Gimnazijos nuotr.

Gegužės 10 d. Šilutės pirmojoje gimnazijoje vyko projektas, skirtas Spaudos atgavimo ir knygos dienai. Šio projekto tikslai: skatinti mokinių pilietiškumo sampratą, įgyvendinti pilietinio ugdymo programą ir taip pat suteikti gimnazistams daugiau žinių apie žiniasklaidą ir jos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.

Tą dieną 1 ir 2 klasių gimnazistams pamokas vedė svečiai. Pirmų klasių pamokos tema buvo „Knyga ir jos vaidmuo demokratinėje visuomenėje“. Buvo aptariamos pagrindinės problemos: kas yra visuomenė, kokie pilietinės visuomenės tikslai, kokios pagrindinės visuomenės funkcijos, kodėl pilietinėje visuomenėje itin svarbus kiekvieno piliečio aktyvumas?

Antrų klasių mokiniams pamokos tema buvo „Žiniasklaida tarp verslo ir visuomenės intereso“. O Svarbiausios aptariamos problemos, kurias mokiniai labai entuziastingai nagrinėjo su savo svečiais mokytojais buvo tokios: Kas yra žiniasklaida?, Kokios svarbiausios problemos iškyla žiniasklaidai?, Kokie iššūkiai iškyla žurnalistui?, Kaip kritiškai skaityti žiniasklaidos pranešimus?

Po 3 pamokų gimnazistai susirinko į spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir svečiai iš žiniasklaidos. Pirmiausia istorijos mokytojas A. Gečas pasveikino visus su Spaudos atgavimo ir knygos diena ir truputėlį papasakojo apie jos istoriją.

Gimnazijos direktorė uždavė klausimą „Kaip mes šiandien gyvename?“. Į šį klausimą su šypsena atsakė buvęs mokytojas A. Žibaitis. Jis pasakojo apie savo jaunystę ir sakė, jog „Laisvas laikraštis” ne visada yra laisvas. Šilutės miesto televizijos vedėjas M. Budraitis džiaugėsi grįžęs į buvusią mokyklą. „Gyvenu kaip Lietuvoje ir su viltimi“, – teigė O. Lidžius, „Šilutės ETA žinių“ leidėjas. Buvusi gimnazijos mokinė, „Šilutės naujienų“ laikraščio korespondentė S. Pužaitė kalbėjo, jog savo laikraščiu siekia sudominti skaitytoją, atrasti naujų įvykių ir kuo įvairesnių, įdomesnių dalykų, kuriuos galėtų aprašyti, o skaitytojai skaityti.

Besibaigiant konferencijai D. Žibaitienė papasakojo apie savo giminės medį, kadangi kai kurie iš jų buvo knygnešiai. Ji labai džiaugėsi intelektualiais gimnazijos mokiniais, dėkojo jiems už nuoširdumą.

Gimnazijos direktorė padėkojo būreliui mokinių, ieškančių gražaus žodžio ir galimybių jį plėtoti. Todėl turime toliau stengtis išlaikyti patriotiškumą ir lietuvišką žodį.

Idilija Giržadaitė, Šilutės pirmoji gimnazija

Psichologinis teroras darbe, „mobingas“, „bulingas“ – vis dažniau vartojami terminai ne tik mokslinėse publikacijose, rašo lsveikata.lt.

Reiškinį tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto docentė-ekspertė dr. Jolita Vveinhardt pastebi du kraštutinumus – vieni ima piktnaudžiauti, o kiti atkakliai neigia egzistuojančią problemą.

Tačiau problemos mastas ir patiriamos žalos – jau reikalauja valstybės įsikišimo.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

F. Bajoraičio viešoji biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Černiachovsko municipalinio rajono municipaline įstaiga „Centralizuota bibliotekų sistema”.

Trečio pagal dydį Kaliningrado srities miesto centralizuotą bibliotekų sistemą sudaro centrinė rajoninė biblioteka ir 19 jos filialų su 300 tūkst. universaliu knygų fondu, per 26 tūkst. nuolatinių skaitytojų, dirba 64 profesionalūs bibliotekininkai. Miesto centrinė biblioteka – tai ne tik skaitytojų interesų bei poreikių tenkinimo, bet ir svarus intelektualinės bei humanitarinės veiklos centras.

Bibliotekų direktorių Dalios Užpelkienės ir Zojos Pikalovos pasirašytos penkerių metų galiojimo sutarties tikslas – bendradarbiauti bibliotekininkystės plėtros srityje, keistis informacija ir įdirbiu vykdant strategines partnerystės programas, bendrų iniciatyvų, įtakojančių paslaugų skaitytojams ir visuomenei šiuolaikiškumą, optimalumą ir kokybę, priėmimas ir taikymas.

Bibliotekos inf.

Policijos nuotr.

Baigiantis mokslo metams, kol nemaža dalis abiturientų svarsto, kur norėtų studijuoti, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kviečia rinktis policininko profesiją.

Kodėl verta tapti policijos pareigūnu?

Daugeliui jaunuolių svarbu, kad būsimas darbas būtų ne tik naudingas, bet ir įdomus, kupinas naujų išbandymų ir patirčių.

Jeigu esi atsakingas, aktyvus, tau rūpi visuomenės saugumas ir nebijai iššūkių – policininko profesija kaip tik tau.

Policijos pareigūnu gali tapti kiekvienas vidurinį išsilavinimą įgijęs, nepriekaištingą reputaciją turintis Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam yra 18-30 metų. Būsimieji pareigūnai taip pat turi būti geros sveikatos ir fizinės formos.

Policijos pareigūnams valstybė garantuoja socialinį draudimą, teisinę pagalbą, sveikatos priežiūrą, kompensacijas, pašalpas, kitas išmokas, aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, pensiją tarnyboje išdirbus 20 metų, aprūpinamą tarnybine uniforma. Be to policijos pareigūnams suteikiamos ilgesnės kasmetinės atostogos nei kitiems dirbantiesiems: iki 10 metų vidaus tarnyboje išdirbę pareigūnai atostogauja 30 dienų per metus, vidaus tarnyboje išdirbus 10-15 metų suteikiamos 35 kalendorinės dienos atostogų, atitinkamai išdirbus 15-20 metų suteikiamos 40 dienų kalendorinės atostogos, o 20 metų ir daugiau išdirbę pareigūnai atostogauja 45 dienas per metus.

Universitetas ar policijos mokykla?

