ve.lt nuotr.

Prieštaraujantiems skalūninių dujų gavybai Lietuvoje siūloma pasirašyti specialią peticiją internete.

Artinantis dienai, kai su „Chevron“ įmone Lietuvoje „Chevron Exploration & Production Lietuva“ gali būti pasirašyta sutartis dėl skalūninių dujų paieškos 1,8 tūkst. kvadratinių kilometrų Šilutės – Tauragės plote vakarų Lietuvoje, pamaryje vis garsiau kalbama apie galimą šios veiklos žalą aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Kintų bendruomenė sunerimo, kad sutartis dėl žvalgybos Šilutės – Tauragės licenciniame plote su „Minijos nafta“ siejamai energetikos milžinei gali atverti kintiškių tiek metų saugotus vartus į pamarį siurbti naftą.

Šilutės rajono savivaldybėje sudaryta komisija (pirm. administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas) gyventojų skundams dėl galimų pažeidimų sudarant skalūninių dujų žvalgybos darbų privačiose valdose, patenkančiose į kitą – Rietavo licencinį plotą, sutartis.

Baimę pasėjo Tauragės rajono gyventojai

Pirmi prieš skalūninių dujų paieškos darbus praeitų metų gale sukilo Tauragės rajono Žygaičių, Aukštupių ir Sartininkų kaimų gyventojai. Žmonės bijo, kad dėl giluminių sprogdinimų kas 50 metrų gali būti pažeistos melioracijos sistemos, užterštas požeminis vanduo ir kita, jų netenkina ir siūlomos pasirašyti sutartys, kuriose parašyta, kad dėl nuostolių atlyginimo reikia kreiptis per 10 dienų.

Sausio pabaigoje Tauragės rajono gyventojai savo nuogąstavimus išdėstė LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.

Seimo komitetas nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti, ar UAB „LL investicijos“ sutartys su Tauragės rajono žemės savininkais dėl seisminių tyrimų sudaromos (buvo sudarytos) teisėtai. Mat Tauragės rajono bendruomenių atstovai teigė, kad sudarant minėtas sutartis prieš juos buvo naudojama apgaulė. Be to, Seimo komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios sutarčių sąlygos neatitinka žemės savininkų interesų, pažeidžia sutarties šalių lygybės ir pusiausvyros principus.

Seimo komitetas taip pat atkreipia prokurorų dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra tiksliai žinomas skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos poveikis aplinkai, todėl nėra aišku, kokia žala gali atsirasti ne tik žemės ūkio pasėliams, bet ir melioracijos įrenginiams, geriamojo vandens kokybei ir kita.

Seimo komitetas prašo prokurorų apginti viešąjį interesą.

Skundus tirs komisija

Skundų sulaukta iš seniūnijų, kurios kartu su jau minėtais Tauragės rajono Žygaičių, Aukštupių ir Sartininkų kaimais patenka į Rietavo licencinį plotą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Kamarauskas, merės Daivos Žebelinės paskirtas vadovauti komisijai tokiems gyventojų skundams tirti, pirmadienį sakė telefonu, kad komisija tik dabar pradeda dirbti, todėl kol kas jis negalintis pasakyti, ar žmonių skundai pagrįsti.

Kintiškiai bijo „Minijos naftos“

Kintų bendruomenė skalūninių dujų paieškos Vakarų Lietuvoje plėtroje įžvelgia grėsmę, kad sutartis dėl žvalgybos Šilutės – Tauragės licenciniame plote su „Minijos nafta“ siejamai energetikos milžinei gali atverti kintiškių tiek metų saugotus vartus į pamarį siurbti naftą.

Mat į Šilutės – Tauragės licencinį plotą patenka Lietuvos ir Danijos UAB „Minijos nafta“ seniai jau nusižiūrėta teritorija Kuršių marių pakrantėje, šalia šios bendrovės naudojamo Gargždų licencinio ploto.

Dalį „Minijos naftos“ akcijų valdo UAB „LL investicijos“, o 50 proc. šios įmonės akcijų pernai rudenį įsigijo ta pati „Chevron Global Energy“, su kurios įmone Lietuvoje „Chevron Exploration & Production Lietuva“ gali būti pasirašyta sutartis dėl skalūninių dujų paieškos Šilutės – Tauragės plote.

Anot spaudos pranešimų, bendrovės „Chevron“ atstovai šiandien lankosi Lietuvoje, čia jie susitinka su Prezidente Dalia Grybauskaite ir Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi.

