Oresto Lidžiaus nuotr.

Rusnės salos ir Šyšos kaimo bendruomenės Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vėl minėjo ant potvynio apsemtų lankų ledo…

…………………………………………………………………………………………………………..

Oresto Lidžiaus nuotr.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vandens gylis apsemtame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože per parą nesumažėjo nė centimetru – pirmadienio rytą, 9 val., siekė tuos pačius 35 cm kaip prieš dieną.

Lengvieji automobiliai apsemtu kelio ruožu toliau gabenami specialiais tralais, žmonės į Rusnę ir iš jos vežami specialiu MAN markės sunkvežimiu.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismo informacijos svetainėje www.eismoinfo.lt.

Vandens lygio pokyčius galima stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinės svetainės puslapyje “Hidrologinė informacija”.

Skirta 1979 – 1989 m. karo Afganistane pabaigos 24 metų sukakčiai.

Karas įtraukia.
Jis primeta tau savo taisykles, kurios ilgainiui sukuria iš tavęs tavo naująjį Aš – bejausmį savo ir kito skausmui.
Tau lieka tik dvi galimybes – arba atsiduoti visa širdimi ir kūnu karo rutinai, arba ieškoti išsigelbėjimo iš jos susikuriant savo žaidimo taisykles.
Tačiau kurį kariavimo būdą bepasirinktum, tau vis tiek teks eiti vienu ir tuo pačiu – karo keliu.
Ir kuo toliau tu juo eisi, barstydamas į pakelės dulkes savo prigimtinį Aš, tuo labiau susitapatinsi su karu.
O kai galiausiai (jeigu) tau pasiseks prieiti savo karo kelio galą ir tu žengsi pirmąjį žingsnį į taip ilgai lauktą ir išsvajotą taikų gyvenimą, giliai širdyje pajausi, kad ten, savo karo kelyje, amžiams palikai dalį savęs.
Tas jausmas lydės tave visą likusį gyvenimą.
Nes karas įtraukia…

Afganas

…………………………………………………………………………………………………………………………………………………….

Ėjo 1988 metai, buvo pati rugpjūčio pradžia. Saulė leidosi už horizonto, pamažu užleisdama dangaus skliautą vakaro sutemoms. Virš Afganistano dykumos įsivyravusios ramybės nedrumstė joks pašalinis garsas. Atrodė, kad ir vietiniai, gyvenantys ten toliau už sovietinės kariuomenės įtvirtinimus nuo prašalaičių saugančios signalinių raketų ir minų juostos, tyliai ruošėsi palydėti neprašytus kaimynus į paskutinę kelionę – namų link.

Regis, po įtemptos pasirengimo kelionei dienos snūduriavo ir visas šalia Lashkar Gah kišlako įsikūręs Kandagharo brigados pėstininkų batalionas. Net ir sargybinis po “grybu”, kuriam buvo suteikta garbė paskutinį kartą saugoti bataliono amunicijos sandėlį, ir tas stovėjo kažkaip keistai atsirėmęs į automatą…

Tiktai autoparko kampe, prie degalų saugyklos, dar buvo juntamas tylus šurmulys: susėdę ant ratu priekiu į vidurį sustatytų sunkvežimių kabinų, aprūpinimo grandies vairuotojai leido per rankas vieną iš paskutinių šioje Dievo užmirštoje žemėje čarso (rūkomi narkotikai iš kanapių) suktinukių.

- Stasai, tavo eilė, – ištiesė ranką su smilkstančia suktinuke Stasio dešinėje ant savo kamazo kabinos sėdintis chacholas Kolia.

Stasys prisitraukė kiek arčiau Kolios, savo dešine paėmė “Belomor” papiroso tūtą, įmuštą marichuanos ir tabako mišiniu, atsargiai, kad nuo prietemoje žybsinčio suktinukės galo nė kruopelė žemėn nenukristų, pridėjo prie lūpų, įtraukė tirštą dūmą giliai į plaučius ir trumpam sulaikė kvėpavimą…

Paskui atsikrenkštė, išpūsdamas tirštų dūmų ratilus, perdėjo suktinukę į kitą ranką ir padavė kairėje sėdinčiam Seriogai iš pamaskvio.

Kitą akimirką į lietuvio dembelio kūną plūstelėjo energijos užtaisas, lydimas lengvo svaigulio, kuris iš Stasio galvos galutinai išmušė dieną ją užvaldžiusią kažkokią keistą nostalgiją – namų ilgesį, sumišusį su liūdesiu, kad po dienos kitos teks visam atsisveikinti su karo romantika ir visais tais šunsnukiais, dabar sėdinčiais su juo viename rate automobilių parko kampe.

