silaine.lt nuotr.

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvininkų tarmės puoselėtojai Vaidai Galinskienei bus įteikta šių metų “Sidabrinės nendrės” premija -prestižinis apdovanojimas už ypatingus darbus garsinant Šilutės rajoną.

Iš devynių kandidatų gauti premiją, kurią sudaro vardinis diplomas, dovana, laureato ženklas bei 5 MMA dydžio pinigų suma, išrinkta V. Galinskienė – Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir aktyvi jau nykstančios lietuvininkų tarmės puoselėtoja. Ji ne tik supažindina vaikus su šia mažiausia (pagal plotą ir kalbėtojų skaičių) iš žemaičių tarmių savo pamokose, bet ir stengiasi, kad ji gyvai skambėtų įvairiausiuose renginiuose.

Lietuvininkais, šišioniškiais, laukininkais, žemininkais, kopininkais, dar prūsais ir būrais vadinamų Klaipėdos krašto gyventojų šiandien likę nedaug. Nebeliko ir daugelio lietuvininkų kaimų.

“Esu 160-oji, kuri dar kalba lietuvininkų tarme, – “Vakarų ekspresui” teigė premijos laureatė. – Taip man sakė kalbininkas profesorius Jonas Bukantis. Šilutėje lietuvininkų tarmę dar gerai moka etnografė Indrė Skablauskaitė. Daugiausiai šia šnekta yra kalbančiųjų kaimuose – Kintų, Juknaičių apylinkėse, bet tai, žinoma, jau seni žmonės. O jaunimą jau reikia mokyti specialiai. Turiu pasakyti, kad jie noriai mokosi, tik jiems reikalingas įvadas, kontekstas, kad tarmiškas kalbėjimas neatrodytų juokingas…

Aš su ta tarme užaugau, natūraliai sugėriau ją iš tančių ir unkulių (tetų ir dėdžių. – Aut. past.) Svencelėje (kaimas Klaipėdos rajono pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje. – Aut. past.), kur gimiau prieš penkias dešimtis metų. Esu jauniausia iš 11 vaikų. Mano tėvai – gryni žemaičiai, nuo Plungės ir Kretingos. Jie sakydavo, kad pamarys su savo žvejais, Priekule – jau “pasaulio pabunga”, nes toliau – tik vanduo…”

Anot pokalbininkės, baigusi lietuvių kalbos ir režisūros studijas Klaipėdos universitete, galėjo likti gyventi uostamiestyje, tačiau širdis veržėsi į gimtąjį kraštą. Atitekėjo į Šilutę, vyras – taip pat šišioniškis.

Paklausta apie mokinių požiūrį į gimtąją kalbą ir raštingumo tendencijas, pokalbininkė atsiduso: “Labai pakenkė kompiuteriai ir telefonai. Pakenkė ne tik raštingumui – jau sunkiai einasi nosinės, devintokai nori rašyti be ž, š… Pakenkė ir vaizduotei, bendram kūrybiškumui. Gaila, bet filmą žiūrėti jau tapo įdomiau nei skaityti knygą. Kita vertus, gal kai kurios knygos pagal programą mokiniams per sunkios. O štai Putino “Altorių šešėly” patinka visiems kone be išimties. Ievos Simonaitytės “Vilių Karalių”, nors ir nebeprivalomas, giria…”

V. Galinskienė apgailestavo, kad lietuvininkų šnektą jau ir pati beužmirštanti, nes nėra su kuo bendrauti gyvai, tačiau kartu pasidžiaugė, jog šiemet tarmėms skiriama daug dėmesio – mat paskelbti Tarmių metai. Štai ir Šilutės muziejuje šią savaitę bus atidaryta Tarmių mokyklėlė, kuri veiks šeštadieniais.

LIETUVININKAI

Lietuvininkų gyvenama teritorija buvo vadinama Lietuvos provincija, Lietuva, Prūsų Lietuva, nuo 19-20 a. – Mažąja Lietuva. Gyventojai dar vadinami prūsų lietuviais, mažlietuviais.

Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo “lietuviai” variantas. Tačiau, laikui bėgant, Lietuvoje įsigalėjo etnonimas “lietuvis”, o Prūsų Lietuvoje, ypač nuo XIX a. pab., išpopuliarėjo savivardis “lietuvninkas”. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu “Lietuvninkai mes esam gimę”, kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu.

