silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Gamtininkai jau kviečia pasirūpinti inkilais, nes juos reikia kelti kuo anksčiau, kad paukščiai suspėtų prie jų priprasti, pasirinktų tinkamas perėjimo teritorijas. Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo dekada.

Inkilai kalami iš lentų (tinka ir naudotos lentos), daromi iš tuščiavidurių stuobrelių, taip pat iš molio. Pastarieji būna ilgaamžiai.

Inkilai turi būti tvirti, sandarūs, saugūs. Ypač svarbu, kad nebūtų skilusi priekinė inkilo lentelė, nes tokiame plyšyje įstringa paukščių kojos ir jie žūsta.

Geriausias ir lengviausias būdas inkilams į medžius kelti – prie jų pritaisyti standžios vielos kablius, kurie užkabinami kartele su šaka gale. Prie pastatų, stulpų ar karčių juos galima prikalti. Keliant inkilus būtina pagalvoti, ar tokioje vietoje galėtų būti natūrali drevė, ar paukščiams tinka medžio laja, ar inkilą laikantis medis nesvyruoja nuo mažiausio vėjelio.

Zylėms, musinukėms inkilai keliami 3-4 metrų aukštyje prie aikštelių, kirtaviečių, upelių, linijų ar kelių. Beje, inkilus smulkiesiems paukščiams reikia kelti ne dažniau kaip kas 50 metrų, o kitiems – pavieniui, jiems tinkamose vietose. Naminėms pelėdoms inkilai keliami prie miško kirtaviečių, retmių, bet ne jų pakraštyje. Pelėdų poros nariai laikosi atskirai, kai patelė peri, patinėlis būna netoliese, todėl jam labai tiktų antras inkilas. Keliant inkilus antims klykuolėms ir didiesiems dančiasnapiams dažnai padaroma klaida – inkilai kabinami virš vandens palinkusiuose medžiuose. Žinoma, kartais paukščiai čia apsigyvena, tačiau jiems labiausiai patinka už 50 metrų nuo vandens telkinio miške 5-8 metrų aukštyje iškeltas inkilas. Priskristi prie jo turi būti palikta pakankamai erdvės. Inkilai žalvarniams keliami prie kirtaviečių, miško retmėse – reikėtų žinoti vietas, kur šie paukščiai lankosi ir iš anksto pasirūpinti jų perimvietėmis.

Kadangi netoli miestų, gyvenviečių daug inkilų nukenčia nuo genių (paprastai nuo didžiojo margojo genio), kurie ne tik padidina jų angas, bet ir išplėšia perinčių paukščių lizdus, inkilus galima apsaugoti, apie jų landas apkalant 2-3 cm pločio skardos žiedą. Nuo kiaunių ir genių apsaugo ir prie landos pritvirtinta plastikinio vamzdžio nuopjova.

Inkilai paukščiams Lietuvoje keliami jau daugiau kaip 100 metų. Didžiausia paskata tam buvo prof. Tado Ivanausko iniciatyva ir inkilų kėlimo šventės. Tokios šventės 1922-1923 m. vyko Kaune ir jo apylinkėse, po to paplito po visą šalį.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

am.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

10-ties nevyriausybinių organizacijų, vienijančių iš viso apie 800 narių, kreipimasis į Savivaldybės tarybą dėl Šilutės kraštotyros muziejaus pastatų išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo bei jų perdavimo naudoti miesto bendruomenei jau pakeliui į Tarybos sekretoriatą.

Miesto visuomenininkai susitelkė bendram tikslui po to, kai Šilutės rajono savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, nepaisydama kelių nevyriausybinių organizacijų prašymo išsaugoti muziejaus pastatus miesto bendruomenei, šių metų sausio 30 d. nusprendė įtraukti juos į privatizuojamų objektų sąrašą.

Kreipimesi primenama, kad dauguma Šilutės miesto nevyriausybinių organizacijų yra registruotos privačiuose butuose ir neturi patalpų savo veiklai, todėl patalpų susirinkimams yra priverstos prašyti švietimo, kultūros ir verslo įstaigose, kai tuo tarpu Savivaldybės tarybos veikloje dalyvaujančios politinės partijos „valdiškomis“ patalpomis metų metais naudojasi nemokamai.

Į Šilutės bendruomenės asociaciją besiburiančios visuomeninės organizacijos prisiima sau įsipareigojimą prižiūrėti ir išlaikyti kraštotyros muziejaus patalpas.

Čia jos norėtų įkurti miesto bendruomenės namus, kuriuose rengtų susirinkimus, organizuotų įvairius renginius, edukacinius užsiėmimus ir kt. Bendruomenės namų durys bus atviros tiek jaunimui, tiek ir vyresniojo amžiaus žmonės.

Primename, kad Šilutės kraštotyros muziejaus pastatai į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtraukti vien tik Laužiko koalicijos pastangomis. Opozicijos 12-tukas tokiam sprendimui nepritarė.

Vieną pagrindinių argumentų, kodėl reikia privatizuoti šį kultūros paveldo objektą, posėdyje išsakė Šilutės „darbiečių“ lyderis Saulius Stankevičius: Savivaldybei žūtbūt reikia prasimanyti pinigų skoloms už seniai atlinktus rangos darbus padengti.

Už tai, kad muziejaus pastatai būtų įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą balsavo šie Tarybos narai: Virgilijus Pozingis, Algimantas Čeponis, Gintaras Bružas,Vincenta Bubilienė, Albina Bumblauskienė, Genovaitė Kimbrienė, Birutė Kleinaitė, Šarūnas Laužikas, Vaidas Pavilonis, Darijus Pundžius, Darius Soščenka, Saulius Stankevičius ir Povilas Tunaitis. Du iš Laužiko koalicijos sausio 30-osios posėdyje nedalyvavo.

Lietuvininkės ūkininkės rengdavosi juodais drabužiais, bet labai rūpinosi savo šukuosenomis. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr.)

Lietuvininkės moterys dar nežinojo, kas ta Tarptautinė moters diena, tačiau ne veltui pavasarį bažnyčiose vykdavo maldos už moterį diena. Tačiau Klaipėdos krašto tyrinėtojai sako, kad iš lietuvininkės moters galime pasisemti stiprybės – ištikimybės gimtinei, jos kalbai, šeimai, pareigai. Kantrybės, ištvermės, gyvenimo ir darbo prasmės suvokimo. Ne tik didžioji darbų našta gulė ant jų pečių, ir rankose dažniausiai buvo pinigai – lietuvininkių pasaulėjauta, garbės supratimas darė didelę įtaką vyrams ir svarbiausiems jų sprendimams. Ir dar: lietuvininkės labai puoselėjo savo grožį.

Drabužis – tapatybės ženklas

“Drabužis – taikus ginklas, būręs, stiprinęs Klaipėdos krašto lietuvius, padėjęs jiems atsispirti vokietinimo įtakai. XIX a. II pusėje – XX a. pr. Mažosios Lietuvos gyventojų tradicinė kultūra patyrė įvairius raidos pokyčius lėmusių sukrėtimų. Sustiprėjusi krašto germanizacija, tautinis lietuvininkų nevienalytiškumas, liaudies tradicijas pamynusių sakytojų veikla, pačių lietuvininkų noras lygiuotis į miestiečius vokiečius, pramonės augimas keitė gyvenimo būdą ir požiūrį į tautinę tapatybę. XIX a. lietuvininkės pačios audė, siuvosi drabužius, juos siuvinėjo, tuo stebindamos ir žavėdamos svetimtaučius”, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja dr. Aušra Kavaliauskienė.