Susiję str.: ve.lt: Premjeras apie skalūninių dujų žvalgybą: visuomenė tikrai bus įtikinta,
lrytas.lt: Prezidentė nori žinoti, kas slypi Lietuvos gelmėse,
lrytas.lt: „Chevron“ ieškos ryšio su vietos gyventojais

Kam įdomu: peticiją dėl skalūninių dujų išgavimo Lietuvoje rasite čia.

Tai ne retorinis klausimas, tai greičiau nevilties šūksnis. Ir natūraliai išsprūsta, kada pasidairai po taip vadinamai sutvarkytus miestų parkus ir gatves, pasiklausai savivaldybėse sėdinčių valdininkų ar specialistų, atliekančių želdinių priežiūros paslaugas, išvedžiojimų. Visur tik girdi – Viešųjų pirkimų įstatymas. Juo vadovaujantis ir vykdoma miesto želdinių priežiūros paslaugų pirkimas.

Kokia jo esmė? Konkursus laimi mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės. Kokia nauda? Mažiausias kainas pasiūlo dažnai savo profesionalumu ar kvalifikacija verčiančios suabejoti įmonės. Yra daugybė pavyzdžių, ypatingai šioje sferoje. Kvalifikacijos ir profesionalumo kėlimas reikalauja investicijų, o investicijos turi atsipirkti ir duoti pelną, tai versle natūralu, todėl ir paslaugų kainos aukštesnės. O kam reikia kelti darbuotojų kvalifikaciją ar supažindinti juos su naujausiais pasiekimais želdinių priežiūros srityje, kam leisti veltui pinigus? Konkurse pasiūlei mažesnę negu vidutinę kainą, ir 80% skelbiamų konkursų per visą respubliką laimėjai. Geriausiu atveju tokie specialistai turi medkirčio ir aukštalipio kvalifikacinius pažymėjimus, bet ir tai geriausiu atveju, dažnai ir to nebūna. Taigi, tokie „specialistai“ turi grandininį pjūklą, na, kartais nages, pritaikytas lipti į medžius, minimalią apsaugą nuo kritimo, retkarčiais išsinuomoja kilnojamąjį bokštelį, ir jau profesionalūs želdinių priežiūros specialistai. To rezultatas – siaubingai sudarkyti ar be leidimų iškirsti miesto medžiai. Savivaldybėms tokia tvarka labai naudinga. Jeigu medžiai gražiai sutvarkomi, niekam nekyla problemų. Jeigu kilo triukšmas – skėsteli rankom, „tokie Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, nieko nepadarysi“. O tie „specialistai“ ir toliau sėkmingai dalyvauja konkursuose, ir toliau juos sėkmingai laimi, ir toliau „tvarko“ medžius. Taip, reikia pripažinti, kad savivaldybės šiuo metu išgyvena ne per geriausius laikus, o miesto želdinių priežiūrai skiriama labai minimaliai lėšų. Ir ta priežiūra dažnai apsiriboja daugiausiai gėlynų, naujų medžių sodinimu, avarinių medžių pašalinimu. O esamų brandžių medžių priežiūra apsiriboja tik šakų apgenėjimu, jau visai nekalbant apie senolių – veteranų medžių priežiūrą, kuriai skirta katino ašaros, vos keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Turint galvoje savivaldybių ir didžiųjų miestų teritorijas ir juose augančių medžių skaičių, tai lašas jūroje… Jau aukščiau minėtų specialistų „sutvarkyti“ medžiai po vienerių ar keleto metų pradės nykti, taps avariniais ir vėliau bus pašalinti. Teks sodinti naujus, jeigu tam atsiras lėšų. Bus skelbiamas konkursas, ir vėl jį laimės mažiausią kainą pasiūlę „specialistai“. Naujai pasodintiems medeliams ir jau brandiems medžiams prižiūrėti vėl skelbiamas konkursas, vėl jį laimi „specialistai“. Nuo nekvalifikuotos augavietės paruošimo ir priežiūros medeliai nyksta, po keleto metų jau reikia juos atsodinti. Vėl skelbiamas konkursas, vėl laimi „specialistai“… Kokia ateitis? Betoninis pilkos spalvos miestas su dirbtiniais medžiais – jiems priežiūros nereikia, o gyvų medžių paprasčiausiai neliks. Ir tai visai netolimos ateities vizija…

