silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Transporto eismas į salą leidžiamas.

Informacija apie eismo sąlygas nuolat atnaujinama eismo informacijos svetainėje www.eismoinfo.lt.

Vandens lygio pokyčius galima stebėti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinės svetainės puslapyje “Hidrologinė informacija”.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė Šilutės gyventojams kovo mėnesį kainuos 22,74 ct (su 9 proc. PVM) – 0,14 ct brangiau ne vasarį.

Kitiems vartotojams šiluma kovo mėnesį kainuos 24,78 ct/kWh (su 21 proc. PVM). Dabar kainuoja 24,62 ct/kWh.

Brangs ir karštas vanduo – nuo 21,83 iki 21,91 lito už kubinį metrą (su 9 proc. PVM).

Vasario 18-24 d. Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis palyginus su praėjusia savaite sumažėjo 1,4 karto ir sudarė 71,7 atv./10 000 gyventojų, informuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Gripu susirgo 506 asmenys (21 proc.), iš jų – 251 vaikas iki 17 metų amžiaus. Vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudarė 62 proc.

Per šių metų 8-ąją savaitę dėl gripo sunkios ligos eigos i Klaipėdos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo hospitalizuoti 39 asmenys, iš jų – 25 vaikai iki 17 metų amžiaus.

Klaipėdos apskrities gyventojų sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

…………………………………………………………………………………………………………………………………………

“Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Iki pirmadienio 14 val. savo nuomonę dėl maksimalios išlaidų, susijusių su Savivaldybės tarybos nario veikla, kompensacijos, dabar siekiančios 1000 litų per mėnesį, sumažinimo bent keliais šimtais litų pareiškė viso labo trys Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai.

Tai Algirdas Gečas, Jonas Purlys ir Vladas Kainovaitis. Visi jie neprieštarautų tokiam Tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) pakeitimui.

„Taip savivaldybės biudžete būtų sutaupyta apie 50 tūkst. Lt per metus. Tarybos nariai parodytų, jog jie solidarizuojasi su krašto bendruomene, kuri dėl sunkmečio priversta taupyti. Galbūt toks žingsnis pagerintų Tarybos įvaizdį ir net padidintų piliečių pasitikėjimą ja,“ – elektroniniame laiške „Šilutės ETA Žinioms“ rašo vienas iš prieš tai minėtų Tarybos narių.

Susijęs str.: „Šilutės savivaldybės taryba: lakmuso popierėlis paruoštas“

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį Šilutėje įvykusiame informaciniame susitikime, anot organizatorių, viešumui užtikrinti apie skalūninių dujų gavybą Lietuvoje pateikta informacija iš esmės skiriasi nuo girdėtosios per JAV energetikos milžinės bendrovės “Chevron” dukterinės įmonės “Chevron Exploration & Production Lietuva” generalinio direktoriaus Gilbert Ankenbauer susitikimą su Šilutės rajono savivaldybės vadovais.

Apie „Chevron“ prisistatymą Savivaldybėje „Šilutės ETA Žinios“ rašė str. „„Chevron“ kryžiaus žygio nežada“.

Didelis minusas renginio organizatoriams už tai, kad šeštadienio susitikime nedalyvavo skalūninių dujų paieškai Tauragės – Šilutės plote Vakarų Lietuvoje besirengiančios bendrovės „Chevron“ atstovai, todėl į Šilutės seniūnijos salę susirinkę pamario krašto gyventojai neturėjo galimybės išklausyti ir antros sparčiai besiplečiančio teritorine prasme konflikto pusės.

Vienas iš pagrindinių susitikimo pranešėjų buvo buvęs naftininkas, geologas, Gedminų bendruomenės (Klaipėdos r.) pirmininkas Vytautas Švanys. Pastarojo teigimu, skalūninių dujų gavyba nėra jau tokia „nekalta“, kaip norima įtikinti Lietuvos visuomenę: esą kad ir kokios pažangios būtų šių dujų gavybos technologijos, visada išliks grėsmė, kad išlaisvintos iš žemės gelmių jos mikroplyšiais gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, grėsmę aplinkai taip pat kelia dujų išlaisvinimui iš skalūno uolienų panaudotos cheminės medžiagos ir kt.

Kitas susitikime iškeltas klausimas: ar „Chevron“ iš tikrųjų dirba taip švariai, kaip teigia šios bendrovės atstovai?

V. Švanys, o vėliau ir Žygaičių bendruomenės (Tauragės r.) atstovai teigė, kad pagrindinis „Chevron“ darbo principas yra apiplėšti valstybę ir pasiimti iš jos kas vertingiausia. Esą internete apstu informacijos apie šios bendrovės paliktas užterštas teritorijas pasaulyje, apie jos žygius prieš gamtą ir žmones aprašyta knygose…

Pranešėjai teigė esantys įsitikinę, kad skalūninių dujų žvalgyba, kuri neva aplinkai nekelia jokios grėsmės, tėra amerikiečių energetikos bendrovės pastangos „įleisti nagus“ į mūsų žemę. Juolab kad ir pats konkursas, kuriame panoro dalyvauti vienintelė “Chevron Exploration & Production Lietuva”, buvo skelbtas ne vien tik skalūnų dujų bei naftos paieškai Tauragės – Šilutės plote vakarų Lietuvoje, bet ir jų gavybai.

Kitas susitikime iškeltas klausimas: jeigu Lietuvoje vis dėlto bus pradėta skalūninių dujų gavyba, kas iš tikrųjų turės pigesnių dujų – Lietuva ar „Chevron“, ir kiek tai prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo?..

Žodžiu, dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos susirūpinę žmonės iš „Chevron“, „LL investicijų“ ir kitų panašių bendrovių veiklos Lietuvoje nesitiki nieko gera, anaiptol, jie įžvelgia vien tik grėsmes aplinkai, bioįvairovei, šalies gyventojams.

Savo nuogąstavimus dėl grėsmių ir reikalavimus stabdyti skalūninių dujų projektus Lietuvoje aktyviausieji kylančio pasipriešinimo dalyviai žada išsakyti mitinge Vilniuje šį antradienį.

Susitikime dalyvavusi Šilutės r. savivaldybės merė Daiva Žebelienė teigė palaikanti už savo teises kovojančius žmones ir informavo susirinkusiuosius apie ketinimą kreiptis į prokuratūrą dėl penkiose rajono seniūnijose, patenkančiose į Rietavo plotą, galimai nešvariai, tarpininkaujant seniūnijų žemės ūkio specialistams, sudarytas bendrovės „LL investicijos“ sutartis su gyventojais dėl žvalgybos darbų jų žemėse. Merė neatmetė galimybės, kad skalūninių dujų klausimas bus keliamas Šilutės r. savivaldybės taryboje, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijoje.