Taip, visi jie buvo tikri kalės vaikai – vagys ir apgavikai, visada besivadovaujantys principu „neapgausi – neišgyvensi“, veltėdžiai – jų tarnybos neapsunkino nei naktinė sargyba, nei bulvių skutimas bataliono valgykloje – ten jie būdavo siunčiami tik už šiurkščius nusižengimus statutui, – o kai kurie iš jų, ypač slavai iš didžiųjų Rusijos miestų – dar ir puošeivos narcizai, – tarsi ten būtų buvę prieš ką gražintis – tikra šutvė privilegijuotų nenaudėlių, kurių vienintelis rūpestis, regis, buvo mėgautis karo Azijos šalyje teikiamais malonumais.

————————————————————————————————————————————————–

- Ar prisimenat, vyručiai, kaip pridėjo į kelnes tas storas praporas iš palydos grandies, kai išgirdo į autoparką parskrendantį eresą (rs – reaktyvinis sviedinys)? – staiga pratrūko juoktis Stasys. Visi dembeliai pritariamai nusijuokė, o Serioga iš pamaskvio, kuris ant Afganistano žemės buvo nusileidęs vos prieš metus, todėl apie nuotykį su tuo praporu buvo girdėjęs tik iš nuogirdų, ir tai tik nuotrupas, paprašė, kad kas nors papasakotų jam tą istoriją su visomis smulkmenomis.

- Kodėl ne, blyn! – manau, visiems bus smagu dar kartą tai prisiminti, – atsiliepė Stasys, – ar ne, Kolia?

- Žinoma, papasakok, – padrąsino Stasio dešinėje ant kamazo kabinos sėdintis chacholas, – tu, jeigu gerai prisimenu, buvai arčiausiai to mūšio lauko ir geriausiai matei, kas ten dėjosi.

- Tuomet paklausykite. Tuo metu aš krapščiausi aplink savo kamazą. Kai pasigirdo ereso švilpimas, visi puolė slėptis, o aš, nieko dar neišmanantis kvailys – nuo tarnybos Afganistane pradžios nebuvo nė metai ne buvo praėję, – tik pasisukau šonu prie kabinos ir laukiu, kas toliau bus, – pradėjo savo pasakojimą Stasys.

- Ilgai laukti nereikėjo – eresas nukrito į patį parko vidurį, tarp mano kamazo ir šarvuočio, prie kurio kaip tik ir stovėjo tas praporas. Eresas driokstelėjo kaip reikiant, kad ir aš išsigandęs šokau kelis žingsnius atatupstas. Bet kai po akimirkos grįžau prie sunkvežimio rato, žiūriu ir negaliu patikėti savo akimis: šarvuočio vairuotojas, tas chacholas – koks ten jo vardas buvo?.. Na tas, kuris vėliau užlėkė ant fugaso ir buvo kontūzytas, blyn… Tiek to, nesvarbu. Taigi, žiūriu, laksto jis aplink savo šarvuotį ir šūkalioja: “Draugas praporščike! Draugas praporščike!”. O to niekur nematyti – tarsi kiaurai žemę būtų prasmegęs, – nors prieš akimirką stovėjo pasipūtęs šalia šarvuočio ir kažką aiškino tam kontūzytam kareivėliui.

Stovėjome visi ištysusiais veidais ir negalėjome suprasti, kur tas sumautas praporas prapuolė. Blemba, galvojom, gal eresas jį į skutelius bus suplėšęs. Bet kad niekur nesimatė nei kraujo, nei uniformos draiskanų. Ir pabėgti toks alkoholiu permirkęs storulis juk niekur negalėjo. Ir juokas ėmė, ir nežinojom, ko imtis. Tai bent galvosūkį turėjom.

O tas storas alkoholikas su antpečiais, pasirodo, iš tos baimės palindo po šarvuočiu ir užstrigo – nei pirmyn, nei atgal…

Tik girdim, tyliai šnabžda: “Ei, kareivi, padėk man iš čia išlįsti”.

