Valstybės kontrolė siūlo pertvarkyti teritorijų planavimo sistemą.

“Planuojant teritorijas šiandien daugiausia dėmesio skiriama ne sparčiam ir kokybiškam dokumentų rengimui, bet sudėtingoms ir ne visuomet reikalingoms procedūroms. Todėl užsitęsia visas teritorijų planavimo procesas, sukuriamos sąlygos korupcijai, stabdomos investicijos, – tvirtina valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, komentuodama teritorijų planavimo sistemos efektyvumą vertinusio audito rezultatus. – Atsakingoms institucijoms pasiūlėme daug priemonių, kaip ir kokia kryptimi būtų galima iš esmės pertvarkyti visą teritorijų planavimo sistemą”.

Valstybinių auditorių manymu, siekiant darnios teritorijų plėtros, pirmiausia turi būti tvirtinami aukštesnio lygmens teritorijų planai. Šiuo metu septynioms apskritims vėluojant parengti teritorijų bendruosius planus, 49 savivaldybės jau yra parengusios bendruosius ir specialiuosius planus. Teisės aktuose nenumatyta, kiek specialusis planas turi būti integruotas į bendrąjį planą, todėl kyla jų tarpusavio suderinamumo problema.

Užtrukus skirtingų lygių planų derinimo procedūroms, stabdoma teritorijų plėtra ir investicijos. Be to, auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo, kas baigs derinti ir pateiks tvirtinti teritorijų planavimo nebaigusių apskričių bendruosius planus, kai apskričių viršininkų administracijos šiais metais bus panaikintos.

Pertvarkius teritorijų planavimo sistemą, auditorių nuomone, būtų galima atsisakyti apie 80 proc. visų detaliųjų planų rengimo atvejų: detaliųjų planų nereikėtų nustatant sklypo ribas, rengiantis statyti statinį ir tada, kai bendrasis, specialusis ar miesto dalies detalusis planas yra pakankamai išsamus ir jame nustatyti visi reikalingi parametrai. Detaliųjų planų nereikėtų rengti ir siekiant pakeisti žemės naudojimo paskirtį – patvirtinus savivaldybių bendruosius planus, turėtų būti nustatoma daugiafunkcinė, o ne vienfunkcinė žemės paskirtis, kaip yra dabar.

Auditoriams konstatavus, kad daugiausiai teritorijų planavimo problemų kyla rengiant detaliuosius teritorijų planus, buvo įvertinti visi šio proceso etapai ir procedūros. Rengiant detaliuosius planus daugiausia laiko sugaištama juos derinant ir tvirtinant valstybės ir savivaldos institucijose. Nustatyta, kad detaliesiems planams suderinti su valstybės ir savivaldos institucijomis ir jiems patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybėje užtrunka 130, Kauno rajone – 145, Palangoje – net 229 darbo dienas, nors teisės aktuose numatytas maksimalus 55 darbo dienų terminas.

Pasak auditorių, Vilniaus ir Kauno rajono savivaldybių administracijose įdiegta praktika, kai detalieji planai derinami ne posėdžiuose, bet individualiai su kiekvienu Nuolatinės statybų komisijos nariu, sukuria sąlygas korupcijai. Kaip sektiną pavyzdį auditoriai nurodė Palangos miesto savivaldybėje įdiegtą vieno langelio principą, kai detalųjį planą perdavus Nuolatinei statybų komisijai jį su komisijos nariais derina savivaldybės vyriausiasis architektas.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad dauguma apskričių ir savivaldybių Aplinkos apsaugos agentūrai reguliariai neteikia atnaujintų teritorijų planavimo dokumentų, registrų tvarkytojai naudoja skirtingas informacines sistemas, todėl nėra galimybių sukurti bendrą sistemą, jungiančią visus teritorijų planavimo dokumentų registrus ir duomenų bazes. Pavyzdžiui, 2007-2009 m. agentūra nė karto negavo iš 22 savivaldybių ir šešių apskričių.

Todėl planavimo dokumentai lieka nesuderinti tarpusavyje, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos negali sekti viso teritorijų planavimo proceso, didėja korupcijos pavojus.