Susiję: “Kvietimas visiems doriems Lietuvos žmonėms: UŽ TYRĄ VANDENĮ, ŽEMĘ – UŽ MŪSŲ LIETUVĄ!”

……………………………………………………………………………………………………………………………………….

Oresto Lidžiaus nuotr.

NDRP nuotr.

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Šilutės kultūros ir pramogų centru bei Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriumi, siekdami paminėti Tarptautinę pelkėtų vietovių dieną, vasario 22-ąją organizavo viktoriną „Pelkių diena“.

Viktorinoje dalyvavo 4 komandos iš Šilutės rajono mokyklų: Usėnų pagrindinės, Pamario pagrindinės, Traksėdžių pagrindinės ir Kintų vidurinės. Komandą sudarė 5 mokiniai iš 5-10 klasių.

Geriausiai pasirodė ir 69 balus surinko Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos komanda: Gintarė Venckutė, Tomas Balčytis, Greta Jurgutytė, Gabija Barauskaitė ir Viktor Vostrikov, antroje – Usėnų pagrindinės mokyklos komanda, trečioje – kintiškiai.

Visos keturios komandos bei jų mokytojai apdovanoti 2013 m. kalendoriais su Nemuno deltos simboliu meldine nendrinuke. Pirmos trys vietos apdovanotos diplomais bei knygomis, kurių skyrė UAB „Klasmann-Deilmann“.

Tarptautinė pelkėtų vietovių diena pasaulyje minima vasario 2-ąją. Pelkės – svarbi ir unikali gamtos dalis. Daugiau nei 10 tūkstančių metų besiformuodamos šios gamtinės buveinės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių, pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių.

NDRP vyr. specialistė Jovita Stanionienė

NDRP

ve.lt nuotr.

Jeigu automobilių techninių apžiūrų (TA) kontrolieriai bus principingi, nemažai daliai vairuotojų gyvenimas nuo kovo pasižymės didesniais rūpesčiais nei iki šiol.

Patys TA centrų vadovai nesiima atsakomybės prognozuoti, kiek automobilių nuo kovo sugriežtėjusius apžiūros reikalavimams bus pripažinti netinkamais naudoti, tačiau aišku, juos teks skaičiuoti ne vienetais.

Būtent kovo 1-ąją įsigalioja nauji Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, koreguojantys ir privalomosios automobilių TA tvarką.

Formaliai palengvinimų yra tik du. Vienas jų – “popierinis”: pagal naujus TA reikalavimus, iš transporto priemonių valdytojų nebus prašoma pateikti suskystintų naftos dujų įrangos montavimo pažymos, jei dujos, kaip patvirtinti degalai, nurodytos automobilio techniniame pase.

Be to, šiek tiek sušvelninti reikalavimai automobilio kėbului – pagaliau pripažinta, jog trūkumai, kurie daugiausia yra susiję su automobilio estetine išvaizda (paviršinė korozija, dažų dangos pažeidimai, nedideli įlenkimai ir pan.), nėra svarbūs eismo saugumo ir pėsčiųjų saugos požiūriu.

Tačiau žadama, jog tokie požymiai kaip korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) ar padidėjęs kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus bus vertinami griežtai – laikomi dideliu trūkumu arba net trūkumu, dėl kurio draudžiama eksploatuoti tokią transporto priemonę.

“Kitaip tariant, jeigu kėbulas nusėtas smulkiais rudais taškeliais, bet jie tik paviršiuje, ir paspaudus ranka neatsiveria aštrios briaunos, tai nėra trūkumas, nes nekelia pavojaus nei vairuotojui, nei aplinkiniams. Tačiau didesni korozijos židiniai, kai kėbulo dalys prarūdijusios kiaurai, o susidariusios skylės yra aštriais kraštais, bus fiksuojamos kaip didelis trūkumas”, – teigia Paulius Pleskovas, TA paslaugas Klaipėdos regione teikiančios įmonės “Transkona” generalinis direktorius.

O štai visi kiti nauji TA reikalavimai vairuotojams gali tapti tikriausiu galvos skausmu, galų gale virsiančiu piniginės paplonėjimu ar net automobilio atsisakymu…

Be katalizatoriaus? Blogai!

Pavyzdžiui, griežčiau bus vertinama išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, vadinamieji katalizatoriai.

“Jeigu ši dujų išmetimo sistemos dalis buvo įmontuota į automobilį gamykloje, ji privalo ten ir būti, bet ne paslaptis, kad dauguma mūsų šalies keliais važinėjančių mašinų šios detalės neturi. Aišku, jeigu išmetamosios dujos atitiks normas, viskas bus gerai. O jei ne? Čia jau pats savininkas turi galvoti, ką daryti”, – sako P. Pleskovas.

“Vairuotojai į TA atvažiuoti turėtų jau apšildę variklį, nes įprastai automobiliuose katalizatoriai pradeda veikti motorui įšilus iki 400 laipsnių”, – pataria jis.

Tiesa, primenama, kad šis reikalavimas galios tik toms transporto priemonėms, kurios į Lietuvą įvežtos neseniai ir kurioms techninė apžiūra Lietuvoje pirmą kartą atliekama po šių reikalavimų įsigaliojimo, t. y. po šių metų kovo 1 dienos.

Žibintus teks kilnoti

Taip pat griežtėja reikalavimai priekiniams žibintams – nuo šiol privalomai bus tikrinamas žibintų aukščio lygio reguliatoriaus veikimas (anksčiau jie tikrinti tik būdami vienoje padėtyje), žibintų valymo ar apiplovimo įtaisai, jei jie privalomi.

Pasak P. Pleskovo, stiklo valytuvai privalės švariai valyti visą valomą plotą, tinkamai veikti stiklo valytuvų plovikliai. Be to, akcentuojami reikalavimai vairuotojo matymo laukui – jame neturi būti kliūčių, trukdančių stebėti vaizdą transporto priemonės priekyje ar šonuose (pvz., mobilaus telefono ar navigatoriaus laikiklio, pritvirtinto prie priekinio stiklo, pan.).

“Dažniausiai panaši įranga, kaip ir vaizdo registratoriai, prie stiklo tvirtinama “siurbtukais”, tad ją nuimti prieš atvažiuojant į TA nebus sunku. O štai jei ji bus pritvirtinta stacionariai, tai vertinsime kaip trūkumą”, – sako TA įmonės vadovas.