Chacholas, pamatęs, į kokią nelaimę pateko jo praporas, čiupt jam už rankos, trukt atbulas – bet nė iš vietos. Žiūrim, pribėga jo zioma (žemietis), griebia už kitos rankos, vėl trukt – ir vėl nė iš vietos…

“Asilai jūs, – staiga sukriokė perpykęs praporas po šarvuočiu, – greičiau čiupkit kastuvus ir kaskit smėlį po manim, kitaip čia amžiams liksiu! O paskui užveskit mašiną ir pamažu judėkit į priekį! Ar supratot?”…

Tai bent vaizdelis buvo, blyn, iš juoko vos į kelnes nepridėjom…

- Jo, blyn, per tą sumautą eresą ir aš vos galo negavau, – iš priešingos sunkvežimių kabinų rato pusės atsiliepė armėnas Miša (tikro to aros vardo batalione niekas jau ir nebeprisiminė, bet tai niekam ir nerūpėjo, net ir pačiam Mišai). – Kai tas sprogo, sėdėjau apsižergęs savo šūdvežio gaziko variklio radiatorių. Tik girdžiu – cakt, cakt, cakt – pažiro skeveldros į pakeltą variklio dangtį, o viena perkirto dešinės pusės veidrodėlio kojelę, taip ir likau palinkęs virš variklio, bijodamas pajudėti…

- Užtat po to tavo šūdvežį visi ir vadino pagrindine bataliono kovine mašina! – pratrūko juoktis baltarusis (bulbašas) Vasia. O paskui jį ir visi kiti…

- Ei, Miša, o kur dabar ta tavo kovinė mašina? – vėl į pokalbį įsiterpė Stasys. – Kaip smagiai tu su ja varinėdavai po batalioną, pasišokinėdamas per kupstus, cha-cha-cha! Ypač gerai atrodė tas užrašas ant bačkos galo “šiūdas”.

- Tai kad prieš kelias dienas ją nurašė ir kažkur nuvilko. Gal dūchams pardavė, iš kur man žinoti, – patraukė pečiais Miša. – Bet man tai ir nerūpi, kam man tas šūdvežis, juk namo važiuoju. Sudie Afgane!

- Pala pala, tu neskubėk taip džiaugtis, iki sąjungos dar trys dienos kelio, ir visko gali nutikti, – sududeno romusis aprūpinimo grandies vado pavaduotojas jefreitorius Michailas iš Ukrainos benderų krašto ir truktelėjo porą tirštų dūmų giliai į plaučius.

Jis buvo įsitaisęs ant savo uralo kabinos tiesiai priešais Stasio kamazą, tai šiam buvo puikiai matyti, kaip tas žmogėnas, su kuriuo Stasys kartu nužingsniavo visą savo kovų kelią, pradedant trijų mėnesių karantinu Termeze, Uzbekistane, ir baigiant dar dviem tarnybos metais šiame Afganistano užkampyje, godžiai ryja čarso dūmus.

Iš to didelio malonumo bendera net prisimerkė. Paskui lėtai pravėrė savo dešiniąją ir išsišiepė taip, kaip tik jis vienas mokėjo, – suraukė nosį ir pakėlė puslankiu į viršų išlenktą viršutinę lūpą, kuri apnuogino nuo tabako ir čarso pageltusius dantis.

- Ką, Michailai, tu čia susiruošei mus gąsdinti, ar save drąsini prieš kelionę? – nepraleido progos pašiepti ne itin mėgstamo benderos Serioga iš pamaskvio. – Nevaryk į kelnes pirma laiko ir neužlaikyk kasiako.

- Ko čia purkštauji, kaip koks čiurka. Nei aš bijau, nei gąsdinu, – atkirto bendera Michailas, sugrįžęs iš trumpo transo. – Tiesiog stengiuosi blaiviai mąstyti. Jeigu mums dvejus metus sekėsi apgauti mirtį, tai dar nereiškia, kad ji dabar netyko mūsų kur nors prie Šindanto, Gerato ar Turgundi…

- Gerai jau gerai, Michailai, tu teisus, mes dar ne namie, ir dar visko gali nutikti, – nukirto Serioga iš pamaskvio. – Bet vis tiek labai nenorėčiau, kad paskutinę naktį šitame suš… batalione, prie to sumauto Laškargacho, kur tiek laiko rijome adrenaliną ir dykumos dulkes, kalbėtume apie mirtį. Man daug smagiau prisiminti, kaip mes šaipėmės iš jos, važiuodami į Kandagharą maisto ir kovinių atsargų per kulkų ir granatsvaidžio sviedinių krušą! – įsiaudrino Serioga. – Štai apie ką aš noriu kalbėti šią naktį. Ir dar apie namus, bet tik ne apie pavojų gauti galą pakeliui į civilinių pasaulį!..

Bus daugiau.

Švėkšnos specialiosios mokyklos nuotr.

Pastaruoju metu daug diskutuojama, kuri šventė svarbesnė – Šv. Valentino (vasario 14 d.) ar Lietuvos valstybės atkūrimo (vasario 16 d.).

Žmonės piktinasi ir nesutaria dėl šių dviejų minėtinų dienų supriešinimo.