Muziejininkė sakė, jog rankų darbo drabužiai buvo patvaresni už pirktinius, todėl buvo branginami ir tarnavo visą gyvenimą. Lietuvininkių apranga buvo vertinama aukščiausiuose Prūsijos valdžios sluoksniuose. Kai ragainiškės sveikino Frydrichą Vilhelmą IV, atvykusį į Lietuvą, kronprinco žmonai padovanojo skarą ir prijuostę su juostoje įaustu tekstu: “Ištikimos lietuvininkės iš meilės ir pagarbos tau dovanoja.”

Drabužių puošnumas, jų atributai skirtingais laikotarpiais atskleidė moterų socialinį statusą. XVIII- XIX a. I pusėje lietuvininkės pasirišdavo iki šešeto lengvų prijuostėlių ant keleto sijonų. Pagal laikmečio madą jos išsiuvinėdavo marškinių raštus. Moterys elegantiškai vaikščiojo su balta skepetėle rankoje, kad galėtų pamojuoti išvykstantiems svečiams. Yra hipotezių, kad Klaipėdos krašto moterys anksčiau už kitas lietuves ėmė jodinėti žirgais. Etnografė sakė, kad raitos jos pasitikdavo svečius. Pelkėtomis vietovėmis ar smėliu vežimaičiais važinėti buvo nepatogu.

XIX a. antroje pusėje, prasidėjus germanizavimui, kaimo bendruomenė būrėsi ūkininkų šeimose, kur susirinkimų vadovai skleidė evangelikų liuteronų religines tiesas, mokė moteris giedoti, melstis, dorovingai gyventi. Surinkimininkai griežtai pasmerkė senovinius papročius, pasakas, dainas, tautinius šokius, vakarėlius. Oficialiai, per spaudą, uždraudė nešioti ryškius drabužius, ir moterys ėmė dėvėti juodą kostiumą. Raudoną spalvą galėtume rasti nebent pamušale, tačiau jos bent siūdinosi drabužius, pabrėžiančius taliją.

Konfirmacija arba Pirmoji komunija buvo tarsi įžengimas į moterystę, kai jau buvo galima dėvėti aksomo, šilko, brokato drabužius, tačiau tik ūkininkaitės galėjo tai sau leisti. O samdinės, “liuosininkės” ir kampininkės rengėsi kur kas kukliau.

Etnografė sakė, kad kraičio skrynia į valstiečio sodybą atkeliavo maždaug nuo XVIII a., buvo ąžuolinės, labai sunkios, su apkaustais, ornamentuotos, vėliau jas buvo imta puošti gyvybės medžio simboliais. Skryniose lietuvininkės laikė ne tik audinius savo, vyro ir būsimų vaikų aprangai, drabužius, bet ir relikvijas – žiedus, vainikėlius, amuletus, šeimos ženklus. Kaip ir drabužiai, baldai buvo tamsaus kolorito. Vėliau jie buvo ryškesni, mėlyni, raudoni. Atsivežtinės iš užjūrio lovos – su baldakimais, virtuvės spintelės – atviros, kad būtų matyti prabangūs indai.

Mėgdžiojimai ir autentika

Pasak A. Kavaliauskienės, į bažnyčią ūkininkaitės eidavo ryšėdamos šilkinėmis skepetomis su kutais, o vilnonėmis galvas dengė pamaldžiausios moterėlės, vadintos išimtininkėmis. Tarp jų buvo galima išvysti moterų su primočiais, arba su apvaliai aprištomis galvomis. XIX a. populiarus galvos apdangalas buvo muturas, marčią muturiuodavo nuėmus nuotakos vainiką.

Ieva Simonaitytė rašė, jog XX a. I pusėje lietuvininkės, nusižiūrėjusios į vokietes, pamėgo skrybėlaites. Tokia Ėvė Grunvaldienė, buvusi neturtinga, grįžusi iš Vokietijos, puikavosi skrybėle su “visa lysve gėlių”.

“Tik mūsų kraštietės nešiojo delmonus – kišenę, prisegamą dešiniajame juostos šone, po prijuoste. Senesniais laikais delmonus siūdavo siuvėjai, šilko siūlais išsiuvinėdami dvigalius žalčius ar dar ką. XVIII a. aukštuomenės moterys pamėgo delmonuose siuvinėti gėlių motyvus, puošti stiklo karoliukais. Moterys mūvėjo ir tik šiam kraštui būdingas riešines, kad apsaugotų rankas nuo drėgnų vėjų žvarbos.

Baltos palaidinės buvo saugomos moterų įkapėms, marškiniai buvo dovanojami vestuvių proga. Didelis dėmesys skirtas įžegnojimo apeigoms, tačiau matėsi tik marškinių apykaklė po juodu, trumpu švarkeliu, vadintu jaku. Po įžegnotuvių merginos palaidų kasų nebenešiojo, kasas pynė ir suko aplink galvą vainiku”, – sakė etnografė.

Mažosios Lietuvos kaime XIX a. pab. – XX a. pr. per vestuves nelabai paisiusios griežtų surinkimininkų priesakų nuotakos mūvėjo plonas juodas kojines, juodas lakuotas kurpes, juosėsi smulkiomis klostelėmis, naujoviškais raštais, šikvilnėmis austais sijonais, o prijuostė būdavo šilkinė, rožėta.

Motinos vaikams skiepijo gimtąją kalbą

E. Barauskienė sakė, kad Klaipėdos kraštą lietuvišką išlaikė motinos kalba, ji leido nenutautėti. Lietuvybę išlaikyti padėjo kiekviename kaime – Vanaguose, Priekulėje, Plikiuose, Lankupiuose – įsikūrusios kultūros, švietimo draugijos. Jų nariai palaikė ryšį su Didžiosios Lietuvos šviesuoliais, kvietėsi iš ten istorikus, aktorius.

“Čia buvo žinoma, kas yra Bachas, Gėtė, Prūsijos karaliai, bet niekas nežinojo apie Lietuvos kunigaikščius. Draugija “Aukuras” steigė lietuviškas bibliotekėles ir net aktorių mokyklą. Kitos leido vadovėlius mokykloms apie Klaipėdos krašto geografiją, istoriją, steigė privačias lietuviškas mokyklas”, – sakė E. Barauskienė.

Ji sakė, kad lietuvininkai vaidino spektaklius pagal Vydūno kūrinius, šoko tautinius šokius. Giesmynuose buvo ir pasaulietinių dainų, poezijos, ne tik apie Dievą, šventųjų gyvenimą. Donelaitis apie 1740 metus bažnyčioje statė vargonus, prieškariu lietuvininkai grojo smuikais ir kanklėmis, o bažnyčiose buvo triūbų orkestrai.

Tiesi nugara

“Mano tėvas buvo lietuvininkas. Žemaitė mamytė buvo jo trečioji žmona, ir pirmosios žmonos vaikai buvo jos amžiaus. Bet jis du kartus buvo tapęs našliu, reikėjo moters vaikams ir ūkiui prižiūrėti”, – sakė E. Barauskienė, prisiminusi, kad kiti jos broliai, seserys buvo pakrikštyti Švėkšnos katalikų bažnyčioje, nes tėvas, būdamas tolerantiškas, davė žmonai valią. Likusią našlaite Editą kūma pakrikštijo Saugų liuteronų bažnyčioje.