Ieškos intervencijos pėdsakų

“Aišku, šiuos dalykus tikrinsime vizualiai – juk nevažiuosime bandyti automobilio gatvėje. Kreipsime dėmesį į skydelio rodmenis, žiūrėsime, ar nėra ardymo, klijavimo požymių”, – rimtai nuteikia P. Pleskovas.

Nuodugniau bus tikrinami saugos diržai, jų įtempikliai ir diržų užraktai.

Problemų bus…

Atkreiptinas dėmesys, kad TA metu bus patikrintas vairo padėties nustatymo (reguliavimo) įtaiso veikimas, vairaračio švytavimas sukant jį iš vienos pusės į kitą, taip pat vairuotojo sėdynės padėties reguliatoriaus veikimas išilgine kryptimi.

“Bene daugiausiai naujovių atsiranda tikrinant visos vairavimo sistemos veikimą. Patikrinimas bus atliekamas susukant vairuojamuosius ratus iki kraštinių padėčių į kairę ir į dešinę, kai ratai yra pakelti arba pastatyti ant specialių sukamųjų stovų, kartu bus patikrinta ratų guolių, ratų ir padangų būklė apžiūrint sukamą (besisukantį) ratą ir panašiai”, – nieko malonaus nežada “Transkonos” gen. direktorius.

Dar viena naujovė ta, kad automobilio, kurio variklis pritaikytas benzinui ir dujoms, variklio išmetamųjų dujų kokybė bus tikrinama varikliui veikiant tik maitinamam dujomis, nors variklis privalės dirbti su abiem kuro rūšimis.

Be to, sugriežtinus dujų įrangos apžiūrą bus tikrinami apsauginiai vožtuvai ir dujų tiekimą nutraukiantys saugikliai. Jie turi būti lengvai prieinami ir aiškiai matomi, kad gaisro atveju ugniagesiai, atidarę variklio dangtį, iš karto galėtų išjungti dujas. Tad problemų neabejotinai kils tiems automobilininkams, kurių mašinose dujų įranga sumontuota neteisingai.

Pasirūpinti iš anksto

O ką daryti, jei jūs ne pats rūpinotės savo automobilio technine būkle, o jau nusipirkote tokį, kokiu ir važiuojate į TA stotį?

“Dažniausiai vairuotojai patys gerai žino, kas yra gerai, o kas blogai jų automobilyje. O prieš perkant naudotą automobilį būtų naudinga pasidomėti ir dėl oro saugos pagalvių, ir dėl katalizatorių bei kitos plika akimi nematomos įrangos”, – pataria P. Pleskovas.

Jis nesiima prognozuoti, kiek vairuotojų bus nuliūdinti griežtesnių TA rezultatų.

“Klaipėdos regione iš pirmo karto TA praeina apie 55 proc. automobilių. Kaip kis šis skaičius nuo kovo, nespėliosiu. Gal daugiau atkris senesnių automobilių? Prognozuoti sunku – pavyzdžiui, vairo sistemas mes jau seniai tikriname itin kruopščiai, todėl kol kas sunku pasakyti, kaip viską pakeis griežtesnė apžiūra”, – sako įmonės vadovas.

Naujiesiems TA reikalavimams reikės ir naujos tikrinimo įrangos (ją “Transkona” savo stotyse jau montuoja), ir naujų pajėgų. Klaipėdos regione į darbą papildomai priimti 9 kontrolieriai, vis dėlto, nepaisant to, TA procedūros pareikalaus daugiau laiko sąnaudų nei iki šiol.

“Preliminariai manome, kad lengvųjų automobilių TA procedūroms bus sugaištama maždaug 6, o krovininių – 10 minučių daugiau nei dabar”, – vairuotojus būti kantresnius ir pakantesnius ragina P. Pleskovas, primenantis, kad į TA Klaipėdoje galima užsiregistruoti ir iš anksto – kad nereikėtų laiko gaišti eilėse.

Apie reikalavimus dujų įrangai

Kaip ankstesniuose, taip ir naujuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose yra nustatyta, kad suskystintų naftos dujų (SND) įranga, jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje ir veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 (Žin., 2003, Nr. 68-3104). SND įranga, kuri įrengiama motorinėje transporto priemonėje, turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklių Nr. 67 ir Nr. 10 nustatytus reikalavimus ir turi būti pagal juos sertifikuota bei paženklinta.

Pažymos apie dujų įrangos montavimą nereikės pateikti TA metu, tačiau šią pažymą reikės pateikti valstybės įmonei “Regitra” norint pakeisti duomenis transporto priemonės registracijos liudijime, kai transporto priemonėje bus papildomai sumontuota SND įranga. Ši pažyma bus reikalinga tam, kad būtų nustatyta, ar SND įrangą sumontavo įmonė, turinti su VKTI suderintą įmonės standartą. Įmonė, montuojanti SND įrangą pagal suderintą įmonės standartą, užtikrina, kad visa SND įranga yra sertifikuota ir atitinka jai nustatytus reikalavimus. O pati SND įranga ir toliau bus tikrinama TA metu.

Tomas Gukauskas, “Vakarų ekspresas”

vaziuokle.lt meistrai net ir prastos būklės automobilį paruoš TA apžiūrai!

Čia mūsų visų Lietuva, mums ją paliko senieji protėviai. Ir jokiems ševronams, gazpromams, hitačiams ar vietiniams akliems gobšuoliams jos neleista užnuodyti technologinių, finansinių nuodų bei šiukšlių, nedoros, melo pinklėmis.

Žinokime aiškiai – niekas mums neužkabins tų melo makaronų ant ausų.

Čia mūsų namai, mūsų Lietuva. Pakilkime oriai. Ateikime visi orūs, atsakingi, budrūs, susikibkime rankomis vardan Lietuvos, mūsų Namų.