Valstybės kontrolė Aplinkos ministerijai, rengiančiai naujos redakcijos teritorijų planavimo įstatymą, pasiūlė nustatyti aiškią planavimo dokumentų hierarchiją ir jų suderinamumo lygį, išplėsti atvejų, kai detalusis planas nėra rengiamas, sąrašą, užtikrinti, kad būtų sukurta bendra nuolat atnaujinama teritorijų planavimo dokumentų registrų ir duomenų bazių sistema, būtų įgyvendintos kitos audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos.

O. Lidžiaus nuotr.

Ketvirtadienio rytą Macikuose (Šilutės r.), Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių įkurtos belaisvių stovyklos “Stalag Luft VI” kapinėse, buvo pagerbti čia žuvusieji ir palaidoti trys JAV karinių oro pajėgų pilotai.

Bombonešio “B-17″ pilotų seržantų George B.Walkerio, Walterio Nieso ir Williamo F. Teaffo pagerbimo ceremonijoje dalyvavo JAV ambasados Lietuvoje gynybos ir armijos ataše Davidas B. Millneris ir amerikiečių karinio laivo įgulos nariai.

Lietuvai atstovavo LR Karinio jūrų pajėgų vadas Kęstutis Macijauskas su kapelionu Romualdu Ramašausku ir Lietuvos karo jūrininkų komanda, taip pat Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Jaunius.

JAV ambasados Lietuvoje gynybos ir armijos ataše D. B. Millneris padėkojo čia amžinojo poilsio atgulusiems trims tautiečiams, kurie savo gyvenimus atidavė Antrojo pasaulinio karo metais kovoje už laisvę. Kalbėtojas taip pat dėkojo Šilutės žmonėms, kurie saugo amerikiečių ir visų čia palaidotų aukų atminimą.

Lietuvos kariuomenės vardu galvą prieš Macikų lageryje žuvusius antihitlerinės koalicijos karius nulenkė ir padėkos žodį už laisvę kovojusiems ir dabar kovojantiems kariams tarė LR Karinio jūrų pajėgų vadas K. Macijauskas. Karinių jūrų pajėgų kapelionas R. Ramašauskas sukalbėjo maldą lotynų kalba.

Prie kuklaus rausvo granitinio paminklo buvo padėta vainikų.

Numušto bombonešio “B-17″ pilotai seržantai G. B.Walkeris, W. Niesas ir W. F. Teaffas Macikuose kalėjo nuo 1942 m. rugpjūčio. Po 11 mėnesių jie mirė nuo išsekimo ir ligų. Tiksli jų palaidojimo vieta, kaip ir daugelio kitų, nežinoma.

JAV ambasados duomenimis, šie amerikiečių kariai yra vienintelės Antrojo pasaulinio karo aukos Lietuvoje. Kasmet Veteranų minėjimo dieną jų atminimas pagerbiamas su kitų, įvairiose pasaulio šalyse už laisvę gyvybes atidavusiųjų.

1944 m. sovietams okupavus Lietuvą, Macikų lageryje buvo kalinti vokiečių karo belaisviai, o 1948-1955 m. čia veikė GULAG’o Šilutės skyrius. Trečdalis kalinių buvo lietuviai. Tai buvo vienas didžiausių lagerių Lietuvoje – čia galėjo kalėti apie 3 tūkst. kalinių.

Paminklai pastatyti Kanados, Lenkijos, Vokietijos karo belaisvių atminimui.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis nusprendė už grotų pasiųsti vyrą, kuris iš jo mamos garažo Rusnėje pavogė žoliapjovę.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija tai įvertino kaip teisėjo vardo pažeminimą, dėl ko buvo pakenkta ir visos teisminės valdžios autoritetui. Todėl R. Povilaičiui buvo iškelta drausmės byla, kuri jau pasiekė Teisėjų garbės teismą.

R. Povilaičiui priklausanti 580 litų vertės žoliapjovė buvo pavogta iš jo motinos garažo Rusnėje. Kai pareigūnai išaiškino vagis ir ištyrė baudžiamąją bylą, paaiškėjo, kad nuo jaunų nusikaltėlių nukentėjo net 18 asmenų.

Bylą buvo nuspręsta perduoti kito – Šilalės rajono apylinkės teismui, kad nekiltų abejonių, jog Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai gali priimti šališką nuosprendį. Šilalėje byla buvo išnagrinėta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Vienam vagišiui Šilalės teismas skyrė dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 valandos bei dalyvauti Pataisos inspekcijoje vykdomoje “Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams socialinės reabilitacijos programoje”.