Nuo 20 a. 8 dešimtmečio terminas “lietuvininkai” įsigalėjo kaip specifinės lietuvių etnografinės grupės, kuri skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių tikėjimu, papročiais, dialektu, pavadinimas.

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 2,6 mln. žmonių (1925 m. surašymo duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 141 tūkst. gyventojų, daugiau negu pusė kalbėjo lietuviškai.) Per paskutinįjį II pasaulinio karo pusmetį (1944 m. rudenį – 1945 m. pavasarį) dėl sovietų armijos vykdyto genocido gyventojų sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

AR ŽINOTE, KAD…

Kalbantieji Klaipėdos krašto tarme netardavo ie (ė) ir uo (o), o priebalsį l tarė minkštai ir beveik nevartojo vietininko linksnio (žvejoja į Krokų lanką).

Nuo seniausių laikų lietuvininkai mėgo kafiją (kavą) su vofeliais (vafliais), pietums dažnokai kepdavo pautienę (kiaušinienę) ir darė naminį apynių bei miežių alų. Tamsų vadino pyvu, skystą – puspyviu, trečio užpylimo – skinkiu.
***

ŽUVYS šišioniškių tarme

Ešerys – azegis

Nėgė – devynakė

Karpis – zarate

Karšis – lukutis

Lašiša – lasasa

Plakis – blingis

Pūgžlys – pūkis

Ungurys – anguris

Vėgėlė – kvapė

Andromeda Milinienė, “Vakarų ekspresas”

Susijęs str.: “”Sidabrinės nendrės“ premija skirta šilutiškei lietuvininkų tarmės puoselėtojai”

Žiniasklaidos priemonėse, interneto svetainėse vis aptarinėjamos sprogusio virš milijoninio Rusijos miesto Čeliabinsko asteroido pasekmės. Tai įvyko vasario 15-sios rytmetį. Dūžtantys langai sužeidė per tūkstantį žmonių. Sprogimas prilygo keletui dešimčių pirmųjų atominių bombų jėgai.

Pasak amerikiečių specialistų, NASA mokslininkų vertinimu, įskriedamas į Žemės atmosferą dangaus kūnas buvo apie 17 metrų skersmens, jo masė galėjo siekti 10 tūkstančių tonų. Asteroido greitis buvo nuo 30 iki 50 km/s, jis sprogo maždaug 60 km aukštyje. Būtent milžiniškas greitis ir yra sprogimo priežastis, – asteroidas perkaista dėl trinties tankiuose atmosferos sluoksniuose.

Žinia apie šią kosminę ataką žaibiškai paplito pasaulyje, sukeldama didžiulį žmonių susidomėjimą kosminėmis katastrofomis. Mokslininkų forumuose jau aptarinėjami galimi gynybos būdai nuo kometų ir asteroidų, gal net pasitelkiant jungtines stipriausių valstybių pajėgas. Lankytojų srauto sulaukė ir mokslo muziejai; daug kam parūpo pamatyti, kaipgi atrodo šie dangaus sviediniai – meteoritai. Randama jų akmeninių, geležinių ir mišrių. Turi meteoritų ir Lietuvos muziejai: juos galima pamatyti Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto, Geologijos instituto, Lietuvos etnokosmologijos muziejuose. Kaip jie atsirado ekspozicijose?

Apie būstą prabangiame Londono kvartale, nuolatines keliones į egzotiškus pasaulio kraštus Anglijos fabrikuose nugaras lenkiantys emigrantai iš Lietuvos gali tik pasvajoti. Tačiau iš Šilutės kilusiai Daivai Barauskaitei visa tai yra kasdienybė. Kaip jai tai pavyko?

Jau dešimt metų Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenanti mergina yra viena profesionaliausių ir daugiausiai laimėjimų susišlavusių pokerio lošėjų iš Lietuvos. Dėl to dažnai ji lyginama su pokerio virtuozu Antanu Guoga.

Baltic Blond (Baltijos blondinė) – taip dvidešimt devynerių Daiva vadinama pokerio pasaulyje. Slapyvardžius ten turi visi, o savąjį ji sugalvojo tam, kad reklamuotų gimtinę. Šviesių plaukų mergina sako, kad Anglijoje moterų, žaidžiančių pokerį, yra labai mažai. Esą jei lošia šimtas žaidėjų, tai žaidime dalyvauja maždaug tik penkios moterys. Daiva spėja, kad tikriausiai dėl to pradžioje patyrę žaidėjai jos nelaikė rimta konkurente.

Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai”. Joje pristatomos per praėjusius metus dovanotos, įsigytos ar restauruotos muziejinės vertybės. Parodos puošmena – XIX amžiaus lietuvininkų tekstilė, informuoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

Šilutės muziejus, kuriame sukaupta apie 60 tūkstančių šio krašto gyvenimą, kultūrą ir papročius atspindinčių eksponatų, kasmet pasipildo naujomis vertybėmis. Pernai muziejus praturtėjo daugiau kaip 800. Dalį jų dovanojo čia gyvenę žmonės, kiti daiktai įsigyti per ekspedicijas.

Vokietijoje gyvenanti Helga Rangen Šilutės muziejui padovanojo savo mamos Emės, prieš šimtą metų gyvenusios šiame krašte pasiturinčioje septynių vaikų šeimoje, tekstilės darbus, kitus rankomis siuvinėtus dirbinius, kurie atspindi čia gyvenusių lietuvaičių papročius.

Geriausio Šilutės savivaldybės mero rinkimuose Š. Laužikas surinko 1610 „Šilutės ETA Žinių“ skaitytojų balsų.

Antrą vietą užėmusio Arvydo Jako sąskaitoje – 1508 balsai.

Daiva Žebelienė su 266 balsais, kaip ir geriausiai krašto žmonėms atstovaujančio Tarybos nario rinkimuose, liko trečia.

Ketvirtas Virgilijus Pozingis – 175 balsai, penktas Algirdas Balčytis – 46 balsai.

Per dvi savaites balsavo iš viso 3605 „Šilutės ETA Žinių“ skaitytojai (unikalūs lankytojai).

Tikimės, kad tokie pat aktyvūs būsite ir antroje šio žaidimo dalyje, užduodami klausimus Šilutės r. savivaldybės merams.

Klausimus galite užduoti komentarų skiltyje (neetiški klausimai bus panaikinti).

Darbo grupės nariai (iš kairės): A. Jakubauskas, V. Pozingis, Š. Laužikas (pirmininkas). (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Nuo to, koks bus atsakymas į šį kone makabrišką klausimą, pasirodo, gali priklausyti darbo grupės, vadovaujamos Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Šarūno Laužiko, sprendimas, kaip bus siūloma toliau plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą pamario krašte.

Atsakyti į pradžioje iškeltą klausimą būtų galima vieno herojaus iš seno gero spektaklio stiliumi: jeigu gyvais laikysime tik vietinius dviratininkus, o į kraštą atvykstančius turistus – negyvais, kaip tokius antradienį Savivaldybėje įvykusiame minėtos darbo grupės posėdyje ne vieną kartą pavadino Šilutės seniūnas Raimondas Steponus ir dar kažkas iš dalyvavusiųjų, regis, Tarybos narys Jonas Purlys (gal geriau būtų buvę pavadinti bent jau menamais ar nesamais? – red. pastaba), – ne turizmo sezono metu tikrai daugiau bus gyvų. O šiltuoju metų laiku, kai į pamario kraštą užplūsta „negyvieji“? Galų gale, kurie iš jų mums, šilutiškiams, labiau turėtų rūpėti?..

Pastarąjį klausimą, tik kitokiais žodžiais, darbo grupėje iškėlė tas pats J. Purlys. Ir nors Tarybos narys to nepasakė, tačiau iš jo intonacijos galėjai suprasti, kad jis pirmenybę teiktų „gyvųjų“, tai yra vietinių gyventojų, ypač vaikų ir vyresniojo amžiaus, kasdienio susisiekimo dviračiais saugumui užtikrinti. Mat jokia paslaptis, kad dviračių transporto infrastruktūra Šilutės mieste, jau nekalbant apie rajoną, nepakankamai išvystyta, o didžiosios dalies esamų dviračių takų būklė – apgailėtina.

Dviračių prekybininkas Alvydas Višinskas taip pat galvoja, kad plėtoti dviračių takų tinklą reikia pradėti nuo Šilutės miesto, juolab kad saugumo problema čia aktuali ne tik vietiniams dviratininkams, bet ir atvykėliams iš kitur.

Panašiai mąsto ir Šilutės seniūnas R. Steponus. Anot jo, nereikia puoselėti didelių iliuzijų, kad per artimiausius kelis metus pavyks smarkiai išplėtoti dviračių takų tinklą visame rajone, geriau užbaigti pradėtus darbus – dviračių taką ant Šyšos pylimo ir taką į Armalėnus, – sutvarkyti takus į Traksėdžius ir Pagrynius, taip pat Ramučių gatvėje, pagalvoti, kaip mažiausiomis sąnaudomis įrengti takus centrinėje miesto dalyje.