“Pažinojau Ėvę Simonaitytę. Mes, vaikai, matydami, kad prastai auga jos rožynas, eidavome jo ravėti. Pažinojau jos gimines, kai kurie nutautėjo, iš Maižio Meižys pasidarė, sakė, kad Ieva – Simoneit, ir yra vokietė. Iš esmės mes esame vieni ir tie patys, tik tėvų kultūrinis pasirinkimas kitoks”, – sakė E. Barauskienė.

Anot pokalbininkės, I. Simonaitytės kūryboje atsispindi moters orumas, nors ji ir būtų pati “biedniausia”, iš vargingiausio Klaipėdos krašte Vanagų kaimo. Ėvė konfirmacijai drabužius skolinosi. Ji buvo mergos vaikas. Gimus kūdikiui, vieniša motina gaudavo valdžios išlaikymą.

“Bet ką reiškia jos, raišo žmogaus, nebaigusio mokyklos, prigimtis, temperamentas, vidinis ryžtas. Ieva buvo stragi, tiesi. Krašto tyrinėtojas Domas Kaunas sakė: “Bjauri boba.” Kaip pažiūrėsi: talentui nesvarbu, ką apie jį kalba”, – sakė E. Barauskienė.

Priminė sceną iš romano “Vilius Karalius”. Vilius, grįžęs iš karo, pirmiausia nuėjo pas samdinę. Išdidžiai jo mamai buvo nesmagu marčiai liepti daryti tvarką, bet jaunoji Karalienė nesižemino, nepriekaištavo, nekėlė scenų. Tokia nesilankstanti lietuvininkės siela.

Marių moterys

“Dailės kūrinių, kurie vaizduoja senąjį Klaipėdos kraštą, gamtą, gyventojus, yra tikrai nemažai. Lietuvininkės paveiksluose dažniausiai nutapytos dirbančios įvairiausius darbus, bet ryškiausias akcentas – tai žvejų žmonos, taisančios tinklus, dorojančios bei rūkančios žuvį. Ir -išlydinčios į žvejybą vyrus arba sustingusios kopose, žvelgiančios į jūros platumas, laukiančios sugrįžtančiųjų, persmelktos nerimo. Tai paprastos moterys, apsirengusios kasdieniais drabužiais”, – sakė menotyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Pasak jos, be kasdienio, sunkaus ir pavojingo gyvenimo scenų drobėse matome ir šiek tiek šventinių vaizdų, kaip antai Karaliaučiuje gimusio tapytojo Makso Rentelio paveiksle “Žvejų šokis užeigoje”. Yra drobių su pasipuošusiomis pamaldoms poromis.

“Man įdomus tapytojo Hanso Kalmėjerio paveikslas “Marių mergaitė”, kur ant aukštos kopos sėdi jauna mergina su geltonu vainiku, kraštui būdinga šukuosena, drabužiais. Paveikslo istorija susijusi su realiu personažu, žvejo ir pribuvėjos dukra Marta, kuri keletą vasarų patarnavo svečiams Tomo Mano vasarnamyje Nidoje”, – sakė pokalbininkė.

Lietuvininkės portretą pagražina pati gamta: pamarys, kopos, miškai, ypatinga šviesa. Dailininko Rudolfo Pėteraičio kompozicijoje, taip pat pavadintoje “Marių mergaitė” – mažytė figūrėlė plevėsuojančiais drabužiais, peizažas su banguojančia jūra, vėjo šiaušiamais medžių lapais. Tai galėtų būti šio krašto merginos simbolis.

“Paveikslai dažniausiai buvo vėlyvojo impresionizmo, XIX a. pab. – XX a. I pusės realistinės drobės. Reikėtų paminėti įžymius Nidos dailininkų kolonijos svečius. Garsiausias jų buvo ekspresionistas Maksas Pechsteinas, nuo 1909 m. net šešias vasaras lankęsis Nidoje. Jis pateikė naują, šio krašto menininkams nebūdingą moters vaizdavimo būdą: nutapė nuogas merginas kopose, spalvingus, laisvos stilistikos paveikslus. Iš natūros tapyti buvo neįmanoma, tai menininkas pasitelkė vaizduotę. Į Nidą atvykusio ekspresionisto Karlo Šmito Rotlufo darbai sukėlė tam tikrą sambrūzdį dailininkų kolonijoje. Iš tikrųjų įdomu, kad galime pamatyti tą patį laikotarpį, atvaizduotą skirtingai ir netradiciškai”, – sakė menotyrininkė.

Ivona Žiemytė, ve.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje šiandien pradėta išduoti leidimus verslinei stintų žvejybai Nemuno žemupyje. Tad po dienos kitos, kurių žvejams prireiks įrangai į upių pakrantes susivežti ir žvejybos vietoms įsiruošti, jau turėtume sulaukti ir žinių apie pirmuosius laimikius.

Rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydys Švagždys prieš dvi savaites prognozavo, kad šį pavasarį stintų antplūdis Nemuno deltoje neturėtų būti toks gausus, kaip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus, kai žvejybos verslininkų dienos (nakties) laimikiai buvo skaičiuojami dešimtimis tonų. Be to, esama didelės tikimybės, kad į tinklus paklius daug smulkios žuvies.

Prie pastarosios išvados mokslininkas priėjo, įvertinęs stintų išteklių gausumo cikliškumą ir šiųmetės žvejybos pasiekimus Baltijos jūros priekrantėje: šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių sugauta mažiau, jų būta gerokai smulkesnių.

Susijęs: “Potvynis baigiasi dorai nė neprasidėjęs”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ketvirtadienį serijoje iki trijų pergalių santykius toliau aiškinosi Kauno „Žalgiris-2“ ir Šilutės „Šilutė“. Prieš šią dvikovą 2:1 pirmavo Tomo Masiulio auklėtiniai, tačiau pamario komanda deklaravo, kad į Kauną važiuoja tik pergalės. Po įnirtingos kovos šilutiškiai savo pasiekė – rungtynes laimėjo rezultatu 84:64 ir išlygino serijos rezultatą 2:2.

Rungtynės prasidėjo šeimininkų nokautu – sužaidus 4 minutes šilutiškiai pirmavo 13:2. Prie šio spurto daugiausiai prisidėjo 6 taškus pelnęs Vytautas Kamarūnas. Įpusėjus ketvirčiui „Žalgirio“ dubleriai skirtumą kiek apmažino, bet tada 6 taškus iš eilės pelnė Nerijus Anglickis, dar du pridėjo Evaldas Šaulys ir kėlinį svečiai iš pajūrio laimėjo 24:14.

Antrajame ketvirtyje vaizdas pasikeitė kardinaliai. Nors po pirmųjų trijų minučių komandas skyrė tas pats dešimties taškų skirtumas (18:28), tačiau trys tikslūs Martyno Echodo reidai inicijavo jaunųjų žalgiriečių spurtą 11:1 ir kauniečiai priartėjo iki minimumo (29:30). Iš letargo miego šilutiškius pažadino V. Kamarūno dvitaškis, tritaškį pridėjo Edgaras Sosnovskis, bet rezultatyviomis atakomis atsakę žalgiriečiai svečiams nutolti neleido (33:35). Kėlinio pabaigoje dvitaškį į kauniečių krepšį įrideno Arnas Kazlauskas, netiksliu tritaškiu atsakė Vytenis Jasikevičius ir prieš ilgąją pertrauką švieslentė rodė „Šilutės“ pranašumą 37:33.