Atrodo, padėtis be išeities. Bet rasti išeitį visada galima. Juk Lietuvoje yra ir tikrų savo srities žinovų, dirbančių ne vienerius metus, tik per „specialistus“ neprieinančių prie objektų. Lietuvoje jau darbuojasi ir arboristai. Daug kam šitas žodis dar visai negirdėtas. Arboristai – tai įvairių gamtos, meno ir inžinerijos mokslų žinovai, ekologai, aktualią šiuolaikinę teorinę ir praktinę parengtį turintys specialistai, siekiantys įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus medžius ir jų augavietes kraštovaizdžio kontekste. Arboristai – tai medžio ekosistemos globos praktikai. Būtent tokie profesionalai ir turi prižiūrėti želdinius miestuose. Tačiau ir vėl tas nelemtas įstatymas. Kad įgyti arboristo kvalifikaciją ir atitinkamą įrangą reikalingos didelės investicijos, o kur dar stažuotės užsienyje, naujausių žinių įsisavinimas… Tad natūralu, kad ir paslaugų kainos aukštesnės. O tai, vadovaujantis to nelemtojo įstatymo nuostatomis, atveria kelią „specialistams“ . Kaip teisingai pokalbio metu pareiškė vienos savivaldybės meras: „Jūs dalyvaukit konkursuose, bet jūs nelaimėsit, kadangi jūsų paslaugų kainos per didelės“. Tai, gerbiamieji ponai, gal tada apskritai nereikia prižiūrėti tų, jau seniau, augančių brandžių medžių, gal su „specialistų“ pagalba nedarkykime jų, gal ilgiau išliks?! Juk jau dabar nukirtus mieste pavojingą medį konstatuojama, kad jo sunykimo priežastis – netinkamas ankstesnis genėjimas. Neabejoju, kad jį atliko tokie patys „specialistai“. Gal geriau ir toliau mokėkime kompensacijas žuvusių nuo užvirtusio medžio artimiesiems, kompensacijas už sužalojimus nuo nulūžusių šakų, kompensacijas už sudaužytus nuo užvirtusių medžių automobilius, gal bus pigiau. Arba, paprasčiausiai, iškirskime visus brandžiuosius medžius ir pasodinkime naujus. Juokas pro ašaras… Kai kuriose savivaldybėse nueita paprasčiausiu keliu – miestuose plečiami gėlynai. Ir gražu, ir mažiau reikia investuoti, negu į medžių priežiūrą. Juk retas kuris vaikščioja užvertęs galvą ir gėrisi medžiais. Apie juos dažniausiai prabyla, kai nulūžę pridaro nuostolių. O juk turime profesionalų, kurie gali padėti to išvengti.

Savivaldybėse pokalbių metu atsakingi valdininkai dažnai keiksnoja minėtą įstatymą, teigdami, kad norėtų profesionalesnių paslaugų, tačiau jų „rankos surištos“. Konkursų sąlygose dėl želdinių priežiūros jau beveik visada išnykęs punktas dėl kvalifikacijos. Jeigu jau konkurse dalyvauji, vadinasi atitinkamą kvalifikaciją turi, darbininkai taip pat. Dažniausia apsiribojama Aplinkos apsaugos ministerijos rengiamų kursų, kur išdėstomos jau gerokai pasenę Želdinių priežiūros taisyklės, pažymėjimu, kurį geriausiu atveju turi darbų vykdytojas ar brigadininkas. Darbininkai turi, o gal ir ne, medkirčio ir aukštalipio pažymėjimus. Štai ir visa kvalifikacija, o pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, to visiškai pakanka, bet, dažniausiai, ir to nereikalaujama. Jeigu nori profesionalesnių paslaugų, konkurso sąlygose nurodysi kažkokias nuostatas dėl kvalifikacijos, būsi apkaltintas kažkurios verslo grupės protegavimu, neskaidrumu. O kam to reikia? Paprasčiau palikti viską kaip yra. Valdininkai turi atitinkamas kvalifikacijas, gali nurodyti ką ir kaip padaryti, tačiau tiesiogiai to darbo nevykdo, tad ir atsiranda terpė klestėti „specialistams“. Profesionalams, kuriems net nebūtina nurodyti kaip ir ką daryti, tiesiog apmokėti jų darbą, tik rankom skėsčioti belieka – niekam jų paslaugos nereikalingos. Vis tik nors ir nedideli, tačiau teigiami postūmiai privačiame sektoriuje šia kryptimi jau yra. Gyventojai, kuriems reikalingos tikrai kokybiškos ir profesionalios medžių priežiūros paslaugos, vis dažniau renkasi arboristus. Eiliniai gyventojai savo kiemuose ir teritorijose esančiais medžiais rūpinasi, nori ir tikisi, kad jie dar ilgai džiugins ir nekels pavojaus. Savivaldybėms to dar nereikia. Ar nebus taip, kad dar iš patriotizmo likę Lietuvoje medžių priežiūros profesionalai, spjaus į viską, ir nukeliaus ten, kur vertina profesionalų atliekamą darbą.