2013 m. vasario 26 diena,
Laikas: 13:30
Vyriausybės rūmai, Kudirkos aikštė, Vilnius

SUSITELKIME SUTARTINĖMS. TAI LIETUVOS ŽEMĖ . KVIEČIA KILTI IR KELTIS . TAIKIAI APGINTI VANDENĮ IR ŽEMĘ.
http://www.youtube.com/watch?v=WbcUPfAW3GQ
______________________________________

DĖMESIO!
Rajonuose žmonės organizuojasi kelionei transportą (autobusus) link Vilniaus…jei yra žmonių iš tų kraštų (Šilalė, Pagėgiai, Rietavas, Tauragė, Šiauliai, Raseiniai, Klaipėda), kurie NORĖTŲ PRISIJUNGTI IR DALYVAUTI antradienį (02.26, 13:30) prie Vyriausybės ruošiamame Žemaitijos & Suvalkijos palaikymo ir solidarumo renginyje -TOKIU ATVEJU – skambinkite ir derinkitės su vietos organizatoriumi – Vladas 8687 395 34

(tuom pačiu sutaupytumėte pinigėlius už kurą, kelionė gausis apie + – 30 Lt)
————————————-

http://www.facebook.com/events/430055970407200/

http://www.vilkyciuviltis.lt/

Peticija “Skalūninių dujų išgavimui Lietuvoje NE”

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šeštadienį įvyko pirmas 6-ojo Nacionalinio diktanto konkurso turas. Pasitikrinti savo raštingumo lygį Šilutėje panoro vos 12 žmonių, didžioji dalis kurių buvo Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos moksleiviai. Dalyvauti šiame konkurse juos paskatino mokytoja D. Šulcienė.

Buvo diktuojamas Vytauto V. Landsbergio tekstas „Senelio laiškas“.

Tie, kurie rašė diktantą namuose, turi jį išsiųsti iki vasario 25 d. Diktanto tekstas, pagal kurį bus galima pasitikrinti klaidas, bus paskelbtas vasario 26 d.

………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Oresto Lidžiaus nuotr.

ve.lt nuotr.

Gamta neapdovanojo Lietuvos didžiuliais turtais. Nepašykštėjo gal tik gėlo geriamojo vandens. Tačiau ar mokame deramai pasinaudoti bent tuo, ko šiek tiek turime – aukščiausios kokybės nafta, durpėmis, galbūt po kurio laiko ir skalūninėmis dujomis? Nepanašu, rašo Stasys Jokūbaitis “Kaimo laikraštyje”.

Šiuos mūsų žemės gelmių turtus siurbia ir kasa užsienio kapitalo įmonės, palikdamos Lietuvoje tik tuščias požemines ertmes ir didžiules karjerų duobes.

Sumokėjusios santykinai nedidelius mokesčius, jos išveža iš Lietuvos šiuos turtus ir pelningai parduoda. Ar tai tikrai pats geriausias kelias papildyti šalies biudžetą? Kita vertus, gamtos ištekliai sparčiai senka. Antai durpes gali tekti netrukus į Lietuvą importuoti.

Skirta 1979 – 1989 m. karo Afganistane pabaigos 24 metų sukakčiai.

Tęsinys. Pradžia (spausti čia).

- Prisimeni, Stasai, tą paskutinį apšaudimą Kandagharo zelionkėje (tankiai augalais apaugusi vietovė) šį pavasarį? – po akimirkos vėl prabilo Serioga. – Papasakok tam trenktam benderai, kaip tas žalias litiocha (leitenantas) iš sąjungos tavo kamazo kabinoje „prikrovė“ į kelnes. Papasakok, gal jau spėjo pamiršti bevadovaudamas mūsų grandžiai čia, batalione, ką reiškia gyvenimas kelyje per Afganistaną. O tai visai išpampo čia bedykinėdamas.

- Jo-o-o, ten tai buvo geras, niekada nepamiršiu, – krenkštelėjo Stasys ir tęsė, – pasikroviau Kandaghare pilną kamazą šovinių, granatų ir dar velniai žino ko, o į kabiną man dar įsodino du žalius kareivėlius ką tik iš karantino sąjungoje. Kartu su jais įšoko ir kalašnikovu ginkluotas litiocha. Tas irgi buvo ką tik atskridęs. Tuos du “čyžikus” sulaipinome už nugaros, į miegamąją kabinos dalį, o litiocha, kaip tikras karininkas, patogiai įsitaisė keleivio vietoje, prie durelių lango.

Važiavome kolonos gale. Kamazo sankaba buvo išėjusi iš rikiuotės, todėl manevruodami po Kandagharą šauniai atsilikome.

Vairuodamas betonke (betoninėmis plokštėmis klotas kelias), per kamazų kapines, pamačiau, kad zelionkėje darbuojasi dūchai – šaudė kaip patrakę.

Man tai nieko, – prieš išvykdami iš brigados, kaip visada, sutraukėme porą kasiakų, – tai man ant tų dūchų buvo nusispjaut. Užtat ko tik neišdarinėjo tas trenktas litiocha!- čia griebiasi automato, praveria durelių langą, čia vėl jį uždaro ir vos nepuola melstis, čia vėl, žiūrėk, vaizduoja didvyrį…

O tie du gale taip tyliai tupi, kad nė jų kvėpavimo negirdėti.

Žiūrių, ką išdarinėja tas leitenantas, ir negaliu sulaikyti juoko. Staiga tas atsisuka į mane išbalusiu veidu, pažvelgia buku žvilgsniu, negalėdamas suprasti, ko aš čia taip linksminuosi.

“Nusiraminkite, leitenante! – šaukiu jam, – jeigu gerai pataikys, tai nespėsime nė sumirksėti, kai visi išlėksime pas Abraomą!”

To akys tik dar labiau išsiplėtė, – matyt, blemba, aš jo ne tik kad nenuraminau, bet dar labiau išgąsdinau.

O čia dar tas tankas iš mūsų kolonos palydos ėmė manevruoti vidury betonkės, …rva. Sustojo skersas vidury kelio iš užgeso man prieš pat nosį, blemba, tai ir aš turėjau sustoti.

Pažvelgiau į dešinę ir vos pats neapsidirbau: pro keleivio durelių langą pamačiau iš zelionkės prie pat kelio į mano kamazą automatu besitaikantį dūchą…

-Na va, labusai, pasirodo, ir tu nesi toks drąsus, kokiu dediesi, – Stasio pasakojimą nutraukė bendera Michailas. – Tai apie ką čia dabar mums papasakosi, kuris ten iš judviejų pirmas prikrovė į kelnes? Chi-chi-chi…

- Patikėk, tu sumautas jefreitoriau, pamatyti akis į akį į tave nusitaikiusį dušmaną, žinant, kad pats nespėsi nė kalašnikovo saugiklio nuleisti, kai gausi kulką į kaktą, tai ne tas pats, kaip iš toli skaičiuoti pro priekinį stiklą lekiančius granatsvaidžio sviedinius, – atkirto Stasys, o šiek tiek atvėsęs tęsė, – Tas dūchas tikrai įvarė man baimės – neslėpsiu, bet dievaži ne tiek, kad suminkštėtų smegenys, juolab pasturgalis. Ir nėra čia ko tau kabinėtis prie žodžių. Geriau patylėtum, kai tikri vyrai kalba, o apie savo tarnybą sandėliuke su tuo sumautu trumpapimpiu čiuvašu praporu dar turėsi laiko papasakoti.