Antroje rungtynių pusėje toliau virė atkakli kova. Po Donato Tarolio dėjimo „Žalgiris-2“ priartėjo iki 39:42, o po tikslių Vytenio Jasikevičiaus ir Aleho Kojenetso baudų metimų komandas teskyrė 1 taškas (43:44). Antroje ketvirčio pusėje A. Kazlauskas ir Deividas Pukis pataikė po tritaškį metimą, E. Šaulys įdėjo kamuolį iš viršaus ir „Šilutė“ vėl nutolo (47:55). Paskutinę minutę komandos apsikeitė tiksliais metimais – 49:57.

Lemiamą ketvirtį aikštės šeimininkai pradėjo itin agresyviai. Tritaškį pataikė Nerijus Barauskas, du taškus su pražanga pelnė Martynas Varnas (55:57). Į žalgiriečių pastangas A. Kazlauskas atsakė tritaškiu ir kiek apramino aistras (55:60).Porą minučių komandas skyrė 5 taškai, kol iniciatyvos ėmėsi Arvydo Straupio auklėtiniai – vieną baudos metimą pataikė N. Anglickis, tritaškį į „Žalgirio-2“ krepšį įskraidino Deividas Pukis, 4 taškus pridėjo E. Mološčiakas, iš viršaus įdėjo E. Sosnovskis ir komandas vėl skyrė dviženklis skaičius (57:72). „Žalgirio“ pastangas priartėti niekais pavertė sėkmingas E. Mološčiako žaidimas – po gynėjo taškų ir rezultatyvaus perdavimo skirtumas tarp komandų šoktelėjo iki rekordinio – 59:77. Paskutinę kėlinio minutę aikštėje pasirodęs Arnoldas Kuncaitis dvitaškiu dar labiau padidino šilutiškių persvarą. Rungtynes rezultatu 84:64 laimėjo „Šilutė“.

„Žalgirio-2“ komandoje išsiskyrė 13 taškų įmetęs Justas Tamulis. 11 pridėjo Martynas Echodas, 9 – Donatas Tarolis (9 atk. kam.).

Lemiamos serijos varžybos šeštadienį bus žaidžiamas Šilutėje.

nklyga.lt inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės mero Šarūno Laužiko moterų konservatorių viešą politinį antausį Tarybos opozicijos lyderis Arvydas Jakas atrėmė „gudria šypsena į akis“.

Š. Laužikas, reaguodamas į A. Jako domėjimąsi jo individualia veikla ir visuomenėje prieštaringai vertinamu europrojektu Ventės kaime, praeitą savaitę, per Savivaldybės tarybos posėdį, Tarybos moterų konservatorių – Albinos Bumblauskienės, Vincentos Bubilienės ir Birutės Kleinaitės rankomis viešai atsikirto: A. Bumblauskienė perskaitė TS-LKD frakcijos – prieš tai minėtų trijų moterų – paklausimą A. Jakui, kuriuo pamėgino sukelti abejonių dėl A. Jako veiklos skaidrumo: iškėlusios į viešumą politiko asmeninius turto ir piniginius reikalus, konservatorių moterys pareiškė abejojančios dėl A. Jako finansinės padėties ir dėl jo inicijuojamų dešimčių milijonų vertės Savivaldybės projektų ir paklausė, ar jis (A. Jakas) kartais nėra įgaliotas atstovauti UAB „AV Force“ interesams, o galbūt kaip kitaip yra susijęs su šia bendrove. Daugiau str. „Prieš Šarą užsimojęs nuo Šaro ir krisi(?)“.

A. Jakas, tesėdamas žodį, šia savaitę viešai atsakė į Tarybos moterų konservatorių paklausimą:

Paprastasis ruonis Ventės rage. (V. Eigirdo nuotr.)

Atidžiai stebintiems pamario gamtą ir jos fauną ornitologams Ventės rage niekada neteko matyti to, ką išvydo trečiadienio rytą. Kuršių mariomis iš Šiaurės ir Baltijos jūrų atplaukė ruonis. Ir ne bet koks, o itin retas, Šiaurės jūroje vedantis jauniklius, o Lietuvoje iš viso tik trečią kartą pastebėtas paprastasis ruonis, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. „Retas svečias iš Šiaurės – Ventės rage“ portale grynas.lt.

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas nufotografavo unikalų svečią nebuvėlį, besiilsintį, tikriausiai nuvargusį ir išsekusį, ant akmenų Kuršių marių priekrantėje, maždaug ties autobusų stotele.

Toje vietoje į marių gilumą yra nutįsęs nedidelis akmeningas kyšulys, kurį paprastai rytais būna aptūpę vandens paukščiai.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas telefonu pranešė „Šilutės ETA Žinioms“, kad visos didžiosios Nemuno deltos upės jau išsilaisvino iš ledų, ir vanduo nekliudomas teka į Kuršių marias.

Nemuno vandens lygis toliau mažėja, todėl, anot R. Renčeliausko, pavasarinis potvynis greičiausiai taip ir baigsis.

Ant kelio iš Šilutės į Rusnę prieš dvi dienas pasirodęs vanduo (trečiadienį jo gylis siekė 10 cm) irgi jau baigia nuslūgti.

Š. Laužiko šeimos verslui Ventėje šviečiasi graži ateitis. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas, vakarykštėje spaudos konferencijoje kritikuodamas politinius oponentus dėl pastarųjų užmojų statyti Šilutėje, mero žodžiais tariant, oro pilis, nurodė aiškią kryptį, kur turėtų būti nukreiptos europinės investicijos per ateinantį 2014 – 2020 metų finansinį laikotarpį.

Anot Š. Laužiko, būsimame finansiniame laikotarpyje prioritetas bus teikiamas verslumo, infrastruktūros ir transporto plėtros projektų finansavimui iš ES fondų, bet jokiu būdu ne sporto ar turizmo objektų statyboms, nebent jie būtų susiję su kokia transporto arterija ar aptarnavimo paslaugomis. Taip meras leido suprasti, kad Arvydo Jako taip peršamai turizmo, sporto ir pramogų centro statybai Šilutėje europinės paramos nėra nė ko tikėtis.

Užtat pačiam Š. Laužikui, tiksliau, jo šeimos verslui Ventėje, žinoma, jeigu iš tiesų bus taip, kaip jis teigia, šviečiasi visai graži perspektyva: „Vakarų krantas“ – ši Klaipėdos regiono transporto sistemos optimizavimo galimybių studija, anot mero, idealiai atitinka būsimo finansinio laikotarpio gaires. „Tai jeigu tai būtų transporto kelias nuo Ventės iki Šventosios ir kiti koridoriai, ir šalia jų kompleksiškai galėtų kurtis tam tikros verslo struktūros ir gauti finansavimą,“ – maždaug taip kalbėjo Š. Laužikas.

Galima drąsiai manyti, kad Š. Laužikas, būdamas Klaipėdos regiono plėtros tarybos narys ir Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkas, „Vakarų krantui“ neleis nugrimzti į užmarštį. Juolab kad Ventėje yra „Ventainė“ – Š. Laužiko šeimos valdomas poilsio ir laisvalaikio centras, kuriama meras, kaip fizinis asmuo, pradeda įgyvendinti prieplaukos infrastruktūros įrengimo, modernizavimo ir gerinimo projektą, finansuojamą tvarios žuvininkystės plėtrai regione skirtomis valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis. Šiam projektui skirta beveik 400 tūkst. litų parama.