Savivaldybės vyr. architektas Edmundas Benetis taip pat teigia manantis, kad pirmiausia reikia sutvarkyti dviračių tinklą Šilutės mieste, esą tai nekainuotų labai brangiai, o paskui tiesti atšakas visomis kryptimis į kitas rajono gyvenvietes. Bet dirbti reikia nuosekliai – daugiau jokių niekur nevedančių galų…

Architektas Egidijus Vidrinskas siūlė pirma deramai inventorizuoti esamus takus, suskaičiuoti turimus pinigus jiems sutvarkyti ir prižiūrėti, taip pat naujiems takams tiesti, galiausiai išsiaiškinti, kur mes, šilutiškiai, norime tais takais nukakti.

Š. Laužiko teigimu, daugiau galimybių gauti investicijų dviračių transporto infrastruktūros plėtrai turėtų atsirasti naujajame – 2014 – 2020 metų finansiniame laikotarpyje.

Mero pavaduotojo nuomone Šilutės r. savivaldybei ne mažiau svarbi ir į turistus orientuota dviračių transporto infrastruktūros plėtra. Juolab kad tokia galimybė gali būti numatyta 7 savivaldybes apimančioje regioninėje galimybių studijoje „Vakarų krantas“.

Galiausiai buvo prieita prie nuomonės, kad Šilutei svarbios abi dviračių takų plėtros kryptys – tiek „gyviems“, tiek „negyviems“ dviračių mėgėjams – ir šį reikalą reikia spręsti kompleksiškai.

Darbo grupė į kitą posėdį planuoja rinktis maždaug po mėnesio. Iki to laiko darbo grupės nariai turėtų suformuluoti konkrečių pasiūlymų, jų tikimasi sulaukti ir iš naujo Savivaldybės strateginio plano rengimo darbo grupių.

KRAAD nuotr.

Per pastarąjį dešimtadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, pasitelkę Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir policiją, išaiškino kelias dešimtis pažeidėjų, neteisėtai žvejojusių Šilutės rajone, informuoja Aplinkos ministerija.

Daugelis jų nubausti už tai, kad nebuvo įsigiję leidimų žvejoti Nemuno deltos regioniniame parke ar neišnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose.

Už neteisėtai sugautas žuvis pažeidėjai turės atlyginti gamtai padarytą žalą.

Antai vasario 14 d. aplinkosaugininkai sulaikė Užlieknių kaimo (Šilutės r.) gyventoją, jau ne kartą baustą už brakonieriavimą. Šv. Valentino dieną jis sumanė savo mylimajai įteikti dovanų lydeką, bet liko ir be žuvies, ir be statomo tinklo. Už sugautą lydeką pažeidėjas turės atlyginti daugiau kaip 500 litų gamtos ištekliams padarytą žalą, o administracinė bauda gali siekti iki tūkstančio litų.

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės mažųjų laivų uostą pagal koncesijos sutartį penktus metus administruojanti UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pernai metais pirmą kartą uždirbo pelno – gauta per 30 tūkst. litų daugiau pajamų nei patirta išlaidų.

Tačiau džiūgauti dar per anksti: mat tie tūkstančiai padengs tik dalį ankstesniais metais patirtų nuostolių.

Ir iš viso, anot UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ vadovo Rimgaudo Višinsko, šis buhalterinis pelnas nė iš tolo neatspindi tikrosios padėties: esą jo pavyko pasiekti tik todėl, kad pernai metais uoste buvo panaikintas vadybininko etatas, nežymiai išaugo pajamos už suteiktas paslaugas. Įtakos turėjo ir tai, kad bendrovės buhalterė dirbo pusvelčiui – už 300 litų per mėnesį, o jis pats (R. Višinskas – red. pastaba) iš viso neėmė algos.

„Pernykščiai metai parodė, kad, maksimaliai susispaudę, galime šiaip ne taip išgyventi, – teigė telefonu R. Višinskas. – Tačiau šiemet bus dar sunkiau, mat nuo metų pradžios padidėjo minimalus mėnesio atlyginimas, vadinasi ir išlaidų turėsime žymiai daugiau.“

Iš informacijos Šilutės rajono savivaldybės tarybai apie Šilutės mažųjų laivų uosto veiklą 2012 metais: „2012 metų plaukiojimo sezono metu Koncesininko – UAB „Kintai“ įsteigta kontroliuojama įmonė UAB „Šilutės vandens turizmo centras” su laivų savininkais sudarė 78 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartis. 2012 – 2013 metų laivų žiemojimo laikotarpiu sudaryta 15 sutarčių dėl laivų saugojimo elingo pastate.