Po tų žodžių bendera Michailas prikando liežuvį, nutaisęs nepatenkintą veidą. Likusieji susižvalgė tarpusavyje, Kolia mirktelėjo Stasiui kaire akimi ir kilstelėjo dešinę ranką su viršun iškeltu nykščiu, tarsi duodamas ženklą, kad viskas gerai, ir Stasys galįs tęsti savo pasakojimą.

- Taigi, tas litiocha mano kamazo kabinoje, kaip tu ir sakei, Serioga, vietoje „apsidirbo“ ir, man regis, jau ruošėsi savo dvasią atiduoti Dievui. Laimė dar, kad tie už nugaros nieko nematė, – nežinau, ką tie dar būtų man iškrėtę, – patraukė pečiais Stasys. – Bet Dievas tą dieną man šypsojosi, – tankas vidury betonkės išspjovė juodų dūmų kamuolį, tą pačią akimirką ir aš įmečiau pirmą pavarą ir pasukau raktelį, – vis dėlto geras daiktas tas dyzelis, – ir pirmyn…

- Jo, visiems tada gerai kliuvo, dūchai visiems baimės įvarė, – nutraukė Stasį chacholas Kolia, apžiūrinėdamas į jo rankas sugrįžusią suktinukę. – Rankos virpėjo, kasiako nėjo nulaikyti, kai sustojome dykumoje pailsėti prie točkės (atraminis taškas). Bet nieko, išgyvenom. Išgyvenom, bratkos! Ir rytoj išgyvensim, ir poryt – iki pat sąjungos!..

- Šaunuolis, Kolia, taip ir toliau laikyti! – šūktelėjo visai pralinksmėjęs bulbašas Vasia. – Tik, būk geras, neužlaikyk taip savo rankose kasiako, o tai paskutinį mano įrankių komplektą visai vėjais paleisi.

(bulbašo Vasios įrankių komplektas prieš kelias dienas buvo išmainytas su vietiniais į visai padoraus dydžio čarso gabalą, kurio dūmeliu tą vakarą kaip tik ir mėgavosi aprūpinimo grandies vairuotojai.)

- Kad čia nebėra ką rūkyti, – du dūmai ir viskas. Reikia įmušti naują papirosą, – atsiliepė chacholas Kolia. – Ir užvalgyti būtų visai ne pro šalį, o tai nuo čarso mano skrandyje jau seniai atsivėrė milžiniška duobė.

- Kur tie sumauti “čyžaros”? – darkyta rusų kalba riktelėjo lig šiol tyliai sėdėjęs Rašidas, azerbaidžanietis iš Kalnų Karabacho. Jis vienintelis šioje kompanijoje buvo vedęs ir turėjo vaikų, žodžiu, labiau už kitus turėjo dėl ko išgyventi. – Kai jų labiausiai reikia, niekada neprisišauksi. Matyt, deda į masę kur nors kareivinėse…

- Palik tu juos ramybėje, Rašidai, – suskubo raminti kalnietį Serioga iš Pamaskvio, – mano kabinoje pilna duonos ir konservų – dagestanietis Garikas iš sandėlio šiandien man prikrovė tiek maisto, kad mums visai savaitei užtektų, – didžiavosi slavas. – Bet kas dabar leisis žemyn į kabiną? Mane, pavyzdžiui, apėmė toks tinginys, kad nė subinės negaliu pakelti, chi-chi-chi…

- Tai ką tu siūlai, kad kas nors iš mūsų, dembelių, eitų parnešti maisto, sumautas “samti”? – vėl į pokalbį įsiterpė Stasys. – Jeigu toks gudrus, tai pamėgink pasiųsti Rašidą, – pamerkė savo kairę kalniečiui iš Kalnų Karabacho, – tik būk su juo labai atsargus, rink žodžius, o tai bus, kaip tam pėstininkų praporui praeitą vasarą…

- O kodėl turėčiau bijoti Rašido? Neatrodo, kad jis būtų labai piktas, chi-chi-chi, – toliau krizeno Serioga iš pamaskvio. – Beje, o kas ten tokio jau nutiko? Papasakok, Stasai.

- Papasakosiu. Būtinai papasakosiu. Bet tik po to, kai atneši mums maisto iš savo slėptuvės. O dabar – čiuožk žemyn ir neerzink alkanų vyrų, – beveik įsakmiai tarė Stasys. – O mudu su Kolia tuo tarpu įmušim naują papirosą.

Bus daugiau.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Pagėgių rinktinės pasieniečiai pateikė netikėtą pamoką Seimo vicepirmininkui, Antikorupcijos komisijos nariui Kęstui Komskiui: nedera sustojus šalikelėje kalbėtis su pareigūnams įtarimą keliančiais asmenimis. Nepatartina bendrauti net ir su tais asmenimis, kurie įtarimo gal ir nekelia, bet vairuoja prabangius automobilius, kurie yra panašūs į kontrabandininkų mašinas.

Iš pirmo žvilgsnio paprastas asmens dokumentų ir automobilio patikrinimas netoli Lietuvos sienos su Rusija suerzino Seimo narį, buvusį Pagėgių merą K. Komskį.

Prisistatęs Seimo nariu jis telefonu aiškinosi, kodėl buvo tikrinamas.

Kitą savaitę turėtų paaiškėti, ar Šilutės rajono išrinktiesiems – Savivaldybės tarybos nariams šiuo sunkmečiu – Šilutėje jis, pasirodo, ne tik tęsiasi, bet ir vis gilėja – užteks valios bent iš dalies pažaboti savo aistrą išlaidauti Savivaldybės biudžeto sąskaita.

Žinoma, tai taikoma ne visiems išrinktiesiems, bet tik tiems, kurie savo išlaidas, – dažnai, drįstu teigti, neva – susijusias su Tarybos nario veikla, sugeba taip įforminti, kad kiekvieno iš jų pokalbiai telefonu, kanceliarinės prekės ir mašinų degalai Savivaldybės biudžetui kiekvieną mėnesį atsieina po (arba beveik po) 1000 litų.

Vienas Tarybos narių merės Daivos Žebelienės vadovaujamai darbo grupei naujos redakcijos Savivaldybės tarybos veiklos reglamentui (toliau – Reglamentas) parengti pateikė pasiūlymą maksimalias kompensacijas Tarybos nariams už išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, sumažinti 200 litų – iki 800 Lt per mėnesį. Tačiau naujojo Reglamento projekte, kuris jau įtrauktas į kitą savaitę, vasario 28 d., vyksiančio posėdžio darbotvarkę, palikta ta pati 1000 Lt suma.