Lietuvoje meilės dienos šventė yra pakankamai jauna – ji švenčiama tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Ši šventė ypatingai mėgstama jaunimo, tačiau ir vyresni žmonės neatsispiria pagundai nusipirkti raudonos spalvos atributikos, kurią dovanoja savo artimiausiems žmonėms.

Švėkšnos specialiosios mokyklos mokiniai kartu su istorijos mokytoju Jonu Girskiu, nusprendė nesupriešinti šių švenčių, o kaip tik – sujungti jas ir parodyti, kad per meilės dieną galime išreikšti meilę tėvynei. Mokiniai sutiko, jog meilė tai ir pažinimas, domėjimasis savo meilės objektu. Todėl per meilės dieną mylėti galime ne tik savo brangiausius žmones, bet ir savo gimtąjį kraštą.

Mokykloje mokosi vaikai iš įvairių Lietuvos miestų, todėl su malonumu išklausėme mokinių apie jų gyvenamosios vietovės išskirtinumą. Mes supratome, kad varžytis, kas labiau myli tėvynę, nederėtų, mylėti turime savo kraštą visi vienodai. Nors kartais tenka skaudžiai išgyventi neteisybę, turėtumėme gerbti kiekvieną, kuris stengiasi ir dirba vardan tos – LIETUVOS.

Jonas Girskis, mokytojas

…………………………………………………………………………………………………………………………….

Švėkšnos specialiosios mokyklos nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį išteisino dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise anksčiau nuteistą 43 metų Rusnės gyventoją Viktorą Mertinsą.

Šilutės rajono apylinkės teismas praėjusių metų lapkričio 2 dieną Rusnės gyventoją buvo nuteisęs 5200 litų bauda už tai, kad jis per antrą Seimo rinkimų turą trims rinkėjams Šilutės rajone žadėjo atlygį, jeigu jie balsuos už partijos „Tvarka ir teisingumas“ narį Kęstą Komskį.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė šį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje neginčijamai neįrodytas faktas, kad V. Mertinsas būtų trukdęs kuriam nors asmeniui realizuoti savo teisę rinkti. Anot teisėjų kolegijos, iš liudytojų parodymų galima spręsti, kad apeliantas kurstė juos balsuoti už konkretų kandidatą, siūlydamas butelį degtinės ar tokios pat vertės piniginį atlygį, tačiau tokia veika negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pasak teisėjų kolegijos, šie rusniškio veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Parengta pagal Klaipėdos apygardos teismo inf.

Susiję str.: “K. Komskis pats prašosi pas prokurorus”,
“Rusniškiui rinkėjų papirkinėtojui skirta bauda”

Mokslininkai ir astronomijos mėgėjai su nekantrumu laukia penktadienio vakaro, kuomet pro pat Žemę, vos 27 tūkst. km atstumu, pralėks 45 metrų skersmens asteroidas „2012 DA14“. Pamatyti jį plika akimi bus beveik neįmanoma, tačiau įvykį žadama tiesiogiai transliuoti internete.

„2012 DA14“ praskriejimas pro Žemę yra artimiausias tokio didelio kosminio kūno prasilenkimas, apie kurį astronomai žino iš anksto. Šis įvykis bus fiksuojamas įvairiais įrenginiais siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie asteroidus. Taip pat surinkti duomenys leis tiksliai išsiaiškinti šio luito tolimesnius planus, kitaip sakant – apskaičiuoti, ar jis gali kelti grėsmę Žemei kada nors ateityje.

Asteroido priartėjimą prie Žemės galės stebėti ir labiau patyrę astronomijos mėgėjai Rytų Europoje, Azijoje bei Australijoje. Tiesa, jiems reikės ne tik tinkamų oro sąlygų (Lietuvoje, deja, naktį į šeštadienį bus apsiniaukę), teleskopo, bet ir žinių, kad galėtų nustatyti asteroido buvimo vietą konkrečią akimirką. Atrasti asteroidą danguje astronomijos mėgėjams gali padėti šis NASA įrankis (ieškoti objekto „2012 DA14“).

Jei dangus būtų giedras, lietuviams asteroidas geriausiai būtų matomas penktadienį apie 19–21 val.

Arčiausiai Žemės jis priartės 19.24 val. Grinvičo (21.24 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu jis skries tiesiai virš Indijos vandenyno. Beje, asteroidas kirs palydovų orbitas, tačiau, NASA duomenimis, nė vieno jų nekliudys.

Norint pamatyti „2012 DA14“ būtinai reikės teleskopo (rekomenduojama bent 15 cm skersmens) arba bent jau labai gerų žiūronų. Mat skriejant arčiausiai Žemės asteroido ryškis sieks tik +7,4 (esant idealioms sąlygoms gerą regėjimą turintis žmogus gali matyti iki +6,5 ryškio žvaigždes; kuo didesnis skaičius, tuo tamsesnis objektas).