Per 2012 metus 2008-09-26 Koncesijos sutartis Nr. R5-(9.40)-894 „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ nebuvo keista. 2012 metais Koncesininkas vykdydamas Koncesijos projektą metus baigė pelningai. Pagal UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ pateiktą pajamų ir išlaidų suvestinę už 2012 metus, vykdant Koncesijos sutartį, gauta pajamų – 151 873 Lt, patirta išlaidų – 119 277 Lt.“

Palyginimui: 2011 m. plaukiojimo sezono metu UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ su laivų savininkais buvo sudaręs 123 laivų švartavimosi ir stovėjimo paslaugų sutartis, uostą aplankė 89 svečių laivai iš užsienio šalių – Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir įvairių Lietuvos miestų. 15 laivų žiemą buvo saugomi elingo pastate. Pernai uoste surengti 7 viešieji renginiai: koncertai, šventės, lietuviškų filmų festivalis „Sidabrinės gervės naktys“.

Nors bendra metinė uosto apyvarta siekė apie 100 tūkst. litų, Šilutės vandens turizmo centras metus baigė su 38 tūkst. litų nuostoliu. 2010 – siais jo būta maždaug 18 tūkst. litų mažesnio – nepilnai 20 tūkst. Lt.

Susijęs str.: „Šilutės uostas neišbrenda iš nuostolių“

Lietuvos geologijos tarnybos pav.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius Seimo Energetikos komisijos posėdyje teigė, kad supranta visuomenėje kylančią baimę dėl naujų išteklių paieškos ir gavybos Lietuvoje, nes skalūnų dujų projekto mastai daug didesni nei tradicinės naftos gavybos.

„Baimės pagrįstos – bet kokios invazijos į žemės gelmes daro įtaką aplinką. Baimės yra didesnės, nes mastai bus didesni“, – kalbėjo geologas.

Pasak jo, išgaunant tradicinius angliavandenius (naftą) užtenka keliolikos gręžinių, o skalūnų dujoms reikėtų po dvidešimtmečio jau kelių šimtų gręžinių. Išgaunant naftą gręžiniai horizontaliai išsiplečia apie 350 m . Skalūnų dujų gavybai reikėtų daugiau atšakų, kurios nusitęstų iki 2 km.

lrytas.lt praneša, kad Lietuvos geologijos tarnyba įvertino pateiktus pasiūlymus žvalgyti skalūnų dujų telkinius Vakarų Lietuvoje ir siūlo pripažinti Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos milžinės bendrovės „Chevron” paraišką tinkama.

Per 10 darbo dienų turi įvykti Angliavandenilių išteklių konkurso komisijos posėdis, kuriame turi būti patvirtintas konkurso laimėtojas.

Bendrovė „Chevron Exploration & Production Lietuva” vienintelė buvo pateikusi paraišką žvalgyti vadinamųjų molio skalūnų telkinius Šilutės-Tauragės plote Vakarų Lietuvoje.

Susiję str.: “Skalūninių dujų gavyba Lietuvoje: informacinis susitikimas Šilutėje viešumui užtikrinti”,
“lrytas.lt.: Skalūnų dujos įvarė pleištą tarp ūkininkų”,
“grynas.lt: Premjeras: skalūninių dujų žvalgyba nebus stabdoma”

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė praneša, kad Šilutės pirmosios gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Atlaja“ ir jos vadovė Rita Kurpeikytė įvertinti „Aukso paukšte“ geriausios vaikų ir moksleivių šokių grupės ir vadovo nominacijoje.

„Aukso paukštės“ apdovanojimus 1999 metais įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas.

Iki šiol „Aukso paukštes“ yra pelnę keturi Šilutės rajono mėgėjų meno kolektyvai: šokių kolektyvas „Juknaičiai“ (2005 m.), Meno mokyklos pučiamųjų orkestras „Pamarys“ (2006 m.), folkloro ansamblis „Verdainė“ (2007 m.) ir Žibų pradinės mokyklos šokių grupė „Žiburėlis“ (2007 m.).

Šilutės pirmosios gimnazijos šokėjams „Aukso paukštę“ planuojama įteikti balandžio 19 d. Šilutės kultūros ir pramogų centre.