Su šiuo projektu, kai kurių Savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujančių politikų manymu, gali būti susijęs ir praeitą mėnesį Taryboje priimtas sprendimas, suteikiantis vicemerui Virgilijui Pozingiui teisę išleisti Š. Laužiką atostogų (kada tik pastarajam jų prireiks – red. pastaba).

Pabaigai. Spaudos konferencijoje meras šiek tiek praskleidė paslapties, susijusios su jo individualia veikla Ventėje, šydą, nors tiesiai ir neatsakė į klausimą, ar jo verslo liudijimas apgyvendinimo paslaugoms teikti tebegalioja. Esą jis (verslo liudijimas) galioja jau daug metų, tačiau jis (Š. Laužikas) šioje situacijoje nematantis jokios problemos, nes, perfrazavus jo (mero) žodžius, individuali veikla nėra tie (kiti) darbo santykiai, kuriuos savivaldybės vadovui draudžia įstatymai, vadinasi, ir pajamos, gautos iš šios veiklos, yra teisėtos.

Tiesa, yra parengta bandomoji Šilutės k0mpleksinės plėtros galimybių studija, pagal kurią į miestą tikimasi pritraukti kelias dešimtis milijonų litų. Tačiau kol kas mažai kas ją matė.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Penktadienį jau galėsime pasilepinti saulės spinduliuose, o kitos savaitės pradžioje orai turėtų būti itin gražūs, temperatūra pakils iki 6–11 laipsnių, LRT radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Anot sinoptikės, penktadienio dieną bus sausiau, išnyks rūkai, kai pasirodys saulė, galėsime pasilepinti jos spinduliuose. Temperatūra pakils iki 5–9 laipsnių šilumos.

Šeštadienį turėtų būti daugiau debesų, kai kuriose vietovėse gali pasirodyti trumpi krituliai. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietvakarių vėjas, tačiau bus palyginti šilta.

„Kitos savaitės pradžioje orai turėtų būti itin gražūs, netrūks ir saulės šilumos, ir temperatūra dienomis kils vis aukščiau. Sekmadienį tikėtina sulaukti 5–10 laipsnių šilumos, o pirmadienį netgi 6–11 laipsnių“, – sakė M. Kirkliauskaitė.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 6 val. vandens gylis apsemtame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože (388 m) besiekė 3 cm (eismoinfo.lt).

Transporto eismas čia neribojamas.

Kiti apsemti keliai vakarų Lietuvoje

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:
kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,28 iki 4,60 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 60 cm;
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 1,00 iki 5,70 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm;
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 13,00 iki 14,00 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm;
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,90 iki 20,40 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,20 iki 7,60 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,85 iki 8,15 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm;
kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 4,60 iki 5,50 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm;
kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,98 iki 15,25 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 50 cm;
kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,97 iki 23,98 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 20 cm;
kelyje Nr. 4237 Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,65 iki 2,20 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm;
kelyje Nr. 4243 Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 1,50 iki 2,74 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm;
kelyje Nr. 4246 Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 4,10 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 70 cm;
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 9,00 iki 9,91 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 25 cm;
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,45 iki 5,55 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm;
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,40 iki 6,80 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.

Šiandien parėjęs iš Šilutės rajono savivaldybės mero Šarūno Laužiko spaudos konferencijos, kurioje pastarasis, be kita ko, davė viešą – per žiniasklaidą – atkirtį jį ir jo vadovaujamą rajono valdančiąją koaliciją nepaliaujamai kritikuojančiai Tarybos opozicijai ir asmeniškai Arvydui Jakui, pavadindamas jį Šilutės krašto Ostapu Benderiu, prisiminiau seną, gerą anekdotą apie du gruzinus, kurie susitiko ant siauro kabančio tilto:

- Būk malonus, praleisk mane pirmą, – sako vienas.
- Ne, tai tu būk toks malonus ir mane praleisk, – atkerta antrasis.
Taip žodis po žodžio jiedu įsiaudrina.
- Tu ožys! – rėkia pirmasis.
- O tu du kartus ožys! – nesusileidžia antrasis.
- Tu tris kartus ožys!
- O tu keturis kartus ožys!
- Tu penkis kartus ožys!
- O tu, žinai, tu visai ne ožys!
- Kas, ar tai aš ne ožys?…

Be pykčio,
Orestas

Susijęs: „XXI amžiaus liumpenai arba kaip Šilutės valdantieji rodo savo raumenis“

Šilutės garbė: fanfarinis orkestras 'Pamarys'. (Sergėjaus Gvildžio nuotr.)

Šilutės rajono vaikų meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila) užėmė deramą vietą šalies kultūros istorijoje – jis pateko į neseniai išleistą Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų antologiją.

Lietuvos liaudies kultūros centro išleista antologija sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje lietuvių ir anglų kabomis aprašyta Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų raida, pristatomi į šį leidinį patekę kolektyvai (iš viso per 30), antroji – tai dvi kompaktinės plokštelės su šių orkestrų grojamų kūrinių įrašais, tarp kurių yra ir „Pamario“ atliekamas Šilutės miesto 500 metų sukakčiai (2011 m.) skirtas Kazio Daugėlos „Pamario maršas“.

Iš antologijos sužinome, kad pučiamųjų instrumentų orkestras Šilutės r. vaikų meno mokykloje buvo įkurtas 1978 m., tuomet jam vadovavo Tomas Balčytis.

Po 20 metų orkestras buvo performuotas į fanfarinį, jam suteiktas „Pamario“ pavadinimas, o jo vadovu buvo paskirtas G. Raila. Prie orkestro įkurta choreografijos grupė, kuriai lig šiol vadovauja Choreografijos skyriaus mokytoja-metodininkė Judrė Railienė.

„Pamarys“ – nuolatinis Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatų dalyvis, dažnai laimintis juose prizines vietas. Nuo 2002 metų orkestras dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, pučiamųjų instrumentų orkestrų festivaliuose Lietuvoje ir Užsienyje.

2006 m. orkestras „Pamarys“ buvo nominuotas kaip „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“ ir apdovanotas „Aukso paukšte“.

Vis dar neprarastosios pamario žemės kronikos motyvais.

N veiksmų ir 1 atoveiksmio išgalvotas vaidinimas.

Tęsinys. Pradžia (spausti čia).

III veiksmas

Anas kambarėlis. Vadovas su jaunuoju specialistu sėdi prie kukliai nekukliomis vaišėmis nukrauto stalo. Lenkia jau po trečią…

Vadovas (pakiliai): „Na, tai už jūsų sėkmę, mano jaunasis kolega!“
Jaunasis specialistas (gerokai pagyvėjęs): „Ačiū. Jūs labai malonus, gerbiamas Vadove. Ir aš jums linkiu to paties… Ir dar sveikatos“.
Vadovas: „Joo, sveikata – visų svarbiausia. Kad tik jos dar ilgai būtų, o visą kita, kaip sakoma, dar užgyvensime“.
Jaunasis specialistas: „Visiškai jums pritariu“.
Vadovas: „Na, tai iki dugno“.

Abu vyrai išlenkia. Vadovas žvalgosi ant stalo gardesnio kąsnelio. Tuo metu Jaunasis specialistas atsilošia kėdėje ir užsimerkia.