Norintys tapti policijos pareigūnais, jaunuoliai gali rinktis studijas Mykolo Romerio universitete arba Lietuvos policijos mokykloje.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete būsimi pareigūnai įgyja teorinių žinių, profesinių įgūdžių, pozityvią tarnybos motyvaciją, gerą fizinio pasirengimo lygį. Galima rinktis vieną iš dviejų studijų programų: teisę ir policijos veiklą (studijų trukmė – 3,5 metų) arba policijos veiklą (studijų trukmė – 4 metai). Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas viešojo saugumo arba teisės bakalauro laipsnis. Absolventai gali būti priimti į tarnybą policijoje viduriniosios grandies policijos pareigūnais, vykdančiais policijos funkcijas kriminalinės ir viešosios policijos padaliniuose (apylinkės inspektoriai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir pan.).

Priėmimas studijuoti

Kiekvienas pageidaujantis studijuoti Mykolo Romerio universitete ar Lietuvos policijos mokykloje dar prieš pateikdamas prašymą studijuoti, pirmiausia policijos įstaigoje turi pateikti prašymą dėl siuntimo išdavimo. Norint gauti šį siuntimą iki liepos 1 d. būtina atvykti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyrių. Su savimi reikia turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, jei jis asmeniui yra išduotas.

Policijos įstaiga asmenį, pageidaujantį studijuoti Mykolo Romerio universitete ar Lietuvos policijos mokykloje, taip pat nukreipia į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patikrinti sveikatą ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai. Tik visus reikalavimus atitinkantys asmenys gali dalyvauti atrankoje, kurią organizuoja policijos pareigūnus ruošianti mokymo įstaiga.

Priėmimas studijuoti į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą vyksta bendro priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas tvarka (prašymai pateikiami tik internetu www.lamabpo.lt). Šiemet prašymų priimti į Mykolo Romerio universitetą registravimo terminas numatytas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki liepos 23 d. 17.00 val.

Atranka į Lietuvos policijos mokyklą bus organizuojama rugpjūčio mėnesį, tačiau prašymą siuntimui gauti būtina pateikti Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuo šių metų vasario 2 d. iki liepos 1 d.

Daugiau informacijos apie stojimą į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą ir Lietuvos policijos mokyklą galima rasti minėtų mokymosi įstaigų interneto svetainėse, taip pat Policijos departamento interneto svetainėje (skyrelyje „Pareigūnų rengimas“) adresu http://www.policija.lt/index.php?id=3999 arba atvykti pasiteirauti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyrių (Tauragėje, Gedimino g. 17, 211, 212 kab.). Telefonas pasiteiravimui (8 446) 20 284.

Policijos inf.

V. Kainovaičiui (dešinėje) ir A. Vanagui nusibodo narplioti tarpusavyje besivaidijančių politikų skundus. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Dažnai liežuvio neprilaikantiems Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariams „darbiečiui“ Sauliui Stankevičiui ir Arvydui Jakui iš „Sąjungos TAIP“ Tarybos etikos sargai šiandien buvo atlaidūs, tačiau jau artimiausiame Tarybos posėdyje šie vienas su kitu sunkiai prasilenkiantys politikai gali sulaukti (griežtos) rekomendacijos vengti ateityje niekuo nepagrįstų kaltinimų vienas kitam.

Šiandien išties būtų sudėtinga greitai suskaičiuoti, kiek kartų per pirmus šios Tarybos kadencijos metus A. Jako ir S. Stankevičiaus pavardės buvo linksniuojamos Etikos komisijoje – į ją kreipiamasi kone dėl kiekvieno viešai ištarto, bet oponentui neįtikusio žodžio ar poelgio. Tačiau Etikos komisijoje dažniausiai apsiribojama jų elgesio apsvarstymi.

Taip nutiko ir šį ketvirtadienį. Etikos komisijai buvo įteikti du pareiškimai: Tarybos narys „darbietis“ Darius Soščeka A. Jako pasisakymuose įžvelgė spaudimo UAB „Šilutės autobusų parkas“ auditą atlikusiam savivaldybės administracijos Centralizuotam vidaus audito skyriui ir kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą; A. Jakas savo ruožtu įdavė S. Stankevičių dėl pastarojo viešai išsakyto, A. Jako žodžiais tariant, šmeižto, neva jis (A. Jakas) ir „Šilutės autobusų parko“ direktorius Artūras Stonkus darė spaudimą „Vaidilienės kabinete“ ir kitų teiginių.

Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Regina Vaidilienė, Etikos komisijai komentuodama susidariusią situaciją, leido suprasti, kad abu komisijoje linksniuojami vietinės politikos grandai aptariamu atvejų šiek tiek buvo nuklydę į lankas.

R. Vaidilienės teigimu, nei jai asmeniškai, nei jos vadovaujamo skyriaus specialistams spaudimas nebuvo daromas nė iš vienos pusės nei prieš pradedant „Šilutės autobusų parko“ veiklos auditą, nei jį vykdant. Esą autobusų parko bendrovės vadovas jai skambino jau atlikus auditą, o A. Jakas buvo atėjęs pas ją į kabinetą tik vieną kartą praeitą savaitę – domėjosi Centralizuoto vidaus audito skyriaus metiniu veiklos planu.

„Praeitą ketvirtadienį A. Jakas buvo atėjęs, parodžiau jam mūsų metinį veiklos planą, ir viskas išsisprendė,“ – teigė R. Vaidilienė.

Etikos komisijos pirmininkui socdemui Alfonsui Vanagui buvo smalsu sužinoti, ar Centralizuoto vidaus audito skyriui iš viso kada nors yra tekę patirti kieno nors spaudimą ir kaip jis pasireiškia.

„Iš vadovų kabinetų ne kartą yra tekę išeiti trenkus durimis, tačiau tai tik emocijos. Bet mes dirbam savo darbą ir jokiam spaudimui nepasiduodam, – tvirtino R. Vaidilienė. – Mūsų tikslas – nustatyti klaidas ir rizikas, kad įmonės žinotų, kas jų veikloje taisytina, o toliau – tegul politikai sprendžia, ką su jomis daryti“.

Komisija, dalyvaujant A. Vanagui, „tvarkiečiui“ Vladui Kainovaičiui ir visuomenės atstovui Romualdui Jovaišai, nusprendė, kad tiek A. Jakas, tiek S. Stankevičius, nors ir persistengė viešai reikšdamiesi, bet vis dėlto nepažeidė valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politikų elgesio principų.

Būtų dar geriau, anot R. Jovaišos, jeigu tie du politikai „imtų butelį ir eitų taikos daryti“.