Vasario 19 d., antradienį, 17 val. Šilutės seniūnijos salėje rengiamas susitikimas su Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju Artūru Skardžium.

Susitikimą organizuoja Jungtinio demokratinio judėjimo Šilutės skyrius.

Pirmas iš dešinės šilutiškis E. Pocius. (kam.lt nuotr.)

Vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vilniuje ir Kaune vyko Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (toliau – JKVM) dalyvių priesaikos ceremonijos.

Ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei prisiekė daugiau nei šimtas aukštųjų mokyklų studentų, šiuose mokymuose dalyvaujančių pagal pėstininkų būrio vado programą.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių priesaikos ceremonijoje priesaikos žodžius ištarė 67 JKVM klausytojai. Iš jų du – šilutiškiai: Algirdas Žilakauskas ir Eimantas Pocius.

Šventėje dalyvavo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius, švietimo ir krašto apsaugos ministerijų, universitetų atstovai, Akademijos vadovybė, prisiekiančiųjų tėveliai ir artimieji.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikindamas priesaiką davusius studentus, kreipėsi į juos: „Jūsų pasirinktos profesijos yra svarbios šiuolaikinėje visuomenėje. Jos gali prisidėti prie Lietuvos valstybės stiprėjimo, o kartu ir prie Lietuvos kariuomenės profesionalėjimo. Todėl dalis jūsų, baigę jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, galėsite prisijungti prie ginklo brolių ir tarnauti Lietuvos kariuomenėje“.

Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Eugenijus Vosylius sveikindamas prisiekusius JKVM dalyvius kartu jiems palinkėjo visada prisiminti kam ir ką prisiekė Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Nuo 2012 m. rugsėjo vykstančių mokymų metu studentai jau išmoko valdyti Lietuvos kariuomenėje naudojamus ginklus, rikiuotės elementus, mokėsi karybos teorijos, susipažino su radijo stotimis, taip pat laikė žinių ir įgūdžių testus, pradėjo mokytis kitų dalykų.

Tokius mokymus Lietuvos kariuomenė organizuoja siekdama sudaryti sąlygas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams papildomai įgyti karinį išsilavinimą. JKVM metu rengiami karininkai (būrių vadai) Lietuvos kariuomenės rezervui ir kartu ugdomi išsilavinę piliečiai, pasirengę atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti valstybę. Mokymai vyksta šeštadieniais tam pasirengusiuose kariniuose mokymo padaliniuose pagal jų patvirtintus pratybų tvarkaraščius. Jie truks trejus metus.

Dalyvaudami šiuose mokymuose studentai kartą per savaitę mokosi karybos teorijos, kurią taip pat pritaiko ir lauko pratybose. Pagal programą, pirmaisiais mokymosi metais klausytojai įgys bazinių karinių žinių ir įgūdžių, antraisiais – išmoks vadovauti pėstininkų skyriui, o trečiaisiais – pėstininkų būriui.

Teorinių ir praktinių užsiėmimų, taip pat lauko pratybų metu jie mokysis taktikos, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos, fizinio rengimo, lyderio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų. Kiekvieno kurso pabaigoje studentai dalyvaus 2 savaičių trukmės lauko stovyklose, kuriose praktiškai pritaikys per mokymus įgytas žinias. Už kiekvieną studijų dalyką jaunuoliai atsiskaitys per įskaitą arba egzaminą, o baigę trečiuosius mokymosi metus privalės išlaikyti ir kvalifikacinį egzaminą.

Sėkmingai baigusiems JKVM bus suteikta pėstininkų būrio vado kvalifikacija ir atsargos leitenanto laipsnis. Jie bus priskirti kariuomenės personalo rezervui ir įgis galimybę ateityje tarnauti kariuomenėje, siekti karininko karjeros.
Mokymai, skirti paruošti pėstininkų būrio vadus, vyksta trijuose miestuose: Vilniuje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje; Kaune – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje; Klaipėdoje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus sudaro 3 trys programos – pėstininkų būrio vado, karinio laivo kovinės dalies vado, ir šių metų rudenį prasidėsiantys mokymai medicinos studentams (karo gydytojams).

Daugiau informacijos apie Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus:
http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu/jaunesniuju_karininku_vadu_mokymai.html

kam.lt

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) Šilutės rajone praeitą savaitę pastebimai sumažėjo: gripu per savaitę susirgo 170 gyventojų (iš jų 90 – vaikai iki 17 metų), o sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sumažėjo iki 90,57 atvejų 10 000 gyventojų.

Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 143,11.

Gripo epidemija Šilutės rajone paskelbta vasario 5 d. Dėl jos kelios rajono mokyklos buvo priverstos laikinai nutraukti veiklą.

Epidemija pamažu traukiasi ir iš kitų Klaipėdos regiono savivaldybių: sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Klaipėdos mieste praeitą savaitę sumažėjo iki 116,7, Neringoje iki 86,9, Klaipėdos rajone iki 81,5, Palangoje iki 63,1, Skuodo rajone iki 100,7, Kretingos rajone iki 105,2.

Epidemijos metu gyventojams rekomenduojama saugotis peršalimo, vengti bendrauti su sergančiais, mažiau lankytis žmonių masinių susibūrimo vietose. Būtina gerai vėdinti ir dregnu būdu valyti patalpas, kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu, kosint ar čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis. Stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Slaugant ligonį, nosį ir burną rekomenduojama dengti vienkartine kauke ir ligoniui, ir sveikajam. Susirgus, kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir neiti į darbą bei nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.

ve.lt nuotr.

Neliks Darbo partijos, nebus ir kaltinimų jai, portalui 15 min.lt sakė šios partijos bylą teisme kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas.

Lietuvos politinėje arenoje – netikėti, bet tuo pačiu – ir dėsningi pokyčiai. Portalo lrytas.lt šaltiniai pranešė, kad politinėje arenoje artimiausiu metu nebeliks nei Darbo partijos, nei partijos „Tvarka ir teisingumas“ – šios dvi politinės jėgos artimiausiu metu susijungs į vieną bendrą darinį.

Sekmadienį įvyks abiejų politinių partijų prezidiumų ir tarybų posėdžiai, kuriuose ir turėtų būti priimtas toks sprendimas.

Pranešama, kad naujos partijos vadovas keisis kas dvejus metus. Pirmais metais jai turėtų vadovauti „Tvarkos ir teisingumo“ vedlys Rolandas Paksas, o po dvejų metų – Darbo partijos narys.

Naujoji politinė partija turės 39 vietas Seime ir bus didžiausia parlamento partija.

Darbo partijos frakciją Šilutės r. savivaldybės taryboje dabar sudaro 6 nariai, partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovauja 2 Tarybos nariai.

Neliks partijos, nebus ir kaltinimų jai

Darbo partijos bylą teisme kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas portalui 15min.lt patvirtino, kad Darbo partijai susijungus su „Tvarka ir teisingumu“, jai, kaip juridiniam asmeniui, ko gero, tektų panaikinti kaltinimus.

„Prieš civilinius asmenis procesas vyks toliau. Ir jis dėl to neužtruks, kaltinamojo akto perrašyti nereikės. O dėl juridinio asmens priklauso, kokios būtų jungimosi sąlygos – ar sujungimas, ar vieno juridinio asmens panaikinimas“, – kalbėjo prokuroras.

Skaityti daugiau…

Šilutės seniūnijos salėje (Lietuvininkų g.17) vasario 23 dieną, šeštadienį, 11 val. vyks informacinis susitikimas skalūninių dujų tema.

Kviečiame atvykti ir išreikšti savo nuomonę.

Kviečiame visus kartu pasiklausyti specialistų komentarų, susipažinti su pasaulyje žinomais faktais apie skalūninių dujų gavybą. Pasisakyti ir išreikšti savo pastebėjimus.

Pasidalinsime su jumis turima informacija, pakviesime skalūninių dujų gavybos atstovus, Seniūnijų ir savivaldybių darbuotojus, seimo narius.

Šiuo metu Lietuvos piliečiams tai labai aktualu, todėl tik vieningai bendraudami galime priimti teisingus sprendimus.

Pranešimas apie skalūninių dujų gavybą pasaulyje ir Lietuvoje;
Žygaičių bendruomenės pranešimas;
Žodis skalūninų dujų gavybos atstovams;
Filmas apie skalūninių dujų gavybos padarinius JAV (GASland);
Komentarai, bendruomenių pasisakymai, diskusijos.

Organizatoriai

silaine.lt nuotr.

Už pedagogės, lietuvininkų tarmės puoselėtojos, edukacinių renginių vedėjos, aktyvios visuomenininkės Vaidos Galinskienės kandidatūrą balsavo 7 „Sidabrinės nendrės“ komiteto nariai (pirmininkas Savivaldybės tarybos narys Juozas Sauspreškis), 2 pirmenybę teikė kitoms kandidatėms į vieną svarbiausių apdovanojimų pamario karšte.