Tiesa, asteroido „2012 DA14“ praskriejimą žadama tiesiogiai transliuoti net keliose interneto svetainėse. Susidomėjusiems skaitytojams siūlome penktadienio vakarą apsilankyti adresu Virtualtelescope.eu/webtv arba tinklalapyje Space.com.

Bet nesitikėkite nieko panašaus į šią animaciją:
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=B6MDltGqrqg

15min.lt

Tauragės AVPK nuotr.

Penktadienį Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate iškilmingai paminėta Vasario 16-oji – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Ta proga labiausiai tarnyboje pasižymėjusiems Tauragės, Šilalės, Šilutės ir Pagėgių pareigūnams buvo įteikti apdovanojimai.

Tarp apdovanotųjų yra šie Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai:

Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Kęstutis Bartušis apdovanotas Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“;

Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja Aušra Skurdelienė ir patrulių būrio patrulis Ramūnas Jokšas – Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklais „Už nepriekaištingą tarnybą“;

Parengta pagal Tauragės apskrities VPK inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Daugumai Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių nusispjauti ant jų pačių patvirtinto Tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas): remiantis viešai prieinama informacija, savo ataskaitas už praeitų metų veiklą laiku pateikė tik trečdalis Tarybos narių – 8.

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai praėjusių metų veiklos ataskaitas turi pateikti Tarybos sekretoriatui iki einamųjų metų vasario 1 d. (Reglamento 28 str. 1 p. 7 d.). Šiandien jau vasario 14 d., tačiau Savivaldybės interneto svetainės skyriuje „Tarybos veikla“ tėra įrašytos 8 Tarybos narių, pateikusių 2012 metų veiklos ataskaitas, pavardės: Albina Bumblauskienė, Vytautas Laurinaitis, Genovaitė Kimbrienė, Virgilijus Pozingis, Juozas Sauspreškis, Stasė Skutulienė, Alfonsas Vanagas ir Saulius Vytuvis.

Tačiau ir daugumos pastarųjų ataskaitos nelabai teįtikina, kad tūkstantinės kompensacijos už transporto, kanceliarijos ir kitas išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla , jiems mokamos pagrįstai (už darbą posėdžiuose Tarybos nariams mokama atskirai – red. pastaba): dažniausiai apsiribojama pareigų Taryboje ir iškeltų iniciatyvų aprašymu, o darbas su rinkėjais sutalpinamas į vieną ar du abstrakčius sakinius.

Kam įdomu – prašom: ataskaitos:
A. Bumblauskienės,
V. Laurinaičio,
G. Kimbrienės,
V. Pozingio,
J. Sauspreškio,
S. Skutulienės,
A. Vanago,
S. Vytuvio

Meras už savo ir visos Tarybos veiklą privalo atsiskaityti iki birželio 1 d. (Reglamento 40 str. 1 p.)

Susijęs str.: „Be komentarų: Šilutės r. savivaldybės taryba: „Vaaažiuojam!..““

ve.lt nuotr.

Mėginimai pradėti skalūnų dujų paieškas jau pradėjo kiršinti žemių, kuriose ketinama žvalgytis, savininkus. Mat vieni stoja piestu, o kiti į viską žvelgia blaiviomis akimis ir netgi tikisi naudos.

Isteriją dėl skalūnų dujų visoje šalyje sukėlusiems Tauragės rajono Žygaičių gyventojams nepavyko valdžios įvaryti į kampą.

Valdančiųjų partijų lyderiai paskelbė, kad šių dujų paieška Vakarų Lietuvoje nebus stabdoma.

Bet Vyriausybei teks nelengva užduotis – užgesinti kaimo žmonių pasipriešinimo liepsnas, kurios jau persimetė ir į Šilutės rajoną.

Skaityti daugiau…

Didžiąją dalį savo gyvenimo gamtos mokslams paskyręs prof. Ričardas Kazlauskas atvirai prabyla apie Lietuvos aplinkosaugos bėdas. Anot jo, sparčiai nykstančios gyvūnų ir augalų rūšys saugiai jaustis negali net valstybės saugomose teritorijose, rašo grynas.lt.

Mokslininko manymu, Lietuvos draustiniai yra „popieriniai“ – dėl mažo jų finansavimo sunku apsaugoti nykstančias rūšis.

