugeba ryžtis. Tačiau šokdamas žmogus susilieja su savimi dabartiniu. Tai labai svarbus ir retas išgyvenimas. Kas tai patyrė, yra dėkingi šokiui būtent už šį susiliejimą.

Nematoma tampa matoma

Šokis, pasak judesio terapeutų, moko mus suprasti savo kūno kalbą, padeda atrasti turimus gyvenimiškuosius resursus. Atkurdami dialogą su pačiu savimi, mes mokomės suprasti ir išreikšti savo jausmus. Vienas iš tokios terapijos būdų – tai šokio improvizacija, kurios metu vyksta pasąmonės dalies (fantazijų, sapnų, prisiminimų) išraiška simboliniais judesiais. Mes atidarome duris į savo vidinius psichologinius resursus.Kai judame spontaniškai, tai, kas yra pasąmonėje, tampa matoma, ir įgauna formą…

Žinosi – pravers

Prieš 32 metus UNESCO sprendimu balandžio 29-oji buvo paskelbta Tarptautine šokio diena. Ši data pasirinkta todėl, kad tą dieną 1727 metais gimė prancūzų baletmeisteris, garsus choreografinio meno reformatorius ir teoretikas, vadinamas šiuolaikinio baleto tėvu, Žanas Žoržas Noveris (Jean-Georges Noverre).

Andromeda Milinienė, „Vakarų ekspresas“

Dalios Vasiliauskytės nuotr.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kristijono Donelaičio skaitykloje atidaryta ekslibrisų mokyklėlė „Grafikos kūrimo stovykla – studija“ ir surengta pirmoji edukacinė pamoka „Pamario krašto atpažinimo simbolis – vėtrungės“.

Ekslibrisus kūrė Pamario ir M. Jankaus pagrindinių mokyklų mokiniai. Grafikos kūrimo subtilybių vaikus mokė Šilutės rajono vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojas Andrius Sirtautas.

Edukacinės pamokos dalyviai susipažino su ekslibrisų kūrimo technika, jaukioje erdvėje kūrė ekslibrisus ar kitus grafikos darbus. Užsiėmimas ne tik įtraukė, leido išbandyti savo jėgas, atskleisti kūrybiškumą, fantaziją, bet ir atnešė smagaus šurmulio, suteikė galimybę dalintis mintimis, įspūdžiais, idėjomis.

Edukacinių užsiėmimų tikslas – formuoti vietos knygos ženklo – ekslibriso tradicijas, pažintiniais, edukaciniais, meniniais, istoriniais aspektais papildyti Pamario krašto kultūros vertybes, ugdyti jaunosios kartos kultūros paveldo tapatumo vertės suvokimą ir puoselėjimą.

Kūryba išlaisvina, padeda atrasti save, atskleisti talentus. Be to, kuriant grupėje, tai ir puikus būdas bendrauti, skleisti teigiamas emocijas, kurių edukacinės pamokos metu tikrai netrūko. Tikėtina, kad tokie užsiėmimai kažkam gali tapti kelio į profesionalų meno pasaulį pradžia.

2014 m. viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose bus surengta daugiau edukacinių užsiėmimų „Grafikos kūrimo stovykloje – studijoje“ užsiėmimai, jie vyks gegužės, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Į juos bus kviečiami dalyvauti Pamario krašto vaikai (nuo 12 metų), jaunimas ar net suaugusieji ir sukurti savo ekslibrisą. Geriausius darbus numatoma pristatyti visuomenei parodoje.

Dėl išsamesnės informacijos ar noro dalyvauti edukaciniuose „Grafikos kūrimo stovyklos – studijos“ užsiėmimuose prašome paskambinti tel. (8 441) 78214 ar parašyti el. paštu bnijole@silutevb.lt , loretal@silutevb.lt arba užsukti į Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką, Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyrių (III a.).

Dalios Vasiliauskytės nuotr.

Miškų gaisringumo žemėlapis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiojoje šalies dalyje miškų gaisringumas jau pasiekė ketvirtą klasę – didelis gaisrų pavojus (žiūrėti žemėlapį).

Pavojingiausia padėtis – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, tačiau ne ką mažesnis gaisrų pavojus yra Šilutės ir Veisiejų urėdijų prižiūrimuose miškuose.

Didelis gaisrų pavojus daugumoje Lietuvos rajonų išliks ir per kitas dvi paras.

LHMT

Macikų seniūnaičio rinkimai vyks gegužės 14 d. 17 val. (Vilties g. 2, Macikų kaimas), Naujakurių – tą pačią dieną 18 val. (Komunarų g. 25).

Organizuoti seniūnaičių rinkimus pavesta Šilutės seniūnui.

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-516.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės bibliotekininkams būtų neįdomu būti paprastais bibliotekininkais. Todėl ir savo ateitį jie sieja su naujų paslaugų bei kūrybinės veiklos plėtra.

Pirmadienį įvykusiame pokalbyje prie apskrito stalo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė apžvelgė įstaigos veiklą, pristatė bibliotekos plėtros viziją.