Jaunasis specialistas (švelniai braukdamas dešine ranka sau per krūtinę laikrodžio rodyklės kryptimi): „Tartum mažas baltas angeliukas basomis kojytėmis būtų nubėgęs…“ (prasimerkia ir nusišypso).
Vadovas (apstulbęs): „Mano jaunasis bičiuli, jūs nepaliaujate mane stebinti… (nusišypso) Ir iš kur pas jus tiek fantazijos – mažas baltas angeliukas basomis kojytėmis!… Tik pamanyk, koks gražus palyginimas… Pačiam nė į galvą nebūtų atėję. Jūs tikras šaunuolis!… Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad mudviejų – su Vadovo pavaduotoju – sprendimas priimti jus į mūsų sistemą buvo labai teisingas“.
Jaunasis specialistas: „Ačiū jums už gerą žodį, ir toliau stengsiuosi jūsų nenuvilti“.
Vadovas (visai pralinksmėjęs): „Na, tik nereikia čia dabar taip kuklintis. (patapšnoja jaunajam specialistui per petį) Mes čia, kaip sakoma, sėdime neformalioje aplinkoje, todėl ir elkimės ne kaip vadovas su pavaldiniu, bet kaip bičiuliai. Ką pasakysite?“
Jaunasis specialistas: „Man, žinoma, labai malonu, kad jūs su manim šitaip, todėl pasistengsiu…“
Vadovas: „Tai ir puiku. (plačiai nusišypso) Gal dar po vieną?“
Jaunasis specialistas: „Mielai – būtų nuodėmė atsisakyti, kai toksai žmogus šitokį gerą dalyką siūlo“.
Vadovas: „Vertinu jūsų skonį. (paima į rankas butelį) Šitą gerą dalyką, kaip jūs sakote, Vadovo pavaduotojas parvežė iš komandiruotės užsienyje. Lauktuvių, taip sakant“.
Jaunasis specialistas: „Iš karto matyti, kad žmogus išmano reikalą“.
Vadovas: „O ką aš jums sakiau – jis pats geriausias“.
Jaunasis specialistas: „Man didelė garbė dirbti tokioje sistemoje su tokiais žmonėmis… Prisiekiu savo tėvelio – amžiną jam atilsį – vardu“.
Vadovas: „Visiškai tikiu jūsų nuoširdumu, bet, kaip sakoma, po trečios lig ketvirtos…“

Vadovas pripildo taureles. Jaunasis specialistas tuo metu užkanda prieš tai buvusiąją.

Į kambarėlį nosį kyšteli sekretorė.

Sekretorė (nuolankiai): „Labai atsiprašau, ponai, kad trukdau, bet skambino Vadovo pavaduotojas“.
Vadovas (susirūpinęs): „Ir kas gi dar nutiko mūsų brangiajam Vadovo pavaduotojui?“
Sekretorė: „Negaliu nieko konkrečiai pasakyti. Tik tiek, kad jam visai blogai“.
Vadovas: „Viską supratau. Pakvieskite, prašau, mano vairuotoją“.
Sekretorė: „Bus padaryta“. (išeina iš kambarėlio ir už savęs uždaro duris)
Vadovas: „Matyt, Vadovo pavaduotojui išties labai sunku, kad šaukiasi pagalbos. Gaila žmogaus“.
Jaunasis specialistas: „Gal aš galėčiau kuo padėti?“
Vadovas (šykščiai nusišypso): „Vertinu jūsų gerumą, bet šį kartą viską palikite man“.
Jaunasis specialistas (sudeda rankas tarsi maldai): „Kaip pasakysite. Nedrįstu ginčytis“.
Vadovas: „O jūs stebėkite ir mokykitės“.
Jaunasis specialistas: „Žinoma“.
Vadovas: „Na, tai ir puiku… O kur mes sustojome?“
Jaunasis specialistas: „Jeigu neklystu, tai ties ketvirtąja…“
Vadovas: „Manau, kad neklystate. Prašau pakelti…“

Abu pakelia ir priglaudžia prie lūpų. Vadovas, pamėgdžiodamas Jaunąjį specialistą, atsilošia kėdėje ir trumpam užsimerkia.

Vadovas (atsimerkia ir nusišypso): „Žinote, o jūs buvote teisus – lyg mažas baltas angeliukas basomis kojytėmis!…“
Jaunasis specialistas: „Kitaip ir negali būti, kai toks taurus gėrimas…“
Vadovas: „Juk aš jums sakiau – Vadovo pavaduotojas pats geriausias“.
Jaunasis specialistas (susirūpinęs): „Įdomu, kaip jis ten…“
Vadovas: „Nesisielokite taip. (nusišypso) Viskuo bus pasirūpinta“.
Jaunasis specialistas: „Jūs geras žmogus, kad šitaip rūpinatės…“
Vadovas: „O kaip kitaip? Mes privalome pasirūpinti saviškiais – tai mūsų pareiga. Priešingu atveju ko būtų verta mūsų sistema?! Mes visi turime būti kaip vienas… (iškelia sugniaužtą kumštį) kaip sakoma!… Tvirtą mūrą – tik ant tvirtų pamatų!… Jeigu ne mes – tuomet kas?!…“

Tuo metu pasigirsta tylus beldimas į duris.

Vadovas (atsitokėjęs): „Prašau užeiti“.

Į kambarėlį įžengia vairuotojas.

Vairuotojas (nuolankiai): „Kvietėte?“
Vadovas: „Taip, mielasis, kviečiau“.
Vairuotojas: „Ar galiu kuo pasitarnauti?“
Vadovas: „Ekstra atvejis – vadovo pavaduotojas namie ir jis labai blogai jaučiasi. Jam reikia skubios pagalbos“.
Vairuotojas: „Padarysiu viską, kas mano galioje“.
Vadovas: „To ir tikėjausi. (nusišypso) Taigi, klausykite, ką turi padaryti: sėskite į tarnybinę mašiną ir važiuokite pas Vadovo pavaduotoją. Pakeliui užsukite į prekybos centrą ir paimkite gerą butelį geresnio ir geros užkandos“.
Vairuotojas: „Bus padaryta“.
Vadovas: „Tik žiūrėkite man – nepašykštėkite… (pamojavo pirštu) Vėliau išsilyginsime“.
Vairuotojas: „Jokių problemų, viršininke!“
Vadovas: „Ir dar. Nuvykęs pas Vadovo pavaduotoją, išsiaiškinkite visas aplinkybes: gal žmogui reikia dar kokios nors pagalbos. Ir, jeigu kas, nedelsdamas skambinkite.“
Vairuotojas: „Supratau“. (ir – pro duris)
Vadovas (džiaugsmingai): „Na ką! Reikalas, regis, sutvarkytas. Todėl siūlau dar po vieną – į Vadovo pavaduotojo sveikatą, kaip sakoma, – į mūsų skrandį. (mirkteli akį Jaunajam specialistui) Ką pasakysite, mano jaunasis kolega?“
Jaunasis specialistas: „Su jumis, gerbiamasis, kaip jau esu sakęs, – nors ir …“
Vadovas (krizendamas): „Na, tiek toli mūsų dar niekas lyg ir nepasiuntė. (pripildo taureles) Tikėkimės, to niekada ir nenutiks – nors ką gali žinoti, kai tokie laikai – ir mes, kaip sakoma, dar parodysime…“ (paduoda jaunajam specialistui ketvirtąją)
Jaunasis specialistas: „Ačiū“.