Kadangi nuteistasis šių nurodymų nevykdė, Šilutės r. pataisos inspekcija kreipėsi į Šilutės r. apylinkės teismą su prašymu skirti vagišiui griežtesnę bausmę. Taip ši byla atsidūrė ant R. Povilaičio stalo.

Nors teisėjas privalėjo nusišalinti nuo Pataisos inspekcijos teikimo nagrinėjimo, tačiau jis ne tik jos ėmėsi, bet ir skyrė jį apvogusiam vyrui 45 parų areštą, bausmę atliekant policijos areštinėje poilsio dienomis.

Tačiau netrukus ši R. Povilaičio nutartis buvo panaikinta. Mat Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad šilutiškis teisėjas išimtinai šiurkščiai pažeidė ne tik baudžiamojo proceso įstatymą dėl asmens teisės į teisingą ir nešališką teismą, bet ir su tuo susijusius teisminės etikos reikalavimus.

Kadangi R. Povilaitis šioje byloje buvo ne tik teisėjas, bet kartu su savo motina buvo oficialiai pripažintas nukentėjusiuoju, todėl pagal įstatymus net negalėjo jos nagrinėti.

Teisėjų garbės teismui nusprendus, kad R. Povilaitis padarė pažeidimą, jam gresia pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas ar net atleidimas iš pareigų.

A. Mockus su Šilutėje gyvenančia pussesere K. Šveikauskiene. (O. Lidžiaus nuotr.)

Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėse vėl mirga pranešimų apie Kolumbijos lietuvį, buvusį Bogotos merą Antaną Mockų. Mat jis užtikrintai pirmauja šios šalies prezidento rinkimuose.

Naujienų agentūros, remdamosi naujausių apklausų duomenimis, praneša, kad Kolumbijos Žaliųjų partijos kandidatas A. Mockus turi labai realių galimybių tapti šios Pietų Amerikos valstybės vadovu per gegužės 30 d. vyksiančius prezidento rinkimus.

Anot newsru.com, konsultavimo centro “Ipsos Napoleon Franco” duomenimis, už A. Mockų pasirengę balsuoti 38 proc. kolumbiečių. Jo pagrindinis varžovas – valdančiosios Nacionalinės vienybės partijos kandidatas, buvęs gynybos ministras ir dabartinio prezidento bendražygis Juanas Manuelis Santosas. Jis gali tikėtis tik 29 proc. balsų.

Trečioje vietoje – buvęs ambasadorius Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje Noemi Saninas. Šis Konservatyviosios partijos atstovas turėtų surinkti 15 proc. rinkėjų balsų.

Dabartinis šalies prezidentas Alvaro Uribe negali kandidatuoti trečią kartą iš eilės, vasarį Kolumbijos Konstituciniam Teismui priėmus tokį sprendimą.

Konsultantai pabrėžia, kad atotrūkis tarp pagrindinių pretendentų į prezidento postą turi tendenciją dar labiau didėti. Palyginti su ankstesne apklausa, A. Mockaus šalininkų skaičius išaugo 18 proc., o J. M. Santoso sumažėjo 1 proc.

Politikos apžvalgininkų nuomone, A. Mockaus žaibiškas veržimasis į priekį iš dalies susijęs ir su jo populiarumu socialiniuose interneto tinkluose, tokiuose kaip “Facebook” ir “Twitter”.

Jeigu rinkimų nugalėtojas neišaiškės per pirmąjį prezidento rinkimų turą, birželio 20 dieną vyks papildomas balsavimas. Per jį, naujausiomis prognozėmis, A. Mockus surinks mažiausiai pusę rinkėjų balsų, o J. M. Santosas – geriausiu atveju tik 37 proc.

A. Mockaus šaknys – Šilutės rajone

A. Mockaus tėvas Alfonsas Mockus kilęs iš Šilutės rajono Vainuto seniūnijos Kivylių kaimo. Į Kolumbiją jis emigravo po Antrojo pasaulinio karo, palikęs Lietuvoje tėvus ir jaunesnį brolį su seserim.

Antano Mockaus senelis Aleksandras buvo garsus tautodailininkas, medžio drožėjas. Teta Paulina Pocienė (Mockutė) Šilutėje buvo žinoma kaip kultūros ir visuomenės veikėja, dėdė Apolinaras buvo fotografas.