Projektiniame pasiūlyme (arba vizijoje) numatyta rekonstruoti F. Bajoraičio bibliotekai perduotą prie jos prisišliejusį pastatą (Tilžės g. 12), įrengiant jame menų kūrybines dirbtuves, dvi parodų galerijas, edukacijų laboratoriją, motinos ir vaiko kambarius ir kt. Bibliotekininkai taip norėtų iš dalies pertvarkyti savo pagrindinio pastato (Tilžės g. 10) patalpas, įrengti jame liftą.

Taip pertvarkyta ir išplėsta biblioteka, anot D. Užpelkienės, taptų tikru kultūros židiniu rytinėje miesto dalyje.

Paskaičiuota, kad tokia rekonstrukcija kartu su reikalingos įrangos įsigijimu gali atsieiti gerokai per 5 mln. litų.

Kultūros ministerijai jau pateikta taip vadinama nulinė paraiška dėl finansinės paramos iš ES struktūrinių fondų.

Vis dėlto D. Užpelkienė nesiryžo prognozuoti, kada Šilutės bibliotekininkams gali pavykti įgyvendinti savo svajonę.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Vilmos Griškevičienės manymu, Savivaldybė pirma turėtų pasirūpinti Kultūros ir pramogų centro pertvarkymu ir modernizavimu, o tik po to imtis bibliotekos plėtros.

Susijęs: „Tikslas – turėti Šilutėje modernų kultūros centrą“

Nemuno deltos regioninio parko direkcija 2014 m. balandžio 29 d. 17.30 val. organizuoja susitikimą su laivų, katerių ir kitų plaukiojimo priemonių savininkais.

Bus kalbama apie naują plaukiojimo tvarką saugomose teritorijose, Nemuno deltos regioniniame parke. Taip pat kviesime į laivų paradą, kuris vyks 2014 m. gegužės 24 d. Uostadvaryje. Tarsimės, diskutuosime.

Susitikimas vyks Šilutės uosto kavinės terasoje.

Daugiau informacijos telefonu 8 441 75050 arba el. paštu info@nemunodelta.lt.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienio pavakarę Šilutėje nugriaudėjo motociklininkų sezono atidarymas.

Renginį organizavo Šilutės motociklininkų klubas „Hellions“.

2014-04-26

Penktadienio atsivėrimai su lyriniais nukrypimais.

Paklausiau vakar Šarūno (Laužiko),
Kada man skirtų laiko (interviu).
O šis man pasiūlė eiti (ne, ne ten, kur galbūt pagalvojot)
Pas sekretorę (tartis).

Tai gražu (pamaniau sau) -
Nejau pats negali (nuspręsti)?
Ir man pakilo (ne, ne tai, apie ką galbūt pagalvojot)
Didelis noras (daugiau sužinoti).

Labai troškau gauti (daugiau informacijos),
Patirt kažką naujo (iš mero dienotvarkės).
Todėl paprašiau sekretorės (tikrai ne to, apie ką galbūt pagalvojot),
Bet ji nesutiko (atskleist paslapties).

Kaip visada, be pykčio,
Orestas

P.S. Šiandien minima Pasaulinė pingvinų diena.
Daugiau apie tai – portale grynas.lt, str. „Minima Pasaulinė pingvinų diena – ko apie juos nežinojote?“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Penktadienį Klaipėdoje vykusiame Lietuvos medicinos darbuotojų dienos minėjime ne kartą skambėjo ir Šilutės vardas: net trims rajono medikams suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Nusipelniusio gydytojo vardas suteiktas 40 metų Šilutės ligoninėje dirbančiam ortopedui traumatologui Aduliui Valodskai.

Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir garbės ženklas įteiktas Švėkšnos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojai Sigitai Daučienei (darbo stažas 32 metai).

Nusipelniusiu darbuotoju taip pat paskelbtas Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Vytautas Žvirblis (Šilutės ligoninėje dirba 32 metus).

Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjai Vaidilutei Intinei ir šio skyriaus vyresniajai slaugytojai Renutei Misiukonienei įteiktos Premjero Algirdo Butkevičiaus padėkos.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Kitą savaitę Šilutės mieste, Lietuvininkų gatvėje, planuojama nužymėti bent vieną naują dviračių taką.

Tiesa, kol kas nesutariama, kuriuo centrinės gatvės šaligatviu – šiauriniu ar pietiniu turėtų vingiuoti naujasis takas. Anot Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko, galutinai dėl to bus nuspręsta kitą savaitę.

Dviračių taką planuojama nužymėti nuo Lietuvininkų gatvės pradžios ties Savivaldybe iki sankryžos su Taikos ir Eglių gatvėmis.

Susijęs: ‘Nuspręsta: Lietuvininkų gatvėje bus dviračių takas”

NDRP nuotr.