Abu išlenkia ir atsilošia savo kėdėse…

Vadovas (čiaumodamas užkandą): „Labai džiaugiuosi, kad jūs, mano jaunasis kolega, taip greitai pritapote mūsų kolektyve…“
Jaunasis specialistas: „Kaip jau sakiau, man patinka nauji iššūkiai…“
Vadovas: “Tas tai labai gerai, bet man nuo vakar ramybės neduoda vienas klausimas… kaip čia aiškiau pasakius… vakar nutiko toks dalykas…“ (išdėsto viską apie vakarykštį kurjerio apsilankymą)
Jaunasis specialistas: „Mano manymu, jeigu leisite pastebėti, tas kuris siuntė jums tą registruotą laišką, pasielgė labai išmintingai…“
Vadovas: „Ir aš iš karto taip pagalvojau. Tačiau vėliau, namie jau gulėdamas lovoje, susimąsčiau: o jeigu tas registruotas laiškas – galbūt ne šiuo konkrečiu, bet, tarkim kokiu nors kitu atveju – būtų buvęs skirtas visai ne man? – juk dabar pas mus tiek daug visokių įstaigų, žinybų, kad doras, taip sakant, žmogus ne visada besusigaudo… Štai kas man neduoda ramybės“.
Jaunasis specialistas (susirūpinusiu veidu): „Jūsų nerimas tikrai turi pagrindo. Ir ne jūs pirmasis keliate šį klausimą… Beje, aukščiausiuose sluoksniuose…“
Vadovas (smalsiai): „Ką jūs norite tuo pasakyti?“
Jaunasis specialistas: „Prisimenate tą, kuris pas mus balotiravosi, bet buvo išrinktas pagal partijos sąrašą?“
Vadovas: „Žinoma, prisimenu“.
Jaunasis specialistas: „Tai jis prieš rinkimus rinkėjams taip kalbėjo: „Aš sieksiu, kad Lietuvoje būtų sumažinta valdininkų, nes dabar tiek daug visokių žinybų, kad žmogus nebežino, kam nešti kyšį“…“
Vadovas: „Protingai žmogus kalbėjo“.
Jaunasis specialistas: „Ir aš tuomet taip pagalvojau. O kai jį išrinko komisijos pirmininku, tai iš viso, sakiau, dabar tai jau bus tvarka…“
Vadovas (susirūpinusiu veidu): „Bet gal dar ne viskas prarasta? Na tai kas, kad jis nebe pirmininkas, bet savo svorį tikriausiai tebeturi ir jam užteks jėgų, kaip sakoma, visas tamsumas prašalinti ir mūsų ištikimajai liaudžiai kelią į geresnę ateitį nušviesti?“
Jaunasis specialistas: „Ir aš labai norėčiau tuo tikėti“.
Vadovas (spragteli pirštais): „Tuomet siūlau… (siekia butelio) į jo sveikatą…“
Jaunasis specialistas (pakiliai): „Mielai“.

Vadovas pripildo taureles.

Vadovas (iškilmingai): „Na, tai į jo sveikatą…“
Jaunasis specialistas (atsistojęs, iš paskos pakyla ir Vadovas): „Ir vardan tos…“
Vadovas: „Vardan tos!…“

Abu atsisėda, užkanda…

Jaunasis specialistas: „Žinote, tęsdamas pradėtą kalbą norių jums štai ką pasakyti…“
Vadovas (smalsiai): „Labai įdomu“.
Jaunasis specialistas: „Matote, neseniai turėjau garbės sudalyvauti kursuose – privačių ir viešųjų interesų derinimo klausimais, regis. Tai ten irgi kalbėjo, kad, siekiant išvengti konflikto, reikia ieškoti naujų būdų ir formų…“
Vadovas: „Mat kaip“.
Jaunasis specialistas: „Taip, taip. Ir dar sakė, kad būtina skubiai imtis priemonių administracinei naštai sumažinti. Kitaip sakant, darbą su interesantais reikia organizuoti taip, kad jiems nereikėtų klaidžioti iš kabineto į kabinetą…“
Vadovas: „O tai kaip?“
Jaunasis specialistas: „Vienas langelis“.
Vadovas (nelabai supratęs): „Koks dar langelis?“
Jaunasis specialistas: „Na, jie – ten, kursuose – taip vadina tokią sistemą, kai interesantai aptarnaujami vienoje vietoje – viename langelyje, iš kurio visi raštai, prašymai ir kitokie dokumentai nukreipiami kur reikia“.
Vadovas (stebėdamasis): „Puikiai sumanyta – nieko nepridursi“.
Jaunasis specialistas: „Ir aš taip galvoju…“
Vadovas (kiek sumišęs): „O kaip, sakykite, gerbiamasis, tokiu atveju adresatą pasiekia tokie registruoti laiškai, kaip vakar man?“
Jaunasis specialistas: „Čia kaip maksimoje – apie viską pagalvota: kaip kiekvienas įstatymas turi bent vieną spragą, taip ir vienas langelis turi savo aplinkkelį. (patogiau įsitaiso) Yra pavyzdžių, kai šalia to langelio įrengiama atskira patalpa, kuriame, suderinus laiką, interesantas akis į akį susitinka su reikalingu žmogumi…“
Vadovas (susidomėjęs): „Labai įdomu…“
Jaunasis specialistas: „Tačiau taip pat yra galimybė tartis dėl priėmimo, pavyzdžiui, jūsų darbo kabinete. Svarbiausia (pakelia dešinę ranką su į viršų nukreiptu smiliumi), kad į vidų nepastebėti neprasmuktų visokie žurnalistai ir provokatoriai“.
Vadovas: „Sakote, žurnalistai ir provokatoriai?… (nušvinta) O kodėl gi mums neįsirengus tokio langelio?!… Jau įsivaizduoju, kaip būtų šaunu: ateina koks žurnalistas ar provokatorius, o žmogus iš langelio jam sako: „Šiandien Vadovo nėra, ateikite kitą dieną… O dar geriau – parašykite kas domina, ir jūsų klausimus bus atsakyta įstatymų nustatyta tvarka“ – tikras šaunumėlis, ar ne, mano mielasis kolega?“
Jaunasis specialistas: „Be jokios abejonės“.
Vadovas: „Dirbi sau ramiai, tvarkai savo reikalus, ir jokios baimės, kad pravėręs kabineto duris užšoksi ant kokio žurnalisto, kad juos kur…“
Jaunasis specialistas: „Tai jau tikrai – kiek jie kraujo jau prigadino. Laikas su tuo baigti…“
Vadovas (ryžtingai): „Ir aš taip sakau! O tai persekioja visur kaip šešėliai, ramiai gyventi neleidžia. Rytoj pat (pakelia kumštį) imsimės permainų… kad joks neprašytas suskis daugiau nešmirinėtų koridoriais… nesipainiotų kur nereikia… niekada! (pasisuka į jaunąjį specialistą) Viskas!… Nuspręsta!… Ir taškas!“
Jaunasis specialistas: „Puikus sprendimas. Aš abiem – už. Ir kuo greičiau“.
Vadovas: „Na, ir puiku. Rytoj pat…“
Jaunasis specialistas: „Jeigu leisite, šį reikalą aš pats greitai sutvarkysiu“.
Vadovas: „Niekam kitam ir nebūčiau to patikėjęs – tokius reikalus turi tvarkyti tik tie, kurie geriausiai išmano… O jūs, mano jaunasis kolega, mano manymu tam labiausiai ir tinkate“.
Jaunasis specialistas: „Ačiū už pasitikėjimą“.
Vadovas (džiaugsmingai): „Tai jums ačiū, kad nušvietėte kelią, kaip sakoma, išsklaidėte besikaupiančias tamsumas“.
Jaunasis specialistas: „Dėl jūsų aš kad ir į pasaulio kraštą…“
Vadovas: „O gal geriau dar po vieną? Už šviesesnę ateitį, taip sakant“.
Jaunasis specialistas: „Su malonumu“.
Vadovas (iškilmingai pakelia): „Na, tai vardan tos?…“
Jaunasis specialistas (atsistoja, iš paskos ir Vadovas): „Vardan tos!… Ir į jūsų sveikatą!“

Bus daugiau (kada nors).