Šilutėje ir dabar dar gyvena nemažai kandidato į Kolumbijos prezidentus giminaičių. Viena iš jų – A. Mockaus pusseserė Kristina Šveikauskienė, kuri iki praeitų metų galo vadovavo Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Prieš kurį laiką jiedu buvo susitikę Palangoje.

Lietuvos rinktinės boksininkas, buvęs Šilutės sporto mokyklos auklėtinis Evaldas Petrauskas Azerbaidžano sostinėje Baku, pasaulio jaunimo (iki 18 metų) bokso čempionate iškovojo sidabro medalį, pranešė Šilutės sporto mokykla.

Buvęs Šilutės sporto mokyklos trenerio Vinco Murausko auklėtinis, dabar laikinai sportuojantis Lietuvos olimpiniame centre, svorio kategorijos iki 60 kg finale pirmadienį 3:4 nusileido tik savo bendraamžiui iš Indijos Krišanui Vikui.

Tai aukščiausias Lietuvos jaunųjų boksininkų pasiekimas šalies istorijoje. Iki šiol pasaulio jaunimo čempionatuose Lietuvos boksininkai dusyk (2006 ir 2008 metais) pelnė bronzos medalius.

Kelialapį į pirmąsias jaunimo olimpines žaidynes Singapūre jau užsitikrinęs E. Petrauskas pakeliui į finalą įveikė keturis varžovus iš Pietų Korėjos, Italijos, Azerbaidžano ir Australijos.

2008 metais E. Petrauskas tapo Europos jaunių, o pernai – Europos jaunimo čempionu.

L. Mockaus nuotr.

Konkursui „Pažiūrėk, tai mano Lietuva!“ per pusantro mėnesio atsiųsta daugiau kaip 500 nuotraukų. Šį penktadienį, gegužės 7 d., sostinėje vykstančių Europos dienų metu dvidešimt geriausių darbų bus eksponuojama prekybos centro „Gedimino 9“ lauko terasoje.

Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio ir Europos naujienų portalo myEP.lt inicijuotas konkursas skirtas Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukakčiai paminėti, todėl parodai atrinka 20 geriausių darbų.

„Pažiūrėk, tai mano Lietuva!“ ragino tautiečius apsidaryti aplinkui, ieškoti to, kas gražu ir įamžinti fotografijose.

„Norėjome paskatinti Lietuvos žmonės pažvelgti į savo šalį tarsi keliautojo akimis, iš naujo pastebėti dalykus, kurių per kasdienius rūpesčius dažnai nebepastebime – kraštovaizdžius, žmones, papročius ir tradicijas. Džiugu, kad žmonės į kvietimą aktyviai sureagavo, o dažnas siuntė net po kelias nuotraukas,“ – sakė Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

Konkurso atrankos komisijos narys, Spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis teigia buvęs maloniai nustebintas, kad fotografuodami Lietuvą žmonės išvengė stereotipinių nuotraukų.

„Malonu, kad žmonės Lietuvą mato kaip nuostabios gamtos šalį. Nustebino tai , kad nuotraukose neretai užfiksuotas toks Lietuvos atspindys, kokio dažnai nepastebi net  ir profesionalūs fotografai,“ – sakė J. Staselis.

balcytis.lt

Šilutės miesto ir Šilutės seniūnijos gyventojams parama maistu bus teikiama Žuvų g. 1, Šilutės mieste (buvusi stiklo taros supirktuvė), gegužės 24, 25, 26 ir 27 d. nuo 9 – 15 val. Birželio 2 d. nuo 9 – 12 valandos maistas bus dalinamas Šilutės seniūnijos 303 kabinete, pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Kitų rajono vietovių gyventojams maisto produktai bus dalinami tuo pačiu metu seniūnijose.

Gegužės mėnesio maisto davinys susideda iš kvietinių miltų, makaronų, miežinių sausų pusryčių, trijų grūdų kruopų košės, ryžių kruopų (po 1 vienetą) ir sviestinių sausainių bei nesaldinto sutirštinto pieno – po 2 vienetus.

Gyventojų, savanoriškai norinčių padėti dalinti maistą iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims, laukiama Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 106 kabinete. Telefonas pasiteirauti: 8 (441) 79 257.

Maistas iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims dar bus dalinamas liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.