Taip pat R. Kazlauskas sako esantis skalūnų dujų priešininkas. Profesoriaus nuomone, jų gavyba vietiniams gyventojams gali kelti rimtą pavojų. „Mums siūlo į JAV važiuoti ir pažiūrėti, kaip išgaunami skalūnai. Ten yra mažai apgyvendinti rajonai. Jeigu ten žala ir būtų, žmogus nelabai jaustų, o Lietuva tankiai gyvenama. Ištisiems rajonams gali būti padaryta nepataisoma žala. Jeigu bus užteršti gruntiniai vandenys, kentės ne šimtai, o tūkstančiai. Aš nusistatęs prieš skalūnus“, – teigia mokslininkas.

Šiandien neįvyks Valentino dienos progai skirta diskoteka Šilutės kultūros ir pramogų centre, o šeštadienį planuotas iškilmingas Vasario 16 – osios paminėjimas keliamas į lauką prie Kultūros ir pramogų centro. Pradžia 15 val.

Gripo epidemija Šilutės rajone paskelbta vasario 5 d.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iš Artūro Skardžiaus, išrinkto į Seimą Šilutės – Pagėgių vienmandatėje rinkimų apygardoje, politinės kampanijos finansavimo ataskaitos matyti, kad šiam socialdemokratui politinė reklama kainavo 62 500 litų.

Didžiąją šios sumos dalį dabartinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas išleido agitacinėms publikacijoms Šilutės rajono laikraščiuose (auditorių ataskaitos priedas).

Savo politinę kampaniją A. Skardžius finansavo daugiausiai savo ir savo šeimos narių paaukotais tūkstančiais (aukotojų sąrašas).

Rinkimų nelaimėjusio šilutiškio „darbiečio“ Sauliaus Stankevičiaus deklaruotos politinės kampanijos išlaidos gerokai kuklesnės – kiek daugiau kaip 11 tūkst. litų (auditorių ataskaitos priedas). Pastarasis savo politinę kampaniją taip pat finansavimo daugiausiai asmeninėmis lėšomis (aukotojų sąrašas).

Arūnui Valinskui, tiksliau jo politinę kampaniją finansavusiai Liberalų ir centro sąjungai, rinkimai į Seimą Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje atsiėjo per 25 tūkst. Lt: auditorių ataskaitos priedas, aukotojų sąrašas.

Tokia pat situacija ir su rinkimus Šilalės – Šilutės apygardoje laimėjusiu šilutiškių „tvarkiečiu“ Remigijum Žemaitaičiu.

Nepaisant to, šį tą galima sužinoti ir iš partijų ataskaitų. Kam įdomu – prašom: pasirinkite apygardą, kandidatą, spauskite dalyvį atstovaujančios partijos pavadinimą, paskui „Auditorius“ (šalia rasite aukotojų sąrašą), galiausiai „ataskaita“ ir „priedas“. Sėkmės…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vietomis šals iki 12 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vasaris įpusėjo, žiema greitai pasibaigs, o orai jau seniai primena pavasario pradžią. Nuo sausio pabaigos iki šiol vidutinė oro temperatūra laikėsi aukštesnė už standartinę klimatinę normą.

Sostinėje vasario pirmojo dešimtadienio viduryje temperatūros vidurkis viršijo norma net 5–6 laipsniais.

Paprastai mūsų šalyje vasaris – speigo, sniego ir pūgų mėnuo, tik jo pabaigoje jaučiamas pavasario artėjimas. Neretai vasario mėnesį temperatūra nukrisdavo žemiau 20 laipsnių šalčio, o kartais kai kuriose vietovėse speigas pasiekdavo ir 30-33 laipsnius.

Ypač šaltas pirmasis vasario dešimtadienis buvo 1956 metais. Jo metu didesnėje šalies dalyje net du kartus temperatūra nukrisdavo žemiau 30–35 laipsnių, vietomis net pasiekdavo 36–38 laipsnių speigą. Būtent šiuo tarpsniu, rytiniuose rajonuose buvo užfiksuota žemiausia vasario mėnesio temperatūra – 40–43 laipsnių speigas. Vilniuje tuomet taip pat buvo stebėta vasario žemiausia temperatūra – 35,8 laipsnio šalčio.

Mūsų sostinėje per visą stebėjimo laikotarpį, pradedant nuo 1882 metų, temperatūra žemiau 30 laipsnių šalčio nukrisdavo ne vieną kartą. O štai nuo 1965 metų iki šiol 30 laipsnių speigas dar nebuvo stebėtas. Arčiausiai šios reikšmės temperatūra Vilniuje buvo priartėjusi 1985 metais vasario 11 d.– 29,9 laipsnio šalčio. Pernai vasario pradžioje taip pat buvo žiemiškai šalta, nors tikrų speigų temperatūra sostinėje nepasiekė. Tačiau beveik visą pirmą savaitę naktimis temperatūra Vilniuje nukrisdavo žemiau 20 laipsnių šalčio, buvo sumušti šių dienų temperatūros rekordai.