Tarybos sekretorė Gintarė Tamašauskė, kuri taip pat yra prieš tai minėtos darbo grupės narė, tvirtina, kad Tarybos nario pasiūlymas sumažinti Tarybos nariams „parlamentinių“ išlaidų maksimumą buvo gautas jau po paskutinio darbo grupės posėdžio, esą todėl jis liko nesvarstytas. Tačiau, anot Tarybos sekretorės, niekas nedraudžia tam politikui savo pasiūlymą pateikti Tarybos posėdyje, svarstant naujojo Reglamento projektą.

Kaip pasielgs Taryba, jeigu toks pasiūlymas vis dėlto bus pateiktas, pamatysime kitą ketvirtadienį. Nebent Tarybos nariai, ar bent jau didžioji dalis, teiksis anksčiau pareikšti savo nuomonę dėl „parlamentinių“ išlaidų sumažinimo. Mat vakar, ketvirtadienį, aš visiems be išimties Tarybos nariams elektroniniu paštu išsiunčiau tokį klausimą: ar Jūs pritartumėte maksimalios išlaidų, susijusių su Savivaldybės tarybos nario veikla, kompensacijos sumažinimui bent keliais šimtais litų? Taip pat paprašiau nurodyti priežastį, kodėl jie pritartų arba nepritartų tokiam Tarybos veiklos reglamento pakeitimui.

Iki šio ryto, tiksliau, iki pusės vienuoliktos, dar nebuvau gavęs nė vieno atsakymo. Bet nesiruošiu ginti Dievą į medį – palauksiu. Laiko jiems apsispręsti dar yra. Kaip ir dėl to, kas jie patys yra ir kam atstovauja Taryboje.

Tikrai nenoriu nieko įžeisti, – finansinė Savivaldybės padėtis išties labai sudėtinga – šių metų rajono biudžeto projekte vienos skylės, – tačiau bent jau asmeniškai man pastarieji klausimai iki pat šiol neduoda ramybės. O po pastarojo Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio jie mane dar labiau ėmė persekioti.

Kitą dieną po Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio gavau el.laiškelį. „Ar situacija su beglobiais vaikais neaktuali? Juk buvai posėdyje,“ – kaip priekaištą man drėbtelėjo už inkognito kaukės pasislėpęs žmogus – greičiausiai kažkas iš dalyvavusiųjų tame posėdyje.

Ką tokiam gali atsakyti? Ar kas nors pasikeis, jeigu parašysiu, kad Saugų vaikų globos namai atsidūrė ties praraja, bet Tarybos nariams į tai nusispjauti? Nė velnio, niekas nepasikeis. Tik bus dar daugiau pykčio ir paburnojimų už nugaros, kad Orestas šioks, toks ir dar anoks. Todėl, mano manymu, „katrės“ (tokiu vardu man prisistatė el.laiškelio autorė (-ius)) klausimą geriau būtų peradresuoti Tarybos nariams, tiems patiems mūsų išrinktiesiems, kuriems mes, rinkėjai patikėjome spręsti Savivaldybės – tikrai ne savo- problemas.

Ar mūsų politikams Saugų vaikų globos namų likimas bent kiek rūpi? – sąžiningai sakau, nesu įsitikinęs. Kaip ir dėl to, kad jie yra tie, kuriems įstatymai suteikia įgaliojimus ir svertus spręsti Savivaldybės reikalus, kai to tikrai reikia.

Bet grįžkime prie Saugų vaikų namų. Šių metų Savivaldybės biudžeto projekte šiai įstaigai numatytas finansavimas sudaro vos apie 60 proc. visiems metams reikalingų lėšų – tiek, kiek, vykdydama savo įsipareigojimus, žada skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Savivaldybės indėlis – kol kas visiškas nulis. Nors po mėnesio kito Saugų vaikų globos namams ims grėsti badas tiesiogine to žodžio prasme, Ekonomikos ir finansų komitete tesugebėta nedrąsiai kabintis už vilties, kad daugiau pinigų šiai įstaigai pavyks surasti vėliau…

Daug pasako ir Tarybos nario Stepono Kazlausko žodžiai: „Buvo klaida Savivaldybei perimti Saugų vaikų globos namus…“

Panašiai ir su bendrojo lavinimo mokyklomis. Jų ūkinės dalies finansavimui, įskaitant visais išlaidas už komunalines paslaugas, šiemet numatyta skirti tik 25 proc. metams reikalingų lėšų. Jau nekalbant apie jų bendrą įsiskolinimą už komunalines paslaugas, kuris šių metų sausio 1 d. siekė jau 2,4 mln. Lt. Deja, komiteto nariams šie skaičiai įspūdžio nepadarė ir nepaskatino pasukti galvas, kaip iš tos pelkės išsikapanoti. Vietoj to buvo iškeltas klausimas, beje, to paties S. Kazlausko: ar mokytojams ir per gripo epidemiją, kai mokyklose nevyksta pamokos, skaičiuojamas darbo užmokestis?..

Konkrečių esminių pasiūlymų dėl Savivaldybės biudžeto projekto, anot Tarybos sekretorės, iš politikų nebuvo sulaukta ir kituose komitetuose, nei specialiai biudžeto projektui aptarti skirtuose susirinkimuose.

Geriau jau šiuo atveju būčiau neteisus.

Be pykčio,
Orestas

P.S. Vos nepamiršau. Negaliu neparašyti sakinio iš ciklo „Šilutės savivaldybė: visiškai slaptai“. Taigi, vakar, atėjus į „Chevron“ atstovo susitikimą su Savivaldybės vadovais, valdžios koridoriuose buvau sutiktas su klausimu: „Tai vis dėlto suuodei?“…

Dabar jau viskas.

ve.lt nuotr.

Paaiškėjo dar vienas finalininkas į 37-ąjį finalinį Kazimiero Budrio taurės krepšinio šeimų turnyrą. Tai Stoniai iš Švėkšnos.

Jie Klaipėdoje vykusiame atrankiniame turnyre, skirtame Vlado Knašiaus atminimui, pranoko Stonkus iš Kretingos, Budrius iš Klaipėdos ir Navardauskus iš Klaipėdos rajono.

Tiesa, finalinės rungtynės tarp Stonkų ir Stonių buvo atkaklios – nugalėtojai paaiškėjo vos vieno taško skirtumu – 62:61.