Š. Laužikas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

“Kas atspės mįslę, kodėl pakartotinas prašymas apsvarstyti galimybę padidinti tiekiamo kuro kainą išsiųstas iš UAB “Eksa”, kurios vadovas yra Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas E. Vitkauskas, fakso?” – šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos nariams išplatintoje informacijoje klausia savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, kurį jo politiniai oponentai tarkuoja (ypač pastaruoju metu) dėl galimai neskaidrios veiklos Savivaldybėje.

Kalba eina apie 2 metų senumo įvykius, kai UAB “Šilalės mediena” direktorius Virgilijus Žygaitis pakartotinai kreipėsi į UAB “Šilutės šilumos tinklai” su prašymu apsvarstyti galimybę padidinti tiekiamo kuro kainą nuo 54 litų iki 79,90 Lt už pagamintos šilumos megavatą.

Š. Laužikas sakė “Šilutės ETA žinioms”, kad jam ši istorija su “Šilalės medienos” raštu, išsiųstu iš “Eksos” fakso aparato, kvepia kriminalu, bet kitiems tai kažkodėl nerūpi. Esą todėl jis ir išplatinęs šią informaciją rajono tarybos nariams.

“Šilutės ETA žinios” pasiteiravo kelių rajono tarybos narių, atstovaujančių skirtingoms politinėms partijoms, kaip jiems sekėsi įminti Š. Laužiko mįslę.

Tarybos opozicijos lyderis, Liberalų ir centro sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Arvydas Jakas sakė telefonu, kad jam Š. Laužiko išplatinta informacija sukėlė juoką. Tačiau patį šios informacijos pateikimo faktą politikas vertina kaip savotišką spaudimą tarybos nariams, kurie dar dvejoja, kurią pusę reikės palaikyti, kai Taryboje bus slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo rajono meru Virgilijum Pozingiu, siekdamas parodyti, koks blogas tas Šilutės liberalsąjūdiečių lyderis Edvardas Vitkauskas.

“Jie (rajono valdantieji – red. pastaba) prieš oponentus neturi nieko, todėl kapstosi po senus reikalus”, – užbaigė savo komentarą A. Jakas.

Vienintelis Taryboje likęs darbietis, Darbo partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Saulius Stankevičius (jis priklauso valdančiajai koalicijai – red. pastaba) sakė, kad Š. Laužiko parengtos informacijos dar neskaitė, bet istoriją su “Šilalės mediena” gerai prisimenantis. Paklaustas, kaip ją vertiną, politikas atsakė, kad nuomonės šiuo klausimu jis neturi.

Š. Laužiko partietė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Taryboje Albina Bumblauskienė sakė, kad Š. Laužiko mįslės dar irgi nemėgino įminti dėl laiko stokos. Tačiau, išklausiusi Š. Laužiko mįslės telefonu, buvusi rajono mero pavaduotoja tai pavadino politiniais žaidimais tarp rajono valdančiųjų ir prieš metus nuo jų koalicijos atskilusių liberalsąjūdiečių.

“Nežinau, kurie iš jų teisūs, – neslėpė A. Bumblauskienė. – Jeigu šį reikalą nagrinėtų teismas, tai galbūt kas nors ir paaiškėtų”.

Jokiai partijai nepriklausantis Algirdas Gečas, pasirodo, irgi dar neskaitė Š. Laužiko informacijos. Tačiau atsakymo į administracijos direktoriaus klausimus, sakė, mėginęs ieškoti dar tada, kai Š. Laužikas pirmą kartą juos iškėlė.

“Kuo daugiau gilinies į šią istoriją, tuo daugiau klausimų iškyla”, – telefonu sakė A. Gečas.

Politikas prisiminė praeitų metų pavasarį rajoninėje spaudoje publikuotą Š. Laužiko straipsnį apie Šilutės katilinėje kyšančias “zuikio” ausis, ir jam susidaręs įspūdis, kad tos ausys krypsta į pastatą šalia “Gintaro” vaistinės.

Ten, šalia “Gintaro” vaistinės, įsikūrusi straipsnio pradžioje minėta bendrovė “Eksa”. Jai vadovauja Šilutės liberalsąjūdiečių lyderis E. Vitkauskas.

Paklausėme ir jo nuomonės apie Š. Laužiko viktoriną rajono tarybos nariams. Ši pasiūlė atsakymo į visus klausimus, susijusius su “Šilalės medienos” reikalais, paieškoti straipsnyje “”Zuikio” ausys Šilutės katilinėje”, kuris lig šiol publikuojamas Šilutės liberalų internetinėje svetainėje silutesliberalai.lt.