Penktadienio orai: naktį debesuota su pragiedruliais. Be žymesnių kritulių. Plikledis. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio.

Penktadienio dieną debesuota su pragiedruliais. Žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Šeštadienio orai: be žymesnių kritulių. Temperatūra naktį 2–7, kai kur iki 10 laipsnių šalčio, dieną 0–4 šalčio.

Sekmadienio orai: naktį kai kur truputį pasnyguriuos, dieną kai kur truputį pasnigs. Temperatūra naktį 3–8, vietomis iki 12 laipsnių šalčio, dieną 0–5 laipsniai šalčio.

LHMT

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, vandens gylis apsemtame kelio iš Šilutės į Rusnę ruože per praeitą parą sumažėjo dar 5 cm – ketvirtadienio rytą, 9 val., besiekė 43 cm.

Lengvieji automobiliai apsemtu kelio ruožu toliau gabenami specialiais tralais, žmonės į Rusnę ir iš jos vežami specialiu MAN markės sunkvežimiu.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismo informacijos svetainėje www.eismoinfo.lt.

Vandens lygio pokyčius galima stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinės svetainės puslapyje “Hidrologinė informacija”.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Be niurzgėjimų pernai pavasarį sutikę žinią apie keleriopai pabrangusius (nuo 11 iki 50 litų metams) meškeriotojų bilietus, Lietuvos žvejai mėgėjai šiemet jau gali tikėtis savo sukurto „fondo“ investicijų sėkmės.

„Iš viso 2012 metais, per nepilnus metus, nuo kovo 30-osios iki metų galo, už pabrangusius meškeriotojų bilietus ir korteles buvo surinkta 2,4 mln. litų. Visi šie pinigai šiemet yra skiriami žuvų išteklių atkūrimui. Tokios yra taisyklės, ir jų nelaužome“, – žurnalistei sakė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Pasak jo, žuvivaisos darbams, kuriuos šiemet numatyta atlikti 30-40 valstybinių neišnuomotų vandens telkinių (kuriuose nėra vykdoma verslinė žvejyba) iš viso yra skiriama milijonas litų.

ve.lt nuotr.

Į 30 nuotolinio nuskaitymo kortelių – leidimų mechaninėms transporto priemonėms nemokamai įvažiuoti į Neringos savivaldybės administruojamą valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, kuriuos Šilutės gavo manais už Neringai pernai perleistus daugiau kaip 3000 ha Kuršių marių, galės pretenduoti tik vykstantieji į renginius, stiprinančius dviejų savivaldybių bendradarbiavimą investicijų, kultūros ir turizmo, aplinkosaugos ir ekologinio švietimo, jaunimo politikos, socialinės paramos ir kitose srityse.

Tai numatyta Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio įsakymu patvirtintame nuotolinių nuskaitymo kortelių – leidimų naudojimo ir grąžinimo tvarkos apraše.

Leidimus išduos Šilutės r. savivaldybės administracijos Ūkio skyrius.

Jeigu prašymų vienu metu bus pateikta daugiau nei yra leidimų, jie bus išduodami eilės tvarka mažiausiai kartų pasinaudojusiems šia lengvata gavėjams.

Visas direktoriaus įsakymas…

Susiję str.: „Šilutė atnaujino ryšius su Neringa“,
„Šilutės rajonas traukiasi“,
„Mainais už dalį Kuršmarių Šilutė iš Neringos gaus daugiau lengvatų“

PKPD nuotr.

Pasienyje su Rusija veikiančiame Panemunės kontrolės punkte pradėjo veikti neapmuitinamų prekių, vadinamoji „duty free“, parduotuvė. Ji skirta apsipirkti išvykstantiesiems iš Lietuvos į Kaliningrado sritį.

Šios neapmuitinamų prekių parduotuvės atidaryme dalyvavo susisiekimo viceministras Vladislav Kondratovič, Pasienio kontrolės punktų direkcijos (PKPD) direktorius Arnoldas Tvaronavičius, VSAT Pagėgių rinktinės vadas Rimantas Timinskas ir kiti svečiai.

Pasak PKPD vadovo A. Tvaronavičiaus, Panemunės neapmuitinamų prekių parduotuvė – jau aštunta Lietuvos kontrolės punktuose. Ateityje planuojama atidaryti dar ne vieną naujai projektuojamą neapmuitinamų prekių parduotuvę.