Pilietiški ir neabejingi medžių likimui gyventojai vis dažniau siunčia nuotraukas ir pranešimus apie „specialistų“ darkomus medžius iš visos Lietuvos. Tokių medžių Lietuvoje daugybė, ir, mūsų turimomis žiniomis, nepasitenkinimas jų priežiūra vis auga. Kaip apibūdino revoliucinę situaciją vienas marksizmo klasikas, ji susidaro tada, kai „apačios“ nepatenkintos susidariusia padėtimi, o „viršūnės“ nebegali jos pakeisti. Panašu, kad tokia padėtis jau susidarė, ir būtų gerai, kad „viršūnės“ suskubtų esamą tvarką pakeisti, kol dar Lietuvos miestuose yra medžių. Juk tik noro reikia, priemonių galima surasti. Pavyzdžiui, įtraukti arboristus visuomeniniais pagrindais į želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudėtį, leisti atlikti techninę vykdomų darbų priežiūrą. Konkurso sąlygose reikalauti ne tik kvalifikacijos, bet ir atkreipti dėmesį į dalyvaujančios įmonės reputaciją, t. y., ar ji nebuvo bausta už aplinkotvarkos ir aplinkosaugos pažeidimus, ir tai naudoti kaip kriterijų atrankoje. Tai ženkliai sumažintų „specialistų“ savivalę.

Kviečiu visus pilietiškus ir neabejingus aplinkai žmones aktyviai prisidėti prie naujai kylančio sąjūdžio, siųskite nuotraukas su išniekintų medžių vaizdais, praneškite apie naujai darkomus mums arba tiesiogiai vietiniams aplinkosaugininkams. Medžius Lietuvos miestuose turi prižiūrėti profesionalai, kad daugiau nekiltų klausimas – ar Lietuvos miestams medžiai dar reikalingi?! Tai ne reklama. Tai pagalbos šauksmas.

Renaldas Žilinskas, arboristas

arboristai.lt

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės rajono savivaldybės taryba veliasi į naują nieko gera nežadantį ginčą su Vyriausybės atstove.

Pamario krašto išrinktųjų apsisprendimą neatšaukti aukštesnės galios teisės aktui prieštaraujančio savo ankstesnio sprendimo „Dėl sutikimo steigti lombardą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ prilygsta galios demonstravimui prieš veidrodį.

2012 metų spalio 22 d. tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė savo įsakymu pakeitė nuo 1999 metų Lietuvoje galiojusias ūkio subjektų, užsiimančių komercine – ūkine veikla, susijusia su tauriausiais metalais ir brangakmeniais, veiklos organizavimo taisykles. Jose neliko nuostatos, jog registruojant lombardą Lietuvos prabavimo rūmams privaloma pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje bus vykdoma veikla, išduotą sutikimą dėl lombardo steigimo. Tuo pačiu iš savivaldybių tarybų buvo atimta galimybė kištis į šių įstaigų veiklą, pavyzdžiui, reguliuojant jų darbo laiką.

Šis finansų ministro įsakymas įsigaliojo nuo 2012 m. spalio 26 d., tai yra nuo kitos dienos po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“, ir visi iki to laiko savivaldybių tarybose priimti sprendimai dėl sutikimo steigti lombardus išdavimo nuo tos dienos neteko galios.

Pavyzdžiui, Šilutės r. savivaldybės taryba, siekdama užkirsti kelią galimam vogtų daiktų pardavimui naktį, 2011 m. gruodžio 15 d. patvirtino sutikimo steigti lombardą išdavimo tvarkos aprašą, kuriuo, be kita ko, nustatė ir lombardų, vykdančių veiklą Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, darbo laiką – nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Tačiau nuo praeitų metų spalio 26 d., kai įsigaliojo naujasis finansų ministro įsakymas, Šilutėje veikiantys lombardai šio reikalavimo gali nepaisyti.

Nors prieš tai minėtas Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimas negalioja jau daugiau kaip 3 mėn., dauguma pamario krašto išrinktųjų dar ir šiandien nenori jo oficialiai atšaukti: ketvirtadienio posėdyje už tai, kad 2011 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas „Dėl Sutikimo steigti lombardą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ būtų pripažintas netekusiu galios balsavo tik 4 Tarybos nariai: Algirdas Balčytis, Arvydas Jakas, Šarūnas Laužikas ir Jonas Purlys.