„Sidabrinės nendrės“ premijai šiemet buvo pristatytos iš viso 3 kandidatūros: be jau minėtos V. Galinskienės, į premiją dar pretendavo legendinio Šilutės liaudies šokių kolektyvo „Rezginėlė“ vadovė Regina Puodžiuvienė ir pedagogė, rašytoja Dalia Žibaitienė.

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas apdovanojamas minint Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ji teikiama už ypatingus darbus garsinant Šilutės rajoną.

Beje, V. Galinskienė surinko daugiausiai balsų ir Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje sausio pradžioje surengtame balsavime – už jos kandidatūrą pasisakė beveik 29 proc. balsavusiųjų (balsavimų rezultatai).

Andriaus Sirtauto filmukas apie Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventę ant potvynio apsemtų lankų ledo, kurią vasario 16 d. surengė Rusnės salos ir Šyšos kaimo bendruomenės.

Žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=gZlvwbMOODI

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Atvesdintas į teismo posėdžių salę išklausyti nuosprendžio už nužudymą 57 metų šilutiškis išgirdo, kad jis išteisintas.

Kadangi liudytojas mirė, įrodyti jo kaltę buvo nebeįmanoma.

Pernai balandžio 17-ąją Laučių kaime (Šilutės r.) nuo daugybės sumušimų savo bute mirė Janina Platakienė.

Paaiškėjo, kad moteris smurtą patyrė išvakarėse, bet visą dieną ja niekas nepasirūpino.

Vasario 15-ąją, iškilios šventės išvakarėse, istorinių dramų knygą „Gyvųjų teatras“ Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatė filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis.

Tai istoriniais faktais paremta 6 dramų knyga apie 1236 – 1945 m. laikotarpio Lietuvos politikai įtaką dariusius žmones ir įvykius. Knygoje pateikiama asmeniška Lietuvoje vykusių įvykių vizija.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Istorijos katedros lektorė Silva Pocytė pažymi, kad aprašomi realūs to laikmečio įvykiai, nepaisant to, kad vienos ar kitos interpretacijos subjektyvios. Istorikė, kuri atlydėjo autorių, pasidžiaugė, kad knyga „Gyvųjų teatras“ pateko tarp kūrybiškiausių 2012-ųjų metų knygų. 6 knygą sudarančios dramos – tarsi 6 žirgai, traukiantys karietą.

J. Ažukaitienė teigia, kad Šilutės PSPC veikla dėl Ūkio banke įšaldytų milijonų nesutriks. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Ūkio banko krizė Šilutėje iš visų Savivaldybei pavaldžių įstaigų ir įmonių labiausiai palietė Pirminės sveikatos priežiūros centrą: gali būti įšaldyta iki dviejų milijonų litų šiai viešajai įstaigai priklausančių lėšų.

Tikslios Ūkio banko sąskaitoje likusių pinigų sumos Šilutės PSPC vyriausioji gydytoja Jadvyga Ažukaitienė teigia dar ir šiandien negalinti pasakyti. Nors jau įpusėjo vasaris, Šilutės PSPC vadovė tvirtina žinanti tik tiek, kad praeitų metų gale, 2012 – ųjų gruodžio 31 d., įstaigos pinigų likutis Ūkio banke siekė apie 2 mln. Lt (?)…

Ūkio banke „pakibusių“ Šilutės PSPC milijonų dalį sudaro šios įstaigos kauptas rezervas naujai medicininei įrangai, remontams ir kt. Todėl dabar, anot J. Ažukaitienės, naujas investicijas kurį laiką teks pamiršti.

„Dabar teks protingai leisti pinigus – tik atlyginimams ir būtiniausioms išlaidoms. Kažkokių pirkimų nebus, – teigė telefonų J. Ažukaitienė. – Svarbiausia – darbuotojai. Už sausį atlyginimus jau esame išmokėję, o iki kovo mėnesio mūsų sąskaitą kitame banke papildys naujos lėšos iš Ligonių kasos. Todėl įstaigos veikla tikrai nesutriks“.

Primename, kad Šilutės r. savivaldybės pinigų likutis Ūkio banke – per 500 tūkst. Lt.

Susijęs str.: „Ūkio banko krizė Šilutės savivaldybės veiklos neparalyžiuos“