Erzelis dėl „Šilutės autobusų parko“ audito kilo po to, kai šios įmonės vadovybei nepalankios audito išvados buvo pristatytos Tarybos Kontrolės komitete. A. Jakui (ir kai kuriems kitiems šio komiteto nariams – red. pastaba) tuomet susidarė įspūdis, kad ne pirmus metus nuostolingai dirbančios savivaldybės įmonės veiklos auditas buvo kažkieno specialiai užsakytas ir tendencingas, siekiant nuversti bendrovės vadovą.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nuo savaitgalio iš Lietuvos po truputį pradės trauktis pastarosiomis savaitėmis lepinusi šiluma, numatomi nedidelikrituliai. Šeštadienio ir sekmadienio orai primins mums įprastus pavasario orus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienio naktį bus 12-14 laipsnių šilumos, pajūryje ir Šiauliuose gali trumpai palynoti. Dieną dar laikysis pakankamai aukšta – 21-24 laipsnių – temperatūra, tačiau krituliai tikėtini visoje šalyje, išskyrus Vilnių. Kaune ir šiauriniuose rajonuose numatomas trumpalaikis lietus su perkūnija, o štai ties Baltijos pakrante sulauksime smarkaus lietaus.

Šeštadienio naktį taip pat nesmarkiai turėtų palynoti visuose šalies rajonuose, sostinėje gali pabildėti perkūnija. Vidutinė oro temperatūra sieks 6-10 laipsnių.

Dieną sinoptikai prognozuoja nesmarkų lietų visoje šalyje, tačiau turėtų šviesti ir saulė. Vilniuje, Kaune, Panevėžyje bus 12, Šiauliuose – 11, Klaipėdoje – 9 laipsniai šilumos.

Sekmadienio naktį vietomis temperatūra tepakils iki 3 laipsnių aukščiau nulio, palynos.

Pirmadienio naktį šiauriniuose rajonuose laukiama šalnų, kitur tesilaikys 2 laipsnių šiluma.

Nauja savaitė turėtų prasidėti gražiais, giedrais orais. Vilniuje ir šalies šiaurėje šils iki 14, Kaune – 15, Klaipėdoje – 12 laipsnių šilumos.

LHMT inf.

Rusnės miestelio žmonės sukrėsti – trečiadienį salą apskriejo žinia ne tik apie atpažintą skenduolę, kurią pirmadienio rytą ugniagesiai gelbėtojai traukė iš Atmatos upės netoli Uostadvario, bet ir namuose aptiktus jos sugyventinio palaikus, rašo lrytas.lt.

Kaimynai bandė prisiminti, kada paskutinį kartą matė gyvus sugyventinius ir prisiminė tik stintmečio pabaigą. Tada sugyventiniai buvo gerokai išgėrę.

Skaityti daugiau…

Žeividos Stankienės nuotr.

Švėkšnos specialiosios mokyklos auklėtoja, D. Budvytienė jau ne pirmus metus organizuoja „Netradicines pavasario sutiktuves“, kurios vyksta lauke, šviečiant saulei, bundant gamtai po ilgo žiemos miego.

Kad pavasaris būtų dar šiltesnis, greičiau viskas sužaliuotų, mokiniai kartu su auklėtojais bando išjudinti pavasarį: šokiais, daina „Po mūsų kojelėm žolelė žaliavo“, judriaisiais žaidimais, estafetėmis ir viktorina, kurioje reikėjo atspėti ant šakos sukabintus klausimus susijusius su pavasariu.

Mokiniams teko pasukti galveles, atspėti įvairių medžių, krūmų šakeles. Buvo linksma ir smagu tiek auklėtojams, tiek ir mokiniams.

Renginio pabaigoje visi pūtė balionus ir leido juos į orą su savo norais, svajonėmis, palinkėjimais.

Švėkšnos specialiosios mokyklos mokytoja-auklėtoja Ž. Stankienė

Energetikos dienos renginius pristatė administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Ambrozaitis (dešinėje) ir vicemeras V. Pavilonis.(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Gegužės 16 – 17 dienomis Šilutėje vyks Energetikos dienos renginiai.

Pamario sostine tituluojama Šilutės rajono savivaldybė viena pirmųjų Lietuvoje 2008 metų spalio 16 d. pasirašė europinį Merų paktą, tuo pačiu įsipareigodama ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas 20 proc., savo administracinėje teritorijoje didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą.

Siekdama šio ambicingo tikslo, Šilutė jau yra nemažai nuveikusi: bemaž 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama naudojant nuolat atsinaujinantį biokurą, o pastačius (iki kitų metų) centrinėje miesto katilinėje dar vieną biokuro katilą bus galima iš viso atsisakyti mazuto; rajone sparčiai kyla vėjo jėgainių parkai; verslo atstovai jau kuria ir derina planus, kaip pakinkyti saulės ir žemės gelmių energiją, taip pat biodujas, išsiskiriančias iš „Grabupėlių“ kiaulininkystės bendrovės rezervuaruose kaupiamų srutų; šiltinamos mokyklos ir kitos biudžetinės įstaigos; nors ir pamažu, bet vis dėlto plečiamas dviračių takų tinklas.

Tačiau ir Šilutei dar yra kur pasitempti. Ypač atsiliekama daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo srityje, norėtųsi didesnės pažangos ir alternatyvios energijos šaltinių panaudojime privačių namų sektoriuje.

Siekiant paskatinti krašto gyventojus ir įmones labiau domėtis ekologiška, tausojančia klimatą, taupančia energiją ir inovatyvia energetika bei jos panaudojimo galimybėmis, gegužės 16 – 17 d. Šilutėje bus rengiamos Energetikos dienos. Vyks dviračių žygis ir atvirų durų diena „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovėje, savivaldybėje bus skaitomi pranešimai apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, taip pat apie įgyvendinamus bei planuojamus energetinius projektus ir valstybės paramą atnaujinant daugiabučius, gimnazistai bus kviečiami sudalyvauti virtualioje viktorinoje apie tvarią energiją, miesto darželinukai bus mokomi rūšiuoti buitines atliekas. Vyks daugiau visokių renginių.

Energetikos diena – tik vienas iš Merų pakto įgyvendinimo etapų. Pasak R. Ambrozaičio, netrukus turėtume sulaukti ir tarpinės ataskaitos apie rajono tarybos 2010 – ųjų vasarą patvirtinto Tvarios energetikos veiksmų plano įgyvendinimą rajone.

Lietuvoje Merų paktą tėra pasirašiusios 8 savivaldybės: Akmenės, Anykščių, Kauno, Pakruojo, Panevėžio, Šilalės, Vilkaviškio ir Šilutės. Visoje Europos sąjungoje tokių priskaičiuojama per 3 900.

Energetikos dienos renginiai

2012 m. gegužės 16 – 17 d.

Kviečiame į renginį visą Šilutės rajono bendruomenę – daugiabučių ir individualių namų gyventojus, bendrijų pirmininkus, ūkininkus, gamybos ir pramonės
įmonių atstovus bei svečius.

2012 m. gegužės 16 d. – 18.00 val. kviečiame visus į dviračių žygį „Mes už tvarią energiją!“ (dalyviai renkasi Kultūros ir pramogų centro kieme)

2012 m. gegužės 17 d.