„Šių parduotuvių veikla naudinga tiek investavusiai į jas Pasienio kontrolės punktų direkcijai, tiek ir mūsų valstybei, – sako A. Tvaronavičius. – Už jų nuomą gaunami dideli nuompinigiai yra užskaitomi kaip biudžetiniai asignavimai, kurių dalį galima investuoti ir esamiems pasienio punktams rekonstruoti, ir naujiems statyti. Investicijos nėra didelės, o grąža tikrai ekonomiškai labai naudinga“.

24 valandas per parą 7 savaitės dienas veikiančios neapmuitinamų prekių parduotuvės jau yra populiarios tarp sieną kertančių keliautojų. Pavyzdžiui, Medininkų ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktuose įsikūrusiose tokiose prekybos vietose per metus apsiperka daugiau kaip 350 tūkst. vykstančiųjų į Baltarusiją.

pasienis.lt

Šilutės (H. Šojaus) dvaro pastatų komplekso rekonstrukcija išlieka tarp prioritetinių projektų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas parengė sąrašą taip vadinamų strateginių projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, 2014 – 2020 metų laikotarpiui. Jame – 4 projektai.

Komiteto manymu, per ateinantį finansinį laikotarpį reikėtų užbaigti Šilutės miesto (H. Šojaus) dvaro pastatų komplekso rekonstrukciją, sutvarkyti istorinį miesto Šilokarčemos kvartalą, pastatyti mieste sporto ir pramogų centrą bei atnaujinti medinius pastatus Rusnės miestelyje.

Komitetas taip pat mano, kad būtų naudinga per trejus metus – 2013 – 2015 metų laikotarpiu – atnaujinti gatvių apšvietimą, įrengiant elektros energiją taupančią sistemą.

sveksna.com nuotr.

Švėkšniškiai tikrai pasistengė – žiema išsigando kaip reikiant. Jei ji dar nepasitrauks, tai prišauktas pavasaris neleis ilgai spyriotis. Juk Užgavėnės tai ir yra žiemos palydos, žiemos išvarymo, žemės žadinimo pavasariui šventė, kurią šiais metais švėkšniškiams surengė Švėkšnos neįgaliųjų draugija jau šeštąjį kartą, talkinant seniūnijai.

Pilnas arklio tempiamas vežimas persirengėlių, atskubėjo į Švėkšnos turgaus aikštę. Kumpanosės, kuprotos, raguotos, barzdotos, keisčiausiai apsirėdžiusios būtybės rinkosi iš visų pakampių į centrinę miestelio aikštę.

Susirinkusieji ragavo karštų blynų, gėrė arbatą ir girą, linksmai šoko, dainavo, važinėjosi rogėmis, krėtė visokias išdaigas.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, Lietuvos banko sprendimu antradienį uždarytame Ūkio banke įšaldytų Savivaldybės lėšų kiekis artimas draudžiamai 100 tūkst. eurų, arba 345 tūkst. litų, sumai. Esą todėl šio banko krizė didesnės įtakos Savivaldybės veiklai neturėtų padaryti.

„Savivaldybės lėšų likutis Ūkio banke neturėtų būti didelis – draudžiama suma (100 tūkst. eurų, arba 345 tūkst. litų – red. pastaba) plius minus dešimt tūkstančių, – teigė telefonu R. Ambrozaitis. – Tikslaus likučio nežinome, nes vakar iki pietų, kai Ūkio bankas dar vykdė veiklą, darėme pavedimus, bet kol kas mums nepavyksta išsiaiškinti, kaip jie pavyko, ar pinigai pasiekė gavėjus. Dabar bandome tai išsiaiškinti“.

Bet kokiu atveju, R. Ambrozaičio teigimu, Ūkio banko krizė didesnės įtakos Savivaldybės veiklai neturėtų padaryti – tik šiokių tokių nepatogumų. Ne taip, kaip per „Snoro“ griūti, dėl kurios Savivaldybė prarado kone 2 mln. litų: Savivaldybė “Snore” laikė per 2 mln. litų, o atgavo tik Valstybės draudžiamą pinigų sumą – 345 tūkst. litų. Nuo rimtesnių veiklos sutrikimų ją tuomet išgelbėjo Vyriausybės suteikta lengvatinė paskola.

Prieš pat vidurdienį administracijos direktorius R. Ambrozaitis patikslino duomenis apie Ūkio bake įšaldytas Savivaldybės lėšas. Savivaldybės administracija išsiaiškino, kad antradienį, prieš nutraukiant šio banko veiklą, į Savivaldybės sąskaitą buvo pervesta nemaža pinigų suma, ir bendras Ūkio banke įšaldytų jos lėšų kiekis dabar siekia per 500 tūkst. Lt.