Be pykčio,
Orestas

Oresto Lidžiaus nuotr.

Su vaidinimais, šokiais, šiupinio skanavimu ir laužo iš morių deginimu…

2014-03-04

Skirvytės upė. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Nerimas dėl svetimos kariuomenės veiksmų Ukrainoje persimetė ir į Lietuvos pasienį su Rusija. Kitame Skirvytės upės krante, kuris jau yra Kaliningrado srities teritorijoje, staiga išdygo trys vagonėliai ant ratų. Tokį judėjimą užfiksavę Rusnės gyventojai sunerimo dėl judėjimo prie valstybės sienos, rašo Asta Aleksėjūnaitė str. “Pasienyje su Rusija tvyro nerimas” portale klaipeda.diena.lt.

Aptriušę, kariškių įrangą primenantys vagonėliai prie sienos atitempti dar prieš pat paskelbiant Rusijos Baltijos laivyno pratybų pradžią.

Vietiniai Rusnės žvejai įtaria, kad šie objektai atsirado dėl artėjančio stintmečio, tačiau kol kas upėje pilna ledų, žvejai savo tinklų į vandenį nemerks gal dar porą savaičių.

Daugiau: klaipeda.diena.lt: “Pasienyje su Rusija tvyro nerimas”

Šie pastatai (K. Kalinausko g. 8) vis dėlto pateko į didesniu mokesčiu apmokestinto nekilnojamojo turo sąrašą. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

„Pajudinę“ Savivaldybės tarybos nario Sauliaus Stankevičiaus valdomos įmonės nekilnojamąjį turtą, Tarybos liberalsąjūdiečiai užsitraukė pirmojo Šilutės „darbiečio“ nemalonę.

„Šilutės ETA Žinios“ praeitą savaitę rašė apie Savivaldybės tarybos politikų pastangas priversti Šilutės seniūną Raimondą Steponkų praregėti, pastarojo pasiteisinimą, kodėl nenori matyti to, kas miestelėnams jau ne pirmus metus bado akis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Overlingaitės bėgimą nuo atsakymo į paprastą klausimą: ar nekilnojamojo turto, kuriam šiemet bus taikomas didesnis – 2 procentų mokesčio tarifas, sąrašas bus papildytas? („Apleisti pastatai Šilutės valdžiai akių nebado (sąrašas)“).

Savo pažadą atsakyti į elektroniniu paštu pateiktus klausimus A. Overlingaitė vis dėlto ištesėjo… dieną po Savivaldybės tarybos posėdžio: “Sąrašas buvo papildytas. Jūsų minimi objektai buvo įtraukti. Taryba patvirtino sprendimo projektą su papildomu sąrašu.”

Į šį sąrašą pateko ir buvusios Šilutės lentpjūvės pastatai, kurie priklauso Rimgaudo Višinsko vadovaujamai bendrovei, ir A. Overlingaitę į aukštas pareigas Savivaldybėje delegavusios Darbo partijos skyriaus pirmininko S. Stankevičiaus valdomai įmonei priklausantys pastatai K. Kalinausko gatvėje.

S. Stankevičius Tarybos posėdžio metu viešai „padėkojo“ Tarybos liberalsąjūdiečiams Jonui Purliui ir Edvardui Vitkauskui už rūpinimąsi jo nekilnojamuoju turtu ir pažadėjo atsilyginti tuo pačiu…

Jau žinomi du finalininkai, kurie gegužės mėnesio pabaigoje Klaipėdoje varžysis tarptautinio Kazimiero Budrio šeimų krepšinio turnyro finaliniame etape. Pirmoji finalininkė – Navardauskų šeimyna iš Klaipėdos rajono, antroji – Nausėdų šeimyna iš Švėkšnos.

Finalininkai paaiškėjo po Klaipėdoje ir Kaune surengtų atrankos turnyrų. Uostamiestyje turnyras buvo skirtas Vlado Knašiaus atminimui, Kaune – Petro Buzelio atminimui.

Kitas Kazimiero Budrio šeimų krepšinio atrankos turnyras vyks kovo 9 dieną Plungėje ir bus skirtas Vitui Klimui atminti.

Stop kadras.

Dėl šiltos žiemos rusniškis ūkininkas Alfonsas Demereckas prikirto rekordinį nendrių kiekį, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Nendrių pjovėjai džiaugiasi žiema: ji trumpa, sniego buvo mažai, todėl šių augalų buvo nupjauta kaip niekada daug, o šiemet pradėtos rengti ekskursijos į nendrių plotus sulaukė didelio turistų susidomėjimo.

Daugiau: lrt.lt: “Dėl šiltos žiemos ūkininkas prisikirto rekordinį nendrių kiekį”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 10 val. vandens gylis apsemiamame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože siekė 3 centimetrus (eismoinfo.lt).

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo Romualdo Renčeliausko, tai viso labo pakelėje ir apsemtose pievose tirpstančio ledo vanduo, kuris didesnių nepatogumų krašto gyventojams neturėtų sukelti.

Vandens lygis Nemuno žemupio upėse kol kas nekyla, Atmata ir Kuršių marios ties Vente baigia išsivaduoti iš ledo. Tik Kniaupo įlanka vis dar užšalusi.

„Jeigu kur nors užsikimštų ledai, užkluptų stiprūs lietūs ar vėjai, tai galbūt ir kiltų potvynis, – sakė telefonu R. Renčeliauskas. – Tačiau sinoptikai mums nieko bloga nepranašauja. Todėl gali nieko ir nebūti“.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas:
kelyje Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nuo 3,28 iki 4,60 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 60 cm.
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 1,00 iki 5,70 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm.
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 13,00 iki 14,00 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.
kelyje Nr. 4213 Rusnė–Galzdonai–Plaškiai nuo 19,90 iki 20,40 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm.
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,20 iki 7,60 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm.
kelyje Nr. 4215 Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai nuo 7,85 iki 8,15 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm.
kelyje Nr. 4216 Užliekniai–Paleičiai nuo 4,60 iki 5,50 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 40 cm.
kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 14,98 iki 15,25 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 50 cm.
kelyje Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė nuo 23,97 iki 23,98 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 20 cm.
kelyje Nr. 4237 Sausgalviai–Žalgiriai nuo 0,65 iki 2,20 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 45 cm.
kelyje Nr. 4243 Atmatos upės krantas–Tulkiaragė nuo 1,50 iki 2,74 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.
kelyje Nr. 4246 Plaškiai–Lazdėnai nuo 0,00 iki 4,10 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 70 cm.
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 3,50 iki 4,30 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.
kelyje Nr. 4248 Šilutė–Šyša–Krokų Lankos nuo 8,40 iki 9,91 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 5,45 iki 5,55 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.
kelyje Nr. 4270 Žemaitkiemis–Vabalai nuo 6,40 iki 6,80 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 30 cm.

Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas leidžiamas:
kelyje Nr. 2249 Priekulė–Stragnai II nuo 0,95 iki 0,98 km apsemtas kelio ruožas. Vandens gylis 5 cm.