Šilutės rajono savivaldybės didžioji salė, Dariaus ir Girėno 1, Šilutė

10.00 val. Mero Virgilijaus Pozingio pasveikinimas, bendradarbiavimo sutarties pasirašymas su Nacionaline pasyvaus namo asociacija.
10.15 val. „Darni energetika“, pranešėjai – Lietuvos Energetikos Institutas.
10.30 val. „Įgyvendinti ir planuojami energetiniai projektai Šilutės rajone“- pranešėjai UAB „Naujoji šiluma“.
10.40 val. „Šilutės rajono daugiabučių namų infraraudonųjų spindulių energijos sunaudojimo matavimo nuotraukų pristatymas, pagrindinės gyvenamųjų namų šilumos vartojimo problemos, galimi šilumos taupymo būdai, kuro rūšių naudojimo įvairovė bendrovės katilinėse“, pranešėjai AB „Šilutės šilumos tinklai“
10.55 val. „Noriu pasistatyti vėjo mikroelektrinę, susimontuoti saulės kolektorių, įsirengti geoterminį šildymą ar atlikti daugiabučio namo renovaciją – nuo ko pradėti?“, pranešėjai – Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius.
11.10 val. Valstybės parama renovuojant daugiabučius. Parama mažas pajamas gaunantiems daugiabučių gyventojams dalyvaujantiems daugiabučių renovacijoje, pranešėjai – Savivaldybės socialinės paramos skyrius.
11.25 val. Pertrauka
11.40 val. „Pasyvus namas – kas tai?“, pranešėjas – nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis
12.10 val. Alternatyvių energijos šaltinių pristatymas, nauda bei panaudojimo galimybės:
• „Žemės gelmių ir oro energijos panaudojimas individualių ir daugiabučių pastatų šildymui“, pranešėjas – UAB „EKOKLIMA“ direktorius Robertas Kleštornas;
• „Vėjo energijos panaudojimas buityje“, pranešėjas- Lauras Balsevičius, IĮ „Entiumas“ vadovas;
• „Saulės energijos panaudojimas pastatų šildymui, saulės kolektoriai“ pranešėjas – UAB „Žalioji šiluma“ direktorius Mindaugas Žiemys.
13.30 val. Diskusijos bei klausimai.
13.45 val. Pertrauka
14.00 val. Gimnazistų internetinė viktorina – Ką žinau apie tvarią energiją?
14.45 val. Gimnazistų išvyka į Mockių kaimą, vėjo jėgainių parką.

9.00 val. – 12.00 val. Šilutės miesto darželinukai mokosi rūšiuoti drauge su UAB „Ecoservice“. (Šilutės seniūnijos salė, Lietuvininkų g.17)
Nuo 10.00 val. visose Šilutės rajono mokyklose vykta „Tvarios energijos pamoka“.
9.00 val. – 13.00 val. vyksta atvirų durų diena AB „Šilutės šilumos tinkluose“, registracija išankstinė tel. (8441) 62150

Renginio organizatoriai: Šilutės rajono savivaldybė

Daugiau apie Merų paktą…

Bioskaidžių atliekų konteineriai (galbūt panašūs į šį) gyventojams bus suteikiami nemokamai.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC), įgyvendindamas iš ES fondų finansuojamą projektą, įsigijo atliekų rūšiavimo liniją ir 10 000 vienetų 620 litrų talpos konteinerių bioskaidžioms atliekoms. Iš jų 2000 vienetų skirta Šilutės rajono savivaldybės gyventojams.

Antradienį apie tai buvo informuoti visų 11 Šilutės rajono seniūnijų vadovai. Tuo pačiu jiems pavesta surinkti duomenis, kiek individualių namų ar sodų savininkų pageidautų kompostuoti savo bioskaidžias atliekas, ir jų prašymus skirti specialius konteinerius.

Anot savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, Šilutės seniūnijai, kurioje susitelkę kone pusė visų rajono gyventojų, numatyta skirti 500 konteinerių, visoms kitoms seniūnijoms – po 150 vnt.

KRATC analitikas Arvydas Piepalius informavo „Šilutės ETA Žinias“, kad į Klaipėdą konteineriai bioskaidžioms atliekoms jau vežami, o Šilutę jie turėtų pasiekti birželio pradžioje.

Gyventojams jie bus suteikiami pagal panaudos sutartis – tai yra nemokamai. Tačiau šiuose konteineriuose sukompostuotas atliekas žmonės turės patys ir sunaudoti, į regioninį sąvartyną jos nebus vežamos.

A. Piepalius taip pat patvirtino, kad rekultivuotame Šilutės sąvartyne Rumšuose jau šių metų rugpjūčio gale turėtų būti atidarytos bioskaidžių ir taip vadinamų stambiagabaričių atliekų aikštelės, į kurias šios atliekos bus priimamos nemokamai.

Garsus vaistininkas Virgilijus Skirkevičius rašo knygą, kurioje žada sudėti žodžiais nutapytus augalų portretus. Kad iš jų atpažintume sau tinkamiausius gydytojus, rašo „Lietuvos žinios“.

V.Skirkevičius nėra tas žolininkas, kokį tradiciškai įsivaizduojame. Jis tik kartkartėmis pasirenka vaistažolių, neturi ir jų ūkio. Farmacijos mokslus baigęs liaudies medicinos žinovas vengia stebuklų besitikinčių pacientų antplūdžio, tad gydyti imasi gana retai.

Jis dalyvauja kuriant augalinius preparatus, kurie vėliau gaminami pramoniniu būdu. Yra medikamentų, kurie skirti virškinimo, nervų sistemų veiklai gerinti, pagalbinio priešvėžinio preparato bendraautoris. Šiuo metu žolininkas tobulina vieno širdžiai skirtų preparatų sudėtį.

Skaityti daugiau…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Permaininga žiema, augalus gruodį apgavusi pavasarine šiluma ir staiga sustingdžiusi šalčiu labai pakenkė dekoratyviems augalams, ypač atvežtiems iš šiltesnių kraštų, rašo grynas.lt.

Štai magnolijų sodas Šiaulių Geriatrijos centro kieme įveistas prieš penkerius metus, šį pavasarį nesužydo.

Kelis pastaruosius pavasarius kumščio dydžio žiedais šiauliečius stebinęs sodas – dabar liūdnas. Ligoninės darbuotojai dar tikėjosi , kad magnolijos apsipils žiedais, bet vilčių nebėra.

Užtat Šilutėje magnolijos išvengė klastingos žiemos ir sėkmingai pasidabino žiedais.

Skaityti daugiau…

Skaitytojo nuotr.