Politinio stuburo demonstravimo prieš veidrodį taktiką pasirinko (pasisakė „prieš“) 17 politikų: Virgilijus Pozingis, Algimantas Čeponis, Gintaras Bružas, Vincenta Bubilienė, Albina Bumblauskienė, Steponas Kazlauskas, Genovaitė Kimbrienė, Birutė Kleinaitė, Antanas Kubaitis, Vytautas Laurinaitis, Vaidas Pavilonis, Darijus Pundžius, Juozas Sauspreškis, Stasė Skutulienė, Darius Soščeka, Saulius Stankevičius ir Povilas Tunaitis.

Vladas Kainovaitis, Algirdas Gečas, Alfonsas Vanagas, Edvardas Vitkauskas ir merė Daiva Žebelienė neapsisprendė, kaip balsuoti – susilaikė (Saulius Vytuvis Tarybos posėdyje nedalyvavo).

Šilutės r. savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vedėjas Arvydas Bielskis informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad LR Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš reikalavimas atšaukti 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą „Dėl Sutikimo steigti lombardą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ jau pakeliui ant Savivaldybės tarybos posėdžių stalo. Todėl galimos tik dvi išeitys: arba Taryba minėtąjį savo sprendimą atšauks artimiausiu metu, arba Savivaldybė bus įvelta į naują nieko gera jai nežadantį teisminį ginčą su Vyriausybės atstovo institucija. Nebent kas nors skubiai pasirūpintų, kad finansų ministras grąžintų savivaldybių taryboms praeitų metų rudenį iš jų atimtus svertus.

Šilutės mieste šiuo metu veikia 7 lombardai. Savivaldybė dabar tegali stebėti jų veiklą. Sprendimo dėl lombardų veiklos apribojimo ar nutraukimo teisė – Lietuvos prabavimo rūmų rankose.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Prieš mėnesį, sausio 1-ąją, taip jau buvo – atodrėkis, šiluma, lietūs ir galingi vėjai Kuršių marių ledą pradėjo ardyti, plėšyti nuo krantų, skaldyti į lytis, ir ledonešis netrukus pajudėjo.

Reikėjo tik savaitės šilumos ir Kuršių marios pirmąjį sausio dešimtadienį išsilaisvino nuo ledo. Beje, tas dešimtadienis buvo kelis kartus šiltesnis už vidutinį daugiametį.

Kuršių marių ledas ties Ventės ragu šį ketvirtadienį taip pat ėmė pamažu pleišėti, vertis didesnės ir mažesnės properšos.

ve.lt nuotr.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, komentuodamas užvakar Šilutės rajone, Saugų kaime, įvykusią tragišką avariją, kurioje žuvo keturi žmonės, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad Susisiekimo ministerija šio įvykio aplinkybes ketina nuodugniai ištirti, siekiant, kad tokios avarijos nebepasikartotų.

„Ministerija inicijuoja dabar tokį tyrimą, kuriuo bus aiškinamasi, kaip buvo rengiamas vairuotojas konkrečioje mokykloje, kaip jisai išlaikė egzaminus, be abejo, bus aiškinamasi ir kitos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio atsiradimui, t. y. greitis, kiti elementai… Bet šis įvykis, be abejo, bus labai nuodugniai ištirtas tam, kad būtų galima užkirsti kelią tokių skaudžių įvykių pasikartojimui“, – „Žinių radijui“ sakė V. Pumputis.

Susisiekimo ministerijos atstovo teigimu, dar šiemet ketinama įvesti papildomą naujų vairuotojų mokymą. Sistema esą turėtų būti oficialiai pristatyta artimiausiais mėnesiais.

Susiję str.: “lrytas.lt: Vietoj dukters vestuvių – kraupi žūtis su sūnumi”,
“Per avariją Saugų kaime žuvo keturi žmonės”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Į Lietuvos pamarį ritasi nauja potvynio banga.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyrius perspėja dėl artimiausiomis galimo vandens lygio kilimo Nemuno, Minijos, Šyšos ir kitose upėse ir naujų sausumos plotų užtvindymo grėsmę.

Savivaldybės prognozes patvirtina duomenys, gaunami iš vandens lygio pokyčius Nemune bei jo baseino upėse fiksuojančių stočių: Nemune ties Smalininkais (Jurbarko r.) ir ties Panemune (Pagėgių sav.) stebimas vandens lygio didėjimas. Vanduo gausiai plūsta ir į Minijos bei Danės upes.

…………………………………………………………………………………………………………………………………..

Savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyrius prašo gyventojų pasirūpinti savo ir savo turto saugumu, perspėti kitus apie besiartinančią grėsmę.

Susijęs str.: “Šilutė drąsinasi prieš antrąją potvynio bangą”