Turnyro atidarymo metu buvo pagerbtas 85-erių sulaukęs Alfonsas Budrys. Jis iškart po karo vienas iš pirmųjų atstovavo Klaipėdos miesto krepšinio, futbolo bei ledo ritulio komandoms. Jubiliatas nuo 1977 metų rungtyniauja krepšinio šeimų turnyruose.

Paulius Matulevičius, “Vakarų ekspresas”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Už geresnę stintų žvejybos vietą šiemet nepagailėta net 36 tūkstančių litų. Pernai siūloma suma buvo šeštadaliu mažesnė, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Kova dėl stintų žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Į kai kurias vietas nesulaukta nė vieno pretendento, tačiau siūlomos sumos už galimybę kai kuriose vietose tinklais traukti neršti plaukiančias stintas sumušė visus rekordus.

Stintų žvejybos kvotų konkursas įvyko vakar, vasario 21 d., Šilutėje.

Susiję str.: “Prasideda kova dėl stintų žvejybos vietų Nemuno deltoje”,
“Pamario žvejai visai pametė galvas dėl stintų”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Artimiausiomis dienomis orai Lietuvoje mažai keisis. Naktimis spaus lengvas šaltukas, dienomis termometrų stulpeliai kai kur jau kils virš nulio. Sniego neturėtume sulaukti, tačiau šiek tiek stiprės vėjas.

Anot sinoptikės Juditos Liukaitytės, Penktadienį saulė nedžiugins.

„Bus nepastoviai debesuota, daugiau pragiedrulių numatoma šiauriniuose rajonuose. Pietinius rajonus daugiausiai dengs debesys. Tačiau sniego tikimybė bus maža“, – LRT radijui teigė ji.

Oras šils iki 3–8 laipsnių šalčio. Vėjas bus silpnas, daugiausiai šiaurės rytų krypties.

Savaitgalis, pasak sinoptikės, bus gražus, nes šalies orus ir toliau lems aukšto slėgio sritis.

„Sniego tikimybė bus nedidelė, nebent sekmadienį kai kur iškris kelios snaigės. Tačiau tas sniego kiekis tikrai bus nedidelis. Vėjas po truputį pradės stiprėti, jis pasisuks iš rytų, o sekmadienį – iš pietryčių, bus vidutinio stiprumo“, – prognozavo J. Liukaitytė.

Šeštadienio naktį temperatūra kris iki 10–15 laipsnių žemiau nulio, kai kur šilčiau – apie 5–9 laipsnius šalčio. Dieną termometrai rodys 0–5 laipsnius šalčio.

Didesnių orų pasikeitimų nelaukiama ir kitos savaitės pradžioje. Snigti neturėtų, vietomis gali susidaryti rūkas.

„Kitos savaitės pradžioje didesnių temperatūros pasikeitimų, kad būtų labai šalta ar labai šilta, neturėtų būti. Naktimis bus malonus šaltukas – apie 5–11 laipsnių, o dienomis temperatūra jau turėtų būti artima nuliui“, – sakė J. Liukaitytė.

“Vakarų ekspresas”

Iš dešinės: Šilutės r. savivaldybės merė D. Žebelienė, 'Chevron' dukterinės įmonės vadovas G. Ankenbauer. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Energetikos milžinės bendrovės “Chevron” dukterinės įmonės “Chevron Exploration & Production Lietuva” generalinis direktorius Gilbert Ankenbauer teigia, kad vadinamųjų molio skalūnų telkinių žvalgyba Šilutės-Tauragės plote Vakarų Lietuvoje bus vykdoma civilizuotai, tai yra bus paisoma visų aplinkosaugos reikalavimų ir vietos bendruomenių interesų.

Ketvirtadienį „Chevron“ bendrovės atstovas susitiko su Šilutės rajono savivaldybės vadovais. Kartu su juo į Šilutę atvyko geologai Ignas Vaičeliūnas ir Saulius Gulbinskas.

G. Ankenbauer pristatė 135 – tus veiklos metus skaičiuojančios „Chevron“ bendrovę, akcentuodamas dvi pagrindines vertybes, kuriomis esą savo darbe visada vadovaujasi ši energetikos milžinė – tai aplinkosauga ir bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.

„Mūsų pagrindinės vertybės yra apsaugoti žmones ir gamtą. Negalime dirbti taip, kad būtų sugriauta mūsų reputacija, – teigė G. Ankenbauer. – Dabartinės technologijos leidžia pasiekti to, kad verslas ir žemės ūkis nesikirstų vienas su kitu“.

Šiuos savo žodžius „Chevron“ atstovas pagrindė teiginiu, kad nėra nė vieno dokumentuoto fakto, jog šios bendrovės gręžiniai (esą JAV jų priskaičiuojama apie 1 mln.) būtų užteršę aplinką, juolab gruntinius vandenis.

G. Ankenbauer tvirtino, kad Lietuvoje nebus vykdoma jokių eksperimentų – esą bus naudojama tik pažangiausia ir aplinkai draugiška technologija, kuri, anot jo, jau kuris laikas naudojama ir Lietuvoje, įskaitant ir hidraulinį žemė gelmių plėšymą.

„Chevron“ dukterinės įmonės vadovas pabrėžė, kad ši bendrovė, plėtodama savo verslą, visada bendradarbiauja su vietos žmonėmis ir verslo įmonėmis, investuoja į vietos bendruomenių gerovę, kuria darbo vietas.

G. Ankenbauer patikino, kad „Chevron“ veikla Vakarų Lietuvoje bus vieša ir skaidri. Bus rengiami susitikimai su gyventojais, kurių žemėse planuojama ieškoti skalūninių dujų: žmonėms pristatys technologijas, su jais bus aptartos žalos, patirtos dėl skalūninių dujų žvalgybinių darbų, kompensavimo sąlygos.

Išsamiau apie skalūninių dujų paieškose ir gavyboje naudojamas technologijas Šilutės r. savivaldybės vadovams papasakojo geologas I. Vaičeliūnas. Jis garantavo, kad vykdant šiuos darbus mūsų naudojamam gruntiniam vandeniui nekils jokių grėsmių. Pirmiausia todėl, kad dujos išgaunamos kelis kartus didesniame gylyje už gruntinį vandenį, o gręžinių konstrukcija esanti tokia, kad iš žemės gelmių į paviršių kylančioms dujoms nėra jokios galimybės patekti į požeminį vandenį.

Cheminės medžiagos, naudojamos skalūninių dujų gavyboje, dėl kurių pastaruoju metu laužoma tiek daug iečių, geologo teigimu, tėra priemonės, naudojamos buityje ir net maisto bei gėrimų, taip pat kosmetikos pramonėje.