Socialdemokratas Algirdas Balčytis kartais „pamiršta“ kelių eismo taisykles ir savo „Toyota“ markės visureigį stato kaip jam reikia: jeigu kartais neužtenka vietos važiuojamosios dalies pakraštyje, tai daug nesivargindamas jis „lipa“ ant šaligatvio.

Būtent taip nutiko šį pirmadienį pagrindinėje miesto Lietuvininkų gatvėje, priešais Šilutės rajono savivaldybės administraciją.

Šis kelių eismo taisyklių pažeidimas neliko miestelėnų nepastebėtas – 14 val. 39 min. buvusio rajono mero, dabartinio Tarybos opozicijos lyderio A. Balčyčio visureigis, vienu ratu stovintis ant šaligatvio, buvo įamžintas fotonuotraukoje.

Maždaug tuo pat metu savivaldybėje vyko Tarybos frakcijų vadovų pasitarimas.

Tikėkimės.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės gražinimo draugijos iniciatyva balandžio 21 d. pradėti medinės H. Šojaus dvaro daržinės griuvėsių tvarkymo ir teritorijos valymo darbai šį antradienį pasiekė kulminaciją – buvo nukelta likusi daržinės stogo dalis, baigtos ardyti sienos.

Prie daržinės griuvėsių šiandien nuo pat ryto darbavosi Šilutės seniūnijos žmonės, jiems talkino dirbantieji viešuosius darbus, mašiną su bokšteliu stogo likučiams nuardyti parūpino UAB „Šilutės būstas“.

Iki miesto šventės šio mėnesio gale planuojama išvalyti visą daržinės teritoriją: asbestinio šiferio duženos bus išvežtos utilizuoti, niekam nebetinkama mediena greičiausiai bus atiduota žmonėms sukūrenti (jau yra ir norinčiųjų – red. pastaba), o istorinę vertę turintys medinių statinio konstrukcijų fragmentai ir kitos detalės bus saugomos.

H. Šojaus dvaro daržinės griuvėsių tvarkymo darbai buvo pradėti Šilutės gražinimo draugijos iniciatyva surengtos talkos metu. Vėliau ten, vadovaujant Šilutės gražinimo draugijos vyrams, kūrį laiką triūsė socialines pašalpas gaunantys ir už jas visuomenei naudingus darbus dirbantys miestelėnai.

Susiję str.: „Šilutiškiai pradėjo tvarkyti H. Šojaus dvaro daržinės griuvėsius (video)“, „Pagaliau išmušė ir Šilutės H. Šojaus dvaro valanda“

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

93 900 litų – tokią bendrą pinigų sumą Šilutės rajono seniūnijų bendruomenės turėtų panaudoti iki šių metų galo, įgyvendindamos savo projektus pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje praeitą penktadienį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos įgyvendinimo Šilutės rajone.

Šiandien, antradienį, į Šilutės r. savivaldybę susirinkę rajono seniūnai buvo informuoti apie jų seniūnijų bendruomenių projektams numatytas skirti lėšas, jiems įteiktos Planavimo ir plėtros skyriaus parengtos rekomendacijos, kaip suformuoti Vietos bendruomenių tarybas (toliau – VBT) ir organizuoti jų darbą.

Pagal Šilutės r. savivaldybės tarybos patvirtintą pradžioje minėtos programos įgyvendinimo tvarką visoms 11 rajono seniūnijų bus skirta vienoda bazinė pinigų dalis – po 4000 litų, o likę tūkstančiai bus padalyti pagal gyventojų skaičių jose.

Tokiu būdu Šilutės seniūnijos, kurioje gyvena kone pusė visų rajono gyventojų, vietos bendruomenių projektams turėtų atitekti beveik 29 tūkst. litų, kitos gi turės tenkintis kelis kartus mažesnėmis pinigų sumomis – nuo 5400 iki maždaug 7800 litų.

Šiais pinigais turės būti finansuojamos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius: vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimas, sportas ir sveikatinimas, bendruomeninės veiklos organizavimas, kitos vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančios iniciatyvos.

Kam ir kiek skirti pinigų, spręs Vietos bendruomenių tarybos. Jos dar šį mėnesį, iki gegužės 25 d., turės būti suformuotos iš bendruomenės atstovų – seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų bei religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų, vietos bendruomenės gyventojų poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų atstovų.

Beje, administracijos direktorius savo įsakymu tvirtins ir pačių VBT sudėtį.

Viešuosius pirkimus vietos bendruomenių projektams įgyvendinti kaimiškose seniūnijose, anot Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko, greičiausiai galės organizuoti seniūnijose dirbantys tos srities specialistai, tuo tarpu Šilutės seniūnijos VBT šį darbą turės patikėti savivaldybės administracijai.

Jeigu šiemet ši programa bus sėkmingai įgyvendinta, tikimasi, kad ji bus pratęsta kitąmet.

Susiję str.: “Šilutės rajono bendruomenių projektams – per 90 tūkstančiai litų”

ve.lt nuotr.

Savaitgalį vyko pirmoji šiais metais regata Kuršių mariose Pilypo taurei laimėti.

Buriuotojams vėjo nepagailėta, todėl pirmasis plaukimas daugeliui neapsiėjo be nuostolių – trūko virvės, plyšo burės.

Į varžybas buvo užsiregistravę 25 laivai, tačiau startavo – 23. Jachtos buvo suskirstytos į dvi grupes – sportinę, kurioje plaukė šeši laivai, ir klubinę, joje buvo 17 laivų. Pagal grupes laivams nustatytos ir skirtingos distancijos. „Sportininkai“ plaukė ilgesnę distanciją, o klubinei grupei teko trumpesnis atstumas. Pirmąją varžybų dieną prie Pilypu vadinamos bujos startavusios jachtos turėjo Kuršių mariose „paimti“ tam tikrus ženklus ir finišuoti Nidoje. Pūtė 6–8 m/s vėjas, todėl jachtos skriejo gana greitai. Pirmoji regata gerai patikrino jachtų paruošimą sezonui.

Papūtus stipresniam vėjui plyšo burės ir virvės.

Atplaukę į Nidą galėjo tik trumpam atsikvėpti, nes jų jau laukė antrasis etapas – iš Nidos iki Pilypo bujos ir atgal. Šeštadienį sportinė grupė nuplaukė apie 20 jūrmylių, o klubinė grupė – penkiolika jūrmylių.

Antrąją dieną atšiaurus šiaurės vakarų vėjas po truputį stiprėjo ir jo gūsiai jau siekė 10 m/s. Horizonte jau matėsi audra. Prie Nidos startavusios jachtos greitai skriejo per Kuršių marias į finišą – Pilypo bują.