Tarybos sprendimo projektą dėl nepasitikėjimo rajono meru V. Pozingiu Tarybos sekretoriate opozicija žada užregistruoti šią savaitę.

V. Astrauskienės nuotr.

Gražią tradiciją tęsia Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos kolektyvas. Kasmet, minint Motinos dieną, į šventinį renginį sukviečia bendruomenę, sukuria didelę, spalvingą, nuoširdžią šventę, pasveikina ir pagerbia mamas, močiutes, globėjas.

Į šventinį koncertą rengėjai kvietė pusvalandžiu anksčiau, kad atėjusieji galėtų pasidžiaugti moksleivių meninės kūrybos parodėlėmis, paskaityti šia proga moksleivių išleistą laikraštuką. O darbelių įvairovė! – floristikos, medžio, veltinio kūrinėliai.

Pakilią nuotaiką spinduliavo spalvingos, moksleivių pagamintos saulutės, prisegamos kiekvienai į šventę atėjusiai mamai, močiutei, globėjai. Kiekvienas svečias gavo ir koncerto programėlę.

Moksleivei A. Milkovytei papasakojus apie Motinos dienos minėjimo prasmę, prasidėjo iškilmingas koncertas, skirtas Motinos dienai.

Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos direktorė K. Degutienė susirinkusiuosius pasveikino artėjančios Motinos dienos proga, padėkojo mokyklos ir darželio pedagogams už gražiai paruoštą šventę. Pristatė svečią – rajono Švietimo skyriaus vyriausiąjį specialistą R. Jankauską, pagrindinės mokyklos kuratorių. Svečias pasveikino šventėje dalyvaujančias mamas.

Moksleiviai šoko, deklamavo eilėraščius apie brangiausią žmogų – mamą, skirdami jai pačius nuoširdžiausius linkėjimus. Daug aplodismentų sulaukė mažieji artistai – vaikų darželio ugdytinai, kuriuos dainų ir šokių mokė ir į šventę atlydėjo auklėtoja I. Rimkuvienė.

Šventėje dalyvavo ir mamas pasveikino Saugų seniūnė A. Oželytė, bendruomenės vardu įteikdama gėlių puokšteles ir padėkos raštus šauniausioms seniūnijos mamoms.

Šventės kulminacija – rožė kiekvienai moteriai, mamai, močiutei, globėjai! Po smagių šokių ir dainelių, sveikinimų, eilėraščių ir kalbų moksleiviai pabiro po salę ir dovanojo po purpurinį gėlės žiedelį.

Violeta Astrauskienė

L. Uznytės nuotr.

Švėkšnos “Saulės” gimnazijos Inkaklių skyriaus pedagogės ir mokinukai motinos dienos šventę paminėjo kartu su Inkaklių kaimo bendruomenės nariais.

Sveikinimo žodį visoms susirinkusioms mamytėms ir močiutėms tarė Šilutės r. savivaldybės meras V. Pozingis, Švėkšnos seniūnas A. Šeputis, Inkaklių kaimo bendruomenės “Ašva” pirmininkas V. Vanagas ir Švėkšnos seniūnijos socialinė darbuotoja Č. Rudienė.

Mamas ir močiutes džiugino pavasariškai išpuoštas mokyklos fasadas ir kiemas, kuriame galėjai sutikti ir gandrų, ir boružėlių, ir gaidžių, ir drugelių. Nuotaiką kėlė linksmai skambanti muzika, o labiausiai akį traukė medis, papuoštas įvairiaspalviais popieriniais vaikų rankučių delniukais ir paukščiukais.

Vaikai eilėmis, dainų melodijomis ir šokių judesiais dėkojo Motinoms už suteiktą gyvybę, už šviesą ir šilumą, už pirmą šypsnį ir žodį. Brangiausias žmogus vaikų lūpose tapo saule, burtažodžiu, žvaigždele.

Susirinkusias mamas, močiutes ir kitus svečius sveikino ir Inkaklių kaimo “Dainoriai” su kapela “Girių aidai” iš Šilutės.

Tebūnie Motinos diena gražiausia šventė. Tebūnie tai dėkingumo, pašaukimo, pagarbos ir meilės ugdymo diena.

Vyr. mokytoja L. Uznytė