Kitaip sakant, „Chevron“ ir geologai žada, kad Vakarų Lietuvoje bus vykdoma tik draugiška aplinkai ir žmonėms veikla (nebent įvyktų rimta avarija, nuo kurių, deja, niekas nėra apsaugotas – red. pastaba).

Panašu, kad „Chevron“ pasimokė iš bendrovės „LL investicijos” klaidų. Pastaroji įmonė, besirengianti žemė gelmių žvalgybai Rietavo plote, į kurį patenka ir dalis Šilutės rajono, pradėjo nuo sutarčių pasirašymo su žemių savininkais per trečius asmenis, deramai nepristatę planuojamų vykdyti darbų, todėl čia kilo didelis vietos gyventojų nepasitenkinimas, kurį numalšinti dabar bus ne taip jau ir lengva.

Ir Šilutės r. savivaldybėje „LL investicijos“ pasirodė tik po to, kai rajono gyventojai pradėjo skųstis, jog buvo apgauti pasirašant sutartis dėl naudingųjų iškasenų paieškos darbų jų žemėse.

Susiję str.: “Skalūninių dujų baubas vis labiau užvaldo Vakarų Lietuvą”,
“lrytas.lt.: Skalūnų dujos įvarė pleištą tarp ūkininkų”,
“delfi.lt: jei būtų problemų dėl skalūnų dujų, tai atsilieptų po 25-ių metų”

Taip pat susijęs: simasius.popo.lt: “Skaldūnai – pavojingiausia iškasena Lietuvoje“

Moterys kaltina O. Klasauskienę nežmonišku elgesiu su jų vaikais…

Žiūrėti: www.tv3play.lt/program/akistata

FNTT tiria skundą dėl galimai nusikalstamos veikos tvarkant komunalines atliekas Šilutės rajone. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Maždaug taip turėtų skambėti pasisveikinimas, kurį gali išgirsti Šilutės rajono savivaldybės vadovai, sulaukę neprašytų svečių iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), tiriančių skundą dėl UAB „Ecoservice“ ir Šilutės r. savivaldybės galimai nusikalstamos veiklos tvarkant rajone komunalines atliekas.

FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė el.paštu patvirtino „Šilutės ETA Žinioms“, kad FNTT yra gavusi tokį skundą, ir kad šiuo metu tikslina jame surašytą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 168 str.

Ikiteisminis tyrimas dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, anot FNTT atstovės, kol kas dar nepradėtas.

„Ar Savivaldybei – ar atskiriems jos tarnautojams – yra pagrindo nerimauti?“ – su tokiu klausimu „Šilutės ETA Žinios“ šiandien kreipėsi į Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorių Raimundą Ambrozaitį.

„Esu labai susidomėjęs šiuo reikalu. Mane labiausiai domina būsimas tyrimo rezultatas, – teigė telefonu administracijos direktorius. – Negaliu dabar kažką įtarti, nes nežinau, ar yra sąryšis su Savivaldybe. Asmeniškai bendrauti su FNTT man neteko, tik raštu gavome prašymą pateikti juos dominančią informaciją“.

Vis dėlto R. Ambrozaitis labiau linkęs manyti, kad visa tai susiję su galimai nesąžininga UAB „Ecoservice“ veikla.

Kadangi UAB „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius šiuo metu yra išvykęs, ir su juo neina susisiekti, panašiai kaip R. Ambrozaičiui suformuluotą klausimą uždavėme šios bendrovės padalinio Šilutėje vadovui Ramūnui Balčiauskui.

Pastarasis šiandien sakė telefonu, kad apie skundą FNTT dėl atliekų tvarkymo Šilutės rajone dar nėra nieko girdėjęs. Nors „Ecoservice“ padalinio vadovu R. Balčiauskas dirba palyginti neseniai (šiose pareigose jis pakeitė iš darbo atleistą Giedrą Beinorienę), tačiau, kaip pats teigė, sprendžiant iš jo jau sukauptos informacijos apie atliekų tvarkymą rajone, nematantis priežasčių, dėl ko bendrovė turėtų nerimauti.

Buvo išaiškinta nelegali šiukšlių perkrovimo aikštelė Grabupiuose, atskleista daugiau negražių dalykų.

Susiję str.: „Atliekų tvarkytojai pasišiukšlino“,
“Nutylėta tiesa irgi melas”,
“Šiukšlių versle švarias rankas sunku aptikti”

V. Kainovaitis perduotas etikos sergėtojams. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Komskio „tvarkiečiai“ užsimojo prieš pernai vasarą, per Šilutės valdžios perversmą, nuo jų atskilusį Šilutės r savivaldybės tarybos narį.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų praeitą vasarą išprašyta ir prieglobstį Pagėgių savivaldybėje netrukus vėl radusi „tvarkietė“ Dainora Butvydienė prie jos išvarymo iš Šilutės olimpo prisidėjusį buvusį bendrapartietį Tarybos narį Vladą Kainovaitį apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) dėl to, kad pastarasis, anot pareiškėjos, būdamas Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – PSPC) stebėtojų tarybos nariu, neinformavo Savivaldybės tarybos apie prekių pirkimo sutartį tarp PSPC ir UAB “Statyk pats”, kurioje pats eina vadovaujančias pareigas.

V. Kainovaičiui visa tai primena utėlių ieškojimą plikoje galvoje. Anot jo, sutartis tarp Šilutės PSPC ir UAB „Statyk pats“ dėl prekių pirkimo buvo sudaryta anksčiau nei jis buvo Tarybos paskirtas į PSPC stebėtojų tarybą, o jos pirmininku tapo vos prieš du mėnesius, kai šių pareigų atsisakė liberalsąjūdietis Jonas Purlys, todėl jokio interesų konflikto šioje situacijoje jis neįžvelgiantis.

Tarybos nario teigimu, kai politiniai oponentai pradėjo kabinėtis prie jo dėl tos nelemtos sutarties, jis buvo pareiškęs norą pasitraukti iš PSPC stebėtojų, tačiau tam paprieštaravę kolegos iš Savivaldybės valdančiosios daugumos – esą ir jie čia neįžvelgė jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Beje, V. Kainovaitis, be kita ko, yra ir Šilutės r. savivaldybės tarybos etikos komisijos narys.

Primename, kad per valdžios perversmą praeitų metų birželio 13 d. nuo Seimo nario Kęsto Komskio globojamų Šilutės „tvarkiečių“ kartu su V. Kainovaičiu atskilo ir Daiva Žebelienė. Tą pačią dieną ji buvo išrinkta į Savivaldybės merus vietoj žaliojo valstiečio Virgilijaus Pozingio.