Sportinėje grupėje neaplenkiama buvo nedidelė ir labai lengva jachta „Maria“. Jos kapitonas Algirdas Žižys – patyręs buriuotojas, kartu su savo įgula – Adomu Valavičiumi ir Artūru Asausku puikiai valdė laivą. Jie pasiekė ir šios regatos rekordą – jachta skriejo 13,4 jūrmylių per valandą greičiu (24,82 km/per val.). „Maria“ jau trečią kartą iškovoja Pilypo taurę.

Antrą vietą tarp sportininkų iškovojo „Lokės“ įgula (kap. A. Janulionis). Įnirtingiausia kova vyko dėl trečiosios vietos. Į ją pretendavo jachta „Baraka (kap. R. Stropus) ir „Tojana“ (kap. D. Gerasimavičius). Laimėtų taškų skirtumas buvo minimalus, tačiau perskaičiavus rezultatus trečiąją vietą laimėjo „Tojana“.

Klubinėje grupėje pirmąją vietą iškovojo jachta „Vilma“ (kap. V. Dedonis). Antrieji liko „Šatrija“ (kap. A. Letkaukas), o trečioji vieta atiteko jachtai „Aphrodite“ (kap. A. Dmitriščiuk).

Pilypo taurės regatą organizuoja Kintų buriavimo mėgėjų klubas „Marių burės“. Regatos dalyvius sveikino Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis ir Neringos savivaldybės tarybos narys, buriuotojas Arūnas Burkšas. Organizatoriai patenkinti pirmąja regata ir mano, jog tai buvo geras pažadinimas iš žiemos miego.

ORC grupė („sportinė“)
1 vieta jachta „Maria“ (kap. A. Žižys)
2 vieta jachta „Lokė“ (kap. A. Janulionis)
3 vieta jachta „Tojana“ (kap. D. Gerasimavičius)

Klubinė grupė
1 vieta jachta „Vilma“ (kap. V. Dedonis)
2 vieta jachta „Šatrija“ (kap. A. Letkauskas)
3 vieta jachta „Afroditė“ (kap. A.Dmitriščiuk)

Nebuvo lygių lengvai ir sportiškai jachtai „Maria“ – varžybose ji skriejo iki 24,82 km./h greičiu.

“Vakarų ekspresas”

boksopasaulis.lt nuotr.

Gegužės 3 – 5 dienomis Tauragėje vykusiose šalies jaunučių amžiaus grupės bokso pirmenybėse Šilutės bokso mokyklos atstovai (treneris Vincas Murauskas) iškovojo daugiausiai aukso medalių – šešis.

Čempionais tapo Aurimas Koroliovas (32 kg), Lukas Petrauskas (42 kg), Andrius Pusvaškis (57 kg), Vytautas Balsys (60 kg), Viktor Beliajev (69 kg) ir Mantas Masaitis (81 kg).

Rokas Pečkys (54 kg) užėmė antrą vietą.

Po tris aukščiausios prabos medalius iškovojo Jonavos – Dainoras Paukštys (34 kg), Gintautas Bertašius (38 kg), Alanas Plavko (46 kg), Kalvarijos – Jonas Bucius (36 kg), Lukas Griūnas (56 kg), Albertas Strimaitis (73 kg) ir Kėdainių – Artūras Zinkovskij (40 kg), Eivydas Navikas (44 kg), Andrius Zacharenko (52 kg) boksininkai.

Pirmąsias vietas taip pat iškovojo pasavalietis Ernestas Astupėnas (30 kg), kretingiškis Valdas Kidykas (48 kg), palangiškis Ąžuolas Zubė (50 kg), telšiškis Elijus Petrulis (63 kg) ir kovotojas iš Kauno rajono Lukas Abokevičius (77 kg).

Varžybose dalyvavo iš viso 110 jaunųjų kovotojų iš Kauno, Kėdainių, Šilutės, Pasvalio, Kuršėnų, Palangos, Jonavos, Kretingos, Radviliškio, Telšių, Kalvarijos ir Tauragės rajonų.

Visi finalo rezultatai:

30 kg
1. Ernestas Astupėnas (Pasvalys)
2. Dovydas Grabys (Palanga)

32 kg
1. Aurimas Koroliovas (Šilutė)
2. Modestas Belozorovas (Kuršėnai)

34 kg
1. Dainoras Paukštys (Jonava)
2. Darius Kvedaras (Kalvarija)

36 kg
1. Jonas Bucius (Kalvarija)
2. Samuelas Iščenko (Jonava)

38 kg
1. Gintautas Bertašius (Jonava)
2. Nojus Kolosovas (Jonava)

40 kg
1. Artūras Zinkovskij (Kėdainiai)
2. Tadas Pečkys (Kalvarija)

42 kg
1. Lukas Petrauskas (Šilutė)
2. Tautvydas Valiūnas (Pasvalys)

44 kg

46 kg
1. Alanas Plavko (Jonava)
2. Tomas Valeika (Jonava)

48 kg
1. Valdas Kidykas (Kretinga)
2. Danielius Jankūnas (Jonava)

50 kg
1. Ąžuolas Zubė (Palanga)
2. Paulius Protusevičius (Tauragė)

52 kg
1. Andrius Zacharenko (Kėdainiai)
2. Karolis Kalkius (Tauragė)

54 kg
1. Lukas Griūnas (Kalvarija)
2. Rokas Pečkys (Šilutė)

57 kg
1. Andrius Pusvaškis (Šilutė)
2. Tomas Pagojus (Telšiai)

60 kg
1. Vytautas Balsys (Šilutė)
2. Daugantas Poderis (Tauragė)

63 kg
1. Elijus Petrulis (Telšiai)
2. Armandas Pilipaitis (Kėdainiai)

69 kg
1. Viktor Beliajev (Šilutė)
2. Kasparas Kalinauskas (Telšiai)

73 kg
1. Albertas Strimaitis (Kalvarija)
2. Ernestas Petkus (Tauragė)

77 kg
1. Lukas Abokevičius (Kauno raj.)
2. Andrius Cibulskis (Tauragė)

81 kg
1. Mantas Masaitis (Šilutė)
2. Grantas Mozeris (Tauragė)

Parengta pagal boksopasaulis.lt inf.

Tomo Permino, 'Vakarų ekspresas', nuotr.

Pirmasis šiandien, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, išleisto “Vakarų ekspreso” ir kitų regionių dienraščių puslapis – šios kadencijos valdžios svajonė. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamento Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs “vienu iš trijų” ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negriežiantys pirmaisiais smuikais, bet klusniai vykdantys partines komandas.

Tuščias pirmasis puslapis yra ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį – beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius honorariniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu).

Kadangi tylėjome, mušti mus patiko. Atėmė dar ir teisinius skelbimus – vieną iš pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai nepribaigė – padidino mokesčius spaudos platintojams.