Kiekvieną pavasarį Nemuno deltos regioninio parko direkcija kviečia moksleivius į talkas saugomoje teritorijoje. Renkamos šiukšlės žvejų mėgėjų lankomose vietose. Šitaip siekiama padaryti Nemuno deltos regioninio parko saugomą teritoriją švarią, kad niekam nebūtų gėda sulaukus naujų lankytojų, praneša Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

Šią savaitę talkose dalyvavo 185 moksleiviai ir 10 mokytojų iš Rusnės pagrindinės mokyklos (51), Rusnės specialiosios mokyklos (22), Rusnės pradinės mokyklos (35) ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos (77). Pavyko išvalyti abi Atmatos upės pakrantes nuo Šyšos kaimo iki Uostadvario – 7 km ilgio ruožą. Moksleiviai taip pat „šukavo“ Skirvytės upės pakrantę nuo 2-sios betoninės krantinės iki Vytinės upės.

Nors šiukšlių, kaip visada, surinkta daug, tačiau pačiose žvejybos vietose jų būta gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Matyt, todėl, kad už šiukšles arčiau kaip 5 metrai iki žvejybos įrankių skiriama administracinė bauda.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija dėkoja moksleiviams už labai didelę pagalbą tvarkant saugomą teritoriją.

Daugiau nuotraukų:
“Talka Atmatos upės pakrantėje”,
“Talka Atmatos upės kitoje pakrantėje”,
“Talka Skirvytės upės pakrantėje”

Usėnų 'verpstės'.(Šilutės r. savivaldybės nuotr.)

Jau vyksta projektavimo ir pasiruošimo statyboms darbai.

Katyčių gyvenvietėje yra seni nuotekų valymo įrenginiai, kurie šiuo metu neeksploatuojami, juos numatoma išardyti ir pastatyti naujus. Tuo tarpi Usėnuose nuotekų valyklos visai nėra.

Nuotekų valymo įrenginių statybai Usėnuose ir Katyčiuose skirta beveik 2,5 mln. litų finansinė parama iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto.

Rangos darbus vykdys konkursą laimėjusi Šilutės UAB „Stamela“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Rajono savivaldybės valdančioji dauguma nepalaikė siūlymo išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo Šilutės kraštotyros muziejaus pastatus, o sprendimo projektas dėl vietos gyventojų apklausos, ar jie pritartų, kad minėti statiniai būtų perduoti miesto bendruomenės reikmėms, iš viso nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.

Devynių tarybos narių pasirašytas teikimas su sprendimo projektu dėl vietos gyventojų apklausos Tarybos sekretoriate buvo užregistruotas šį trečiadienį, iki posėdžio likus daugiau kaip 24 val. Tačiau tarybos sekretorius Jonas Jaunius pasirūpino, kad šis sprendimo projektas nebūtų įtrauktas į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, mat, jo manymu, sprendimas dėl apklausos organizavimo prilygsta norminio pobūdžio teisės aktui, todėl jo projektas pirma turi būti apsvarstytas komitetuose…

Gegužės mėnesį Tarybos komitetų posėdžiai numatyti 20, 21 ir 22 d.

Kitas su muziejaus pastatais susijęs sprendimo projektas – dėl privatizuojamų objektų sąrašo pakeitimo, išbraukiant iš jo muziejaus pastatus, – nors ir buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę, tačiau balsuojant tam nebuvo pritarta.

Už tai, kad muziejaus pastatai būtų išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo, balsavo opozicijos dvyliktukas: Algirdas Balčytis, Vladas Kainovaitis, Algirdas Gečas, Arvydas Jakas, Steponas Kazlauskas, Antanas Kubaitis, Vytautas Laurinaitis, Jonas Purlys, Alfonsas Vanagas, Edvardas Vitkauskas, Saulius Vytuvis ir Daiva Žebelienė.

Algimantas Čeponis, Gintaras Bružas, Genovaitė Kimbrienė, Birutė Kleinaitė, Vaidas Pavilonis, Darijus Pundžius, Juozas Sauspreškis, Stasė Skutulienė, Darius Soščeka, Saulius Stankevičius ir Povilas Tunaitis balsavo „prieš“, Virgilijus Pozingis, Vincenta Bubilienė, Albina Bumblauskienė ir Šarūnas Laužikas susilaikė.

Tarybai balsų dauguma nepritarus privatizuojamų objektų sąrašo pakeitimui, šis sprendimo projektas pakartotiniam svarstymui Tarybai galės būti teikiamas ne anksčiau kaip po 3 mėn. (Tarybos veiklos reglamentas, 196 str.), nebent dėl jo pasirašytų 14 Tarybos narių.

Primename, kad Šilutėje įsteigta nauja asociacija, kuri norėtų muziejaus pastatų komplekse įkurti miesto bendruomenės namus.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Interneto svetainės www.manobalsas.lt klausimyno pagrindą sudaro visuomenei svarbūs klausimai iš įvairių sričių – švietimo, sveikatos apsaugos, ekonomikos, užsienio politikos, kultūros.

Atlikę trumpą testą, sužinosite, kurie politikai ar partijos yra arčiausiai jūsų pažiūrų. Galbūt tai padės jums apsispręsti, už ką balsuoti per gegužę vyksiančius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Kam įdomu – prašom: www.manobalsas.lt