Kolegos iš “Alytaus naujienų” prisiminė, kad dar 2006-aisiais įstatymas uždraudė politinę reklamą spausdinti pirmuose laikraščių puslapiuose. T. y. politinei reklamai pritaikyti tokie pat reikalavimai kaip ir alkoholio ar tabako reklamai.

Viena vertus, spaudai tokiu būdu užkertamas kelias užsidirbti, nes pirmajame puslapyje reklama yra brangesnė, o kita vertus, kodėl politinė reklama gali visą parą puikuotis interneto portalų viršuje?

Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepatvirtino vilčių surinkti daugiau pajamų.

“Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė.

Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos”, – rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.

Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad tai – specifinė sritis ir jos negalima prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui.

Valdžios smarkiai spardomam sarginiam šuniui vis dar pavyksta vykdyti savo misiją, nors ir ne taip sėkmingai, kaip anksčiau. Bet kiek tai tęsis?!

Visgi šios kadencijos valdžia taip nekenčia spaudos, kad negirdi ne tik šių argumentų, bet ir prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, jog reikia pagaliau atlaisvinti užmegztą kilpą ir vėl laikraščiams taikyti lengvatinį PVM. Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti šių prezidentės siūlomų pataisų, parlamentarai, priimdami Pavasario sesijos darbų programą, buvo įsipareigoję tai padaryti dar kovo mėnesį. Spėkite, ar tai padarė?

Rusų liaudis turi gerą posakį – geriau siaubinga pabaiga nei nesibaigiantis siaubas. Todėl “Vakarų ekspresas” kiekvienam Seimo nariui el. paštu nusiuntė klausimą, kaip jie balsuotų už minėtąsias pataisas, jei pagaliau parlamento vadovybė teiksis jas įtraukti į darbotvarkę. Per daugiau nei savaitę (buvo paprašyta atsakymą pateikti iki gegužės 3-iosios) iš visų Seimo narių į klausimą sugebėjo atsakyti tik 23 parlamentarai – Irena Šiaulienė, Agnė Bilotaitė, Evaldas Jurkevičius, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Algimantas Dumbrava, Jonas Stanevičius, Dalia Teišerskytė, Naglis Puteikis, Petras Auštrevičius, Algis Čaplikas, Mečislovas Zasčiurinskas, Rimantas Sinkevičius, Edvardas Žakaris, Kęstas Komskis, Kęstutis Glaveckas, Agnė Zuokienė, Edmundas Jonyla, Saulius Stoma, Andrius Mazuronis, Jurgis Razma, Rima Baškienė ir Algirdas Sysas. Visi jie tvirtino, kad yra už tokią lengvatą. Likusieji tikriausiai pabijojo viešai prisipažinti, jog nekenčia spaudos.

Todėl šiandien savo pirmu puslapiu valdžiai sakome: “Užteks.” Užteks iš mūsų tyčiotis ir Spaudos dienos proga kasmet siųsti veidmainiškus sveikinimus. Kiekvienas šiandien gautas sveikinimas jums bus atsiųstas atgal.

Kartu šis pirmasis puslapis yra viena pirmųjų bent jau regioninės spaudos vienijimosi užuomazgų. Ir tai yra pati didžiausia pergalė.

Valdžios smaugiama spauda neketina pasiduoti

“Kerštas laisvai spaudai”

Vladas VERTELIS, dienraščio “Šiaulių kraštas” vyriausiasis redaktorius

Spauda gyvena labai įtemptus metus, nuolat ieškodama įvairių taupymo būdų, darbuotojų etatų ir paties laikraščio apimties mažinimo variantų. Tautai išvykstant, mažėja ir mūsų auditorija. Nepaisant to, esame geras laikraštis ir bankrutuoti nesirengiame. Nors ir kaip to norėtų valdžia, kuri jau ketverius metus vykdo keršto akciją. Kitaip politikų poelgių, kaip kerštu laisvam žodžiui, kritikuojančiam jų nelogiškus, o kartais ir beprotiškus žingsnius, nepavadinčiau. Visų tų mokesčių reformų tikslas buvo sunaikinti nepriklausomą spaudą. Tik man keista, kodėl yra remiama interneto, o žlugdoma tradicinė žiniasklaida? Gal taip norima mus tarpusavy supjudyti. Mes taip pat prisijungiame prie regioninių dienraščių protesto akcijos.

“Valstybė žudo spaudą”

Saulius POCIUS, dienraščio “Klaipėda” vyriausiasis redaktorius

Valstybė spaudą dabar paprasčiausiai žudo. Priėmus naująjį Civilinį kodeksą įvyko esminis perversmas žiniasklaidoje. Iki tol turėjome normalų Visuomenės informavimo įstatymą, kurio visi laikėsi. Dabar pastudijavus galiojantį Civilinį kodeksą, o taip pat ir Baudžiamąjį kodeksą, supranti, kad nebegalima apie nieką rašyti. Net jei nufotografuotum nusikaltimą darantį asmenį, negalėtumei publikuoti nuotraukos, mat jis gali įrodyti, kad tai buvo privatus jo reikalas.

Kiekvienas pasipūtęs valdininkas gali pasijusti apšmeižtas ir lėkti į prokuratūrą žurnalistą apskųsti privataus kaltinimo tvarka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nebematau jokios perspektyvos. Apie PVM padidinimą net nebekalbu – tai marazmas. Uždrausta skelbti teisminius skelbimus laikraščiuose, o tai buvo didelis smūgis regioniniams laikraščiams. Laikraščius nešiojantieji paštininkai apkrauti mokesčiais, jie dabar turi vesti sudėtingas apskaitas. Daroma viskas, kad spausdintas žodis būtų sunaikintas. Užtat interneto žiniasklaida – skatinama. Paprastas pavyzdys – alkoholio reklama laikraščiuose uždrausta, o internete – ne. Todėl ir nuotaika per šią mums svarbią dieną yra prasta.

“Reikia susivienyti”

Rita OSTEIKIENĖ, Panevėžio dienraščio “Sekundė” vyriausioji redaktorė

Visus valdžios veiksmus, vienaip ar kitaip susijusius su mokesčių didinimu, papildomu darbo jėgos apmokestinimu, vertinu kaip susidorojimą su neparankia žiniasklaida. Tikiu, kad galime laimėti, reikia tik suvienyti jėgas. Todėl prie protesto akcijos prisijungs ir mūsų laikraštis.

“Spauda tapo finansiškai priklausoma”

Kristina TOLEIKIENĖ, Šilutės krašto laikraščio “Šilokarčema” redaktorė

Šiuo metu rajoniniams ir regioniniams laikraščiams yra patys sunkiausi metai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Ne tik todėl, kad buvo padidintas PVM ar kiti mokesčiai, bet ir dėl nuolat kylančios grėsmės tapti vietos politikų išlaikytiniais ir jų idėjų ruporais. Mat laikraščiai nebegali deramai atlikti savo funkcijų, skelbti nešališkos ir kritinės informacijos. Todėl atvirai sakau, kad finansiškai spauda nebėra nepriklausoma. Juk vietinių laikraščių, kurie yra išties reikalingi krašto žmonėms, leidėjai nebeišgali mokėti deramo dydžio algų savo darbuotojams, kurie priversti dirbti pusvelčiui. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai ieškosi kito darbo, todėl ir prastėja leidinių kokybė, rašinių turinys.

Mums nebeįmanoma pasivyti interneto portalų, internetinės televizijos. Mus maloniai nustebina tam tikrų profesinių žmonių, turgaus prekeivių, pedagogų, užsispyrimas kovoti už savo teises. Keista, kad laikraščiai iki šiol nieko panašaus nesugalvojo. Tad šiemetinę iniciatyvą išleisti tuščią pirmąjį puslapį sveikinu. Prie šios protesto akcijos prisijungs ir “Šilokarčema”.

“Laikraštis – ne dešrelės”

Vilija BUTKUVIENĖ, Klaipėdos rajono laikraščio “Banga” redaktorė

Spaudos situacija pastaraisiais metais tik blogėjo. Tai pajuto ir skaitytojai, juk padidėjo leidinių kainos, tačiau sumažėjo jų apimtis. Ne todėl, kad nusprendėme tinginiauti. Tenka veržtis diržus. Tam įtakos turėjo ne tik ekonominė krizė, tačiau ir drastiška mokesčių reforma, kuri palietė ir spaudą. PVM periodiniams leidiniams buvo padidintas nuo 5 iki 21 procento, o honorarai prilyginti darbo užmokesčiui. Sutinkame, kad valdžia turėjo imtis tam tikrų ir nepopuliarių sprendimų, tačiau spaudai keleriopai padidinti mokesčių naštą, o tuo pat metu iš aukštų tribūnų aiškinti, kad tokios priemonės reikalingos verslo lygiavos principui įtvirtinti – tai jau ženklas, kad valdžia buvo radusi būdą, kaip pamokyti nepaklusniuosius žiniasklaidininkus. Tiesa, vėliau atsikvošėjusi bandė skirti šiokias tokias kompensacijas PVM amortizuoti, tačiau tai buvo tik vienkartinis gerumas. Negana to, pernai Susisiekimo ministerija leido net iki 70 procentų pakelti laikraščių prenumeratos pristatymo kainas kaimo teritorijose. Esą taip siekiama išgelbėti nepelningai dirbantį “Lietuvos paštą”. Beje, tai valstybinė įmonė ir, jei mūsų valdžia suvoktų skirtumą tarp dešrelių gamybos bei laikraščių kūrybos, privalėtų susiprasti, kad žmogui skaityti vietinį laikraštį demokratinėje visuomenėje neturėtų būti prabanga. O dabar vis dar tenka laikraščio numeriu dalintis su kaimynais – vienam sunku įpirkti. O mums sunku prenumeratoriams paaiškinti, kad ne mes nuo jų paskutinį kailį diriame.

“Vakarų ekspresas”

grazitumano.lt nuotr.

Nemuno deltos regioniniame parke esančia Aukštumalos aukštapelke susirūpino šveicarai.

Kovojanti už gamtos išsaugojimą organizacija ketina sukurti filmą apie kasamų durpių daromą žalą Lietuvos pelkei ir taip paraginti tautiečius nepirkti durpių iš jas Lietuvoje kasančių užsienio įmonių, praneša LTV “Panorama” ir lrt.lt.

Apie 3 tūkst. hektarų teritoriją užimanti Aukštumalos aukštapelkė, pasak aplinkosaugininkų, – unikali, nes tai yra paskutinis jos brendimo etapas, kai durpė yra aukščiau vandens lygio, tad vanduo čia patenka tik su lietumi.

„Tai sudaro palankias sąlygas visai bioįvairovei. Čia augalai ir gyvūnija yra tokia, kurių, sakykim, visai šalimais nerasime. Tai unikalios rūšys ir jos labai reaguoja į bet kokį neigiamą poveikį“, – teigia Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Tačiau du trečdaliai pelkės jau nyksta. Iki 2024-ųjų ji išnuomota vokiečių kompanijai, kuri kasa durpes. Jas kasant išpumpuojamas vanduo. Dėl to nyksta ir šalia esanti draustinio teritorija.

Aplinkosaugininkams pavyko išsaugoti tik vieną trečdalį aukštapelkės, suteikus jai draustinio statusą.

„Kitos šalys tiesiog labiau vertina šitą sukauptą savo teritorijoje turtą ir geriau perka iš kitų valstybių, tokių kaip mūsų, negu eksploatuoja savo“, – teigia R. Kubilius.

Lietuvoje durpes kasa apie 20 užsienio įmonių. Už parduotą kubą, gaudamos maždaug po 30–35 litus, į biudžetą už tą patį kiekį mokėdavo tik po 62 centus mokesčių. Šiemet mokestis padidintas iki 2 litų už kubą.

Nykstančia unikalia mūsų šalies aukštapelke susirūpinę šveicarai Lietuvoje ketina sukurti filmą. Šveicarijoje aukštapelkės saugomos nuo 1984-ųjų. Durpės importuojamos iš Baltijos šalių.

Pasak aplinkosaugininkų, kai kurios užsienio kompanijos gerą dirvožemį gamina nenaudodamos durpių. Pvz., iš medienos atliekų.

Įmonės, nuomojančios durpynus, pasibaigus sutarčiai, įpareigotos juos atkurti, tačiau tai trunka ne vieną tūkstantį metų.

Aukštumalos aukštapelkę galite apžiūrėti Nemuno deltos regioninio parko direkcijos specialistų iš nuotraukų sukurtame trumpametražiame filme…

lrt.lt

Edvardo Lukošiaus nuotr.

Šeštadienio popietę į gatves išriedėjo tūkstančiai motociklininkų. Taip jie paskelbė apie prasidedantį sezoną. Atidarymo renginiai vyksta 11-oje miestų, o didžiausi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, praneša lrytas.lt.

Prieš susiburdami švęsti motociklų savininkai griausmingai praūžė miestų centrinėmis gatvėmis, išsirikiavę į didžiulę koloną.

Į Klaipėdą suvažiavo baikeriai iš viso regiono – Telšių, Mažeikių, Plungės, Šilutės, Raseinių, Tauragės, Šilalės, Šiaulių.

Andriaus Sirtauto video: Šilutės baikeriai prieš kelionę į Klaipėdą…